Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdanti individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja K. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. lapkričio 19 d. vakarą ji, prisijungusi prie „Facebook“, pamatė įkeltą melagingą istoriją apie savo tėvą. Įraše buvo teigiama, kad jis seksualiai prievartavo, o tai buvo visiškas šmeižtas. Tuo metu ji buvo 8 mėnesį nėščia, todėl po šio įvykio jautėsi labai blogai – dėl patirto streso teko važiuoti į ligoninę. Įraše buvo jos tėvo nuotrauka, pačios kaltinamosios vaikystės nuotrauka ir įvairūs užrašai. Tai, kad istorija yra melaginga, ji teigia supratusi dėl keistų aplinkybių – kaltinimai pasirodė po daugelio metų, nors iki tol kaltinamoji bendraudavo taip, tarsi nieko nebūtų nutikę. Kaltinamoji yra jos pusseserė. Vaikystėje jos bendraudavo, o vėliau, suaugus, ryšiai silpo. Kaltinamoji netgi kvietė jos tėvus į savo vestuves, tai buvo maždaug prieš 7 metus. Perskaičiusi įrašą, ji jautėsi labai susijaudinusi, verkė, buvo emociškai palaužta. Patirta įtampa turėjo įtakos jos sveikatai – gydytojai skyrė lovos režimą, nes buvo rizika pagimdyti anksčiau laiko. Po įrašo paskelbimo ji sulaukė daugybės žinučių tiek iš draugų, tiek iš pažįstamų. Kai kurie teiravosi, ar tai tikrai jos tėvas, kiti rašė grasinimus. Šie įvykiai šeimą stipriai paveikė – jos tėvas nuo to laiko pasikeitė, tapo nervingas, užsidaręs, dažnai skundžiasi bloga savijauta. Pats įrašas socialiniuose tinkluose – „Facebook“ ir „Instagram“ – buvo matomas maždaug savaitę, o po to dingo, tikriausiai buvo ištrintas. Su kaltinamąja vaikystėje bendraudavo, tačiau suaugus jų ryšiai nutrūko. Kaltinamoji studijavo psichologiją. Pirmoji įrašą pamatė mama, kuri tuo metu buvo kambaryje kartu su ja. Mama pasidalijo informacija, o tada ji papasakojo apie tai sesei. Netrukus šeima kartu nusprendė kreiptis į policiją, ir jau kitą rytą jie važiavo rašyti pareiškimo. Balandžio mėnesį jos mama vyko kalbėtis su kaltinamosios broliu, kuris kvietė pasikalbėti dėl šios situacijos. Ž. pasakojo visai giminei, bet giminė palaikė juos, ne Ž., nes pažinojo kaltinamąją ir žinojo, kad ši nėra tokia, kokia stengiasi pasirodyti. Ji nesupranta, kodėl pusseserė taip pasielgė ir paviešino šią istoriją, kuri, jos manymu, yra išgalvota. Ji prisiminė, kad kaltinamoji įraše minėjo ne tik jos tėvą, bet ir savo mamos brolį, nors šeimos susitikimo metu apie pastarąjį nebuvo kalbėta. Šeimos šventėse kaltinamoji elgdavosi normaliai, niekas iš jos elgesio negalėjo nuspėti, kad tokie kaltinimai bus paviešinti.

Iš 2023 m. lapkričio 20 d. A. J. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir liudytoju apklausto nukentėjusiojo A. J. parodymų matyti, kad 2023 m. lapkričio 19 d. vakare, galėjo būti apie 19.00 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dukra V. J. jam pasakė, kad jo žmonos brolio dukros Ž. B. „Facebook“ paskyroje yra paskelbta informacija apie jį, įdėta jo foto nuotrauka. Pažiūrėjęs į dukros telefoną, pamatė, jog Ž. B. patalpino tokį įrašą: „Kai man buvo 10 metų - užklupo mane vieną ir užpuolė, grasino peiliu ir seksualiai mane prievartavo“. Prie šio įrašo buvo įdėta jo „Facebook“ paskyros nuotrauka, įrašytas jo vardas ir pavardė. Šis įrašas buvo viešas ir jį galėjo matyti daugybė žmonių. Kiek jis matė ir jo dukros sakė, šia nuotrauka su įrašu buvo pasidalinta. Dukros šį įrašą išsisaugojo. Dėl šio įrašo jo dukros draugas tą patį vakarą skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nes norėjo pranešti apie šį įvykį, klausė, kaip reikia ištrinti tokį įrašą, ką daryti tokiu atveju. Jis dėl šio įvykio buvo šoke, negalėjo patikėti kas rašoma socialiniame tinkle. Jis pats nemoka naudotis socialiniais tinklais, nežino kokiu principu viskas veikia, daugiau viską, kas susiję su socialiniais tinklais, žino jo dukros, kurios ir parodė jam, kas apie jį rašoma. Jis matė apie save paskleistą melagingą informaciją „Facebook“ tinkle, dukros minėjo, jog matė ir „Instagram“ tinkle. Jis šios informacijos „Instagram“ nematė, tai girdėjo iš dukrų. Visą šią melagingą informaciją, šmeižtą apie jį socialiniuose tinkluose, jie bandė panaikinti patys, bet jiems nepavyko, informacija apie jį iš Ž. B. socialinio tinklo paskyros buvo panaikinta galbūt po trijų dienų, tiksliau, šiame Ž. B. įraše „Facebook“ tinkle buvo panaikintas jo vardas ir pavardė bei foto nuotrauka, tačiau pats įrašo tekstas buvo išlikęs. Tą vakarą, kai pasirodė šis įrašas apie jį, dukroms skambino, rašė jų pažįstami, nes matė kaip yra dalinamasi socialinėje erdvėje šis šmeižtas apie jį. Kodėl Ž. B. sugalvojo taip jį viešai šmeižti, jis negali pasakyti, nežino, kokį tikslą ji turėjo. Jis su Ž. B. niekada nebuvo susipykęs, dalyvavo jos vestuvėse, bendravo, susitikdavo šeimos šventėse. Tokiu įrašu socialinėje erdvėje Ž. B. paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažemino jo garbę bei orumą. Po šio įrašo jis kokias tris savaites nėjo iš namų, vengė viešumos, nes bijojo žmonių reakcijos, manė, kad žmonės jį smerkia, nes šiai dienai žudikai visuomenėje priimami atlaidžiau nei pedofilai. O šiuo įrašu buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis yra pedofilas, todėl jam buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teisė į civilinį ieškinį jam išaiškinta, dėl ieškinio neturtinei žalai atlyginti, apsispręs vėliau (1 t. b. l. 1, 58-61).

Iš 2023 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu K. J. pateiktų telefono ekrano kopijų matyti, jog Ž. B. socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Substack Reads” iš savo asmeninės socialinių tinklų paskyros „Ž. B.“ paskelbė įrašą :„Mano tėvo sesers vyras A. J., kai man buvo 10 metų - užklupo mane vieną ir užpuolė, grasino peiliu ir seksualiai prievartavo“. Prie šio įrašo pridėta A. J. nuotrauka (1 t. b. l. 9-18).

Iš 2024 m. birželio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1535(24) matyti, kad tyrimui pateiktuose vartotojos „Ž. B.“ „Facebook“ ir „Substack“ įrašuose pateikiama konstatuojamojo pobūdžio informacija apie A. J. (1 t. b. l. 95-96).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 154 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva jis padarė tyčinį nusikaltimą. Šios BK normos taikymas ir jos sudėties požymių atskleidimas dažnai yra susiję su fundamentaliųjų žmogaus teisių – saviraiškos, laisvės reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją, kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą apsauga, šios teisės koreliuoja su kitų teisinių gėrių – žmogaus teisės į garbę ir orumą, gerą reputaciją, privataus gyvenimo neliečiamumą bei kitų pamatinių asmens subjektinių vertybių apsauga. Visų šių teisinių gėrių apsaugą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir teisės aktai bei Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai.??? ???

Šmeižimo nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018).??? ???

Kaltinamoji Ž. B. paskleidė informaciją, kuri neatitinka tikrovės, t. y. apie nukentėjusįjį A. J. kategorišką ir tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją, kad A. J. neva padarė tyčinį seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš ją. Tik teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką ar ne. Tokio teismo sprendimo A. J. atžvilgiu nebuvo priimta.

Šios kategorijos bylose kaltininko subjektyvinė pusė turi pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018).???

Kaltinamoji kaltės dėl pareikšto jai kaltinimo nepripažino, nurodė, kad neturėjo tikslo šmeižti A. J.. Tačiau pažymėtina, jog kaltinamoji visų savo parodymų metu niekuomet neneigė to fakto, kad kaltinime nurodytus įrašus, socialiniuose tinkluose „Facebook“ , „Instagram“ „Substack Reads” paskelbė iš savo asmeninės socialinių tinklų paskyros „Ž. B.“. Todėl teismas laiko šioje byloje įrodytu, kad kaltinime nurodyto įrašo– „Mano tėvo sesers vyras A. J., kai man buvo 10 metų - užklupo mane vieną ir užpuolė, grasino peiliu ir seksualiai prievartavo“– paskelbto socialiniuose tinkluose „Facebook“ , „Instagram“ „Substack Reads”, autorė yra Ž. B..

Įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, įrodyta, jog kaltinamoji Ž. B. socialiniuose tinkluose „Facebook“ , „Instagram“ „Substack Reads” paskleidė tokią informaciją apie A. J.: „Mano tėvo sesers vyras A. J., kai man buvo 10 metų - užklupo mane vieną ir užpuolė, grasino peiliu ir seksualiai prievartavo“ bei prie įrašo priėjo A. J. nuotrauką. Byloje įrodymų, jog šie teiginiai yra tiesa, nėra. Paskleista informacija apie tai, jog A. J. naudojo seksualinę prievartą prieš kaltinamąją, kai jai buvo 10 metų, yra nepagrįsta ir tikrovės neatitinkanti, akivaizdžiai žeminanti žmogaus orumą, turinti labai neigiamą ir žmogų žeidžiantį atspalvį. Be to, įrašas socialiniuose tinkluose yra pateiktas ir suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio teiginys. Tikrovės neatitinkančią, nukentėjusįjį galinčią pažeminti ir paniekinti bei pakirsti pasitikėjimą juo informaciją Ž. B. paskleidė tyčia. Kaltinamoji nurodė, kad tuo įrašu siekė padrąsinti kitus, patyrusius seksualinį smurtą, kalbėti apie savo patirtis, ieškoti pagalbos bei kreiptis į teisėsaugą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju, Ž. B., norėdama paskatinti kitus prabilti apie patirtą smurtą ir kreiptis pagalbos, galėjo dalintis savo patirtimi be tiesioginio nukentėjusiojo asmens identifikavimo, nusikalstamos veikos nesiejant su konkrečiu asmeniu, apsiribojant bendrais įvykio aprašymais. Tai būtų leidę pasiekti tikslą, nesukeliant rizikos, kad bus pažeistos kito asmens teisės. Informacijos pateikimas apibendrinta forma – nenurodant pavardžių ar nuotraukų – būtų proporcinga priemonė siekiant tikslo, išvengiant nukentėjusiojo galimo žeminimo ar jų teisių pažeidimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Ž. B. teigia, jog norėjo paskatinti nukentėjusius nuo seksualinio smurto asmenis kreiptis į teisėsaugą, tačiau pati pareiškimo policijai nepateikė. Kaip jau teismas yra nustatęs, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo surinkta įrodymų, įrodančių, kad Ž. B. parašytuose įrašuose išdėstyti faktai yra tiesa. O būtent, 2023-11-19 apie 19.00 val. paskleista socialiniuose tinkluose „Facebook“ , „Instagram“ „Substack Reads” informacija apie tai, kad jos tėvo sesers vyras A. J., kai jai buvo 10 metų, užklupo ją vieną ir užpuolė, grasino peiliu ir seksualiai prievartavo, neturėjo jokio konkretaus faktinio pagrindo. Pati kaltinamoji Ž. B. nurodė, jog apie tai, kad būdama 10 metų, patyrė seksualinę prievartą, ji prisiminė tik 2023 m., kai pradėjo dirbti su specialistu, taikant įvairias metodikas, leidžiančias gilintis į vaikystės patirtis, išgyvenimus ir vidinį vaiko pasaulį. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie patirtą seksualinę prievartą, kaltinamoji kai buvo rašomas šis įrašas, neturėjo. Iš 2024 m. birželio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1535(24) matyti, kad tyrimui pateiktuose vartotojos „Ž. B.“ „Facebook“ ir „Substack“ įrašuose pateikiama konstatuojamojo pobūdžio informacija apie A. J. (b. l. 95-96). Kadangi komentaras yra konstatuojamojo pobūdžio, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad kaltinamosios teiginiai siejami su faktais, kurie nėra įrodyti. Šios kategorijos bylose teisminėje praktikoje yra suformuluota, jog asmuo, pateikdamas viešumon informaciją privalo elgtis atsakingai ir turėti tas žinias patvirtinančius patikimus duomenis ar nurodyti šaltinius. Tokių duomenų ar šaltinių Ž. B. savo teiginiams pagrįsti nepateikė, Ž. B. minimas įvykis galimai įvyko prieš 23 metus, kaip pati kaltinamoji teigia, šį įvykį prisiminė tik 2023 m. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad dar iki šio įrašo paskelbimo socialiuose tinkluose, kaltinamoji Ž. B. žinojo, kad baudžiamajai bylai dėl galimai jos patirto seksualinio prievartavimo suėjęs senaties terminas, nes 2023-04-17 konsultavosi policijoje (jos paaiškinimas, 1t. b. l. 19), ir visgi socialiniuose tinkluose paskleidė kategorišką ir tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie A. J., neva šis padarė tyčinį nusikaltimą.

Teismas konstatuoja, kad Ž. B., socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ „Substack Reads” iš savo asmeninės socialinių tinklų paskyros „Ž. B.“ parašiusi kaltinime nurodytą įrašą ir tokiu būdu paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokė ką daro, ir tai darė tyčia – ji siekė paskleisti neteisingą, melagingą informaciją apie nukentėjusįjį A. J., ir taip sumenkinti ir apmeišti jį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, pažeminti jo garbę bei orumą, pakirsti žmonių pasitikėjimą juo, tai ji padarė viešai, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją plačiam žmonių srautui – per socialinius tinklus „Facebook“ , „Instagram“ „Substack Reads”, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios Ž. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirba, teisiama pirmą kartą, nebausta administracine tvarka. Ž. B. neprisipažino padariusi jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesigailėjo dėl jos padarymo, savo elgesiui nebuvo kritiška, neatsiprašė nukentėjusiojo, jam padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių– baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 44-48). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad aplinkiniai žmonės, asmenys, su kuriais sieja giminystės ryšiai, linkę tikėti šia informacija, todėl jo ir jo šeimos santykiai su aplinkiniais, draugais bei giminėmis tapo sudėtingi, konfliktiški ir praktiškai visai nutrūko. Jaučiasi pažemintas ir paniekintas, kaltinamoji padarė nepataisomą žalą jo garbei ir orumui. Kaltinamosios veiksmai sukėlė jam psichoemocinį šoką, nuolat jaučia psichologinį diskomfortą, pablogėjo jo bendravimo galimybės, pradėjo vengti giminių, pažįstamų ir draugų. Sutriko jo miegas, sapnuoja košmarus, pasidarė uždaras ir be aiškios priežasties nervingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, šios nuostatos turi būti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-238/2019). Teismas, neabejodamas, kad kaltinamosios veika sukėlė A. J. neigiamus dvasinius išgyvenimus, patirtis, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad objektyviais duomenimis patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų mastas ar ilgalaikis poveikis sveikatai, gyvenimo kokybei, nėra detaliau pagrįstas. Taigi, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, tai, kad nenustatyta A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos neigiamų liekamųjų reiškinių, į specialistus pagalbos nukentėjusysis nesikreipė, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam A. J. iš kaltinamosios Ž. B. 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pastebėtina, kad aktualioje teismų praktikoje priteistinų civilinio ieškinio sumų dydžiai svyruoja nuo 200 Eur iki 4000 Eur (retais atvejais (kai nukentėjusysis kaltinamojo buvo pateikiamas kaip nusikaltimus darantis, visuomenei pavojingas asmuo)) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-530/2018, 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-238/2019, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-506-926/2019, 2023 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-966/2023; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-360/2022; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-366/2022).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis A. J. civiliniame ieškinyje taip pat prašo iš kaltinamosios priteisti 1 600 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti 1 600 Eur nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų dokumentų: 2023-12-15, 2024-10-30 sąskaitų už teisines paslaugos ir mokėjimo nurodymų (2 t., b.l. 49-52) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1 600 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmena, CD-R laikmena, saugomos voke prie bylos 1-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL dydžio (3 000 Eur).

Nustatyta, kad Ž. B. paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. iš kaltinamosios Ž. B. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. iš kaltinamosios Ž. B. 1 600 Eur jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmeną, CD-R laikmeną, saugomus voke prie bylos 1-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.