- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-191-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Eglė Janulė, Marytė Vietaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. bei nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 MGL dydžio (t. y. 2 259,60 Eur) bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. B. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 100 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 26 d. 11.14 val. tyčia, turėdamas tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją nukentėjusiojo G. P. darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui L. S., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nusiųsdamas laišką pavadinimu „Skundas dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo ir mano kaimyno D.“, iš kurio turinio akivaizdu, kad asmuo laiške įvardijamas kaip kaimynas D. yra G. P., laiške nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad G. P. subadė dvi jo automobilio padangas, nelegaliai įsigijo kovinį šunį, kuris nuolat puldinėja, išgertuvių metu garsiai leidžia kieme muziką, savaitgaliais išgėręs sėda už vairo ir vežioja žmones, laiko įmonės automobilį savo namo kieme ir iš jo pila kurą, o vėliau jį perpila į savo automobilius, užsiima pašaliniais darbais, už pinigus perka nedarbingumo pažymėjimus ir važiuoja papildomai užsidirbti prie statybų, tokiu būdu apšmeižė ir pakirto pasitikėjimą G. P..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas priėmė jo atžvilgiu šališką sprendimą. Teisėja suteikė galimybę tik vieną minutę paklausyti ieškovo garso įrašą, kuriame jis, būdamas girtas, grasino sakydamas, kad jis praras viską, vadino necenzūriniu žodžiu, o teismo nuosprendyje yra daug neatitikimų.
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė advokatė Eglė Janulė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir priteisti iš nuteistojo A. B. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 450 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš nuteistojo A. B. priteisti G. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
3.1. Skunde nurodo, kad G. P. savo išgyvenimus vertina ženkliai didesne suma, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo neseniai, stengėsi užsitikrinti gero ir atidaus darbuotojo reputaciją, į darbo santykius įdėti maksimalias pastangas. Vis dėlto, šioje darbovietėje jo santykiai su darbdaviu ir kolegomis nebebus tokie, kaip buvo. Nuosprendyje teismas pažymėjo, jog pasak liudytojų L. S. ir A. P., darbovietėje kilo abejonės dėl nukentėjusiojo galimybės spręsti konfliktines situacijas, įnešė nerimo, jam pareikšta žodinė pastaba. Nepaisant to, jog G. P. buvo apkaltintas nepagrįstai, darbdavys vis tiek jam pareiškė pastabą ir susiformavo neigiamą nuomonę. Neigiama nuomonė, prasta reputacija nukentėjusiajam gali turėti neigiamų pasekmių ir ateityje, norint pakeisti darbovietę. Iš apklaustų liudytojų parodymų darytina išvada, kad G. P. santykis su darbdaviu, darbdavio požiūris į jį, yra negrįžtamai pakitę. Tokiu būdu priteista 300 Eur suma niekaip negali kompensuoti neigiamų nusikalstamos veikos padarinių. Darbovietėje svarbu ne tik išlaikyti darbo poziciją, tačiau ir dirbti taikioje ir saugioje atmosferoje, turėti gerą reputaciją, darbe nejausti nerimo ir įtampos. Darbe žmogus praleidžia didelę savo gyvenimo dalį, todėl darbo atmosferos pablogėjimas turi didelę svarbą. Taip pat tikimybė netekti darbo (esant patikrinimui) žmogui sukelia skaudžius išgyvenimus, baimę dėl ateities. G. P. ne tik turėjo aiškintis darbdaviui, jausti įtampą, tačiau vėliau ir dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, kurie taip pat kėlė įtampą. Vykstantys procesai (tiek patikrinimas darbe, tiek teisminis nagrinėjimas) užėmė laiko, kurį G. P., nesant kaltinamojo veiksmų, būtų praleidęs su šeima ar dirbdamas, taigi dėl A. B. poelgio sutriko normalus G. P. gyvenimo ritmas. Svarbu atsižvelgti ir į A. B. elgesį tiek darant nusikalstamą veiką, tiek ir po jos padarymo – nusikalstamą veiką jis padarė tyčia, siekdamas pakenkti nukentėjusiajam, savo elgesio nevertino kritiškai, neatsiprašė G. P., o tik toliau bandė jį provokuoti. Tiek rašydamas laiškus tyrėjai, tiek ir teismo posėdžių metu kaltinamasis, manoma, siekė pažeminti G. P.. Mano, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 3 000 Eur dydžio neturtinė žala, kadangi 300 Eur suma yra nedidelė ir negalinti kompensuoti G. P. kilusių neigiamų padarinių.
3.2. Skunde taip pat nurodo, kad nors teismas turi teisę sumažinti priteistinas išlaidas, tačiau šiuo atveju teismas jas sumažino iki neprotingai mažo dydžio. Toks teismo priteistos sumos dydis skatina asmenis nesinaudoti advokato paslaugomis ir diskredituoja advokato profesiją. Pagal teismo priteistą sumą advokatė turėjo susipažinti su bylos medžiaga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, savo įranga pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, į juos įsigilinti, konsultuoti klientą, pasiruošti teismo posėdžiams ir dalyvauti dvejuose teismo posėdžiuose už 100 Eur sumą (kuri, be to, yra apmokestinama mokesčiais). Tokiu atveju, advokato darbo užmokestis įvertinamas kaip nekvalifikuoto darbuotojo ir neatitinka realių rinkos kainų. Pažymėtina, jog ir darbo užmokestis šalyje pastaraisiais metais ženkliai kilo, tačiau advokato užmokestis neva neturėjo kilti. Tokia teismo pozicija neatitinka protingumo principų. Mano, jog iš kaltinamojo turi būti priteista pilna 450 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti bei papildoma 300 Eur suma (250 Eur suma už apeliacinį skundą ir 50 Eur už atsiliepimą į A. B. apeliacinį skundą) už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą nukentėjusysis G. P. prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė advokatė Eglė Janulė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Evaldas Tarasevičius prašė apeliacinius skundus atmesti.
6. Nuteistojo A. B. bei nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliaciniai skundai atmetami.
Šalies argumentai
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
9. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
10. BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog A. B. elektroniniame laiške išdėstyti teiginiai apie G. P. elgesį laikytini ne nuomone, o faktais ir duomenimis, kadangi jų egzistavimas galėjo būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tai, kad A. B. paskleista nukentėjusiojo G. P. darbdaviui informacija neatitiko tikrovės ir pakirto pasitikėjimą nukentėjusiuoju patvirtino liudytojai L. S. ir A. P., kurie paaiškino, kad į A. B. elektroniniame laiške nurodytą informaciją buvo sureaguota labai rimtai, informacija buvo pateikta kaip faktai, o ne prielaidos, UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas patikrinimas, tačiau nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Dėl A. B. siųsto elektroninio laiško buvo suabejota darbuotoju G. P., ar nukentėjusysis moka spręsti konfliktines situacijas, buvo atliktas patikrinimas, nukentėjusiuoju buvo suabejota, jam buvo pareikšta žodinė pastaba. Byloje nustatyta, kad G. P. niekada nebuvo baustas nei už šuns netinkamą laikymą, nei už garsiai leidžiamą muziką, nenustatyta, jog būtų vogęs kurą ar vežęs žmones neblaivus, subadęs A. B. automobilio padangas, už pinigus pirktų nedarbingumo pažymėjimus. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. B. išsiųstame laiške pateikta informacija neatitinka tikrovės, yra melaginga ir pakirto darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus L. S. pasitikėjimą nukentėjusiuoju G. P..
12. A. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas priėmė jo atžvilgiu šališką sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, kurie atitiktų BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisėjo nušalinimo pagrindus. Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat neduoda jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ar neužtikrino proceso objektyvumo. Vien tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų galutinį procesinį sprendimą, nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas išdėstė, analizavo visus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, todėl konstatuoti teismo šališkumą objektyvaus pagrindo nėra.
13. Byloje neginčytinai nustačius, kad A. B. 2017 m. spalio 26 d. 11.14 val. tyčia, turėdamas tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją nukentėjusiojo G. P. darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui L. S., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nusiųsdamas laišką pavadinimu „Skundas dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo ir mano kaimyno D.“, iš kurio turinio akivaizdu, kad asmuo laiške įvardijamas kaip kaimynas D. yra G. P., laiške nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad G. P. subadė dvi jo automobilio padangas, nelegaliai įsigijo kovinį šunį, kuris nuolat puldinėja, išgertuvių metu garsiai leidžia kieme muziką, savaitgaliais išgėręs sėda už vairo ir vežioja žmones, laiko įmonės automobilį savo namo kieme ir iš jo pila kurą, o vėliau jį perpila į savo automobilius, užsiima pašaliniais darbais, už pinigus perka nedarbingumo pažymėjimus ir važiuoja papildomai užsidirbti prie statybų, tokiu būdu apšmeižė ir pakirto pasitikėjimą G. P.., jo veika pagal BK 154 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
14. Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai A. B. skyrė bausmę – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. B. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Kadangi A. B. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir atmetamas.
16. Nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė advokatė Eglė Janulė apeliaciniame skunde prašė priteisti nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo A. B. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
17. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. priteista 300 Eur G. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
18. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, 300 Eur neturtinės žalos dydis pagrįstai nustatytas atsižvelgiant į tai, kad dėl A. B. įvykdytos nusikalstamos veikos sunkių padarinių nekilo, G. P. į gydytojus ar gydymo įstaigą nesikreipė, duomenų, jog būtų itin pablogėjusi jo gyvenimo kokybė ar išlikę jam neigiami liekamieji reiškiniai, byloje taip pat nėra, darbovietėje jam nebuvo taikytos jokios sankcijos, susijusios su šiuo įvykiu, tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad kilo abejonės dėl nukentėjusiojo G. P. galimybės spręsti konfliktines situacijas, situacija įnešė nerimo, jam pareikšta žodinė pastaba, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tokio dydžio priteistos neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas padarytai žalai, todėl jos dydis nekeičiamas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra užtikrinta protinga pusiausvyra tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.
20. Nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlyginti ir 450 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai šių išlaidų dydį sumažino iki 100 Eur.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
22. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atstovauti nukentėjusįjį G. P. advokatė Eglė Janulė pradėjo tik nuo 2018 m. rugsėjo 7 d., nerengė nukentėjusiojo civilinio ieškinio, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokatė dalyvavo tik dviejuose posėdžiuose, todėl teismas pagrįstai sumažino iš kaltinamojo priteistiną sumą advokato paslaugoms apmokėti. Teismas vadovavosi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), ir nors šios rekomendacijos yra skirtos civilinio proceso byloms, nelaikytina, kad advokato darbo apmokėjimas už dalyvavimą teismo posėdžiuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose yra iš esmės skirtingas. Esant šioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinio skundo.
23. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. B. bei nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti.
24. Nukentėjusysis G. P. apeliacinės instancijos teisme prašė iš nuteistojo A. B. išieškoti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus.
25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008).
26. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko tiek pagal nuteistojo A. B., tiek pagal nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinius skundus, kuriuose ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, kuris atstovautų jį apeliacinės instancijos teisme. Tačiau tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo bei jo atstovės apeliaciniai skundai yra atmetami, dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos tik toje dalyje, kiek tai buvo susiję su nuteistojo apeliaciniu skundu. Byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys nukentėjusiojo G. P. 450 (300+150) Eur sumokėjimą atstovei advokatei Eglei Janulei (t. 2, b. l. 67, 89), o apeliaciniame skunde nurodoma, kad už rašytinius atsikirtimus į A. B. apeliacinį skundą už teisines paslaugas buvo sumokėta 50 Eur (t. 2, b. l. 62–65). Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo A. B., nukentėjusiojo G. P. ir jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliaciniai skundai yra atmetami, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina 125 Eur, tai yra dalis išlaidų, kurios buvo patirtos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus įstatymo reikalavimus, aplinkybes pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas, proporcingumo principą suteiktai pagalbai, daroma išvada, kad prašymas tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra išieškotinos minėtai sumai (125 Eur), bet ne visa prašoma apimtimi (450 Eur) iš nuteistojo A. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo G. P., jo atstovės advokatės Eglės Janulės apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. B. 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam G. P..