Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-23 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu iš V. V. nukentėjusiajam M. V. priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas už tai, kad šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę: siekdamas paniekinti ir pažeminti M. V., žinodamas, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir bus paskleista per visuomenės informavimo priemonę, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , naudodamasis elektroninėmis ryšio priemonėmis bei mobiliojo ryšio telefonu „iPhone Xs Max (A2101)“, iš internetinės prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) , internetiniame dienraštyje „(duomenys neskelbtini) “ po 2020-05-12 publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, 2020-05-13 23.15 val. komentarų skiltyje patalpino tikrovės neatitinkantį komentarą: „M., info yra apstu, tik, kad tai jie nera aktualus, ne N. neleidzia tau tirt ir rasyt apie ta info. ? Visa Klaipeda jau zino, kad patapai geltonaja ziniasklaida ir „tiri“ tik tai uz ka tau sumoka, sumoka vienokia ar kitokia forma, o mokėjimo formos ir zinomos ? grazus tie uzsakomieji straipsniai apie Klaipedos istorija ir po to geri „tiriamieji“ straipsniai “?“, kuriame pagal 2021-05-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-964 (21) pateikė neigiamą, žeminančio turinio, konstatuojamojo pobūdžio informaciją, kad M. V. atlieka tik tokius žurnalistinius tyrimus, už kuriuos yra gaunama finansinė parama. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, po 2020-11-17 publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini) “, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini) “, 2020-11-17, 22.44 val. komentarų skiltyje patalpino tikrovės neatitinkantį komentarą: „Zinoma, kad taves m. nedomina tavo finansiniai nuostoliai! Tai gi cia ne tavo pinigai! Tai buvo uzsakomasis “ziurnaliuginis tyrimas” uz kuri kazkas sumokejo ir davar tu byliniejiesi ne uz savo pinigus, o uz visu tu kurie patikėjo tavim. Klausimas, kiek tavo nesamones pareme dabar cia isdyges pilypas is kanapiu - nusigeres naglas putkia?“, kuriame pagal 2021-05-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-964 (21) pateikė neigiamą, žeminančio turinio, konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie M. V., kad jo žurnalistinis tyrimas buvo užsakytas trečiųjų asmenų. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, po 2021-05-11 publikuotu straipsniu „„(duomenys neskelbtini) “, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini) “, 2021-05-11, 23.02 val. komentarų skiltyje patalpino tikrovės neatitinkantį komentarą: „V., nustok meluoti ir apgaudineti miestiecius! ka nu nuveike ir kur investavo gatviu apvieyimas per 2020 metus? nesugebejo nupirkt nei vieno stulpo, o sviestuvu nupirko uz kelis tukstancius metus, matematika: gaunu pajamas ir niekur neisleidziu, pelnas!!! vua lia! nu vet be tavo smegenim tai rasyt, nes esi i ta skadala iklimes be tik kad iki ausu bet ir pats savo sudais apsidrabstes iki pat savo pautu. suprantam tave… laukiam toliau veiksmo kaip siksi savo subine“, kuriame pagal 2021-07-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1648 (21) pateikė neigiamos, žeminančios, konstatuojamojo pobūdžio informacijos apie M. V., kad jis galimai meluoja ir apgaudinėja („V., nustok meluoti ir apgaudinėti miestiečius!“) ir, kad jis yra labai giliai įklimpęs, įsipainiojęs į tam tikrą įvykį, skandalą („esi i ta skadala iklimes be tik kad iki ausu“), tokiu būdu paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę, V. V. apšmeižė M. V..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).

6. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. V. kaltės.

7. Nuteistasis V. V. apeliaciniam skunde nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą sieja su nuosprendžio surašymo trūkumais, pažymi, kad motyvai lakoniški, nėra įrodymų analizės, neišsamiai aprašyti paties apelianto parodymai. Apygardos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus, vertino jų visumą, išvadas argumentavo. Nors nuosprendyje įrodymų vertinimo motyvai išdėstyti glaustai, tačiau tai savaime nereiškia, jog nuosprendis surašytas nesilaikant BPK reikalavimų. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nereiškia, jog šis vertinimas prieštarauja įstatymų reikalavimams. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo V. V. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma. Nuosprendyje apelianto V. V. parodymai nurodyti apibendrintai, išdėstyta V. V. pozicijos dėl pareikštų kaltinimų esmė. Įstatymas nereikalauja, jog nuosprendyje būtų perrašomas visas be išimties apklausiamo asmens pasisakymas, o nurodoma tik tai, kas turi esminę reikšmę bylai, ir tik tiek, kiek reikia bylai išspręsti bei sprendimui pagrįsti ir šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje tai ir buvo padaryta.

8. Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020, 2K-269-303/2020).

9. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Aptariamas nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi. Tai reiškia, kad kaltininkui baudžiamoji atsakomybė kyla už teisės normoje nurodytų veiksmų atlikimą (šiuo konkrečiu atveju – melagingos ir galinčios paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą asmeniu informacijos paskleidimą) neatsižvelgiant į tai, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo atsirado pavojingi padariniai.

11. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nesutinka ir su įrodymų vertinimu, teigia, jog įrodymai byloje nepatvirtina jo kaltės ir akcentuoja, jog IP adresas gali keistis, prie S. V. priskirto IP adreso galėjo jungtis ir kiti asmenys, nes prieiga nebuvo apsaugota slaptažodžiu, judriojo ryšio retransliacijos bokšto, kurio aptarnaujamoje veikimo zonoje yra ir V. V. adresas, veikė ir S. V. telefonas, nebuvo nustatinėjama, kokie dar telefonai veikė šioje zonoje, tiek specialistas D. Š., tiek ir liudytojas J. L. negalėjo patvirtinti, jog komentarai rašyti iš apelianto telefono, komentarus galėjo rašyti bet kas, nes namuose lankydavosi ir vakarodavo ir sūnus su draugais, o tai, kad apelianto telefone buvo rasti apsilankymai tinklapyje „(duomenys neskelbtini) “ dar nepatvirtina apelianto kaltės. Apygardos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje ištirti įrodymai. V. V. savaip subjektyviai interpretuoja byloje surinktus duomenis, tačiau jo kaltę patvirtina įrodymų visuma.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog žurnalistu dirbantis M. V. kreipėsi į teisėsaugą dėl tam tikrų tinklapyje „(duomenys neskelbtini) “ po atitinkamais straipsniais rašytų komentarų, kuriuose buvo menkinamas ne tik jo, kaip žurnalisto įvaizdis, bet buvo menkinama ir žiniasklaidos priemonė, jis ikiteisminio tyrimo metu iš karto tyrėjai pasakė, ką įtaria, išvardino asmenis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų M. V. apklausų, tarp galimų komentarus rašiusių žmonių jis paminėjo A. V. bei jo šeimos narius. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L., kuris, kaip nurodo, būdamas informacinių technologijų (toliau – IT) specialistas, padeda prižiūrėti portalą „(duomenys neskelbtini) “, paprašytas ištraukė informaciją apie komentarus pagal IP adresą, informaciją perdavė policijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad aktualūs komentarai parašyti iš vieno ir to paties IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini) . Nors apeliantas teigia, jog IP adresai gali kisti, tačiau nėra pagrindo abejoti AB „(duomenys neskelbtini) “ pateikta informacija, jog IP adresas priskirtas S. V. teikiamai interneto paslaugai, adresu (duomenys neskelbtini) , be to, pagal AB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą informaciją IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2020-11-17 nuo 22:40:01 val. iki 22:46:01 val., 2021-05-11 nuo 23:01:01 val. iki 23:03:01 val. buvo teikiamas S. V. teikiamai interneto paslaugai, adresu (duomenys neskelbtini) . Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas J. L. paaiškino, jog, kai vartotojas rašo komentarą, jo naršyklė perduoda tam tikrą kodą apie savo naršyklės informaciją, programos versiją, šiuo atveju dėl komentarų buvo ta pati naršyklės versija ir matėsi, jog iš to paties modelio, sutapo kodai, IP adresas užfiksuotas. Kaip nurodė liudytojas, namuose ar ofisuose įvedamas internetas, laisvai niekas negali pasijungti, būna slaptažodžiai, nuo jų galima atsijungti, bet žmonės dažniausiai to nedaro. Kaip matyti, iš 2021-06-02 VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ rašto, visi išvardyti komentarai yra parašyti iš IP adreso (duomenys neskelbtini) , taip pat VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ turima informacija rodo, kad visų jų naršyklės informacija („user agent“) yra (duomenys neskelbtini)) AppleWebKit/(duomenys neskelbtini) ”. (2 t., b. l. 13).

13. Atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini) , S. V. nurodė, jog šiuo adresu gyvena su vyru V. V., S. V. savanoriškai pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone XR“, IMEI (duomenys neskelbtini) su dėklu, savanoriškai pateiktas ir V. V. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone XS Max“, IMEI (duomenys neskelbtini) su dėklu. Be to, kaip matyti iš kratos protokolo, name veikė bevielis ryšys pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “, kuris buvo apsaugotas slaptažodžiu „(duomenys neskelbtini) “, interneto išorinis IP adresas „(duomenys neskelbtini) “. Taigi V. V. versija apie esą neapsaugotą jų interneto ryšį vertinama tik kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Nors apeliantas teigia, jog judriojo ryšio retransliacijos bokšto, kurio aptarnaujamoje veikimo zonoje yra ir V. V. adresas, veikė ir S. V. telefonas, tačiau tokius teiginius paneigia specialisto išvada bei prie jos pateikti apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, specialistas tyrė tiek S. V., tiek ir V. V. paimtus telefonus, tačiau būtent V. V. telefone buvo aptikta informacija apie naršymą šioje byloje reikšmingu laikotarpiu. Iš specialisto išvados matyti, jog būtent V. V. telefono naršymo istorijos įrašuose rasta nuorodų į užduotyje atlikti tyrimą minimą straipsnį „(duomenys neskelbtini) “, bei šio straipsnio komentarų skiltį. Kaip matoma iš apžiūros protokolo, V. V. telefono naršymo istorijoje (WEB History) rasti 2021-05-11 įrašai (nuorodos) apie apsilankymus tinklapyje „(duomenys neskelbtini) “ ir ten publikuotame straipsnyje „„(duomenys neskelbtini) “, 2021-05-11 pirmas įrašas apie apsilankymą straipsnio „„(duomenys neskelbtini) “ puslapyje yra 22:51:03 val., be to, 2021-05-11 šiame straipsnyje apsilankyta 22:53:51 val. ir 22:55:34 val.; taip pat nustatyta, kad šiuo laikotarpiu buvo naršoma ir kitame „(duomenys neskelbtini) “ publikuojamame straipsnyje po apsilankymo publikuojamo straipsnio „„(duomenys neskelbtini) “ puslapyje, po to, t. y. 23:03:57 val. buvo apsilankyta tinklapyje „https(duomenys neskelbtini) “ (2 t., b. l. 97-98; 99). Taigi būtent apelianto telefone išlikusi informacija apie apsilankymą byloje aktualiu laiku „(duomenys neskelbtini) “ aktualiame straipsnyje.

16. Nuteistojo V. V. gynybinė versija apie tai, esą komentarus galėjo rašyti bet kas, nes namuose vakarodavo ir sūnus A. V. su draugais, deklaratyvi, ją paneigia byloje esantys įrodymai. Iš A. V. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinių informacijos nustatyta, kad pagal gautos informacijos analizę, 2021-05-11, 23:02 val. A. V. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas nebuvo judriojo ryšio retransliacijos bokšto, aptarnaujančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje; laikotarpiu nuo 2021-05-11, 10.38 val. iki 2021-05-12 11.06 val. A. V. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas veikė Klaipėdos miesto teritorijoje; nustatyta ir tai, kad A. V. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris pagrinde veikia judriojo ryšio retransliacijos bokštų, aptarnaujančių Klaipėdos miesto teritoriją, veikimo zonoje (2 t., b. l. 164-169;170-172).

17. Taigi visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia sudėlioti nuoseklią nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybių grandinę bei, pašalinus visas protingas abejones, daryti loginę išvadą, kad tikrovės neatitinkančius komentarus, kurie buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, rašė ir taip nukentėjusįjį M. V. šmeižė ne kas kitas, o būtent V. V..

18. Abejoti, jog inkriminuojant nusikalstamą veiką nurodyti komentarai atitinka šmeižimo turinį, nėra pagrindo. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose dėl komentarų pažymėta, kad juose pateikta neigiamos informacijos apie M. V. ir kuri yra suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, kad M. V. atlieka tik tokius žurnalistinius tyrimus, už kuriuos yra gaunama finansinė parama, kad jo žurnalistinis tyrimas buvo užsakytas trečiųjų asmenų, jeigu viešai nėra paskelbta, kad M. V. žurnalistinė veikla (užsakomojo pobūdžio straipsniai) finansiškai remiama trečiųjų asmenų, kad M. V. galimai meluoja ir apgaudinėja („V., nustok meluoti ir apgaudinėti miestiecius!“) ir kad jis yra labai giliai įklimpęs, įsipainiojęs į tam tikrą įvykį, skandalą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų komentaruose nurodomas situacijas (žurnalistiniai tyrimai būtų atliekami tik už finansinę naudą, yra užsakomi, žurnalistas meluoja yra įsipainiojęs į skandalą ar pan.). Priešingai, kaip apylinkės teismo posėdyje paaiškino nukentėjusysis M. V., viena iš žiniasklaidos ydų, kai rašomi užsakomieji straipsniai ir apie tai nepažymima, buvo viena iš priežasčių, kodėl jis su kolegomis nusprendė įkurti viešą įstaigą „(duomenys neskelbtini) “, kurios tikslas – jokių užsakomųjų publikacijų, žurnalistai rašo, ką nori, ir tai buvo deklaruota pirmajame straipsnyje, pabrėžiama nuorodose pirmajame puslapyje; nei vienas straipsnis nėra užsakytas, vienintelė išimtis yra politinės kampanijos, kai straipsnius atsiunčia politikai, tačiau tada yra aiškiai pažymėta su nuorodomis, iš kur yra apmokėta, o dėl to, kad prasidėjo visa ši šmeižto kompanija, kuri tęsėsi daugiau nei metus, buvo menkinamas ne tik jo kaip žurnalisto įvaizdis, tačiau menkinamas ir žiniasklaidos priemonės įvaizdis, o kad niekas nenupirkta, lengva įrodyti, yra 234 sąskaitos už reklaminius skydelius, nuorodų paskelbimus.

19. Apie tai, kad V. V. galėjo turėti neigiamą nusistatymą dėl M. V., atskleidžia nukentėjusiojo paaiškinimai, jog nuo 2019 metų jis, M. V., rašė apie įmonę „(duomenys neskelbtini) “, galimai neskaidrius viešuosius pirkimus, o viešuosiuose pirkimuose vienas didžiausių tiekėjų buvo įmonė, kurioje projektų vadovu dirbo V. V., įmonės savininkas buvo jo sūnus, o S. V. vyr. finansininkė įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Rašydamas tikrovės neatitinkančius komentarus visuomenės informavimo priemonėje, V. V. neabejotinai suprato rašantis tikrovės neatitinkančią informaciją, siekį paskleisti tokio turinio informaciją patvirtina komentavimas teiginių forma. Be kita ko, kaip nurodoma ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose, komentarai suformuluoti kaip žeminančio turinio, viename jų panaudoti ir vulgarūs žodžiai, todėl manyti, jog aukštąjį išsilavinimą, intelektualinį vadovaujamo pobūdžio darbą dirbantis V. V. galėjo nesuprasti, kur, kokius ir kokio pobūdžio komentarus rašo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

20. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje neišsamūs bausmės skyrimo motyvai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimas V. V. aprašytas glaustai, tačiau atsižvelgta į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą.

22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartos nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

23. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias aplinkybes, nuteistajam parinkta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nedaug viršija minimalų šios bausmės rūšies dydį už nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta.

24. Apeliantas taip pat nurodo, kad nemotyvuotas neturtinės žalos priteisimas, nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo teiginius apie patirtus išgyvenimus. Apygardos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

25. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jam padarytos žalos pasireiškimą. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai vertino tai, kad įžeidžiantys ir šmeižiantys komentarai buvo rašomi sistemingai, ilgą laiko tarpą, tai nebuvo vienkartinis atvejis, komentarus skaitė daugybė žmonių ir tai galėjo pakenkti nukentėjusiojo, kaip žurnalisto ir vadovo reputacijai. Kolegija papildomai pastebi, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais, kurie nelaikytini atsitiktiniais, pasirinktas informacijos skleidimo būdas rodo norą plačiai, viešai skleisti tokią informaciją. V. V. darbingo amžiaus, dirbantis. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam M. V. priteistos neturtinės žalos dydis protingas, proporcingas, atitinka kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo principus.

27. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.