Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių Eur)) dydžio bauda.

Priteista iš M. Z. nukentėjusiajam D. L. 4000 Eur (keturi tūkstančiai Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Z. nuteistas už tai, kad jis šmeižė D. L. per visuomenės informavimo priemonę, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą D. L., t. y.:

1.1. 2020 m. lapkričio 19 d., nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto įrenginio, naudodamasis viešos interneto svetainės www.linkedin.com asmenine paskyra, pavadinta „M. Z.“ (URL adresas (duomenys neskelbtini), interneto pagalba savo paskyroje patalpino viešą žinutę ,,Na ir siurprizas siandien! Ka tik sužinojau, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai tarp ju ir savininkas D. L. moka už privacius video su vaiku pornografija. Kas iš (duomenys neskelbtini)? Jus patinka kasdien nesti pelna pedofilui?“;

1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 20 d., 18.02 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto įrenginio, jam suteiktos internetinės prieigos, kurios IP adresas 79.132.164.50. (paslauga yra teikiama K. P. vardu), naudodamasis viešos interneto svetainės ,,https://vilniusphp.lt/slack.htm“ asmenine paskyra, pavadinta (duomenys neskelbtini), interneto pagalba viešame kanale ,,vilniusphp“ patalpino pranešimą: ,,Na ir siurprizas siandien! Ka tik sužinojau kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai tarp ju ir savininkas D. L. moka už privacius video su vaiku pornografija. Kas iš (duomenys neskelbtini)? Jus patinka kasdien nesti pelna pedofilui?“;

1.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 13 d., 13 val., būdamas nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto įrenginio, naudodamasis viešos interneto svetainės www.linkedin.com asmenine paskyra, pavadinta ,,G. G.“ (URL adresas (duomenys neskelbtini)), interneto pagalba, savo paskyroje patalpino viešą žinutę anglų kalba, kurios turinys lietuvių kalba reiškia „Iš kolegų girdėjau daug klausimų, prašančių paaiškinti savo ankstesnį skelbimą apie aukšto rango (duomenys neskelbtini) tarnautojus, įsitraukusius į pedofilinius santykius. (duomenys neskelbtini) įkūrėjas D. L. turėjo u18 sesijas kartu su savo bendražygiu M. S. ir jas filmavo. Aš tai supratau iš savo seno pažįstamo E. G. ir tai buvo gana žiauru. Jie niekada to nepaneigė, taigi aš manau, kad tai yra teisybė. Man atsibodo visų jūsų klausimai ir tai yra mano pilnas paaiškinimas. Prašau apie tai kalbėtis su tinkamais žmonėmis! Aš išsiplausiu šitas šiukšlinas mintis.“

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi spręsdamas apelianto kaltės klausimą, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Visi įrodymai, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje. Nuosprendis išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų vertinant bylos įrodymus nenustatyta. Atsižvelgiant į tai sutikti su nuteistojo teiginiais, susijusiais su įrodymų vertinimu, pertekline kaltinimo apimtimi, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados, nėra pagrindo. Nuteistasis savaip interpretuoja ir vertina byloje surinktus įrodymus, būtent jo pateikiamą įrodymų vertinimą laikydamas teisingu, tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas vertina ne proceso dalyvių nuomones ir pasiūlymus dėl įrodymų vertinimo, o faktinius bylos duomenis, šiuos duomenis pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles.

7.1. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodomą kaltinimo dalies turinį „<...>(duomenys neskelbtini) įkūrėjas D. L. turėjo u18 sesijas kartu su savo bendražygiu M. S. ir jas filmavo <...>“ bei išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog šis šmeižimo epizodas jam inkriminuotas nepagrįstai. Apelianto skundo argumentai, kad minėtame teiginyje nėra informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmens garbę ir orumą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tai vienareikšmiškai paneigia. Išvadoje, nors ir nėra išskirta ir tiesiogiai aptarta būtent minima įrašo(duomenys neskelbtini) reikšmė, tačiau ištyrus visą tekstą, kuriame ir yra šis įrašas, konstatuotas faktas dėl neigiamo informacijos pobūdžio, t. y. kad nukentėjusysis užsiima nusikalstama veikla, susijusia su pedofilija, nepilnamečių asmenų pornografijos gamyba, kuri suformuluota kaip konstatuojamoji, nukentėjusiojo atžvilgiu. Kita vertus, ši išvada yra suprantama ir logiška, kadangi koduotė (duomenys neskelbtini) yra sutrumpinimas anglų kalboje, kalbant apie asmenis, jaunesnius nei 18 metų.

7.2. Taigi, ši išvada patvirtina tai, kad minėto teiginio turinio informacija atspindi veiklą, susijusią būtent su pedofilija bei pornografija. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje teismas įvertindamas ne tik specialisto išvadą, tačiau ir įrodymų visetą, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės šiame epizode, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl joms pritardamas, plačiau jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad pagrindo siaurinti kaltinimo apimtį nėra.

7.3. Nesutikdamas su įrodymų vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybės, susijusios su žinučių siuntimu iš jo kompiuterio 2020 m. lapkričio 20 d., 18.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo išsamiai ištirtos, kadangi šiame bute gyveno dar 15 asmenų, todėl parašyti žinutes galėjo ir bet kuris iš jų, pasinaudoję prieiga prie jo kompiuterio duomenų, tačiau tokia apelianto iškelta versija yra visiškai neįtikima, kadangi tokiu atveju iš esmės visi menami asmenys ne tik turėtų pažinoti nukentėjusįjį ir siektų jį apšmeižti, tačiau turėtų dar žinoti ir apelianto prisijungimo prie paskyros slaptažodžius bei laisvai, bet kada patekti į jo nuomojamą kambarį. Be to, pastebėtina ir tai, kad apeliantas nuomojame kambaryje gyveno apie vienerius metus, tačiau iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis negalėjo įvardinti nė vieno iš 15 asmenų. Taip pat, nelieka nepastebėta ir tai, kad vertinant paskleistų žinučių turinį, rašymo maniera išlieka panaši, o šiuo konkrečiu aspektu, kaip tikslingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, netgi sutampa žinutėse padarytos gramatinės klaidos, nors tapačios žinutės buvo rašomos skirtingose vietose (2020 m. lapkričio 19 d., epizodas). Be kita ko, apžiūros protokolo turinio analizė rodo, kad paskelbus pranešimą, po juo sekė ne vienas komentaras bei atsakymas į jį skirtingu laiku. Dar daugiau, komentatoriai žinutės autoriumi laikė jiems žinomą apeliantą, todėl kreipėsi į jį tiesiog vardu ir slapyvardžiu „G.“ (1 t., 99–101, 103–107 b. l.). Galiausiai, iš bylos duomenų nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių teismas neturėjo tikėti ir K. P. parodymais, kad apeliantas kambaryje gyveno vienas, turėjo durų raktus bei žinojo šiame bute esančios interneto prieigos slaptažodį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs ir išanalizavęs ne tik aptartų, tačiau visų byloje esančių duomenų visumą, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog būtent apeliantas, o ne kas kitas, prisijungdamas prie interneto svetainės https://vilniusphp.lt/slack.html asmeninės paskyros (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskelbė žinutę, galinčią paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad apelianto kaltei patvirtinti dėl jam inkriminuoto šio epizodo duomenų visiškai pakanka.

7.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad vartotojo paskyra „G. G.“ naudojasi apeliantas. Teigiama, jog tokiu vardu pasivadinęs asmuo yra ir gyvena užsienyje, tačiau byloje surinkti ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai, derantys bei tarpusavyje susiję, rodo priešingai. Ši keliama apelianto versija skundžiamame nuosprendyje atmesta išsamiais motyvais, kurių pagrindu padaryta kategoriška išvada dėl paskyros priklausomumo apeliantui. Su tokia išvada visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina, kad „G. G.“ tapatumas iš tiesų abejotinas, nes apeliantas negalėjo pateikti jokių duomenų apie šį asmenį, nors nurodė, kad jis yra jo įsteigtos įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl pritartina apylinkės teismo motyvams dėl įmonės valdymo perdavimo asmeniui, kuris iš esmės nėra žinomas. Be to, valstybės institucijų (VĮ „Registrų centras“), interneto svetainės Rekvizitai.lt bei kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina viena – minėtos įmonės vadovas yra apeliantas, o nurodyti kontaktiniai duomenys taip pat priklauso apeliantui. Dar daugiau, komentatorių turinys, po 2020 m. lapkričio 20 d., 18.02 val., paskelbto pranešimo, rodo, kad į pranešimo autorių tiesiogiai kreipiamasi ne tik M., tačiau ir „G.“ vardu, o tai neabejotinai suponuoja išvadą, kad pranešimo autorius yra vienas ir tas pats asmuo. Tokią išvadą sustiprina ir sugretintų paskelbtų žinučių, tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis, iš esmės tapatus turinys, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Galiausiai, tai, kad „G. G.“ neegzistuoja, patvirtina ir fizinio asmens paieškos nacionaliniuose registruose ir Šengeno sistemoje išrašas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad paskyra „G. G.“ priklauso ir ja naudojasi pats apeliantas.

7.5. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis minėtais aspektais priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8.1. Asmuo, padaręs BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apelianto padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda nėra galiojanti, į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas, dirba. Apylinkės teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir paskyrė švelniausią BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui (pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą yra skiriamos nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio baudos). Teisėjų kolegijos vertinimu, ji yra proporcinga nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei. Dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, priešingu atveju, bausmė nebeatitiktų savo paskirties (BK 41 straipsnis). Nors apeliaciniame skunde prašoma paskirtą baudą sumažinti, tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta jokiais išimtinais argumentais. Vien tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, ar, kad visą gautą atlyginimą išleidžia savo poreikiams bei pragyvenimui, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes šios aplinkybės vertinamos kartu su visomis kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis ir vien joms neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė.

8.2. Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu yra adekvati ir proporcinga tiek apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek jo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

9.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos priteisimo srityje, kai padaromas nusikaltimas žmogaus garbei bei orumui, tačiau matyti, jog šios kategorijos bylose ji yra gana įvairi, nes kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamos neturtinės žalos žmogaus šmeižimo atvejais sumos svyruoja maždaug nuo 3 000 Eur ir daugiau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-699/2016, 2K-212-696/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

9.2. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovas advokatas pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo atstovo prašymą ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog mažina priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, kadangi nukentėjusysis nepateikė teismui jokių jo reputacijos, verslo rodiklių pablogėjimą ar darbingumo sumažėjimą patvirtinančių duomenų.

9.3. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, kaip traktuoja apeliantas, tačiau kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo nepatogumus prieš šeimą, verslo partnerius, neabejotinai patirtus dvasinio pobūdžio išgyvenimus, pažeminimą, gėdą prieš kitus asmenis bei išjaustas įvairias kitas neigiamas emocijas bei potyrius, tačiau ir į realiai nukentėjusiajam atsiradusias neigiamas pasekmes. Kartu apylinkės teismas įvertino ir žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, apelianto akcentuojamą turtinę padėtį. Atsižvelgęs į visus anksčiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė priteisti iš apelianto nukentėjusiajam 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam iš apelianto priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir apelianto interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl ir apelianto skundo argumentai, kad nekilo nepataisomos pasekmės, nesunkaus pobūdžio nusikalstama veika netruko ilgą laiką, tuo pačiu taip pat nedaro apylinkės teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar nukrypstančiu nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko būtų pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl atstovavimo išlaidų

10. Nuteistasis skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria spręstas procesų išlaidų klausimas. Mano, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti proceso išlaidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti sumažintos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų, susijusių su neturtine žala, daliai. Kadangi nukentėjusiojo prašyta priteisti 20 000 Eur neturtinė žala teismo sumažinta 5 kartus ir priteista tik 4 000 Eur, atitinkamai jo už atstovo teisinę pagalbą prašyta 1796,10 Eur suma turėjo būti taip pat proporcingai sumažinta.

10.1. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CPK 93 straipsnio 2 dalis taikoma civiliniame procese, kurio paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Baudžiamojo proceso paskirtis yra visiškai kitokia, susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimu, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tik dalis spręstinų klausimų. Nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą viso baudžiamojo proceso eigoje ir jo turėtos išlaidos už atstovo suteiktą teisinę pagalbą gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis bei išieškotos iš kalto asmens. Todėl priteistinų proceso išlaidų dydžio baudžiamajame procese negalima sieti vien tik su patenkintų reikalavimų dalimi, tenkinant civilinį ieškinį.

10.2. Byloje yra advokato M. U. ir nukentėjusiojo D. L. 2020-11-23 atstovavimo sutartis, pagal kurią M. U. pavedama D. L. atstovauti institucijose teikiant užklausas, pareikšti ieškinį teisme, atstovauti civilinėse, administracinėse, administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose visų lygių teismuose bei ikiteisminėse institucijose, dalyvauti kituose santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, organizacijomis, fiziniais bei juridiniais asmenimis su visomis teisėmis, įstatymu suteiktomis klientui, pasirašyti skundą (prašymą, ieškinį, pareiškimą) pilnai ar dalinai atsisakyti skundo (prašymo, ieškinio, pareiškimo) reikalavimų, pripažinti skundą (prašymą, ieškinį, pareiškimą), keisti (prašymo, ieškinio, pareiškimo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismų sprendimus ar nutartis, pateikti vykdomuosius raštus išieškojimui, daryti kliento vardu pareiškimus, taip pat kliento vardu pateikti prašymus valstybinėms ir kitoms organizacijoms bei įstaigoms, gauti už kliento reikalingą informaciją, už klientą pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, pačia plačiausia apimtimi, reikalingus atliekant šį pavedimą.

10.3. Atstovavimo sutarties pagrindu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. U. ne tik surašė civilinį ieškinį, bet ir atstovavo ikiteisminio tyrimo metu rengiant pareiškimą ikiteisminio tyrimo iškėlimui, renkant įrodymus apie nuteistąjį internete bei kitą medžiagą, kuri buvo perduota ikiteisminio tyrimo subjektams. Taip pat dalyvavo posėdžiuose, teikė įvairius prašymus, tame tarpe ir atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą apygardos teismui. Proceso išlaidas apėmė ir kelionės išlaidos iš darbo vietos į kituose miestuose vykdomus procesus – atlikinėtą ikiteisminį tyrimą Kaune, bylos nagrinėjimą Panevėžyje. Baudžiamasis procesas šioje byloje truko apie metus ir jame nukentėjusiojo atstovas dalyvavo aktyviai. Byloje yra 2020-12-14, 2021-02-03, 2021-11-23, 2021-12-09 sąskaitos - faktūros už teisines paslaugas 1796,10 Eur sumai už konsultacijas ir dokumentų rengimą, patikrą registruose, civilinio ieškinio surašymą bei atstovavimą teisme (3 t., b. l. 101-121, 153-156, 4 t., 8-9 b. l.).

10.4. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajam priteista atstovavimo išlaidų suma yra neproporcingai per didelė ir neatitinkanti teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų, todėl tenkinti apeliacinio skundo prašymą mažinti nukentėjusiajam priteistų jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10.5. Nukentėjusiojo atstovas advokatas atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą apygardos teismui prašo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas, susijusias su advokato atsiliepimu į apeliacinį skundą paruošimu – 360 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir 2022-02-13 mokėjimo nurodymą (006/22), iš kurių matyti, jog nukentėjusysis advokatui už jo suteiktas paslaugas sumokėjo 360 Eur (4 t., b. l. 8-9).

10.6. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018, 2K-194-895/2020 ir kt.).

10.7. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiojo interesus (apeliaciniame skunde nesutikta su apelianto nuteisimu, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžiu), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatą ir dėl tolimesnės teisinės pagalbos.

10.8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą bei apimtį, atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinėje instancijoje – parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat atsižvelgusi į protingumo ir sąžiningumo principus ir į esamą teisinį reglamentavimą sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos advokato išlaidos ir prašoma išieškoti atstovavimo išlaidų suma – 360 Eur nėra per didelė, vertintina kaip pagrįsta ir proporcinga nukentėjusiojo atstovo suteiktoms paslaugoms, todėl nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina 360 Eur suma.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo, todėl M. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. Z. nukentėjusiajam D. L. 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt Eur) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.