Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. R. ir V. R. ieškinį atsakovams V. V. ir M. V., trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad tvora / užtvaras mažiausiai tarp sklypo taškų 9, 8 ir 7 patenka į ieškovų sklypą (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškovai patys pripažino, kad tvora / užtvaras nepatenka į jų sklypus. Teigia, jog byloje esantis 2019 m. lapkričio mėnesio MB „Uostamiesčio geodezija“ parengtas Tvoros geodeziniu planas daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, kad Atsakovų pastatyta tvora / užtvaras eina žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba bei žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba, atskirose vietose visiškai patenkant į ieškovų žemės sklypus ar pasitraukiant į atsakovų žemės sklypą.

6.2. Nurodė, kad atsakovai, pastatydami / įrengdami tvorą / užtvarą ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų pastatė statinį, iš dalies patenkantį į ieškovams priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mano, kad dėl tokių veiksmų atsakovai pažeidė ieškovų teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo to, kokia dalimi tvoros / užtvaro konstrukcijos įsiterpė į ieškovų žemės sklypus. Darė išvadą, kad toks pažeidimas laikytinas daugiau nei pakankamu ieškovų teisei pareikšti reikalavimus dėl jų pažeistos nuosavybės teisės gynimo (4.98 straipsnis) bei teisei pareikšti reikalavimą dėl neteisėto statinio statybos padarinių pašalinimo.

6.3. Mano, jog pripažįstant, kad tvora / užtvaras yra statinys, jo statybai / įrengimui ant žemės sklypų ribos taikytinas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Teigia, jog „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo reikalavimas dėl rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų sutikimų reikalingumo, kurio nesilaikymas, ant žemės sklypo ribos pastatytam statiniui bet kokia dalimi patenkant į besiribojantį žemės sklypą, laikytinas besiribojančio žemės sklypo savininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, sudarančiu pagrindą reikalavimams CK 4.98 straipsnio ir 4.103 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais pareikšti.

6.4. Teigia, jog bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2019 m. liepos 16 d. sprendimu patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkte buvo nustatyta, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine (įvairių medžiagų tinklo) tvora galima tik esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui. Pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę organams, turintiems teisę priimti lokalinius teisės aktus, nustatyti papildomas, specifines sąlygas, reikalavimus, neprieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Mano, kad tokių sąlygų, reikalavimų nustatymas savaime nedaro jų neteisėtomis ir negaliojančiomis bei nesudaro pagrindo nustatyto ir galiojančio teisinio reglamentavimo nepaisyti.

8.1. Nurodė, kad MB „Uostamiesčio geodezija“ 2019 m. lapkričio mėn. sudarytu Tvoros geodeziniu planu, antstolio A. S. surašytu 2020 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ieškovės J. R. bei jos atstovo advokato R. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu nėra nurodyta vietų, kurios išeitų iš atsakovų sklypo ribų ir peržengtų ieškovų sklypo ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertina, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus patraukti ant sklypo ribos pastatytą tvorą nuo ieškovų žemės sklypų teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovai jiems priklausantį žemės sklypą nuo ieškovų žemės sklypų, kurie iš kairės ir dešinės pusių ribojasi su atsakovų sklypu, atsitvėrė prie kuolų pritvirtinta vieline tinklo tvora, tačiau tvora nėra visiškai baigta. Pagal UAB „Geostatybiniai sprendimai“ 2018 m. kovo 23 d. Žemės sklypų nužymėjimo vietovėje aktą tvora eina per šiuos taškus: 7-8 (maža dalis aptverta), 8-9, 9-10, 10-11, 11-12 (aptverta daugiau nei pusė bei įkalti 4 mediniai kuolai). Apeliantų teigimu, atsakovai tvorą pastatė neteisėtai, kadangi negavo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo statyti tokį statinį, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį ieškinį atmetė.

15. Apeliaciniu skundu iš esmės nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi ginčo tvora / užtvaras yra pastatyti ant sklypų ribos, o tam tikrais atvejais tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribas, todėl mano, kad dėl šių aplinkybių yra pažeidžiamos ieškovų kaip nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

16. Apeliantų įsitikinimu, MB „Uostamiesčio geodezija“ 2019 m. lapkričio mėn. sudarytas tvoros geodezinis planas patvirtina aplinkybes, jog ginčo tvora / užtvaras tam tikrose vietose patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu įrodymų vertinimu. Akcentuotina, jog nei MB „Uostamiesčio geodezija“ 2019 m. lapkričio mėn. sudarytu tvoros geodeziniu planu, nei UAB „Geostatybiniai sprendimai“ 2018 m. kovo 23 d. sudarytu žemės sklypų nužymėjimo vietovėje aktu, nei antstolio A. S. surašytu 2020 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nebuvo nustatyta, jog tvoros / užtvaro konstrukcijos peržengtų ieškovams priklausančias žemės sklypų ribas. Priešingai, tiek iš minėtų Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei MB „Uostamiesčio geodezija“ tvoros geodezinio plano matyti, kad ginčo tvora / užtvara yra pastatyta ant ieškovams bei atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos, o sklypo taškuose Nr. 9, 8 ir 7, priešingai nei teigia apeliantai, tvora / užtvaras patenka ne į ieškovams priklausantį sklypą, bet yra atsakovams priklausančiame sklype. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, nuosavybės teisės nebuvo pažeistos, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepagrindė vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. neįrodė, kad atsakovai įrengdami ginčo tvorą / užtvarą, kaip nors pažeidė ieškovų teises.

17. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, jog vien tas faktas, kad ginčo tvora / užtvaras pastatyta „ant sklypo ribos“, reiškia, jog statinys, esantis ant sklypo ribos, yra ant simbolinės ribos tarp riboženklių, žyminių besiribojančių žemės sklypų ribą, ir patenka į abu besiribojančius žemės sklypus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, byloje esantys įrodymai paneigia ieškovų argumentus, jog ginčo tvora / užtvaras patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, todėl nurodytos aplinkybės, jog tvora / užtvaras pastatyta „ant sklypo ribos“, reiškia, jog minėtas objektas patenka į abu besiribojančius žemės sklypus, laikytinos nepagrįstomis.

18. Taip pat nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo tvora / užtvaras yra statinys, todėl jo statybai / įrengimui ant žemės sklypų ribos taikytinas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo reikalavimas dėl rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų sutikimų reikalingumo, kurio nesilaikymas, ant žemės sklypo ribos pastatytam statiniui bet kokia dalimi patenkant į besiribojantį žemės sklypą, laikytinas besiribojančio žemės sklypo savininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, sudarančiu pagrindą reikalavimams CK 4.98 straipsnio ir 4.103 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais pareikšti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas gavęs ieškovų pranešimą apie savavališką statybą, atliko patikrinimą bei 2019 m. gruodžio 20 d. rašte „Dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ nustatė, kad „žemės sklype (duomenys neskelbtini) sukalti mediniai kuolai ir ant jų pakabintas tinklas pagal požymius nelaikytini statiniais. Inspekcija taip pat konstatavo, jog neturi pagrindo ginčo objektams taikyti Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatų bei imtis Priežiūros įstatyme 11 straipsnyje ir 14 straipsnyje reglamentuotų veiksmų dėl savavališkos statybos konstatavimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.“ Akcentuotina, jog į bylą nėra pateikta duomenų, jog ieškovai minėtą inspekcijos sprendimą būtų apskundę, todėl laikytina, jog jiems yra žinoma ir suprantama, kad ginčo tvora nelaikytina statiniu, tai savo ruožtu reiškia, jog ginčo objektui netaikytinos ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatos.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktas numato, kad statinys tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo vielinė tvora nėra statybos darbų rezultatas. Vertinant tvoros / užtvaro sukūrimo aplinkybes nustatytina, jog vielinė tvora buvo pritvirtinta prie kuolų, kurie sukalti į žemę. Kuolai nėra sumontuoti į konstrukcijas, panaudojant statybines rišamąsias medžiagas, tokias kaip skiedinys ar betonas, todėl akivaizdu, jog ginčo tvora / užtvaras nelaikytini statiniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto pagrindu.

20. Apeliantai, be kita ko, pažymi, jog atsakovai pažeidė 2019 m. liepos 16 d. visuotiniame sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkto nuostatas, kurios numato, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine tvora galima esant rašytiniam susitarimui. Mano, jog galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę organams, turintiems teisę priimti lokalinius teisės aktus, nustatyti papildomas, specifines sąlygas, reikalavimus, neprieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Teigia, kad tokių sąlygų, reikalavimų nustatymas savaime nedaro jų neteisėtomis ir negaliojančiomis bei nesudaro pagrindo nustatyto ir galiojančio teisinio reglamentavimo nepaisyti. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovai ginčo tvorą / užtvarą sugalvojo statyti 2018 metais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. iš į bylą pateiktos fotonuotraukos „IMG_2713“ matyti, kad į žemę jau 2018 m. kovo 29 d. buvo sukalti kuolai. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovai savo žemės sklypo aptvėrimo darbus pradėjo ne vėliau kaip 2018 m. kovo 29 d. Taip pat iš UAB „Geostatybiniai sprendimai“ 2018 m. kovo 23 d. Žemės sklypų nužymėjimo vietovėje akto matyti, jog tvora eina per šiuos taškus: 7-8 (maža dalis aptverta), 8-9, 9-10, 10-11, 11-12 (aptverta daugiau nei pusė bei įkalti 4 mediniai kuolai). Dar daugiau, pati ieškovė teikdama teismui paaiškinimus nurodė, kad tvora pradėta statyti 2018 m. pabaigoje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo tvora pradėta statyti gerokai anksčiau nei buvo priimtos 2019 m. liepos 16 d. visuotiniame sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Kitaip tariant, bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja tik į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013). Atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustačius, jog ginčo tvora pradėta statyti gerokai anksčiau nei buvo priimtos 2019 m. liepos 16 d. visuotiniame sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės bei vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad įstatymai ir kiti teisės aktai neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju minėtų taisyklių 39 punktas, įpareigojantis atskirti sodo sklypą siekiantį asmenį gauti rašytinį kaimyno sutikimą, negali būti taikomas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

23. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovai prašė priteisti iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į skundą atsakovai į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. balandžio 26 d. Detalizuotą užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymą, joje nurodė, jog už susipažinimą su apeliaciniu skundu, bylos analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui atsakovai patyrė 600 Eur išlaidų. Taip pat į bylą pateikė 2021 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ir Nr. ADV 55, bei 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatui 600 Eur sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti maksimali suma sudaro 1,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių sudarė 1 524,20 Eur, todėl laikytina, jog maksimali leistina priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą sudaro 2 286,30 Eur (1 524,20 * 1,5). Atsižvelgiant į atsakovų atstovo į bylą pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei leistina priteisti maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, darytina išvada, kad atsakovų atstovo prašymas priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimą advokatui už teisines paslaugas atliko atsakovas V. V., todėl atsakovui V. V. iš ieškovų J. R. ir V. R. priteistina po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

27. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovės J. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovo V. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.