- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-159-911/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01313-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- J. R., V., V. R.
- Atsakovas
- V. V., M. V.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „Ąžuolas“
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Robertas Banevičius
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovei J. R., ieškovų J. R. ir V. R atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R. ir V. R. ieškinį atsakovams V. V. ir M. V., trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Ąžuolas“ dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatytą tvorą ant sklypo ribos patraukli 0,5 metro nuo ieškovų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 3 metrus nuo esančio sodo namelio; teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, arba atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo dėl tvoros patraukimo nuo ieškovų žemės sklypų, įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatytą tvorą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai yra ½ dalies žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Minimas ieškovams priklausantis turtas, yra sodininkų teritorijoje ir priklauso sodininkų bendrijai „Ąžuolas“. Ieškovams priklausančio turto teisinius santykius, su kitais žemės sklypų savininkais, reguliuoja trečiojo asmens patvirtinti įstatai, vidaus tvarkos taisyklės, Sodininkų bendrijų įstatymas, kt. Atsakovai nuo 2010-12-09 yra ½ dalies žemės sklypo (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Minimas atsakovų žemės sklypas yra gretimai ieškovams priklausančių žemės sklypų. Atsakovai savavališkai ir be ieškovų raštiško sutikimo, 2019 metų gegužės mėnesį, ant savo žemės sklypo ribų nusprendė pastatyti tvorą, kas pagal sodininkų bendrijų įstatymus bei trečiojo asmens sprendimus, yra griežtai reglamentuojama. Dėl tvoros pastatymo, ieškovai ne kartą žodžiu buvo kreipęsi į atsakovus, aiškindami, kad tvoros pastatymas apsunkina ieškovų turto priežiūrą, jie nebegali efektyviai naudoti žymios dalies žemės pagal sklypo paskirtį, tačiau atsakovai į ieškovų pastabas nereaguoja. Ieškovai 2019-12-04 raštu kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Inspekcija, 2019-12-20 atsakydama į ieškovų siųstą paklausimą, atsakė, kad „patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas kadastriniais matavimais. Pietrytinis sklypo kampas pažymėtas riboženkliu. Ant sklypo rytinės, vietinės ir vakarinės ribos sukalti mediniai H-1,78 m aukščio kuolai, tarp kuolu pakabintas metalinis H-1,54 m aukščio tinklas neatliekant statybos darbu. Patikrinimo metu statybos darbai nevykdomi. Pagal pateiktą geodezinę nuotrauką stulpai sukalti ir tinklas ištiestas ant žemės sklypo ribos..“. „Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teigtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) sukalti mediniai kuolai ir ant jų pakabintas tinklas pagal požymius nelaikytini statiniais. Vakarų Lietuvos departamentas neturi pagrindo ginčo objektams taikyti Įstatymo nuostatų bei imtis Priežiūros įstatyme 11 straipsnyje ir 14 straipsnyje reglamentuotų veiksmų dėl savavališkos statybos konstatavimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius...“. Atsakovai absoliučiai nereagavo ne tik į ieškovų pastabas bei pasiūlymus, tačiau nekreipė dėmesį ir į priimtus sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių sprendimus bei į teisinį reglamentavimą, į tokius kaip: 1) 2019-07-16 visuotiniame sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkime, tarp kitų klausimų, konkrečiai buvo nagrinėjamas ir atsakovams aktualus klausimas dėl „nuorodos tvoros statymo sodininkų bendrijos sklypuose“, kuriame aiškiai buvo nuspręsta, jog „tvoroms statyti nuo riboženkliu galima statyti 0,5 m atstumu - pasirašant susitarimą (abipusį), o jei voljerą - 4 m“ „Sprendimas priimtas - balsuojant - Vienbalsiai... 2) Vadovaujantis 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934 Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 str. 4 d., 3 p., „Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: statyti tvora ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo riba) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininku bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą... “; 3) sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 2019-07-16 patvirtintuose vidaus tvarkos taisyklėse 39 str. yra aiškiai pasisakoma, kad „atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine tvora galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui...“; 4) Vadovaujantis minimo Įstatymo 7 str. 6 p., „sodininkai ir kiti asmenys mėgėju sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytu vidaus tvarkos taisyklių...“. Ieškovai neginčija fakto, kad atsakovų pastatyta tvora ant sklypo ribos yra priskirtinas prie nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijos, tačiau, tais atvejais, kai toks statinys statomas ar rekonstruojamas arčiau žemės sklypų, negu numatyta teisės, reikia gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą (susitarimą) - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovai statydami tvorą, neprašė sutikimo dėl tvoros statymo, nors tvora yra pastatyta mažiau nei 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypų ribų. Ieškovų, kaip šio nekilnojamojo turto savininkų, teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovų savavališkai pastatyta tvora, ant sklypo ribų (vietomis atsakovų tvora patenka ir į ieškovų žemės sklypo ribas), iš esmės pakeitė ieškovų, kaip sodo savininkų priežiūros bei saugos kokybę, nes nebeliko takų, kurie buvo taip reikalingi tinkamam sklypo naudojimui ir kurie buvo nusistovėję bei buvo naudojami daugybę metų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą, pasirinko savo, kaip savininkų, teisių gynimo būdą - pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), t. y. reikalauja pašalinti jų nuosavybės teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė yra turto savininkė, tačiau nėra aišku kaip pasireiškia tariamas jos teisių pažeidimas. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Ieškinio teiginiai yra deklaratyvus ir iš pateikiamų įrodymų sunku suprasti kuo pasireiškė ieškovės tariamų teisių pažeidimas. Ieškovė nurodo, kad neginčija fakto, kad „Atsakovų pastatyta tvora ant sklypo ribos, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, yra priskirtinas prie nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijos. Tačiau nurodo, kad, „tais atvejais, kai toks statinys statomas ar rekonstruojamas arčiau žemės sklypų, negu numatyta teisės, reikia gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą (susitarimą) - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai“. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė vadovaujasi negaliojančiu teisės aktu. Ieškovė nurodo, kad ginčas kyla dėl to, kad „Atsakovai savavališkai ir be ieškovų raštiško sutikimo, 2019 metų gegužės mėnesį, ant savo Turto2 (žemės sklypo) ribų nusprendė pastatyti tvorą“, atsakovai nori pataisyti ieškovę ir nurodo, kad tvoros tvėrimų darbai buvo pradėti 2013 m. riboženklių patikrinimu, kurį atliko UAB „Vakarų valda“. Atsakovų prašymu, riboženklių tikslumą patikrino NŽT. 2017 m., pasitelkus G. Mačiulskio paslaugų įmonės matininkus, buvo atstatomi pradingę riboženkliai, ir įkalami tvoros mediniai kuolai šiaurinėje pusėje. 2018 m. dar kartą atstačius sunaikintus riboženklius, gegužės 16 d. buvo įkalti tvoros mediniai kuolai pietinėje pusėje. Siekiant apsiginti nuo ieškovės pastovių trukdymų ir raunamų riboženklių, atsakovai buvo priversti 2019-08-06 apdrausti tvorą. Atsakovai pažymi, kad ne kartą jiems teko kreiptis į policiją dėl ieškovės išpuolių, trukdant nustatyti ribas. Atsakovai vadovaudamiesi nurodytu Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 tvorą tvėrė laikydamiesi visų reikalavimų, tai yra užtvara buvo statoma neperžengiant ieškovės žemės sklypo ribos ir užtvara atitinka nustatytus tvorų reikalavimus, todėl atsakovai neprivalėjo gauti sutikimo iš ieškovės. Kadangi analogiški reikalavimai numatyti Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 str. 4 d., 3 p. atsakovai vadovaudamiesi ir šiuo teisės aktu neprivalėjo gauti rašytinį sutikimą iš ieškovės kaip kaimyninio sklypo savininkės ar sodininkų bendrijos pirmininkės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė vadovaujasi sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 2019-07-16 patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis. Šių taisyklių 39 p. nurodoma, kad „atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine tvora galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - esant sodininkų Bendrijos valdymo organo sutikimui“. Ieškovės nurodytos taisyklės reguliuoja vidaus tvarką sodininkų bendrijos viduje, kurios neturi prieštarauti Sodininkų bendrijų įstatymui, Statybos įstatymui ir Statybos techninio reglamentui STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Ieškovės nurodytos sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 2019-07-16 patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 39 punktu tvoros statymas ribojamas labiau nei tai numato jau nurodyti aukštesnę galią turintys teisės aktai. Atsakovų pateiktame 2013-03-13 savo sklypo riboženklių vietos schemoje, kurioje pavaizduotos ribos neprieštarauja ieškovės pateiktam sklypų žymėjimui, tačiau schemoje aiškiai matyti, kad būtent ieškovei priklausantys statiniai įlenda į atsakovų žemės sklypo ribą nuo 0,25 iki 0,5 m (sodo namelis), o malkinės (sandėliuko) pietinis kampas įlenda apie 0,25 m. Visi šie faktai yra įrodomi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013-04-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-(14.13.73)-16. Ieškovė prie ieškinio prideda 2020-02-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pateikiama eilė nuotraukų, kuriose fiksuojama tvora. Atsakovai mano, kad nuotraukos neįrodo atsakovų pastatytos tvoros neigiamą poveikį ieškovo sklypui ir nepagrindžia ieškovės teisių pažeidimo. Ieškovės ieškinio reikalavimas yra nekonkretus, neaiškus ir sunkiai įgyvendinamas. Ieškovė reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatytą tvorą ant sklypo ribos patraukti 0,5 metro nuo ieškovų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 3 metrus nuo esančių sodo namelių. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. nurodoma, kad „sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą“. Vadovaujantis nurodytu teigtina, kad ieškovė reikalauja iš atsakovų to, ko nereglamentuoja teisės aktai.
3. Ieškovai pateiktu dubliku nesutinka su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodo, kad ieškovai neprivalo ir neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jiems sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Atsakovai iš esmės klaidiną teismą, kad tariamai, atsakovams nereikėjo jokio, gretimo sklypo savininko sutikimo, tačiau yra akivaizdu, kad atsakovai patys nelabai supranta, arba tiesiog ignoruoja teisės aktą (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 7 priedą), nes: 1) atsakovų pastatyta užtvara yra visiškai ant sklypo ribos ir vietomis užtvaros konstrukcijos peržengia, ieškovų žemės sklypo ribas, kas suponuoja išvadą, kad atsakovai statydami užtvarą, privalėjo gauti, atsakovų sutikimus; 2) analizuojant, sekantį minimo (aktualaus) teisės akto reikalavimą, statant užtvaras, yra minima, kad „prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos“ vėlgi yra aiškiai fiksuotas pažeidimas, nes atsakovų užtvara stovi arčiau kaip per 1 m. nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų ribos; 3) dėl leistinų užtvaros kiaurymių plotų ir t.t., ieškovai nepasisako, nes šias aplinkybes turėtų įrodinėti atsakovai. Taigi analizuojant (aktualius) teisės aktus, yra akivaizdu, kad atsakovai privalėjo gauti ieškovų sutikimus, siekiu atskirti savo sklypą užtvara „kuolais“ ir „tvora“. Atsakovai nesutikdami su 2019-07-16 priimtomis Bendrijos tvarkos taisyklėmis turėjo teisę Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka tokį Bendrijos narių susirinkimo nutarimą ginčyti teisme. Nepasinaudoję tokia įstatymo nustatyta teise, atsakovai faktiškai atsisakė teisės šioje civilinėje byloje reikalauti panaikinti vidaus tvarkos taisykles, kadangi tai prieštarautų galiojančiam ir nenuginčytam Bendrijos narių susirinkimo nutarimui, kuris visiems sklypų savininkams yra privalomas laikytis. Atsakovai pateiktame atsiliepime nurodo, kad, pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Daikto savininkas, reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip pažeidžiamos jo teisės, ir įrodyti šių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 240/2009). Atsakovai nepaiso/ignoruoja bendrijos įstatų bei patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių bei formuoja ydingą praktiką, kuri niekaip nėra susijusi su skatinimu visapusiškai plėtoti mėgėjišką sodininkystę, puoselėti ir plėtoti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdį ir t.t. Nepaisant to, atsakovų užtvara (jos konstrukcijos) peržengia ir ieškovų sklypo ribas, kas aukščiau minimu įstatymu yra draudžiama daryti be gretimo sklypo savininko (ieškovų) sutikimo. Atsakovams kyla nesusipratimas dėl ieškovų reikalavimo visą pastatytą tvorą ant sklypo ribos, patraukti 3 metrus nuo ieškovų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių sodo namelių. Nuo ieškovams priklausančio namelio yra 2 m 34 cm atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos. Ieškovų statinys yra įteisintas ir šis stovi ten jau labai senai ir jo statymui, tuo metu nebuvo keliami reikalavimai dėl atstumų iki sklypo ribos. Ieškovai yra įsitikinę, kad namelis turi stovėti 3 metrus nuo atsakovų žemės sklypo ribos, nes priešingu atveju pravažiuoti pro minimą tarpą sunkesniam/didesniam transportui būtų/taptų nebeįmanoma ir taip būtų apribotos ieškovų teisės, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų užtvara turėtų išlaikyti 3 metrų atstumą, nuo ieškovų namelio. Namelio patraukti nėra galimybių, o ir to nenumato joks teisės aktas, tačiau atsakovui patraukti užtvarą būtų kur kas lengviau/paprasčiau. Tiek ieškovų žemės sklypai, tiek atsakovų, yra mažos kvadratūros, todėl užtvaros tik apsunkina bendrą sodo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad užtvara patenka vietomis ir į ieškovų sklypo ribas, tokiu būtu yra savavališkai apribota ieškovų nuosavybės naudojimas, nes kaip aukščiau buvo minima, sklypai ir taip yra maži.
4. Atsakovai pateiktame triplike nurodo, kad atsakovams pastebėjus, kad geodezinėje nuotraukoje kuoliukai pavaizduoti ne pagal nurodytą mastelį, taip pat neatitinka jų skaičius ir vieta, buvo susisiekta telefonu, nurodytu ant geodezinės nuotraukos ir patikslinta, kad apskritimai tvoros linijoje ir tvoros stulpų žymėjimas yra tik sutartiniai ženklai, o tvoros vietą nurodo linija. Minėtame plane tvoros vietą nurodanti linija yra atsakovų sklype iki ribos linijos. Tai įrodo, kad sklypų riba nebuvo peržengta. Vadovaujantis atsakovų atsiliepime nurodytu teisiniu reglamentavimu jie įrodė, kad gauti rašytinio sutikimo iš ieškovų neprivalėjo. Tai įrodo dvi aplinkybės. Pirma, konstrukcijos neperžengė sklypo ribos ir antra, užtvarų kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto. Antrą aplinkybę patvirtina ieškovų pridedamas 2020-02-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 10-20-04, kuriame užfiksuotos nuotraukos. Jose matyti, kad ginčo objekte - sklype į žemę yra įkasti mediniai kuolai ir pakabintas metalinis tinklas. Ieškovai pažymėjo, kad su ieškiniu pateikė 2020-02-04 Nr. 10-20-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra aiškiai užfiksuota užtvara prie/už riboženklių, kurią ieškovai prašo patraukti/nugriauti. Ieškovai nurodė manantys, kad yra pakankamai duomenų, kurios patvirtina/pagrindžia faktą kur stovi ginčo užtvara, todėl teismui tenkinus ieškovų ieškinį, būtų aišku kokią užtvarą ir kokiu atstumu ir nuo kur reikėtų patraukti/nugriauti. Atsakovai nesutinka su tokia ieškovų teikiama aplinkybe. Minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikiamos tvoros ir riboženklio nuotraukos ir nenurodoma kurioje pusėje nuo riboženklio yra atsakovo sklypas. Taip pat iš nurodytų nuotraukų sunku identifikuoti riboženklių numerius. Atsakovai pažymi, kad mediniai kuoliukai su raudonais raiščiais jiems nėra žinomi kaip riboženkliai, juos teko matyti tik faktinių aplinkybių protokole. Ieškovai patikslino, kad teismo prašo įpareigoti atsakovus, per 3 metrus patraukti atsakovams priklausančią užtvarą, nuo vieno sodo namelio (namelis yra pažymėtas dabartinės tvoros plane Nr. 77S ir dabartinis atstumas iki žemės sklypo ribos yra 2 m 34 cm). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų kaltę dėl neišlaikytų atstumų. Atsakovai pažymi, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. nurodoma, kad „sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą“. Pirma, atsakovai neprivalo savo įsigyto sklypo sąskaita užtikrinti ieškovams tenkančių reikalavimų. Minėtame įstatyme aiškiai nurodoma, kad pastatas nuo žemės sklypo ribos statomas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu. Neišlaikius šio atstumo ne atsakovai, bet ieškovai turi gauti „gretimo sklypo“ savininkų sutikimą. Toliau nurodoma, kad inžinieriniai statiniai (išskyrus tvoras) turi būti statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokius inžinierinius statinius atsakovai stato ar pastatė. Atsakovai nurodo, kad žemės sklypą įsigijo su konkrečiai nustatytomis ribomis. Ieškovų reikalavimas patraukti tvorą nuo žemės sklypo ribos ir taip sumažinant jau įsigyto nekilnojamo turto (sklypo) ribas yra nelogiškas ir neproporcingas. Šiuo atveju ne ieškovai turi kelti reikalavimus atsakovams, bet jie privalo ieškoti būdų kaip taikiai spręsti ginčą. Būtent ieškovai turi gauti iš atsakovų sutikimą dėl to, kad jų pastatytas namelis neišlaiko reikalaujamų 3 metrų atstumo.
5. Trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Ąžuolas“ teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau trečiasis asmuo per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
6. Teismo posėdžių metu ieškovė ir ieškovų atstovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai 2020-10-28 teismo posėdžio metu ieškovė J. R. paaiškino, kad šiuo metu yra ir sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ pirmininkė. Sodininkų bendrija turi savo įstatus, kuriais vadovaujasi. Savininkai ir nariai turi paklusti ir elgtis taip, kaip sako vidaus tvarkos taisyklės. Atsakovai buvo pasirašytinai supažindinti su bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Ieškovė jokių priekaištų dėl šių taisyklių iš atsakovų nesulaukė. Nurodo, kad dėl tvoros neįmanoma praeiti takeliu. Bendrijoje kiti savininkai nėra susidėję tvorų. Atsakovai nėra bendrijos nariai. Į susirinkimus savininkai kviečiami žodžiu. 2019 m. lapkričio tvoros geodezinis plane tarp taškų 11 ir 12 punktyrinės linijos žymi bendrojo naudojimo taką. Tai buvusių savininkų įrengtas takelis. Ieškovė juo naudojosi. Sutinka, kad šis takelis yra atsakovų žemės sklype. Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklės draudžia ribose statyti bet kokias tvoras. Tvoros kuolai buvo sukalti 2018 m. Taisyklės buvo priimtos 2019 m. Kuolai metaliniai, įkalti į žemę, tinklas skylėtas. 2020 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapo 1 paveikslėlyje matomos plytelės yra ieškovės, 4 lapo 1 paveikslėlyje matomos plytelės taip pat yra ieškovės. 4 lapo 3 nuotraukoje užfiksuotas takelis yra ieškovės žemėje. 5 lapo 1 paveikslėlyje matomas takelis yra ieškovės žemėje. Ieškovai patys pasidarė šį takelį, juo naudotis gali. 5 lapo 2 paveikslėlyje matoma iš plytelių padaryta aikštelė yra ieškovės žemės sklype, aikštele ieškovė naudojasi. Tame pačiame paveikslėlyje matomas žymeklis ir šalia esantis tvoros stulpas yra ant sklypų ribos. 6 lapo 1 paveikslėlyje matomas takelis yra ieškovės žemės sklype. 6 lapo 3 paveikslėlyje matomas plytelėmis grįstas įlinkis yra ieškovės sklype.
Šalies argumentai
7. Ieškovė J. R. 2020-12-08 teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš privatizaciją buvo blogai atlikti išmatavimai. Ji pasikvietė matininkus, atliko matavimus, įteikė kopiją žemėtvarkai ir atitaisė, todėl persikėlė plyteles į savo pusę. Nuotraukoje Nr. 2713 matomas siūlas žymi sklypo ribas. Plytelių takelis skirtas bendram naudojimui.
8. Ieškovė J. R. 2021-02-10 teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodų bendrijoje iš viso yra 18 sklypų, 19 sklypas yra bendro naudojimo kelias.
9. Ieškovų atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius 2020-10-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal 2018 m. kovo 23 d. žemės sklypų nužymėjimo vietovėje aktą tvora eina per taškus: 12, 11, 10, 9, 8, 7. Atstume tarp 6 ir 5 tvoros nėra. 2019 m. lapkričio mėn. tvoros geodezinis planas atitinka faktinę tvoros buvimo vietą. Nuo taško 8 iki taško 7 yra nedidelė dalis tvoros, o nuo taško 7 iki taško 6 tvoros nėra. 2019 m. lapkričio mėn. tvoros geodezinis plane tarp taškų 11 ir 12 punktyrinės linijos žymi plyteles. Tvora stovi ant sklypo ribos, gal ir ribų neperžengia. Visa tvora stovi ant sklypo ribos. Vidaus tvarkos taisyklės numato, kad tvora negali stovėti ant sklypo ribos. Tarp taškų 9, 8, 7 vietomis pereina į ieškovės ribas. Nėra numatyta bendro naudojimo takų. Ieškovės sklype esantys statiniai nėra įregistruoti.
10. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius 2020-12-08 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuotraukoje Nr. 2713 matomas takelis dabar yra atsakovų teritorijoje, ieškovė juo naudotis negali.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžių metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Atsakovė M. V. 2020-10-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad statė tvorą dėl kelių priežasčių: ieškovai išgriovė seną tvorą, šiukšles sukišo į atsakovų namelį, klojo takelius ir jais vaikšto atsakovų sklype; medžiai, augantys atsakovų sklype, ieškovų nuomone priklauso jiems; ieškovai dėlioja plytas su raudonais raiščiais atsakovų sklype, nurodydami, kur atsakovai gali vaikščioti, o kur ne; viena iš pagrindinių priežasčių yra palaidi ieškovų agresyvūs šunys. Atsakovų pastatyta tvora iš kilnojamų kuoliukų ir akyto vielinio tinklo. Ieškovė dalį tvoros kuoliukų buvo išrovusi, t. y. iš 6 ir 7 taškų bei eilę kuoliukų, buvusių tarp 7 ir 8 taško. Kuoliukus 5 ir 10 taške ieškovė nulaužė. Ribos buvo patikrintos su matininkais, kitais specialistais. Sodininkų bendrijos taisyklės pataisytos buvo žymiai vėliau nei buvo pastatyta tvora. Nurodo, kad statinių nėra ir ieškovės sklype, jos sandėliukas yra kilnojami. Atsakovai, nebūdami sodininkų bendrijos nariais, stengiasi susipažinti su sodininkų bendrijos veikla, tačiau susirinkimai dažniausiai vyksta darbo dienomis, darbo metu, kviečiami ne visi savininkai. Sode atsakovai negyvena. Atsakovų pastatyta tvora ieškovei netrukdo, takelių nepanaikino. Sutinka, kad atsakovams galioja vidaus tvarkos taisyklės. Atsakovas V. V. gavo vidaus tvarkos taisykles, tačiau trūko daug lapų. Priimtų vidaus taisyklių neskundė, nes neturėjo pilno egzemplioriaus.
Atsiliepimas
12. Atsakovė M. V. 2020-12-08 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pateiktoje pažymoje iš statybų inspekcijos ieškovė nurodo, kad atsakovai tvorą sugalvojo statyti 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais, o rašydama ieškinį po kelių mėnesių, ji mini, kad atsakovai tvorą nusprendė pastatyti 2019 m. gegužės mėnesį. Atsakovė pažymi, kad tvoros iš vis nestatė – statė aptvėrimą. Tvoros kuoliukus atsakovai pradėjo kalti 2017 m., tas matosi ir pateiktame vaizdo įraše. Nuotraukoje matosi, kad 2018 m. pavasarį dešinėje pusėje stovėjo visa eilė kuoliukų. 2017 m., kai buvo kalami patys pirmieji kuoliukai, tą pačią dieną atvyko matininkai, kurie matosi vaizdo įraše. 2018 m. rudenį atsakovai gavo du pranešimus iš ieškovės, kad patrauktų tvorą. 2019 m. pavasarį rado išrautus 7 kuolus. Jei to nebūtų įvykę, būtu aptverta visa A sklypo dalis. Dėl to tvora nebuvo pabaigta 2018 m. Po 2019 m. susirinkimo, kuriame buvo apsvarstytos sodų bendrijos vidaus taisyklės, atsakovai tvoros visai nejudino. Tvorą ir kuoliukus kilnojo tik ieškovė. 2020 m. atsakovai sulaukė skambučio iš kaimyno A. P., kuris informavo, kad ieškovė kažką daro su atsakovų kuoliukais. Nuotraukoje Nr. 2713 dešinėje pusėje matyti visa eilė kuoliukų. Nuotrauka daryta 2018 m. ankstyvą pavasarį, kuomet dar buvo iš po žiemos įšalusi žemė, taigi matyti, kad kuoliukai pastatyti 2017 metais.
13. Atsakovas V. V. 2020-10-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusipirkus sklypą, kuris buvo su geodeziniais matavimais, jokių įkaltų kuolų nerado. Buvo kviesti daug kartų ir matininkai. Matininkai išmatavo atstumus, atsakovas savo pusėje įkalė kuolus. Tinklą pritvirtino už kuolų savo pusėje. Tinklas yra 5-7 centimetrai atsakovų pusėje. Tvora statyta 2017-2018 metais. Tvora yra nebaigta statyti. Ir tai ne tvora, o tinklas. Tvora nebaigta statyti, nes ieškovė to daryti neleidžia.
14. Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ atstovė J. R. teismo posėdžiu metu ieškinį palaikė. 2020-10-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvora pradėta statyti 2018 m. pabaigoje. Skelbimai apie numatomus susirinkimus yra kabinami bei pranešama telefonu. Sodininkų bendrijos nariai nesinaudoja el. paštais, visiems buvo perskambinta ir pakabintas skelbimas. Atsakovai taip pat buvo informuoti apie susirinkimą telefonu. Susirinkimas vyko 12-13 val. Dalyvavo 8 sklypų savininkai iš 11. A. M. dalyvavo turėdama įgaliojimą, įgaliojimas nebuvo patvirtintas notariškai, patvirtintas sodininkų bendrijos. Susirinkimas buvo teisėtas.
Atsiliepimas
15. Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ atstovė J. R. 2020-12-08 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad bendrijos nariai norėjo, kad nebūtų tvorų. Nuo pat sodų bendrijos įsikūrimo 1956 m. nebuvo tvorų. Tvorų nenori, nes jos suvaržo naudojimąsi žeme, tai nepraktiška ir apsunkina sodo priežiūrą, yra apsunkintas praėjimas. Tvarkos taisyklės pilna apimtimi pasirašytinai buvo įteiktos atsakovui. 2019 m. liepos mėnesio susirinkime dalyvavo 7 nariai. Taisyklės buvo pagarsintos susirinkime ir telefonu. Projektas buvo pateiktas prieš 14 dienų iki susirinkimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams J. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams V. V. ir M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai pastatai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantys priedai „Registrų centro pažyma apie ieškovams priklausančius žemės sklypus“, „Registrų centro pažyma apie atsakovų žemės sklypą). Sodų bendrijoje yra 18 stačiakampio formos pailgų žemės sklypų, kurių kiekvienas su šalia esančiu žemės sklypu ribojasi ilgosiomis šoninėmis kraštinėmis (73 b. l., DOK-34181, ZIP laikmenoje esantys priedai „SB Ąžuolas sklypų ribos“, „Žemės planas 1“, „Žemės planas 2“).
17. Atsakovams priklausančio žemės sklypo nustatinėjamos ribos bei tikrinami/atstatomi riboženkliai buvo 2013 m., 2017 m., ką patvirtina UAB „Vakarų valda“ 2013 m. kovo 13 d. Sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) riboženklių vietos patikrinimo schema, G. Mačiulskio paslaugų įmonės 2017 m. gegužės 29 d. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų nužymėjimo schema, 2017 m. gegužės 29 d. Raudonųjų linijų, sklypų ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktas Nr. 17-0507, atlikti darbai – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), riboženklių atstatymas, nužymėti taškai natūroje įtvirtinti – 2 riboženkliai (33 b. l., DOK-16824, ZIP laikmenoje esantis priedas „vietos patikrinimo schema“, 122 b. l., DOK-47700, ZIP laikmenoje esantys priedai „planas“, „aktas“).
18. Į bylą pateikta fotonuotrauka „IMG_2713“, kurios dešiniajame viršutiniame kampe (už namelio link eglės) matyti sukalti į žemę kuolai, patvirtina, kad atsakovai savo žemės sklypo aptvėrimo darbus pradėjo ne vėliau kaip 2018 m. kovo 29 d. (122 b. l., DOK-47700, ZIP laikmenoje esantys priedai „IMG_2713“, „fotonuotraukos informacija“).
19. Remiantis MB „Uostamiesčio geodezija“ 2019 m. lapkričio mėn. sudarytu Tvoros geodeziniu planu (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantis priedas „2019-11 tvoros geodezinis planas“) ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai jiems priklausantį žemės sklypą nuo ieškovų žemės sklypų, kurie iš kairės ir dešinės pusių ribojasi su atsakovu sklypu, atsitvėrė prie kuolų pritvirtinta vieline tinklo tvora. Tvora nėra visiškai baigta. Pagal UAB „Geostatybiniai sprendimai“ 2018 m. kovo 23 d. Žemės sklypų nužymėjimo vietovėje aktą tvora eina per šiuos taškus: 7-8 (maža dalis aptverta), 8-9, 9-10, 10-11, 11-12 (aptverta daugiau nei pusė bei įkalti 4 mediniai kuolai) (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantis priedas „2018-03-23 Žemės sklypų nužymėjimo aktas“).
20. 2019 m. liepos 16 d. buvo patvirtintos sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ Vidaus tvarkos taisyklės priimtos vykusiame 2019 m. liepos 16 d. Sodininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo 8 sodų bendrijos nariai. Taisyklių 39 punktas numato, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine tvora galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija-esant sodininkų Bendrijos valdymo organo sutikimui (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantys priedai „Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės“, „2019-07-16 visuotinis bendrijos narių susirinkimo protokolas“). Atsakovas V. V. su 2019 m. liepos 16 d. protokolu Nr. 2 supažindintas 2019 m. liepos 19 d., jam įteiktos kopijos (132 b.l.).
21. Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. rašte „Dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad „žemės sklype (duomenys neskelbtini), sukalti mediniai kuolai ir ant jų pakabintas tinklas pagal požymius nelaikytini statiniais. Vakarų Lietuvos departamentas neturi pagrindo ginčo objektams taikyti Įstatymo nuostatų bei imtis Priežiūros įstatyme 11 straipsnyje ir 14 straipsnyje reglamentuotų veiksmų dėl savavališkos statybos konstatavimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.“ (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantis priedas „Pažymos“).
Dėl įpareigojimo patraukti arba pašalinti tvorą
22. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatytą tvorą ant sklypo ribos, patraukli 0,5 metro nuo ieškovų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 3 metrus nuo esančio sodo namelio; teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, arba atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo dėl tvoros patraukimo nuo ieškovų žemės sklypų, įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatytą tvorą.
23. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, nurodo: 1) pastatytas aptvėrimas yra kilnojamojo pobūdžio – nėra statinys; 2) sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 39 punktu tvoros statymas ribojamas labiau nei tai numato jau nurodyti aukštesnę galią turintys teisės aktai; 3) aptvėrimas pradėtas statyti anksčiau nei patvirtintos sodų bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; 4) reikšdami negatorinį ieškinį, ieškovai neįrodė, kuo pastatytas aptvėrimas ieškovams trukdo naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais.
24. Ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą: ieškinio dalis kvalifikuotina kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje. Tiek, kiek ieškinio reikalavimas grindžiamas 17-18 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas). Daikto savininkas, reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir įrodyti šių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-240/2009).
26. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
27. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
28. Ieškovai nurodo, kad jų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovų savavališkai pastatyta tvora, ant sklypo ribų (vietomis atsakovų tvora patenka ir į ieškovų žemės sklypo ribas), iš esmės pakeitė ieškovų, kaip sodo savininkų priežiūros bei saugos kokybę, nes nebeliko takų, kurie buvo taip reikalingi tinkamam sklypo naudojimui ir kurie buvo nusistovėję bei buvo naudojami daugybę metų. Negana to, atsakovai tokiu elgesiu, pažeidė ir sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ patvirtintas taisykles, kurios be išimčių galioja visiems bendrijos nariams (3 b.l., ieškinio 17 punktas).
29. Liudytojas A. P. 2020 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje parodė, kad sodų bendrijos teritorijoje turi 5 žemės sklypus, tačiau nėra bendrijos narys. Paaiškino, kad ieškovė bei trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ atstovė – pirmininkė J. R. yra konfliktiškas žmogus, ji savivaliauja jo sklype. Ji A. P. liepė stulpus atsitraukti per 2 metrus į savo sklypą, šulinį taip pat liepė atsitraukti per 2 metrus. Liudytojo draugas taip pat turi sklypą sodų bendrijoje, jam ieškovė pareiškė, kad sklype negali būti sūpynių. Vidaus tvarkos taisyklių negavo.
30. Liudytoja A. M. 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra buvusi žemės sklypų, esančių sodų bendrijoje, savininkė, dabar veikianti pagal anūko duotą įgaliojimą. Nurodė, kad nuo 1959 m. sodų bendrijoje buvo nusistovėjusi tvarka, kad sodai yra be tvorų, sklypai yra pailgi, todėl iš abiejų sklypo pusių buvo padaryti takai. Tvoros trukdo prieiti prie sklypų, prie namelių, todėl savininkai nutarė priimti nuostatas.
31. Iš antstolio Aleksandro Selezniovo surašyto 2020 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantis priedas „2020-02-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“) bei remiantis ieškovės ir ieškovų atstovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovų pastatyta tvora yra ant ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų. Įrodymų, kad tvora peržengia ieškovų sklypų ribas byloje nėra. Priešingai, ieškovė ir jos atstovas 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdyje nurodė, kad tvora stovi ant sklypų ribos, gal ir ribų neperžengia. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios nuotraukose matyti, kad ieškovai takelius persikėlė į jiems priklausančių žemės sklypų ribas. Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta, kad „Pagal pateiktą geodezinę nuotrauką stulpai sukalti ir tinklas ištiestas ant žemės sklypo ribos.“ (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantis priedas „Pažymos“).
32. Iš byloje esančių įrodymų – šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad užtvara eina per atsakovų žemės sklypo ribas, į ieškovų žemės sklypų ribas nepatenka. Ieškovai, kaip sodo žemės sklypų savininkai, neįrodė savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
33. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovai statydami tvorą, neprašė sutikimo dėl tvoros statymo, nors tvora yra pastatyta mažiau nei 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypų ribų, todėl ieškovų nuomone, šiuo atveju teismas privalėtų pripažinti, kad statinys/tvora yra pastatyti savavališkai, neturint kaimyninių sklypų savininkų sutikimo, kuris yra reikalingas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.
34. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
35. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).
36. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) būtina gauti tik tokiu atveju, jeigu: 1) yra statomas ,,statinys“, kuris Statybos įstatyme 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžiamas kaip ,,nekilnojamasis daiktas“ ir 2) tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.
37. Nustatyta, kad atsakovų pastatyta vielinė tvora pritvirtinta prie kuolų, kurie sukalti į žemę. Kuolai nėra sumontuoti į konstrukcijas, panaudojant statybines rišamąsias medžiagas, tokias kaip skiedinys ar betonas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. raštas „Dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad „žemės sklype (duomenys neskelbtini) sukalti mediniai kuolai ir ant jų pakabintas tinklas pagal požymius nelaikytini statiniais. Vakarų Lietuvos departamentas neturi pagrindo ginčo objektams taikyti Įstatymo nuostatų bei imtis Priežiūros įstatyme 11 straipsnyje ir 14 straipsnyje reglamentuotų veiksmų dėl savavališkos statybos konstatavimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.“ (6 b. l., CBP-1630, ZIP laikmenoje esantis priedas „Pažymos“). Iš šio rašto matyti, kad pati inspekcija konstatavo, kad atsakovų aptvėrimas nėra statinys, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.
38. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede nurodyta, kada statant užtvarą yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai: 1) ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 2) prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): a) jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); b) jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
39. Byloje ginčo dėl užtvaros kiaurymių ploto (sklypo insoliacijos) nėra bei nustatyta, kad atsakovų užtvara neperžengė ieškovų žemės sklypų ribų, todėl pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 normas laikytina, kad atskiro ieškovų sutikimo atsakovai statydami užtvarą neturėjo gauti.
40. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. To paties straipsnio 4 dalies 3 punkte pažymėta, kad statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
41. Kadangi byloje nustatyta, kad ginčo dėl užtvaros kiaurymių ploto (sklypo insoliacijos) nėra bei nustatyta, kad atsakovų užtvara neperžengė ieškovų žemės sklypų ribų, todėl laikytina, kad ir pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus atskiro ieškovų sutikimo atsakovai statydami užtvarą neprivalėjo gauti.
42. Ieškovai nurodo, kad atsakovai pažeidė 2019 m. liepos 16 d. visuotiniame sodų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkime patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkto nuostatas, kurios numato, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine tvora galima esant rašytiniam susitarimui.
43. Iš į bylą pateiktų 2019 m. liepos 16 d. patvirtintų sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ vidaus tvarkos taisyklių nustatyta, kad 39 punktas nustato, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo ažūrine tvora galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui. Šių taisyklių 66 punkto b papunktis numato, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų – tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvoroms reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Pripažintina, kad atsakovų padarytas aptvėrimas neprieštarauja sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ vidaus tvarkos taisyklių 66 punkto b papunkčiui.
44. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovų sklypo aptvėrimui pagal galiojančius teisės aktus nėra reikalingas ieškovų rašytinis sutikimas (sprendimo 34-41 punktai). Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ vidaus tvarkos taisyklių 39 punkto nuostatos dėl tvoros statymo tik esant rašytiniam sutikimui yra labiau ribojanti nei tą nustato galiojantys imperatyvūs teisės aktai. Byloje nustatyta, kad atsakovai nėra sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ nariai, jie nepritaria minėtam taisyklių punktui, todėl šiuo atveju jų atžvilgiu negali būti taikomas reikalavimas dėl rašytinio sutikimo būtinybės statant aptvėrimą, t. y. įkalant kuolus ir ant jų pakabinant tinklą. Pažymėtina ir tai, kad minėtų taisyklių 66 punkto 3 papunktis nustato, kad statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą, t. y. rašytinis sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovų padarytas aptvėrimas neperžengia ieškovų sklypo ribų. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nustatyta, kad atsakovų aptvėrimas, kuris nėra užbaigtas, buvo padarytas ankščiau nei sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 2019 m. liepos 16 d. priimtos vidaus tvarkos taisyklės (šio sprendimo 18 punktas).
45. Be kita ko, ieškovai kelia reikalavimą, kad tvora turi būti patraukta 3 metrus nuo ieškovų sklype esančio sodo namelio. Nurodo, kad ieškovams priklausančio namelio yra 2 m 34 cm atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos. Teigia, kad ieškovų statinys yra įteisintas ir šis stovi ten jau labai senai ir jo statymui, tuo metu nebuvo keliami reikalavimai dėl atstumų iki sklypo ribos. Ieškovai yra įsitikinę, kad namelis turi stovėti 3 metrus nuo atsakovų žemės sklypo ribos, nes priešingu atveju pravažiuoti pro minimą tarpą sunkesniam/didesniam transportui būtų/taptu nebeįmanoma ir taip būtų apribotos ieškovų teisės, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų užtvara turėtų išlaikyti 3 metrų atstumą, nuo ieškovų namelio. Namelio patraukti nėra galimybių, o ir to nenumato joks teisės aktas, tačiau atsakovams patraukti užtvarą būtų kur kas lengviau/paprasčiau (dubliko 32-33 punktai).
46. Ieškovai pateikė G. Mačiulskio paslaugų įmonės 2008 m. lapkričio 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklype, Liepų g. 77P, Klaipėda, yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai: sodo namelis, kuris žemės sklypo plane pažymėtas „N“ raide (126 b. l., DOK-47480, ZIP laikmenoje esantys priedai „Žemės sklypo paženklinimo aktas“, „Planas1“). Tačiau VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, kad ieškovams priklausančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota statinių (79 b. l., DOK-35695, ZIP laikmenoje esantys priedai - NTR išrašai). Ieškovų reikalavimas patraukti užtvarą per 3 metus nuo namelio, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįstas. Ieškovai keldami reikalavimą atsakovams perkelti užtvarą po 0,5 m nuo žemės sklypų ribos, t. y. užtvara persikeltų iš abiejų atsakovų žemės sklypo pusių, ženkliai sumažintų atsakovų naudojamo žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams, plotą. Tokiu būdu akivaizdžiai būtų pažeistos atsakovų nuosavybės teisės. Pažymėtina ir tai, kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ vidaus taisyklių 66 punkto a papunktis numato, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
47. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų A. M., A. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas.
48. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Nustatyta, kad atsakovas V. V. patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos (81-83, 117-119, 143-146 b. l.). Atmetus ieškinį, teismas sprendžia, kad ieškovai turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 1800 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 900 Eur (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.