Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. K. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad jam ir atsakovei D. K. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrąja daline nuosavybe priklauso pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, įsigytas 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6310 pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį nurodyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo natūra arba, nenustačius pagrindų tenkinti ši reikalavimą, priteisti ieškovui iš atsakovės 44 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Teismas nusprendė, kad byloje pateikti oficialūs rašytiniai dokumentai patvirtina, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės gautos pajamos buvo panašaus dydžio. Nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kada abi šalys turėjo pajamų iš verslo (veiklos), kurias investavo tiek į turto įsigijimą, namo statybą, tiek ir naudojo kasdieniniams poreikiams tenkinti, laisvalaikiui, kelionėms ir kitoms reikmėms. Atsakovės teiginį, kad ieškovas nebuvo pajėgus finansiškai prisidėti prie namo statybos, nes nuo 2017 m. buvo bedarbis, teismas vertino kritiškai, nes namas buvo baigtas statyti 2017 m. Iš byloje pateiktų sąskaitų, mokėjimo kvitų, banko sąskaitų išrašų, namo statybos darbus atlikusių liudytojų L. S., V. Š., R. K. parodymų teismas nustatė, kad už statybos darbus, medžiagas mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Vien aplinkybė, kad dauguma sąskaitų už statybines prekes pasirašytos atsakovės, kad atsakovė pateikė daugiau mokėjimo kvitų, nesuponuoja priešingos išvados ir nepaneigia fakto dėl bendro ūkio vedimo kartu, uždirbtų pajamų ir tikėtinai padovanotų lėšų panaudojimo bendro turto (gyvenamojo būsto) sukūrimui, dėl prisidėjimo prie turto įsigijimo ir statybų pinigais bei darbu.

18. Teismas konstatavo, kad įrodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ieškovui pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 dalį bendro turto: gyvenamojo namo ir žemės sklypo (0,0535 ha), įsigyto 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kad ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį natūra turtą.

19. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodyta ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis fiksuota gyvenamojo namo vertė yra 71 500 Eur, tad 1/2 namo dalies vertė sudarytų 35 750 Eur. Bendra 0,1093 ha žemės sklypo vertė – 17 300 Eur, o šalių įsigytos 0,0535 ha žemės sklypo dalies vertė yra 8 467,98 Eur (17 300 / 0,1093 x 0,0535), kurios 1/2 dalis sudarytų 4 233,99 Eur sumą. Remdamasis tokiomis turto dalies vertėmis, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 39 983,99 Eur piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Ieškovas A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas alternatyvus ieškinio reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), arba panaikinti šią sprendimo dalį ir perduoti klausimą dėl piniginės kompensacijos ieškovui priteisimo nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismo motyvas priteisti ieškovui piniginę kompensaciją grindžiamas konfliktinių santykių tarp šalių buvimo faktu. Ši sprendimo dalis priimta pažeidžiant teisės normas dėl alternatyviųjų reikalavimų tenkinimo taisyklių, nes teismas nenustatė aplinkybių, ar yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, ar atsakovė, iš kurios priteistina kompensacija, realiai išgali sumokėti tokio dydžio kompensaciją, ar yra galimybė ieškovui įsigyti kitą nekilnojamąjį daiktą, ar piniginė kompensacija atitinka atidalijamą turto dalį ir yra teisingo dydžio. Tai reiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir nepagrįstai netenkintas pagrindinis ieškovo reikalavimas.

20.2. Pateikdama apeliacinį skundą, atsakovė prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti dėl sunkios turtinės padėties, santaupų neturėjimo. Akivaizdu, kad atsakovė nebus pajėgi sumokėti iš jos priteistą kompensaciją.

20.3. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir ginčo išsprendimo iš esmės pasikeitė situacija nekilnojamojo turto rinkoje, todėl priteista kompensacija nėra teisinga. Ieškovas neturi kito nekilnojamojo turto, ginčo namas buvo vienintelė ieškovo gyvenamoji vieta. Kadangi atsakovė neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti priteistą kompensaciją, ginčas nebuvo teisingai išspręstas.

20.4. Jei būtų nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, apeliaciniame skunde pareikštas alternatyvus reikalavimas dėl bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Atsakovė D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

21.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo spręsti, kuris iš alternatyvių ieškinio reikalavimų yra priimtinesnis ir kurį iš jų patenkinus, būtų teisingai išspręstas ginčas. Atsižvelgdamas į šalių konfliktiškus santykius, teismas atmetė ieškovo pirmą alternatyvųjį reikalavimą, todėl neturėjo spręsti dėl turto ieškovui atidalijimo natūra. Teismui atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, ieškovas šios teismo sprendimo dalies neskundė, todėl pripažino ją pagrįsta. Be to, priešingai nei nurodo ieškovas, teismas įvertino, kad ieškovas ginčo turtu eilę metų nesinaudoja, niekada nemokėjo ginčo turto išlaikymo mokesčių. Po atsakovės tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ginčo turte su sūnumi ir mama gyvena atsakovė, nėra realios galimybės atidalyti namo bei žemės sklypo natūra, nes namas yra vienbutis su viena šildymo, vandentiekio, nuotekų sistema, skirtas vienos šeimos gyvenimui.

21.2. Šalių santykiai yra konfliktiški tik dėl ieškovo elgesio – piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, fizinio smurto naudojimo, grasinimų, persekiojimo.

21.3. Nepagrįstas ieškovo argumentas dėl nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimo. Ieškovas savo reikalavimų bylos nagrinėjimo metu netikslino, nors buvo atstovaujamas kvalifikuoto atstovo. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus. Be to, nekilnojamojo turto kainų pasikeitimas negalėjo turėti įtakos priteistinos piniginės kompensacijos dydžiui, kuris nustatoma pagal ginčo turto vertę jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu, o ne teismo sprendimo priėmimo metu.

21.4. Nors ieškovas atkreipia teismo dėmesį į atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo nėra vykdomas skubiai. Teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, pakeisti jo vykdymo tvarką. Prašyme dėl žyminio mokesčio atsakovė nurodė, kad jos nepalanki finansinė situacija yra laikina (po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovės motiną ištiko infarktas, atsakovės sveikata pablogėjo), be to, žyminį mokestį atsakovė sumokėjo.

21.5. Ieškovo argumentas, kad už priteistą piniginę kompensaciją jis negalės nusipirkti kito nekilnojamojo turto, nėra reikšmingas, nes tai nesusiję su nagrinėjama byla.

22. Atsakovė D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas rėmėsi sutuoktinių A. M. ir R. M. santuokos nutraukimo byloje nurodytomis aplinkybėmis, kad jie daugiau nei dešimt metų kartu negyvena, tačiau šios aplinkybės buvo surašytos pačių pareiškėjų iniciatyva ir nepagrįstos įrodymais.

22.2. Ieškovas nepateikė neginčytinų įrodymų, kad jo gyvenimas su atsakove ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo ir statybos (įrengimo) laikotarpiu buvo nepertraukiamas, nuolatinis ir pastovus. Liudytoja B. M. (kaimynė) patvirtino, kad šalių gyvenimas buvo epizodinis, dėl ieškovo nebuvimo po kelis mėnesius ji manė, kad šis dirba Norvegijoje ar Švedijoje. Liudytojai V. S., V. S., D. G. paneigė ieškovo gyvenimo kartu su atsakove faktą.

22.3. Teismas nepagrindė išvados, kuo remdamasis nustatė, kad šalys kartu gyveno nuo 2003 m. iki 2021 m. liepos 3 d. Ikiteisminio tyrimo byloje atsakovė nurodė, kad su ieškovu ji gyveno keletą metų iki 2021 m. liepos 3 d., tačiau tai nesudaro dešimtmečio laikotarpio, kaip nustatė teismas.

22.4. Nepagrįsta teismo išvada dėl atsakovės argumentų, jog ji su ieškovu turėjo atskirus biudžetus, nevedė bendro ūkio, įvertinimo tik kaip gynybinės pozicijos. Iki ginčo namo įsigijimo atsakovė gyveno su sūnumi A. L. K. bei neįgaliu tėvu V. K. bute (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad su ieškovu santykiai nebuvo geri, jis girtuokliavo, nedirbo, buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Ieškovas prižiūrėjo sergančią motiną D. D., leisdavo laiką su savo trimis vaikais. Ieškovo gyvenimas ginčo name buvo tik epizodinis, o pagalba atliekant tam tikrus darbus, paieškant darbininkų, sudarant kai kuriuos sandorius atsakovės vardu, negali būti laikoma gyvenimu drauge ir ūkio tvarkymu kartu. Ieškovas sūnaus A. L. K. nepripažino, tėvystės neįregistravo, jo deklaruojamas rūpestis vaiku gali būti vertinamas tik kaip tėvo pareigų vykdymas.

22.5. Dėl susitarimo sukurti bendrą dalinę nuosavybę teismas rėmėsi liudytojos G. A. (ieškovo dukters) paaiškinimais, tačiau nevertino prieštaringumo jos parodymuose, liudijimų apie istorines aplinkybes, kurių ji dėl savo amžiaus negalėjo žinoti. Teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas atmetė reikšmingus atsakovės kviestų liudyti asmenų parodymus. Teismas neįvertino, kad bendro ūkio tvarkymas yra tik vienas iš elementų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant, ar tarp sugyventinių egzistavo jungtinės veiklos vykdymo faktas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo sudariusios susitarimą įgyti žemės sklypą ir namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas neatsižvelgė į namo išplanavimą, kuris buvo pritaikytas atsakovės neregiui tėvui, atsakovei, jos sūnui ir mamai gyventi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog būtų mokėjęs už būstui suteiktas paslaugas, pirkęs maistą, namo apstatymo ir apyvokos reikmenis, išlaikęs sūnų ir pan. Ginklų laikymo vieta nepatvirtina bendrų lėšų investavimo į turtą.

22.6. Teismas neįvertino ieškovo paaiškinimų, kad jis nesugebėjo, neskaitydamas iš anksto parengto teksto, paaiškinti turto įsigijimo aplinkybių (už kiek, kada, iš kur, kokiu adresu įsigijo žemės sklypą, kodėl nevyko pas notarą, kokiais pinigais buvo mokama pirkėjui), negalėjo paaiškinti sklypų sujungimo aplinkybių. Ieškovas nesikreipė į architektus dėl projekto parengimo, nesudarinėjo sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, už šias paslaugas nemokėjo, nedeklaravo gyvenamosios vietos name.

22.7. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad finansiškai prisidėjo prie žemės sklypų (tiek įgytų dovanojimo sutarties, tiek pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) įsigijimo, prie gyvenamojo namo statybos ir įrengimo. Byloje nėra nei vieno piniginio mokėjimo iš ieškovo banko sąskaitos (į kurią jis gaudavo darbo užmokestį, bedarbio pašalpą), patvirtinančio prekių įsigijimą. Ieškovas nepateikė ginčo laikotarpiui aktualių banko sąskaitos duomenų. Iš VSDFV pažymos matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas buvo nedarbingas, gaudavo itin mažas pajamas arba iš viso jų negaudavo. Ieškovas į bylą pateikė tik tris piniginių mokėjimų kvitus, iš kurių dviejuose – atsakovės parašai, o trečiasis nepatvirtina mokėjimo ieškovo pinigais, nes tuos pinigus davė atsakovė. Atsakovė 2014 m. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 122 000 Lt, kad galėtų įrengti ginčo namą.

22.8. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, vertino atsakovės galimybes iš asmeninių lėšų įsigyti bei pasistatyti namą, nors ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad buvo pajėgus prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė buvo pajėgi viena įsigyti ginčo turtą. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovės tėvas gaudavo dideles pajamas, geras pajamas gaudavo ir atsakovės motina. Atsakovė 2012– 2014 m. yra deklaravusi 362 131 Lt jai dovanotų ir už parduotą turtą gautų pajamų, ji dirbo ir gaudavo pajamas, be to, disponuodavo tėvo gautomis pajamomis. Byloje yra rodymų, kad dovanotojai disponavo atsakovei dovanotomis pinigų sumomis.

22.9. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011. Administracinėje ir civilinėje byloje nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios. Šioje byloje nebuvo sprendžiama, iš kokių lėšų atsakovė įgijo turtą, nes ieškovas turėjo įrodyti, kad jis buvo finansiškai pajėgus įgyti tokį turtą. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4046-713/2012 dėl ieškovo santuokos nutraukimo konstatuota, kad pareiškėjai (tame tarpe ieškovas) santuokoje turto neįgijo, piniginių lėšų neturėjo. Taigi, ieškovas neturėjo lėšų ir ginčo namo statybai.

22.10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu gaudavo nedideles pajamas, turimas lėšas skyrė transporto priemonių pirkimui ir jų remontui, mėgo gyventi ištaigingai, pirko ginklus. Be to, jis slaugė sergančią motiną, kiekvieną mėnesį mokėjo už jos priežiūrą, išlaikė būstą (duomenys neskelbtini), kur ir buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. Ieškovo gaunamų pajamų vos pakako jo paties poreikiams tenkinti.

22.11. Teismas neįvertino, kad rašytiniai įrodymai (namo statybos projektas, leidimas statybai) patvirtina, jog statytoja buvo atsakovė. Ieškovo prisidėjimas buvo minimalus. Tai, kad kai kurios sąskaitos už medžiagų namo statybai įsigijimą buvo išrašytos ieškovo vardu, nepatvirtina fakto, kad ieškovas jas apmokėjo. Šalys turi bendrą sūnų, todėl ieškovas buvo suinteresuotas prisidėti prie ginčo turto gerinimo, nors turtas priklausė ne jam.

22.12. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nevertino atsakovės indėlio. Teismas neatsižvelgė į paties ieškovo patvirtinimą, kad atsakovei dovanoto žemės sklypo vertė dovanos gavimo dieną buvo 100 000 Lt.

22.13. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir viršijo pareikštus reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo, kurio faktiškai nėra.

23. Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė tokius esminius atsikirtimus:

23.1. Atsakovė nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau byloje yra trys oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys bendrą šalių gyvenimą kartu: 1) teismo sprendimas ieškovo santuokos nutraukimo byloje; 2) Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 3) 2022 m. sausio 26 d. pažyma apie ginklų laikymo vietą. Nors ir būdamas santuokoje su R. M., ieškovas su ja kartu negyveno ilgą laiką. Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ten, kur gyveno atsakovė, nes šaunamieji ginklai privalėjo būti toje vietoje, kur buvo ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovui pritaikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas dėl veikos, sietinos su artimąja aplinka, nes ikiteisminio tyrimo institucijos privalėjo nustatyti faktinę aplinkybę, ar smurtas artimoje aplinkoje buvo nukreiptas prieš atsakovę, kaip šeimos narę.

23.2. Bendro gyvenimo su atsakove faktą patvirtina fotonuotraukos, susirašinėjimų SMS žinutėmis ištraukos, liudytojos G. A. paaiškinimai, kitų ieškovo kviestų liudytojų, kurie nėra ieškovui artimi asmenys, parodymai. Atsakovės ir jos kviestų liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs.

23.3. Atsakovė, nesutikdama su teismo vertinimu dėl jos galimybių įgyti ginčo turtą iš savo pajamų, atkartoja prieš tai procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, kurie teismo yra pagrįstai paneigti.

23.4. Teismas neišėjo už ieškinio ribų, nes įgyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

26. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. liepos 5 d. išrašą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šio naujo įrodymo priėmimo, atsižvelgia į tai, kad atsakovė nesuformulavo prašymo jį priimti, teikiamu įrodymu atsakovė disponavo (galėjo disponuoti) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be to, atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, kodėl būtinybė pateikti tokį įrodymą iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodytą atsakovės teikiamą naują įrodymą atsisako priimti.

27. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) kraujagyslių chirurgo konsultacijos pažymą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G.2489/2022 (02), atsakovės motinos A. M. K. 2023 m. sausio 6 d. medicinos dokumentų išrašus, transporto priemonių pirkimo sutartis, serviso užsakymo patvirtinimus, 2012 m. balandžio 12 d. Projektavimo darbo sutartį, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 4 d. išduotą statybos leidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimą apie įtarimą, duomenis apie ieškovo administracinius pažeidimus nuo 2013 m. iki 2018 m., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. atsakymą atsakovei. Atsisakydama priimti šiuos teikiamus duomenis, teisėjų kolegija vadovaujasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos šios nutarties 26 punkte (atsakovė nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus duomenis, didžiąja dalimi duomenų ji disponavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepagrindžia atsiradusio būtinumo duomenis teikti apeliacinės instancijos teisme). Be to, pripažintina, kad teikiami dokumentai apie atsakovės ir jos motinos sveikatos būklę, duomenys, charakterizuojantys ieškovą kaip asmenybę, neturi sąsajumo su byloje įrodinėjamomis bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo sąlygomis bei aplinkybėmis, jie neturi reikšmės bylos pagal ieškovo materialiuosius reikalavimus išsprendimui.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir ginčo esmės

28. Byloje ieškovas A. M. reikalavimus pripažinti, kad jam ir atsakovei D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas bei žemės sklypas, įsigytas 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6310 pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise į 1/2 dalį nurodyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo arba, nenustačius pagrindų tenkinti tokį reikalavimą, priteisti iš atsakovės 44 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią dalį nurodyto nekilnojamojo turto, kildina iš to, jog nuo 2003 m. iki 2021 m. jis, gyvendamas kartu su atsakove ir vesdamas bendrą ūkį, buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, o įgyvendinant šią sutartį, ieškovas prisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, gyvenamojo namo statybos.

29. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė D. K. 2009 m. rugsėjo 11 d. už 20 000 Lt nusipirko 0,0535 ha žemės sklypą su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), (notarinio registro Nr. 6310); 2009 m. lapkričio 24 d. atsakovės tėvas V. K. padovanojo atsakovei D. K. 0,0558 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); nurodyti sklypai buvo sujungti į vieną 0,1093 ha sklypą, suteikiant jam unikalų numerį – (duomenys neskelbtini), adresą – (duomenys neskelbtini); sklype pastatytas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre įregistruotas 2018 m. sausio 2 d.; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešajame registre kaip atsakovės D. K. nuosavybė (Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašas, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažindamas ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į atsakovės vardu registruotą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, kad ieškovas ieškinyje pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 39 983,99 Eur piniginę kompensaciją, susidedančią iš 35 750 Eur (1/2 dalis gyvenamojo namo vertės, ieškovo nurodytos pagal duomenis Nekilnojamojo turto registre ir sudarančios 71 500 Eur) ir 4 233,99 Eur (1/2 dalis 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto 0,0535 ha žemės sklypo vertės) sumų. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu kaip šeima, augindami bendrą vaiką (sūnų), abu gaudami panašaus dydžio pajamas, jas naudojo siekdami bendrai pastatyti gyvenamąjį namą ir jame apsigyventi. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinius skundus. Ieškovas nurodė, kad teismas tenkino alternatyvųjį reikalavimą (dėl piniginės kompensacijos), nenustatęs aplinkybių, ar yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktus natūra, ar atsakovė galės sumokėti tokio dydžio kompensaciją, ar yra galimybė ieškovui įsigyti kitą nekilnojamąjį daiktą, ar piniginė kompensacija atitinka atidalijamą turto dalį ir yra teisingo dydžio. Atsakovė nurodė, kad teismas: 1) neįvertino arba netinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus; 2) išėjo už ieškinio ribų ir viršijo pareikštus reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo, kurio faktiškai nėra.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teisę į turto dalį

32. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad net ir sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

33. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismas pirmiausiai turi nustatyti, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors yra reikšmingas sprendžiant apie sugyventinių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nebuvo epizodiniai – jie ilgą laiką nepertraukiamai gyveno drauge kaip šeima, augino bendrą vaiką, leisdavo kartu laiką su kitais ieškovo vaikais (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo santuoka buvo nutraukta), investuojamomis lėšomis ir atliekamu darbu bendrai tvarkėsi namų ūkyje. Teismas taip pat nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ginčo turto įsigijimo (sukūrimo) laikotarpiu gaudavo panašaus dydžio pajamas, turėjo bendrą verslą, kuriame tam tikru metu dalyvavo ir ieškovo duktė G. A. bei marti M. M. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė dėl labiau tikėtino fakto, jog ginčo turtas buvo įgytas ir sukurtas (pastatytas namas) šalių bendrai, investavus į jį abiejų partnerių lėšas ir darbą, siekiant tenkinti bendrus šeimos poreikius, todėl, nepaisant to, kad turtas viešajame registre buvo registruotas atsakovės vardu, faktiškai jis priklausė abiem partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas partneriams sutarus ši daiktą turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos, nėra įrodytas tokio susitarimo tarp šalių dėl ginčo žemės sklypo įgijimo faktas.

35. Aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė ne tik kartu gyveno, bet ir vedė bendrą ūkį, kad jų santykiai, nepaisant to, jog jie nebuvo sudarę santuokos, buvo panašūs į šeimos santykius, patvirtina byloje esantys įrodymai – UAB „Init“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovės 2022 m. sausio 27 d. raštas, patvirtinantis, kad ieškovas A. M. sudarė sutartį ir nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2014 m. spalio 20 d. naudojosi bendrovės teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis (duomenys neskelbtini), (atsakovei nuosavybės teise priklausiusiame bute); ieškovo sudaryta 2013 m. spalio 31 d. Elektroninės saugos sutartis Nr. LK311003 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos paslaugų, kurioje atsakingų už apsaugą asmenų sąraše nurodyta žmona D. K., vyras A. M., sūnus G. M., sūnus A. M., duktė G. M.; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. sausio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog nuo 2010 m. gegužės 13 d. ieškovui priklausančių ginklų saugojimo vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. kovo 24 d. iki pažymos išdavimo – (duomenys neskelbtini); VSDFV pažymos apie draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurių matyti, kad tam tikrais laikotarpiais atsakovė buvo ieškovo draudėja, ir atvirkščiai – ieškovas buvo atsakovės draudėjas, atsakovei priklausiusioje IĮ (duomenys neskelbtini) dirbo tiek ieškovas, tiek atsakovė, taip pat ieškovo duktė ir marti; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-2190821), kuriame nurodyta dėl atsakovės paaiškinimų, jog ji su ieškovu kartu gyvena daugiau nei 8 metus; šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis apie šuns, automobilio ir kitų daiktų pirkimą, svečių apgyvendinimą gyvenamajame name (žinučių turinys patvirtina šalių tarimąsi dėl bendrų pirkinių įsigijimo, svečių priėmimo); turizmo paslaugų pirkimo sutartys, iš kurių matyti, kad ieškovas ir atsakovė tiek vieni, tiek su jų sūnumi A. L. K. (gimusiu 1997 m. gruodžio 27 d.), keliavo į Graikiją, Turkiją, Maljorką; fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šeimos švenčių, atostogų leidimo akimirkos; antstolio S. U. 2022 m. balandžio 20 d. sudarytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 34-32-37 ir prie jo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad priešais namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartus išbetonuotame plote išraižyti žodžiai „2014 TĖTIS G. A.“; PVM sąskaitos faktūros, kuriuose nurodyta, kad statybines prekes gyvenamojo namo statybai, jo įrengimui užsakė ir (ar) apmokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė; liudytojų L. S. (UAB „Ransta“ technikos direktoriaus ir akcininko, prižiūrėjusio bei vykdžiusio ginčo namo statybos darbus) parodymai, kad už gyvenamojo namo statybos darbus dažniausiai atsiskaitydavo A. M.; liudytojo V. Š. parodymai, kad jis remontavo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovas, atsakovė ir jų sūnus, taip pat jis atliko darbus ir ginčo gyvenamajame name; liudytojo R. K. parodymai, kad jis bute (duomenys neskelbtini), remontavo ieškovo sūnaus kompiuterį, derino akustinės sistemos įrengimo ginčo name darbus, techninius sprendimus aptardamas su ieškovu, o estetinius – su atsakove, ir jam atrodė, kad ieškovas bei atsakovė gyvena kaip šeima; liudytojo S. B. (stačiusio vartus prie gyvenamojo namo, juos taisiusio garantiniu laikotarpiu) parodymai, jog dėl darbų atlikimo jis tarėsi su ieškovu, G. A. (ieškovo dukters) parodymai, kad šalys (taip pat ir liudytoja su broliais G. (ieškovo santuokiniu sūnumi) bei A. (ginčo šalių sūnumi) gyveno kartu kaip šeima, kartu atostogaudavo, švęsdavo šventes, turėjo bendrą verslą, kad ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, bendrai investuodavo lėšas buities reikmėms.

36. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas, pasisakydamas dėl šalių gyvenimo drauge ir bendro ūkio vedimo, nepagrįstai rėmėsi teismo sprendimu ieškovo santuokos nutraukimo byloje, į kurį (teismo sprendimą) buvo tik perkelti duomenys iš ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės bendro pareiškimo dėl šeimos iširimo aplinkybių, pirmiau aptartų įrodymų kontekste nelemia kitokios išvados apie šalių bendro gyvenimo kartu aplinkybes. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad teismas į skundžiamo sprendimo turinį perkėlė ne atsakovės, o ieškovo duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-2190821 apie gyvenimo drauge su atsakove aplinkybes (dalyvavimą baikerių šventėje, ginklų laikymo vietą), nes iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai matyti, kad būtent atsakovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, jog šalys dalyvavo baikerių šventėje, atsakovė perdavė ieškovui priklausančius ginklus, laikomus gyvenamajame name esančiame seife. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas dažnai girtavo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina jos nurodomų aplinkybių, jog atsakovė su ieškovu negalėjo gyventi kaip šeima ir bendrai tvarkyti namų ūkio.

37. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamo teismo sprendimo išvada dėl šalių bendro gyvenimo ir ūkio vedimo, taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų B. M. (kaimynės), V. S. (atsakovės draugės), V. S. (atsakovės bendraklasio), D. G. (darbuotojos – pardavėjos) parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais, nes liudytoja B. M., nors ir parodė, jog ieškovo dažnai nebūdavo ginčo gyvenamajame name, tačiau aiškino maniusi, kad name gyvena šeima (sūnus su tėvais), kad pas ieškovą atvažiuodavo draugai, baikeriai; liudytoja V. S. teigdama, kad ieškovas kartu su atsakove negyveno, aiškino, kad ieškovas elgdavosi negražiai su atsakove, ji matė kaip atsakovė davė ieškovui pinigų „už pečių“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad visumos įrodymų kontekste atsakovės kviestų liudytojų V. S. ir D. G. parodymai nėra informatyvūs (V. S., nors ir teigė, kad gyvenamojo namo statybų metu nematė ieškovo, jis atsakovei sutiko padėti kaip bendraklasei, patikrindamas statybos dokumentus; D. G. paaiškino, jog atsakovės asmeniniu gyvenimu nesidomėjo).

38. Kaip nurodyta šioje nutarties dalyje pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tą turtą, kurį jie kūrė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visą vienas kito turtą. Taigi ieškovui, siekiančiam, kad, jam gyvenant kartu su atsakove, jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį konkretų daiktą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir savo įnašo dydį.

39. Atsakovė, pasisakydama dėl susitarimo su ieškovu įgyti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise nebuvimo, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįvertino liudytojų – atsakovės brolių, kaimynės B. M., V. S. parodymų, kad įsigyti sodo žemės sklypą šalia atsakovės tėvo turimo sodo žemės sklypo buvo atsakovės tėvų idėja, kad atsakovės tėvo turimam sklypui gretimas žemės sklypas buvo įsigytas už atsakovės motinos atsakovei dovanotus pinigus, kad atsakovės nupirktas žemės sklypas vėliau buvo sujungtas su atsakovei jos tėvo padovanotu žemės sklypu. Pasak atsakovės, ieškovas nepateikė įrodymų, jog finansiškai prisidėjo prie žemės sklypų įsigijimo, jis nedalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais atsakovės argumentais.

40. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009 m. rugsėjo 11 d. už 20 000 Lt nusipirko 0,0535 ha žemės sklypą su sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), (notarinio registro Nr. 6310). Nors, kaip jau minėta, atsakovės kaimynės B. M., draugės V. S. parodymai dėl atsakovės ir ieškovo bendro gyvenimo yra iš dalies prieštaringi, tačiau tiek šios liudytojos, tiek atsakovės broliai, tiek ieškovo dukra G. A. vienodai patvirtino, kad žemės sklypas 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas sužinojus, kad šalia atsakovės tėvo sodo sklypo yra parduodamas žemės sklypas. Praėjus dviem mėnesiams po žemės sklypo 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 2009 m. lapkričio 24 d. atsakovės tėvas V. K. padovanojo atsakovei 0,0558 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš sodininkų bendrijos „Amaliai“ 2010 m. balandžio 10 d. pažymos Nr. 72 matyti, kad 2010 m. atsakovė inicijavo įsigyto ir dovanoto žemės sklypų sujungimą, kad 2011 m. šie sklypai buvo sujungti į vieną bei registruoti atsakovės vardu. Atsakovė pateikė 2009 m. rugsėjo 10 d. ranka rašytą jos motinos A. M. K. raštelį, kuriame nurodyta, kad motina dovanoja 20 000 Lt atsakovei 0,535 ha žemės sklypo, jame esančio sodo pastato ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, t. y. tam žemės sklypui, kurį atsakovė įsigijo pagal 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo dovanojimo rašteliu nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad nepateikti duomenys apie dovanotų pinigų kilmę, atsakovė pagrįstai nurodo, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir savo įnašo dydį, jokių duomenų apie tai, kiek piniginių santaupų turėjo 2009 m. rugsėjo 11 d., kiek savo turėtų pinigų skyrė (įnešė ar sumokėjo) žemės sklypui įsigyti, išskyrus abstraktų paaiškinimą, kad žemės sklypas buvo perkamas iš bendrų lėšų, nepateikė. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų bei joje esančių rašytinių įrodymų nepatvirtino šalių susitarimo įsigyti 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu turtą (žemės sklypą) jų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip jau minėta, net sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise, tuo labiau tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad 2009 m. rugsėjo 11 d. atsakovė įsigijo žemės sklypą šalia savo tėvo žemės sklypo (sodų bendrijoje), kad netrukus įgytas sklypas buvo sujungtas su atsakovės tėvo 2009 m. lapkričio 24 d. jai dovanotu žemės sklypu, leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad tiek 2009 m. rugsėjo 11 d. sutartimi įsigyjant žemės sklypą, tiek sujungiant žemės sklypus į vieną, neegzistavo ginčo šalių susitarimas žemės sklypą turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad 2009 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypas buvo įsigytas jo pastangomis ir (ar) už jo lėšas (dalį lėšų) ar kitaip prisidedant, netvirtinant, kad žemės sklypas vėliau iš esmės buvo pagerintas ieškovo lėšomis ar darbu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas 0,0535 ha galėtų būti pripažintas jo ir atsakovės bendrosios nuosavybės teisės objektu (CPK 178 straipsnis).

41. Įrodinėdama pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įrengtas bendromis ieškovo ir atsakovės pastangomis, nepagrįstumą, atsakovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad finansiškai prisidėjo prie namo statybos darbų, jo įrengimo. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovas teismui pateikė tik tris piniginių lėšų priėmimo kvitus, iš kurių dviejuose yra atsakovės parašai, o trečias – už daiktą, kuriam įsigyti lėšas davė atsakovė. Atsakovės aiškinimu, nors jos prašymu ieškovas ir atliko kai kuriuos darbus, pavyzdžiui, vyko pasiimti prekių statybos darbams, tačiau už jas nemokėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės teiginiams.

42. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog tiek darbu, tiek lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo sukūrimo, paneigia liudytojų parodymai, kad ieškovas su rangovais derino atliekamus darbus, priimdavo darbų rezultatą, dažniausiai atsiskaitydavo už darbus (žr. šios nutarties 35 punktą). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tuo metu, kai buvo statomas namas, šalių gaunamos pajamos buvo panašaus dydžio, šalys dirbo, jos kartu ir atskirai verslavo. Abi šalys įrodinėjo, kad prie namo pastatymo prisidėjo joms dovanotomis lėšomis. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė įrodymus apie kiekvieno iš jų vardu išrašytas ir (ar) apmokėtas sąskaitas, priimtas prekes. Nors atsakovė nurodo, kad liudytoja G. A. (ieškovo duktė) patvirtino, jog dviejuose ieškovo pateiktuose piniginių lėšų priėmimo kvituose yra ne ieškovo, o atsakovės parašai, teisėjų kolegija su tuo negali sutikti, nes teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad viename iš kvitų esantis parašas yra panašus į atsakovės, tačiau ji gali ir klysti. Aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nesusituokusių asmenų bendro turto sukūrimas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo indėlį į gyvenamojo namo statybą, nesudaro pagrindo ieškovo reikalavimą pripažinti jo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį vertinti kaip nepagrįstą.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civiliniame procese bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, jog egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas ir iškeltas pernelyg aukštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas negali būti taikomas ir ginčuose dėl sugyventinių tarpusavio santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, augino judviejų vaiką ir vedė bendrą ūkį, abu dirbo kartu, statėsi gyvenamąjį namą ir jame nuolat gyveno, sudaro pagrindą padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog ginčo gyvenamasis namas buvo sukurtas kaip bendras šalių šeimos turtas.

Dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją

44. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nemotyvavo savo pasirinkimo atmesti ieškovo pirmąjį reikalavimą – priteisti ginčo turtą natūra, o tenkindamas alternatyvų ieškinio reikalavimą – priteisti kompensaciją, nenustatė aplinkybių, ar yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, ar atsakovė galės sumokėti kompensaciją, ar bus galimybė ieškovui įsigyti kitą nekilnojamąjį daiktą, ar piniginė kompensacija atitinka atidalijamą turto dalį ir yra teisingo dydžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

45. Priešingai nei teigia ieškovas, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas, tenkindamas ieškinio alternatyvųjį reikalavimą – priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją už atsakovei natūra atitenkančią ieškovo turto dalį, atsižvelgė į aplinkybę dėl šalių konfliktiškų santykių, t. y. kad šalių buvimas tame pačiame turte ir naudojimasis juo (gyvenimas tame pačiame name) nėra įmanomas. Teismas priteisė ieškovui kompensaciją už jam tenkančią ginčo gyvenamojo namo dalį tokio dydžio, kokį nurodė pats ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinyje nurodytos jam priteistinos kompensacijos už 1/2 dalį gyvenamojo namo dydžio nekoregavo. Nors ieškovas skunde teigia, kad teismas nevertino atsakovės galimybių sumokėti skundžiamu teismo sprendimu priteistą kompensaciją, atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą akcentuoja, kad tik šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunkesnė. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį pagal pareikštą alternatyvų reikalavimą – priteisti ieškovui kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovo turto dalį.

46. Papildomai pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos kompensacijos dydžiu, pažymėtina, kad iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas, apskaičiuodamas kompensacijos dydį, vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis apie ginčo turto vertę. Nors ieškovas nurodo, kad priėmus skundžiamą teismo sprendimą, situacija rinkoje pasikeitė, turto kainos pakilo, dėl to skundžiamas teismo sprendimas nėra teisingas, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas teisme buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, todėl jam turėjo būti žinoma galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus. Nors ieškovas tokia galimybe pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo, pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė įtikinamų argumentų ir apskaičiavimų dėl ginčo turto vertės pasikeitimo. Nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, paremtą tik deklaratyviais teiginiais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Apibendrindama nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jam bendrosios nuosavybės teisę į ginčo turtą, padarė neteisingą išvadą, jog ieškovo pateikti duomenys patvirtina šalių susitarimą dėl žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl be pagrindo priteisė atsakovei iš ieškovo kompensaciją už sklypo nuosavybės dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 35 750 Eur dydžio piniginė kompensacija už atsakovei atitenkančią ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę priklausančią 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo.

48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Byloje patenkinamas ieškovo 35 750 Eur dydžio piniginis reikalavimas, o tai sudaro 80,50 proc. pareikštų reikalavimų (35 750 Eur x 100 / 44 400 Eur).

50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra 3 617,50 Eur, o atsakovės – 3 600 Eur. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 972 Eur išlaidas, sumokėdamas žyminį mokestį, atsakovė – sumokėdama 75 Eur žyminį mokestį. Įvertinus patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 3 694,50 Eur (4 589,50 Eur x 80,50 proc.), o atsakovei – 716,50 Eur (3 675 Eur x 19,50 proc.). Tarpusavyje įskaičius abiem bylos šalims priteistinas sumas, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 2 978 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

51. Ieškovas pateikė duomenis apie 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, patirtas už advokato teisinę pagalbą, taip pat sumokant 972 Eur žyminį mokestį už skundą. Iš patirtų teisinės pagalbos išlaidų, ieškovo apeliacinio skundo parengimo išlaidos sudaro 800 Eur, o atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos sudaro 600 Eur. Atsakovė pateikė duomenis apie 972 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, patirtas sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovo išlaidos už teisinės pagalbos paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą priteistinos išlaidų sumos, jos yra pagrįstos ir realiai patirtos. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl reikalavimo priteisti nuosavybę į viso ginčo turto dalį natūra atmetamas, išlaidos už skundo parengimą ir žyminio mokesčio už skundą mokėjimą jam neatlyginamos. Kadangi iš dalies atmetamas atsakovės apeliacinis skundas, ieškovui iš atsakovės priteistina dalis išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Protingas ir teisingas tokių išlaidų atlyginimo dydis yra 300 Eur. Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes pripažįstama, kad ieškovas neįrodė bendrosios nuosavybės teisės turėjimo į vieną iš dviejų ginčo nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypą. Esant tokiam procesiniam rezultatui, sąžininga ir teisinga atsakovei priteisti 1/2 dalį išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį už skundą – 486 Eur.

52. Tarpusavyje įskaičius ieškovui ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 186 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui A. M., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 1/2 dalį atsakovės D. K., (duomenys neskelbtini), vardu registruoto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. K., (duomenys neskelbtini), ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35 750 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už atsakovei D. K. natūra atitenkančią nuosavybę į visą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. K., (duomenys neskelbtini), ieškovui A. M., (duomenys neskelbtini), 2 978 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, grąžinti ieškovui A. M., (duomenys neskelbtini), permokėtą žyminio mokesčio dalį – 8 Eur (aštuonis eurus), sumokėtą 2022 m. vasario 25 d. Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 106.“

Priteisti iš ieškovo A. M., (duomenys neskelbtini), atsakovei D. K., (duomenys neskelbtini), 186 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.