Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo A. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 1 d. priimtas ieškovo A. M. ieškinys, kuriuo prašė pripažinti, jog ieškovo A. M. ir atsakovės D. K. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrąja daline nuosavybe priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6310 pagrindu; priteisti ieškovui A. M. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį (natūra) gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) arba priteisti iš atsakovės D. K. priteisti 44 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei įpareigoti atsakovę D. K. suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti ir naudotis asmeniniais ieškovo daiktais iš anksto sutartu laiku (data ir valanda), nutartį atsakovę pavesti įvykdyti ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos.

3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovė nutraukė santykius su ieškovu, yra konfliktiška, todėl sužinojusi apie šios bylos iškėlimą gali siekti perleisti turtą kitiems asmenims. Perleidus turtą neliks ginčo dalyko, o teismo sprendimas, tuo atveju, jei ieškovo reikalavimas bus patenkintas, negalės būti vykdomas. Pats ginčo pobūdis leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Šalims laikantis priešingų pozicijų dėl nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusią viso bylos proceso metu, neabejotinai egzistuoja pagrindas šią padėtį įtvirtinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, padarant viešame registre atitinkamą įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo. Įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas netrukdo atsakovei įgyvendinti jos turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė nepažeistų jos teisių ir teisėtų interesų, atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, rakto patekimui į namą ieškovui atsakovė neduoda ir tokiu būdu apribojo ieškovo galimybę patekti į patalpas, kuriose ieškovas gyveno. Ieškovas negali patekti į namo vidų ir pasiimti asmeninių daiktų. Susiklosčiusius šioms aplinkybėms, būtina ieškovui užtikrinti galimybę naudotis gyvenamuoju namu. Name yra laikomi su nagrinėjama byla susiję dokumentai, kuriuos atsakovė galėtų tiesiog sunaikinti ar išvežti. Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos bei nepažeis atsakovės teisėtų interesų, kadangi iš pateikiamų dokumentų yra akivaizdu, kad šalys ilgus metus kartu gyveno kaip šeima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo A. M. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo; įpareigojo atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus.

5. Teismas sprendė, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį, dėl to pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įrašu viešame registre bus garantuojamas esamos ginčo šalių padėties išsaugojimas iki ginčo galutinio išsprendimo, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo tenkino.

7. Dėl antrosios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės teismas pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl atsakovo nuosavybės teisės į ginčo gyvenamojo namo dalį. Netaikius antrosios ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų nepagrįstai varžomos jo teisės laisvai naudotis jo nuosavybės teise valdomu turtu – asmeniniais daiktais. Kadangi ieškovas prašė leisti jam patekti į ginčo gyvenamąjį namą pasiimti asmeninius daiktus su atsakove iš anksto suderintu laiku, šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebus neproporcingas, nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Todėl teismas sprendė, kad siekdamas apsaugoti ieškovo turtines ir asmenines neturtines teises, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę D. K. suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė D. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas neįvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemone yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kuria privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės įsitikinimu ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9.2. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su atsakovės nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti. Mano, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų siekdama sumažinti turto vertę ar elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę.

9.3. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.

9.4. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai varžo atsakovės teises ir šioje stadijoje nėra tikslingas.

9.5. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninių daiktų yra ginčo name, nenurodė kokie daiktai yra name ir kad jie yra jo nuosavybė. Be to, ieškovas nesikreipė į atsakovę su prašymu dėl jam priklausančių daiktų atsiėmimo.

10. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas A. M. prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Teismo nutartis yra motyvuota ne tik įstatymo nuostatomis, bet ir teismų praktika, rezoliucinė dalis išdėstyta aiškiai ir suprantamai.

11. Teigia, kad ieškiniu pateikti įrodymai, pagrindžiantys bendro gyvenimo faktą, trukusį ilgiau nei 10 metų. Per tokį ilgą laikotarpį tiek bendrai užgyventų, tiek asmeninių daiktų yra daug, todėl reikalavimas pateikti asmeninių daiktų sąrašą yra akivaizdžiai neteisingas, nesąžiningas, neprotingas.

12. Nurodo, kad akivaizdų atsakovės nesąžiningumą liudija tai, kad atskiruoju skundu, pažymėdama apie skundžiamos nutarties įteikimą tik 2022 m. kovo 21 d. nutyli faktą, kad atsakovei teismo nutartis įteikta antstolio 2022 m. kovo 2 d. vykdymo byloje Nr. 0034/22/00304. Kitaip tariant atsakovė apie teismo nutartį žinojo jau 2022 m. kovo 2 d. ir tyčia teismo nutarties nevykdė neįleisdama ieškovo į namus pasiimti asmeninių daiktų, ko pasėkoje daiktai buvo paslėpti ar / ir sunaikinti. Tą patvirtina 2022 m. balandžio 6 d. surašytas antstolio aktas Nr. S-22001261 dėl nutarties vykdymo ir antstolio pateiktas Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams 2022 m. kovo 23 d. pareiškimas Nr. S-22000761 dėl baudos paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, kuris bus priimtas toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino tai, kad ieškinyje ieškovas išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl sprendė, jog ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo (prima facie) vertinimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste negali būti sutapatinamas su ieškinio nagrinėjimu iš esmės, tačiau nepritaria jos argumentui dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nepakankumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

19. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą reikšdama reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovo manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta ir nėra pagrindo teigti, jog ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai neperspektyvus.

21. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

22. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieškovas nepaneigė jos sąžiningumo prezumpcijos ir nepateikė įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nepateikė jokių konkrečių duomenų apie atsakovės esamą ar tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, kad atsakovė ketina perleisti ginčo turtą, turėdama tikslą išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.

23. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad atsakovo nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių klausimo kontekste nėra preziumuojamas. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Vien tik aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovams sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad palankaus ieškovui sprendimo atveju nurodytas ginčo turtas būtų grąžintas natūra ieškovui, ir šiuo metu jis yra atsakovės nuosavybė, kuri turi teisę šiais ginčo objektais disponuoti. Atitinkamai ši aplinkybė patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės D. K. prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytas įrašas dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

Dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus

25. Kaip minėta, CPK 144 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Toks reglamentavimas iš esmės reiškia, kad gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri yra susijusi su pareikštu reikalavimu tokiu būdu, kas ją pritaikius užtikrinamas to konkretaus reikalavimo įvykdymas ateityje.

26. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus – taikymo buvo patenkintas, bet nebuvo pasisakyta dėl to, ar ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susiję su pareikštu reikalavimu, taip, kad ieškinį patenkinus, laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus išsaugotas ginčo dalykas, o jų netaikius, teismo sprendimo nebus galima įvykdyti.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovei pobūdį ir prašomą taikyti antrąją laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės sutinka su apeliante, kad pagal ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą – pripažinti nekilnojamąjį turtą bendra daline nuosavybe – negalėjo būti taikoma jo prašoma laikinoji apsaugos priemonė dėl leidimo patekti į gyvenamąjį namą ir pasiimti kilnojamuosius daiktus, kadangi ji nesusijusi su ieškiniu siekamu teisiniu rezultatu, niekaip neužtikrina jo įvykdymo ateityje.

28. Kaip jau minėta, ieškiniu ieškovas siekia pripažinimo, jog jam ir atsakovei D. K. jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6310 pagrindu, prašo prisiteisti jam asmeninės nuosavybės teise ½ dalį (natūra) gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) arba prisiteisti iš atsakovės D. K. 44 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto dalį. Taigi prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigoti atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus – nėra skirta užtikrinti ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus.

29. Dėl aptartų argumentų apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai pritaikė ieškovo prašomą antrąją laikinąją apsaugos priemonę, nes ji neužtikrina būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo, susijusio su turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinosios sąlygos šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti – jog nesiėmus šios priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ieškinio reikalavimų pobūdžio ir masto. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus – netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. M. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę įrašą viešame registre dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Ieškovo A. M. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę D. K. ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę ieškovui A. M. netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius ieškovo daiktus – atmesti“.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.