Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2341-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2341-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad M. B., Juridinių asmenų registro duomenimis, būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Asociacija) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 10¹ straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.15 punktu, 122¹ punktu, 123 punktu, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal AĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuotinis narių susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Asociacijos steigimo dokumentus (įstatus), Asociacijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Asociacijos 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, AĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2341-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad M. B., Juridinių asmenų registro duomenimis, būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir AĮ 10¹ straipsnio 3 dalyje.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 120.15 punkte, 122¹ punkte, 123 punkte numatyta, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pagal AĮ 10¹ straipsnio 3 dalį, prie viešojo sektoriaus subjektų priskiriamos asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita, o jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiami finansų ministro nustatyta tvarka. Prie viešojo sektoriaus subjektų nepriskiriamos asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita, metinė ataskaita, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, teikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka.

Juridinių asmenų registro išplėstiniame įraše nurodyta, kad M. B. nuo 2016 m. gruodžio 13 d. yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jam, kaip asociacijos vadovui, tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ataskaitą už 2023 metus pareiškėjas M. B., asociacijos vadovas, Juridinių asmenų registrui pateikė 2025 m. birželio 25 d., kai jie privalėjo būti pateikti iki 2024 m. birželio 1 d., tai yra daugiau nei metai laiko po nustatyto termino ataskaitai pateikti. Tokiu būdu laikytina, kad M. R., kaip asociacijos vadovas nesilaikė CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir AĮ 10¹ straipsnio 3 dalies reikalavimų, nustatytu terminu nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, todėl pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį jis nubaustas pagrįstai.

Nustatytu terminu – iki 2025 m. liepos 25 d. pareiškėjas neįvykdė administracinio nurodymo, todėl jis laikomas negaliojančiu, po ko Institucija priėmė 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir M. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nenustačius nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, paskyrė 615 eurų baudą.

M. B. skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, neatleidžia M. B. nuo prievolės laiku teikti metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo padarymo fakto. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog pareiga pateikti finansines ataskaitas neišnyksta, kol juridinis asmuo nepasibaigė įstatymų nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, jog įmonė nebevykdo veiklos, vadovo kaltės dėl nagrinėjamo nusižengimo nešalina. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017 ir pan.)

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme, Finansinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose. Juridinio asmens vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis - patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019).

Iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemio duomenų matyti, kad Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateiktas 2025 m. birželio 25 d., tai yra pavėlavus daugiau nei metus laiko, itin nesavalaikiai.

Nors Asociacijos finansinės ataskaitos vis tik buvo pateiktos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, tačiau tai M. B., kaip juridinio asmens vienašmenio valdymo organo, nuo atsakomybės už pavėluotą finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą, neatleidžia. Pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios įtakos nustatant apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, su kurių buvimu ar nebuvimu būtų galima sieti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baigtumo momentas siejamas su atitinkančio dokumento nepateikimu laiku juridinių asmenų registrui, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis Nr. AN2-16-491/2021).

Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas. Taigi, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Finansinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose.

Pažymėtina ir tai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui privaloma teikti tik patvirtintas metines finansines ataskaitas. M. B. nurodė, kad dėl Asociacijos narių pasyvumo jam nepavyksta sušaukti visuotinio narių susirinkimo, todėl darytina išvada, kad 2023 metų Asociacijos finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateiktos nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. nepatvirtintos Asociacijos narų susirinkime. Kaip matyti iš 2025 m. rugpjūčio 19 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo, nutarta asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nutraukti ir pradėti jos likvidavimo procedūra.

Pareiškėjui už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta artima minimaliai nuobauda – 615 eurų bauda, kai sankcijoje numatyta nuo 600 iki 1 4450 eurų bauda.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

M. B. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės priimant Institucijos nutarimą nenustatytos.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino nusižengęs ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Už nagrinėjamą analogišką nusižengimą M. B. nebaustas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Tačiau teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – M. B. už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Tikslinga atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuoširdžiai paaiškino visas aplinkybes, nurodė, kad gailisi nusižengęs. Nėra duomenų apie tai, kad M. B. būtų linkęs piktybiškai nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, viskas įvyko dėl asmens nežinojimo. Nors ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus ir nereikalauja pasekmių, visgi bendrai atsižvelgtina, kad esamu atveju žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui, kuris turi šeimą, mažamečių vaikų, 615 eurų bauda būtų didelė finansinė našta.

Nors institucijos nutarimu M. B. buvo paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimaliai artima nuobauda, aptartų aplinkybių kontekste ji laikytina pernelyg griežta. Atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, darytina išvada, kad anksčiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti M. B. švelnesnę nuobaudą – 300 Eur baudą. Teismo vertinimu tokia administracinė nuobauda bus pakankama įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, atitiks teisingumo, protingumo principus bei pareiškėjo M. B. asmenybę.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, Valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2341-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) keistinas ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nutarimu M. B. paskirta nuobauda mažintina iki 300 Eur. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo M. B. skundą tenkinti dalinai.

Valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2341-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, M. B. nuobaudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų). Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.