Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-11179- 998/2020 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad J. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. V. ir atsakovės V. V. sūnus.

2020 lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu panaikino V. V. ir A. V., (duomenys neskelbtini) Gruzdžių Švenčiausios Trejybės Romos katalikų parapijos bažnyčioje sudarytą, (duomenys neskelbtini) apskaitytą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašą Nr. 337 bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad:

- ieškovas A. V. mokės materialinį išlaikymą sūnui J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos iki 2035 m. liepos 31 d.;

- periodinį išlaikymą ieškovas A. V. įsipareigoja pervesti į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB už einamąjį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. V. V. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti;

- V. V. nepilnamečio sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas pinigines lėšas administruos uzufrukto teise;

- Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos:

- A. V. nepilnametį sūnų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą šeštadienį (du kartus per mėnesį) pasiims iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatys mamai V. V. 18.00 val. sūnaus J. V. gyvenamosios vietos adresu;

- A. V. nepilnametį sūnų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), Šv. Velykų 2-ąją dieną, Šv. Kalėdų 2-ąją dieną pasiims iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatys mamai V. V. 18.00 val. sūnaus J. V. gyvenamosios vietos adresu;

- A. V. įsipareigoja sūnų J. V. auklėti tinkamai, nenuteikinėti prieš mamą V. V. ir jos artimuosius giminaičius. Paėmęs vaiką užtikrina jam saugią aplinką. V. V. įsipareigoja sūnų J. V. auklėti tinkamai, nenuteikinėti prieš tėvą A. V. ir jo artimuosius giminaičius;

- V. V. įsipareigoja netrukdyti ir nesudaryti jokių kliūčių A. V. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini), betarpiškai telekomunikacinėmis bei internetinio ryšio priemonėmis.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis, tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11179- 998/2020, nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pagal kurią:

- A. V. nepilnametį sūnų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą šeštadienį (du kartus per mėnesį) pasiims iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatys mamai V. V. 18.00 val. sūnaus J. V. gyvenamosios vietos adresu;

- A. V. nepilnametį sūnų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), Šv. Velykų 2-ąją dieną, Šv. Kalėdų 2-ąją dieną pasiims iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatys mamai V. V. 18.00 val. sūnaus J. V. gyvenamosios vietos adresu;

- A. V. įsipareigoja sūnų J. V. auklėti tinkamai, nenuteikinėti prieš mamą V. V. ir jos artimuosius giminaičius. Paėmęs vaiką užtikrina jam saugią aplinką. V. V. įsipareigoja sūnų J. V. auklėti tinkamai, nenuteikinėti prieš tėvą A. V. ir jo artimuosius giminaičius;

- V. V. įsipareigoja netrukdyti ir nesudaryti jokių kliūčių A. V. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini), betarpiškai telekomunikacinėmis bei internetinio ryšio priemonėmis.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo patvirtintą bendravimo su sūnumi tvarką, nurodydamas, kad pagal tokią tvarką jo galimybės bendrauti su vaiku yra ribotos ir tokio bendravimo yra per mažai. Ieškovo ir jo atstovo teigimu, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka ieškovo ir sūnaus poreikių, o susitarti su atsakove dėl detalesnės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nepavyko, dėl ko ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu.

Atsakovė nesutinka dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teigdama, kad iš esmės ginčas kilo ne dėl to, kad ieškovui nesudaromos tinkamos sąlygos bendrauti su sūnumi Jokūbu pagal teismo patvirtintą tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bet dėl to, kad penkerių metų vaikas dar nesuteikia dėmesio bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, vaikas pokalbiams neteikia jokios reikšmės, jam pokalbis telefonu tik žaidimo forma, be to, pagal savo amžių ir šios dienos brandą jis yra nepasiruošęs likti pas tėvą savaitgalį su nakvyne ir tam būtinas pereinamasis laikotarpis. Akcentavo, jog byloje yra pateikta psichologo išvada, kurioje nurodyta, jog vaikas yra jautrus, turi baimių ir jo ryšys su mama yra labai stiprus, todėl pasilikti vienam su nakvyne jam būtų per didelis stresas.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, teismo posėdžių metu šalių išsakytais paaiškinimais bei liudytojo parodymais, teismas daro išvadą, jog ginčo šalių negebėjimas taikiai susitarti dėl bendravimo tvarkos su sūnumi J. yra akivaizdus. Vaikui šiuo metu yra 5 metai, jis supranta aplinkinių elgesį, artimųjų emocijas. Manytina, kad tėvo ir mamos ilgalaikiai nesutarimai, į kuriuos iš dalies įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, turi neigiamos įtakos vaiko asmenybės formavimuisi. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iš esmės konfliktas tarp šalių kyla dėl to, kad ieškovo nuomone, bendravimo su sūnumi tik kas antrą šeštadienį yra per mažai, jis nori daugiau dalyvauti sūnaus auklėjime, kasdieniame gyvenime, juo domėtis, tačiau sūnui bendrauti apie tai telefonu per sudėtinga. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad tokio amžiaus vaikas negali ilgai išlaikyti dėmesio telefoninio pokalbio metu, atsakinėti į klausimus ir kalbėtis apie savo kasdienius įvykius.

2021-03-15 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą dėl psichologinio smurto ir terorizavimo.

2021-03-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2021-04-06 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą dėl psichologinio smurto, įžeidinėjimo, persekiojimo.

2021-04-28 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, jog vaiko tėvas A. V. nuolat ją terorizuoja dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

2021-06-08 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą dėl psichologinio smurto, persekiojimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į psichologę D. G., kad parengtų Pirminio psichologo vertinimo išvadą, atsakant į sekančius klausimus: 1) kokie yra vaiko emocinės būsenos ypatumai po tėvų skyrybų?; 2) kokie yra vaiko tarpasmeninių santykių ir vaiko prisirišimo su motina ir tėvu ypatumai? Ar vaikas yra pasiruošęs likti per naktį pas tėtį?

Psichologė išvadoje nustatė, kad: “Tiesioginio ir projekcinio vertinimo metu, stebimas emocinis prieraišumas prie mamos, berniukas jaučia mamos pagalbą ir rūpestį: „Su mama mėgstu žaisti futbolą“. Su tėčiu ryšys draugiškas. Kalbant apie tai, kaip vyksta susitikimai su tėčiu: „noriu su tėčiu susitikti, miegoti nenoriu, noriu tik su tėčiu pabūti ir nusipirkti naujų žaislų. Dar norėčiau veikti smagių dalykų. Man tėtis patinka su mama, bet ir.... (nutrūko mintis). „Aš su tėčiu tik noriu nusipirkti žaislų ir grįžti pas mama. Man atrodo, kad per ilgai per naktį pas tėtį, nes noriu grįžti pas mamytę. Naktį verksiu norėsiu mamytės, bus nelinksma.“ „Man drąsiau su mama ir kūminu.“ O su tėčiu drąsu: „nea, tik su mama drąsu. Mama sako ateiti pas ją pamyluoti ir pabučiuoti.“ Psichologės vertinimu “berniukas nėra išmokęs užmigti savarankiškai, naktį būdrauja ir ieško suaugusiojo (mamos) nusiraminimui, stebimos išgąsčio ir baimės reakcijos prabudus, prašomasi miegoti kartu su suaugusiuoju. Tikslas yra atstatyti saugumo jausmą, suvaldyti baimės/išgąsčio būsenas. Išmokti savarankiškai nusiraminti ir pasijusti saugiu. J. V. neturi asmeninio patyrimo ilgesnį laiką būti atskirai nuo mamos. Jis pasakoja, jog pabūna atskirai tik tada, kai mama eina į darbą, jis būna darželyje. Berniukas kalba apie tai, kad naktį išsigąstų prabudęs, jei šalia nerastų mamos (nerimastinga reakcija).” Bei padaryta bendra išvada: “Fiksuojamas vaiko artimesnis psichologinis ryšys su mama. Kaip savo pastovią gyvenamą vietą, vaikas apsibrėžia su mama. Vaikas nori palaikyti santykius su tėčiu, pasiilgsta bendro laiko kartu, tačiau dar nėra pasiruošęs pasilikti miegoti per naktį pas tėtį. Pasvarsto, jog galbūt norėtų, bet abejonės ir išgąstis nugali. Šiai dienai vaiko atskirtis nuo mamos jo psichoemocinei raidai būtų darantis poveikį. Vaikas neturi susiformavęs pakankamai stipraus emocinio ryšio su tėčiu, kad jaustųsi saugus. Rekomenduojama palaipsniui vaikui aiškinti, kai tėtis norės jį pasiimti nakčiai, ir stebėti J. V. reakcijas, išreiškiamą norą ir poreikį, mokantis miegoti savarankiškai, nugalint tamsos baimę, bei užtvirtinant pasitikėjimą savimi atstatant saugumo jausmo pažeidimus.”

Vertinant teismo posėdžio metu peržiūrėtą vaizdo medžiaga, šalių, atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į vaiko nuomonę, darytina išvada, kad nepilnametis šalių sūnus, J., nori palaikyti santykius su tėčiu, jam patinka kartu leisti laiką, jis pasiilgsta tėvo, tačiau, iš tiesų, šiuo metu dar nėra pasiruošęs likti nakvynei be mamos ir tai jam greičiausiai sukeltų stresą. Teismas atsižvelgia į psichologės išvadoje nurodytas pastabas, jog vaikas neturi susiformavęs pakankamai stipraus emocinio ryšio su tėčiu, kad jaustųsi saugus. Rekomenduojama palaipsniui vaikui aiškinti, kai tėtis norės jį pasiimti nakčiai, ir stebėti J. V. reakcijas, išreiškiamą norą ir poreikį, mokantis miegoti savarankiškai, nugalint tamsos baimę, bei užtvirtinant pasitikėjimą savimi atstatant saugumo jausmo pažeidimus.

Analizuojant išdėstytą, sutiktina su ieškovo pozicija, jog šiai dienai nustatyto bendravimo su sūnumi nepakanka, nes tik bendraujant kuo daugiau bei sistemingai gali būti formuojamas ir stiprinamas emocinis ryšys tarp tėvo ir sūnaus. Todėl teigiamai vertintinas ieškovo noras bendrauti su sūnumi ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir vieną darbo savaitės dieną pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos. Tokiu būdu, tėvas turėtų didesnę galimybę dalyvauti vaiko gyvenime, be to, neišvengiamai turėtų prisidėti prie vaiko dalyvavo būreliuose, t.y. jeigu bendravimo diena sutaptų su būrelio užsiėmimu, ieškovas turėtų užtikrinti vaiko nuvežimą ir parvežimą namo.

Atsakovė tvirtina, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu dar nėra būtinas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia argumentus: sūnus neturi stipraus emocinio ryšio su tėvu, jis nesijaučia su juo saugus. Saugumo jausmą vaikui suformuoti reikia laiko bei paties tėvo emocinio stabilumo, teigiamų emocijų, betarpiško bendravimo su sūnumi.

Pasisakant dėl atsakovės nurodytų argumentų pažymėtina, kad, remiantis bylos duomenimis, vaikas noriai bendrauja su tėvu. 2021 m. rugsėjo 22 d. išvadoje 5SD-5605 nurodyta, kad buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje yra geros, namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo gyvenamoji vieta neatitiktų vaiko poreikių (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taigi šalių, atstovų, liudytojo paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys bei teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste, teismui leidžia spręsti, kad galiojanti bendravimo tvarka, neužtikrina ieškovo ir sūnaus tarpusavio, pilnavertiško ryšio palaikymo.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kaip minėta, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Bylos duomenimis, tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti sūnų. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, tačiau, kad vaikas galėtų pasilikti nakvoti pas tėvą reikalingas pereinamasis laikotarpis, nes šiuo metu vaikas dar nepasirengęs likti pas tėvą nakčiai. Taigi bendravimas su tėvu ir jo artimaisiais vaiko psichologinei būsenai neigiamos įtakos neturi. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. tvarką.

Būtina pažymėti, kad ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir / ar tėvų interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (CPK 376 straipsnis).

Tvirtindamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į vaiko amžių ir psichologo išvadą, teismas nustato šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, po kurio ieškovas turės teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 v., t.y. su nakvyne. Pereinamuoju laikotarpiu ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir pristatydamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. t.y. be nakvynės. Be to, kas antrą savaitę – trečiadieniais, ieškovas turės pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos – darželio, o pradėjus lankyti mokyklą, pasibaigus pamokoms ir parvežti namo ne vėliau kaip iki 19.30 val. tais atvejais, kai trečiadienį vaikui vyks užsiėmimai, ieškovas turės užtikrinti vaiko dalyvavimą, nuveždamas jį ir parsiveždamas iš užsiėmimo.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas nustato tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal tėvo pateiktą bendravimo tvarką su šalių suderintais ir teismo nurodytais pakeitimais (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamasis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama teismo pakeisti 2020 lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo 325 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė atsakovės turtinė padėtis: ji turi įsipareigojimų bankui, būsto išlaidos auga, vaikas auga, didėja jo poreikiai, didėja infliacija.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė akcentavo, jog jau vien bylos nagrinėjimo metu padidėjo mokestis už vaiko darželį nuo 60 Eur iki 74 Eur, o be to, vaikas auga ir jam nuolat reikia ir naujos avalynės, kuri turi būti kokybiška ir jos neužtenka keliems sezonams, nes greitai tampa per ankšta, kaip ir tokio amžiaus vaikas greitai išauga ir dėvimus rūbus. Be to, vaikas turi valgyti ne tik darželyje, kur kainuoja jo maitinimas, bet ir namie, jam perkami vitaminai, vaistai ligos atveju. Kadangi berniukas aktyvus ir lanko sporto būrelį, tačiau nori išmokti plaukti ir ketina lankyti plaukimo treniruotes, tam taip pat reikia papildomų išlaidų. Laiko, kad ieškovo skiriamos lėšos turi užtikrinti ne tik minimalius poreikius, bet ir vaikas turi būti lavinamas, skatinamas jo kūrybiškumas, prasmingas laisvalaikio praleidimas, dėl ko neabejotinai atsakovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria didesnes išlaidas nei ieškovas.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu mokėti didesnio išlaikymo jis neturi galimybių, kadangi registruojasi užimtumo tarnyboje, lanko skirtus mokymus ir artimiausiu metu turėtų pradėti dirbti ir gauti apie 800 Eur dydžio atlyginimą, be to, jis nuomojasi butą, už kurį sumoka apie 250 Eur ir turi kreditinių įsipareigojimų, kuriems per mėnesį skiria apie 70 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymo kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog nepilnamečiam vaikui reikalinga suma poreikiams tenkinti galėtų sudaryti: 4 865,00 Eur per metus, t. y. 649 Eur per mėnesį. Atsakovė priešieškinyje nurodo išlaidas, kurias sudaro: kasdienei mitybai namuose 240 Eur, mokestis už darželį - 77 Eur, higienos priemonėms - 25 Eur, vaistams ir vitaminams - 40 Eur, batams, rūbams - 100 Eur, laisvalaikio reikmėms, žaislams, knygutėms ir poilsiui (įskaitant keliones, atostogas, išvykas, gimtadienio šventę) - 50 Eur, komunalinės paslaugos - 60 Eur, transportui - 20 Eur, mokymosi priemonėms - 20 Eur, patalynei - 10 Eur, papildomoms rinkliavoms už darželį - 10 Eur, darželio šventėms - 10 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalių sūnui yra penki metai, berniukas lanko Klaipėdos lopšelį darželį „Inkarėlis“, taip pat lanko Karate būrelį, netrukus lankys plaukimo treniruotes. Ieškovas sutinka mokėti 200 Eur išlaikymą bei pažymi, jog neapsiriboja ties 200 Eur išlaikymo suma, ketina ir toliau bendrauti su sūnumi bei skirs papildomų lėšų jo poreikių tenkinimui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas įsipareigojo nupirkti sūnui mobilaus ryšio telefoną ir užtikrinti jo sąskaitos papildymą kas mėnesį.

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., todėl ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma būtina 649,00 Eur suma šalių nepilnamečiam vaikui, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, vertintina kaip iš dalies atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas, juolab, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 eurų (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – apie 470 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).

Be to, teismas pažymi, jog iš prašomos kas mėnesį vaiko poreikiams skirtinos sumos reikia išskaičiuoti ir kas mėnesį iš valstybės gaunamus vaikų pinigus – 70 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismas atkreipia dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra didinama iki 730 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 520 Eur. Tokia minimaliosios mėnesinės algos ir kartu orientacinio būtinojo vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydžio augimas, teismo nuomone atitinka šiandienines infliacijos tendencijas. Be to, kaip minėta turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi. Turi kreditorinių įsipareigojimų: vartojimo paskola 76 Eur; 50 Eur per mėnesį I. K. ir 100 Eur per mėnesį S. K.; 23,23 Eur mėnesinės įmokos kreditoriui UAB „SB lizingas“. Ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna 700 Eur per mėnesį išmoką. Kelia vairuotojo kvalifikaciją, pasibaigus kvalifikacijos kėlimo kursams, nuo 2022 m. vasario 1 d. pradės dirbti naują darbą, kur planuojamas atlyginimas 800 Eur per mėnesį. Gyvena nuomojamame bute ir nuomai išleidžia 250 Eur per mėnesį.

Atsakovės pajamos siekia 590 Eur į rankas per mėnesį. Atsakovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonę. Kiekvieną mėnesį moka 161 Eur dydžio įmoką AB Swedbank pagal 2016-05-19 kredito sutartį Nr.l6-048887-FA. Atsakovė gauna per mėnesį 590 Eur atlyginimą, 200 Eur išlaikymą vaikui iš ieškovo bei 70 Eur vaiko pinigų iš valstybės. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad jai su sūnumi taip pat jos padeda tėvai. Skaičiuodama mėnesio išlaidas, visų pirma, ji atsižvelgia į vaiko poreikius, o tada tenkinami jos pačios poreikiai.

Aptariant išdėstytą, vertintina, jog ieškovo ir atsakovės pajamos iš esmės panašios. Ieškovė patiria kas mėnesį išlaidas būsto kreditui ir jo išlaikymui, o atsakovas moka už būsto nuomą, tačiau neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei tenkanti sudėtinga tokio amžiaus vaiko priežiūra, kaip antai, nedarbingumo laikotarpiai vaiko priežiūrai jo ligos laikotarpiais, riboja atsakovės galimybes gauti įmanomai didžiausias pajamas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovės argumentai, jog padidėjo mokestis už ugdymą, išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos yra pagrįsti. Sutiktina, jog augant vaikui, jis nori ir pradėjo lankyti karate būrelį, plaukimo treniruotes, kas neabejotinai turi teigiamą įtaką vaiko fiziniam vystymuisi, jo socializacijai, todėl atitinkamai išaugo poreikiai ir jo kultūrinei-socialinei veiklai. Teismas pripažįsta pagrįstais ir įrodytais argumentus, jog vaiko poreikių tenkinimui šiai dienai jau reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 200 Eur vaikui išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų berniukui augti ir vystytis.

Apibendrinant tai, kas paminėta, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauno darbingo amžiaus ir turi vienodas galimybes gauti ne mažesnei nei šiai dienai jie gauna pajamas, teismas konstatuotina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui didintinas iki 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Teismas nurodo, jog CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.201 straipsnis, kuriame reglamentuojama išlaikymo pakeitimas nėra nurodyta nuo kada turėtų būti priteistas pakeistas išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog padidintas išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 išaiškino, jog pasikeitus vaiko poreikiams atsiranda pagrindas pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti.

Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies tenkino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės reikalavimus, be to, dalį reikalavimų šalims pavyko suderinti tarpusavio nuolaidų būdu, pripažintina, jog buvo patenkinta iš esmės vienoda dalis tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas konstatuoti, jog šalys pasilieka prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jos atskirai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2020 lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11179- 998/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarka, ir nustatyti tokią ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, jį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Nustatyti, jog pereinamuoju laikotarpiu ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą 19 val. ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą 18 val.

3. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos – darželio, ne anksčiau nei 16 val. ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. Tais atvejais, jeigu trečiadieniais vyktų užsiėmimai/treniruotės būreliuose, ieškovas užtikrina vaiko dalyvavimą juose, parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val. Ieškovas apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja atsakovę prieš 1 d. trumpąja SMS žinute.

4. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

5. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos – darželio, ne anksčiau nei 16 val. ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. Pradėjus lankyti mokyklą, kas antrą mėnesio savaitės trečiadienį pasiimdamas sūnų iš mokyklos pasibaigus pamokoms pagal tvarkaraštį ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val. Tais atvejais, jeigu trečiadieniais vyktų užsiėmimai/treniruotės būreliuose, ieškovas užtikrina vaiko dalyvavimą juose, parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val. Ieškovas apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja atsakovę prieš 1 d. trumpąja SMS žinute.

6. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per ieškovo atostogas. Ieškovas su vaiku bendrauja pusę ieškovo atostogų laiko. Šalys prieš 3 d. suderina vaiko pasiėmimo laiką ir sąlygas ieškovo atostogų metu. Ieškovas pasiima vaiką iš j o gyvenamosios vietos 10 val. pirmąją suderinto laiko ieškovo atostogų dieną ir vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą paskutinę ieškovo atostogų dieną ne vėliau kaip 20 val.

7. Ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienais metais rugpjūčio 7 d., t. y. kitą dieną po vaiko gimimo dienos- rugpjūčio 6 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. poilsio dienomis, o darbo dienomis pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo Įstaigos 16.00 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

8. Ieškovas bendrauja su vaiku Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

9. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 19.00 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

10. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18.00 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

11. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 20 val.

12. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.

13. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

14. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaiką iki Naujųjų metų pirmosios dienos (sausio 1 d.) 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

15. Įsiteisėjus sprendimui, ieškovas įsipareigoja nupirkti sūnui mobiliojo ryšio telefoną, Sim kortelę ir užtikrinti sąskaitos apmokėjimą/kortelės papildymą.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2020 lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11179- 998/2020, priteisto išlaikymo nepilnamečiam V. J. V. dydį.

Priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2021-06-15 iki J. V. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinį išlaikymą A. V. į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB už einamąjį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas pinigines lėšas administruos uzufrukto teise.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.