Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. D. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2013 m. rugpjūčio 24 d., nuo 14.00 iki 17.24 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu bendrai su K. Ž., M. B. ir R. D. dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės (apsvaigusį nuo alkoholio; nustatyta kraujyje 5,01 promilės etilo alkoholio) Stasį Daukšą ir pasikėsino jį apiplėšti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pinigų.

Kaltinamasis D. D. (toliau – ir kaltinamasis) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 24 d., o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Šios kardomosios priemonės terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2014 m. liepos 2 d. perduota Šiaulių apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi kaltinamojo suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 24 d.

Šiaulių apygardos teismas (toliau – ir apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas, žemesnysis teismas, teismas) 2014 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam D. D. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 24 d. Nutartyje teismas padarė išvadą, kad yra nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir bylos aplinkybės rodo, jog paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismo posėdyje kaltinamasis D. D. prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. D. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o būtent: D. D., kitų kaltinamųjų M. B., R. D., K. Ž., liudytojų G. Č., R. Č. ir kitų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamasis D. D. skunde plačiai išdėstė savo ir kitų kaltinamųjų parodymus, juos vertino ir padarė išvadas, jog jo kaltei patvirtinti byloje įrodymų nepakanka. Aukštesniajam teismui nagrinėjant skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo byloje surinkti įrodymai nevertinami ir kaltės klausimas nesprendžiamas. Įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme.

Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą (įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinė gyvenamosios vietos turėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ ir jeigu remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Apygardos teismas laikėsi minėtų įstatymo reikalavimų ir konstatuodamas šio suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad D. D. kaltinamas padaręs 2 (dvi) nusikalstamas veikas. Viena iš jų priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei (nužudymas), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas nustato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o už pasikėsinimą padaryti turtinio pobūdžio veiką (plėšimą) – baudžiamasis įstatymas nustato ir laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino ir aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, bei nenustatė, jog D. D. būtų susijęs tam tikrais tvirtais socialiniais ryšiais su visuomene ir / ar šeima, nes nėra vedęs, nedirba.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą (įtariamasis darys naujus nusikaltimus), atsižvelgė į tai, kad D. D. yra teistas 3 (tris) kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, kaltinamasis galimai nusikalstamas veikas padarė veikdamas grupe, jam inkriminuojamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų veikų sąrašą. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog D. D., būdamas laisvėje gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

Aukštesnysis teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad paskyrus kaltinamajam D. D. švelnesnes kardomąsias priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau ilgiau nei metus, todėl keistina švelnesne. Teismas pažymi, kad suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nes be suėmimo, kaip vienos griežčiausios kardomosios priemonės, varžančios D. D. teises, BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebūtų pasiekti. Pastebėtina, kad Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog visada turi egzistuoti pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93; Raimondo v. Italy, 22 February 1994; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir G. v. Lietuva), o nagrinėjamu atveju kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, nepažeidžia proporcingumo principo, kaltinamojo proceso teisių, yra pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasižadėjimai įsidarbinti ir netrukdyti teismo procesui, negali būti pagrindu apskųstąją teismo nutartį panaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. D. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.