Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4.1. Nutarime nurodyta, kad įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kurio teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis K. Ž. kartu su D. D., M. B., R. D. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš S. D. dėl ko nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir jis nuo patirtų sužalojimų mirė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad bylą išnagrinėjęs teismas, remdamasis įrodymų visuma, nuosprendyje pagrindė savo išvadas dėl kiekvieno nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio ir kaltės. Teismas nenustatė, kad kitų nuteistųjų R. D., M. B. pirminiai parodymai yra akivaizdžiai melagingi, priešingai, padarė išvadą, kad jie visiškai sutampa su kitais įrodymais. Nutarime nurodyta ir tai, kad nuteistasis pareiškime subjektyviai pateikdamas savo padarytų veiksmų interpretaciją, neigdamas teismo nuosprendyje išdėstytus savo nusikalstamus veiksmus, skundžia teismų sprendimų pagrįstumą pakartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių pagal kompetenciją argumentuotai jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

9. Skundas atmetamas.

10. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo K. Ž. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.

11. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.

11.2. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamąja byla Nr. 1-49-135/2015, konstatuoja, kad nuteistojo K. Ž. prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, o taip pat skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.

12.1. Pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasis nuteistasis K. Ž. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-49-135/2015, tai nuteistųjų R. D. ir M. B. rašytiniai paaiškinimai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jie davė melagingus parodymus (t. 7, b. l. 215, 216-217). Pasak nuteistojo K. Ž., nuteistieji R. D. ir M. B. patvirtino, jog jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo, apie jį nieko nežinojo.

12.2. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis matyti, kad nuteistųjų R. D. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jų pačių ir kitų nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus buvo vienu iš įrodymų šaltinių nustatant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šių nuteistųjų parodymų patikimumo įvertinimui buvo skirtas dėmesys tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimuose. Instancine tvarka bylą išnagrinėję teismai pripažino, kad R. D. ir M. B. parodymus apie K. Ž. neteisėtus veiksmus patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys – nuteistojo D. D. parodymai (t. 2, b. l. 114), liudytojo G. Č. parodymai (t. 1, b. l. 157-161), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys (t. 2, b. l. 3-6, 22-25) bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Versija, kad kiti nuteistieji duoda neteisingus parodymus apie K. Ž. dalyvavimą nusikaltimo padaryme buvo keliama ir šio nuteistojo apeliaciniame skunde. Lietuvos apeliacinis teismas atsakydamas į tokius nuteistojo K. Ž. apeliacinio skundo argumentus 2015 m. liepos 2 d. nutartyje byloje Nr. 1A-477-518/2015 nurodė „<...teismo ištirtų įrodymų visuma pilnai paneigia K. Ž. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Kiti K. Ž. skundo teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi melagingais kitų nuteistųjų parodymais, taip pat, kad ant jo kelnių buvo nepakankamai kraujo pėdsakų, teisėjų kolegijos vertinami tik kaip paties apelianto niekuo nepagrįsta gynybinė versija.>“

12.2.1. Taigi nagrinėjant bylą teisme, buvo įvertintas nuteistųjų R. D. ir M. B. parodymų, patvirtinančių su nusikalstamos veikos dalyko nustatymu susijusias aplinkybes, patikimumas. Nors nuteistojo K. Ž. pateiktuose nuteistųjų R. D. ir M. B. pareiškimuose nurodoma, jog K. Ž. nusikaltimo padaryme nedalyvavo, R. D. nurodo, jog melagingus parodymus davė įtakojamas tyrėjų, o M. B. – norėdamas išvengti griežtos bausmės, tačiau R. D. 2017 m. birželio 20 d. ir M. B. 2016 m. kovo 22 d. pareiškimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Būtina pastebėti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji R. D. bei M. B. atsisakė duoti parodymus (t. 7, b. l. 7-10). Aukštesniojo teismo vertinimu, šie nuteistųjų R. D. ir M. B. pareiškimuose nurodyti duomenys nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, taip pat neįrodo, kad K. Ž. nepadarė teisei priešingos veikos, už kurią yra nuteistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama K. Ž. pateikta versija, jog jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau kaip jau buvo minėta, abiejų instancijų teismai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi nuteistojo K. Ž. nurodytos aplinkybės apie kitų nuteistųjų esą melagingus parodymus buvo žinomos teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, o R. D. ir M. B. parodymai buvo kruopščiai įvertinti teisėtumo ir patikimumo aspektais. Be to, nors jų parodymai buvo svarbus įrodymų šaltinis šioje byloje, tačiau, kaip jau minėta, tai nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo pagrįsta K. Ž. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12.4. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo nurodyta ir aplinkybė, jog ant nusikaltimo įrankio – metalinio strypo nebuvo rasti jo biologiniai pėdsakai, taigi baudžiamąją bylą instancine tvarka nagrinėjusiam teismui ji taip pat buvo žinoma, todėl ir ši nuteistojo nurodoma aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad ši apelianto K. Ž. skunde nurodyta aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad jis veikdamas bendrininkų grupe vartojo intensyvų fizinį smurtą nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu, padarė jam sunkius kūno sužalojimus ir tai buvo tiesiogine S. D. mirties priežastimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistųjų R. D., D. D. ir M. B. parodymus apie tai, kad K. Ž. rankomis, kojomis ir metaliniu strypu sudavė smūgius S. D. patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant K. Ž. kelnių, kurias jis dėvėjo įvykio metu buvo rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su S. D. genotipu.

12.5. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad visos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek K. Ž. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.

12.6. Priešingai nei nurodo nuteistasis K. Ž., skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebėta, jog įvertinus aplinkybę, kad nuteistieji R. D., M. B. ir K. Ž. bausmę atlieka toje pačioje pataisos įstaigoje, negalima atmesti tikimybės, jog nuteistasis K. Ž. galimai darė įtaką kartu su juo byloje nuteistiems, pareiškimus Generalinei prokuratūrai pateikusiems, asmenims.

13. Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, nėra. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo K. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. liepos 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo K. Ž. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.