Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – Pareiškimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad įtariamasis A. B. atsisakė duoti parodymus, į klausimus neatsakinės. Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole nurodyta, kad įtariamasis atsisakė kalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas grąžintinas prokurorui

3. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. e1S-111-365/2023; Nr. 1S-208-891/2018; Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020). Pagal BPK 234 straipsnio nuostatas byla prokurorui gali būti perduodama ne tik, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, bet ir nustačius, jog yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-77-318/2018, 1S-142-318/2019, 1S-156-1020/2020).

5. BPK 418 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Rekomendacijų Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 „Dėl Rekomendacijų Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 5.4 papunktyje nurodyta, kad viena iš prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos yra ši – apie galimą sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra informavęs įtariamąjį, kuris turi išreikšti savo valią dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įtariamojo neprieštaravimas (sutikimas) dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turi būti išreikštas raštu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įtariamasis tokio sutikimo nedavė, įtariamasis atsisakė kalbėti. To paties papunkčio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja (sutinka) visi bendrininkai. Tai turi būti padaryta iki prokuroras surašys BPK 419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t. y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduoti jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui). Taigi, vadovaujantis BPK 418 straipsnio 3 dalimi ir Rekomendacijų 5.4 papunkčiu nagrinėjamu atveju prokuroras negalėjo surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, o turėjo kreiptis į teismą bendra tvarka surašęs kaltinamąjį aktą.

6. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijų 5.2 papunktyje nurodyta, kad viena iš prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos yra ši – bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nekyla abejonių dėl visų baudžiamuoju įsakymu sprendžiamų klausimų. Tame pačiame papunktyje nustatyta, kad „prokuroras gali kreiptis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tik tais atvejais <...> kai, atsižvelgus į visas nustatytas faktines veikos aplinkybes ir baudžiamosios teisės normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, veika kvalifikuota tinkamai“. Tai reiškia, kad prokuroras turi būti įsitikinęs, kad egzistuoja visi nusikalstamos sudėties požymiai dėl tos veikos, dėl kurios padarymo prokuroras kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo.

7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje, t. y. asmenį pripažįstant kaltu, turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai išorinė, aiškiai matoma šios veikos dalis. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai apibūdina žmogaus vidinę – psichinę, savo elgesį suvokiančią, pateisinančią, nukreipiančią ir kontroliuojančią pusę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-478/2023, 60 punktas). Prie subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių priskiriamos kaltė ir pakaltinamumas. Šie minėti subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai baudžiamosios teisės teorijoje priskiriami prie pagrindinių, kadangi jie įeina į kiekvienos nusikalstamos veikos sudėtį ir privalo būti įrodinėjami byloje tiriant kiekvieną nusikalstamą veiką (žr., pvz., V. Piesliakas „Lietuvos baudžiamoji teisė. Pirmoji knyga“, Justitia, 2006 m., 180 – 182 psl.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matoma, kad įtariamasis, prikrovęs prekių į vėžimėlį ir parduotuvės išėjo ne pro kasas, nesumokėjo už prekes. Įtariamasis anksčiau nebuvo teistas. Iš bylos medžiagos matoma, kad kalbėdamas su policijos pareigūnais, įtariamasis ne visada adekvačiai atsako į klausimus (kai kalba, o ne atsisako kalbėti), iš pokalbio su įtariamojo motina, taip pat sužinoma, kad įtariamasis kartais keistai bendrauja, tačiau motina priprato prie to ir nekreipia į tai dėmesio, taip pat iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matoma, kad įtariamasis su pareigūnais elgėsi neadekvačiai, buvo impulsyvus. Esant tokiems duomenims, manytina, kad prokuroras turėjo įsitikinti dėl įtariamojo pakaltinamumo, tačiau jokių specialisto išvadų dėl tikslingumo ar netikslingumo byloje skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad prokuroras nesilaikė ir Rekomendacijų 5.2 papunkčio.

8. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-111-365/2023, 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad prokuroras privalėjo vadovautis Rekomendacijomis ir Pareiškimą galėjo perduoti teismui tik nustatęs visas Rekomendacijose nurodytas sąlygas. Kadangi, kaip nurodyta šios nutarties 7 ir 5 punktuose, prokuroras padavė Pareiškimą nesilaikęs Rekomendacijų ir BPK 418 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, Pareiškimas grąžintinas prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 418, 419 straipsniais, teisėjas

nutarė:

Grąžinti prokurorui 2023 m. rugpjūčio 18 d. prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.