- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eP-13-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00620-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 61.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 60.3.12Būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra) (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. sausio 27 d. raštą „Dėl prašymo duomenims gauti“ Nr. 27D-203 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dalyvavo konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Konkursas). Konkursas įvyko 2021 m. sausio 6 d., apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Pareiškėjas teigė, kad jam sukėlė abejonių Konkurso rezultatai, todėl jis 2021 m. sausio 11 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolą ir šio posėdžio garso bei vaizdo įrašus (toliau – ir Prašymas).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas ginčijamu Raštu jam pateikė Komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolo Nr. 27L-23 išrašą, kuriame buvo nurodyti tik pareiškėjo duomenys. Atsakovas Rašte vadovavosi vien tik Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14 punkto ir 24.1 papunkčio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 48 punkto nuostatomis, tačiau, pasak pareiškėjo, nei Aprašas, nei Tvarkos aprašas nenumato Pretendentų vertinimo komisijos posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo (išdavimo) vertinimo komisijoje dalyvavusiems pretendentams tvarkos. Pareiškėjas nurodė, kad Konkursas vyko nuotoliniu būdu, tačiau pareiškėjas, kai buvo skelbiami rezultatai, neturėjo techninių galimybių išklausyti rezultatų, todėl, net jei ir būtų taikomos Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto bei 24.2 papunkčio nuostatos, Departamentas privalėjo pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas ir gautus balus. Pareiškėjas tokią savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 pateiktu Aprašo 48 punkto nuostatų taikymo išaiškinimu.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021) yra nustatęs, jog konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė ir (ar) komercinė paslaptis ir nėra nevieši, o protokolai ir garso bei vaizdo įrašai skundų nagrinėjimo tikslais nėra duomenų apie pretendentus skelbimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašymas pateikti protokolą su garso ir vaizdo įrašais yra siekis apginti pažeistas teises ir ginčyti Komisijos protokolinį sprendimą (konkurso rezultatus) teisme, kas visiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtą duomenų tvarkymą pagal šios dalies c), e), f) punktus. Pasak pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus Departamentas turėjo pareigą ginčijamu Raštu pateikti nenuasmenintą protokolą su garso bei vaizdo įrašais arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Iš Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais jis yra priimtas. Raštas asmeniškai pareiškėjui sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir apribojo jo galimybes tinkamai apginti savo teises, dėl to buvo pažeisti objektyvumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių principai bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vien pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas, jog kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso rezultatų ir turint tikslą Komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, nenurodant jokių objektyvių priežasčių ir duomenų dėl kreipimosi į teismą, nesuteikė Departamentui jokio teisinio pagrindo, atsakant į pareiškėjo Prašymą, pateikti protokolo išrašą, nurodant jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą), gautus balus, bei pateikti visą vaizdo ir garso įrašą. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra numatyta teisė susipažinti su visu vaizdo įrašu, o tik su protokolo išrašu, su kuriuo susipažinus privalu jį iš karto sunaikinti, ir nėra numatyta jokių išimčių kitokiam šių duomenų panaudojimui. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo teisė susipažinti su jo prašomais duomenimis buvo ir yra įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, o Departamento atsakymas į pareiškėjo Prašymą, pateikiant jam duomenis tik tokia apimtimi ir būdu, kuriuo Departamentas turėjo teisę juos (duomenis) pateikti, pareiškėjui nesudarė kliūčių ginti galbūt pažeistas teises teisme.
8. Atsakovas paaiškino, jog Departamento pareiga yra saugoti ir neatskleisti kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenų. Kitų pretendentų, dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti, bet neatvykusių į konkursą, paviešinimas apie tai jų neinformavus ir negavus sutikimo perduoti jų duomenis tretiesiems asmenims, gali turėti esminės neigiamos įtakos jų privačiam gyvenimui, dalykinei veiklai; kt. Pretendentų vertinimo metu, nustatant pretendento asmens tapatybę, jie (pretendentai) per vaizdo kamerą pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai yra taikomas interviu vertinimo metodas ir vyksta gyvas pokalbis (kaip ir buvo aptariamu atveju), atsakinėjant į klausimus neretai atskleidžiamos asmeninio, privataus gyvenimo aplinkybės, kurios susijusios ir su ypatingais asmens duomenimis, taip pat pretendentų vertinimo metu komisijos nariai, įskaitant ir komisijos darbe dalyvaujančius įstaigų atstovus, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigoja laikytis asmens duomenų tvarkymo ir saugumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, laikytis konfidencialumo principo ir saugoti asmens duomenų paslaptį, susijusią su bet kokiais asmens duomenimis, įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nuostatas. Taip pat Komisijos nariai pasirašytinai nurodo, kad yra informuoti ir supranta, jog pažeidę konfidencialumo pasižadėjime išdėstytus įsipareigojimus, turės atlyginti padarytą žalą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir kad už neteisėtą asmens duomenų atskleidimą ar kitokį tvarkymą gali būti taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta atsakomybė. Taip yra užtikrinama maksimali konkursuose dalyvaujančių pretendentų asmens duomenų apsauga ir už konkursuose dalyvaujančių asmenų duomenis, jų tinkamą naudojimą, saugojimą yra atsakingas Departamentas. Šiuo atveju pareiškėjas nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenis, užtikrinti asmens duomenų tinkamą saugojimą ir paviešinus pretendentų privataus, asmeninio gyvenimo duomenis, net ir dėl pareiškėjo netyčinio neapdairumo, atsakomybė, visų pirma, kiltų Departamentui. Atsakovo įsitikinimu, jis neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą – pateikti visą Komisijos protokolą bei visą vaizdo ir garso įrašą.
9. Atsakovas nurodė, kad Konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu Departamentas užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą bei pageidavo informaciją apie surinktą jo balą ir užimtą vietą gauti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS), ši informacija yra užfiksuota protokole. Taigi net ir tuo atveju, kai pareiškėjas vėliau pateikė prašymą Departamentui pateikti protokolo išrašą, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokį prašymą, nes protokolo išrašas, nurodant jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, siunčiamas tik tuomet, kai nėra techninių galimybių stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą, ir pretendentas pateikia prašymą. Atsakovas pažymėjo, kad nėra numatyta galimybė teikti protokolų išrašus, nurodant jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, tais atvejais, kai pretendentas pats savo noru atsisako stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Tokiais atvejais pretendentas per 5 darbo dienas nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos per VATIS informuojamas apie jo vertinimo komisijoje rezultatą. Departamentas 2021 m. sausio 6 d. per VATIS pareiškėją informavo, kad 2021 m. sausio 6 d. vykusiame Konkurse jis surinko 5,5 balo (nesurinkus 6 balų užimta vieta neskiriama).
10. Atsakovas teigė, kad jis, siekdamas įgyvendinti pareiškėjo teisę susipažinti su Konkurso vaizdo ir garso įrašais, aktyviai bendradarbiavo su pareiškėju, susirašinėjo, derino galimybes karantino laikotarpiu, kai apribotas kontaktinis bendravimas, nuotoliniu būdu pareiškėjui tinkamu laiku sudaryti sąlygas susipažinimui su vaizdo ir garso įrašais. Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas S. T. 2021 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į 2021 m. sausio 11 d. gautą prašymą, pareiškėjas yra kviečiamas 2021 m. sausio 22 d. nuo 12 val. prisijungti prie TEAMS programą ir nuotoliniu būdu susipažinti su Konkurso, kuriame pareiškėjas dalyvavo, vaizdo įrašu. Pareiškėjas elektroniniu paštu atsakė, kad neprašė tokios informacijos. Atsakovo nuomone, pareiškėjui buvo tinkamai ir laiku atsakyta į jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, t. y. pateikiant protokolo išrašą, susijusį su pareiškėju, bei sudarant jam sąlygas nuotoliniu būdu susipažinti su Konkurso vaizdo įrašu ir motyvuojant, dėl kokių priežasčių nepateikiamas visas Konkurso vaizdo įrašas bei protokolas.
11. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė teismo įpareigoti Departamentą per 5 dienas išnagrinėti jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (administracinė byla Nr. eI3-1937-595/2021). Teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1937-595/2021 pagal pareiškėjo skundą Departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovo nuomone, esant teismo nutarčiai priimti pareiškėjo skundo atsisakymą, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, ir ši byla turėtų būti nutraukta.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1937-595/2021 ginčas kilo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o šioje byloje ginčijamas Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas nekilo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nenustatė pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. pateikė Departamentui prašymą, kuriuo prašė pateikti konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas 2021 m. sausio 6 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolą ir visą posėdžio skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną). Departamentas ginčijamu Raštu pateikė pareiškėjui Konkurso 2021 m. sausio 6 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolo išrašą Nr. 27L-23, susijusį su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Rašte atsakovas nurodė, kad Departamentas neturi teisinio pagrindo pateikti protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, ir paaiškino, jog su posėdžio protokolo skaitmeniniu garso arba vaizdo ir garso įrašais (ta dalimi, kurioje dalyvavo pareiškėjas) pareiškėjas gali susipažinti Departamento patalpose iš anksto suderintu laiku, siekiant užtikrinti informacijos konfidencialumą bei užkirsti kelią galimam užduočių paviešinimui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašymu siekė gauti informaciją tam, jog galėtų teisme ginčyti Konkurso rezultatus, t. y. Komisijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą dėl Konkurso laimėtojo. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad 2021 m. vasario 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis ginčijo Departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas – Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00390-2021-0). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minėto sprendimo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas – gauti informaciją tam, jog jis galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises, yra pasiektas, pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos, apskųsdamas Konkurso rezultatus. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjas pareiškė analogiškus prašymus (susipažinti su visu protokolu ir garso įrašu), minėtoje byloje pareiškėjas turi teisę ir galimybę susipažinti su protokolo išrašu bei vaizdo ir garso įrašais. Teismas vertino, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas, nors formaliai ir teisėtas, tačiau pagal savo esmę ir tikslą yra pažeidžiantis įstatymų saugomus interesus (teisme negali būti dviejų bylų, kuriose sprendžiami tapatūs klausimai – kiek informacijos gali žinoti pareiškėjas apie tą patį Konkursą) ir prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai (pareiškėjas remiasi teise gauti informaciją teisėtu tikslu, tačiau tikslas jau išnykęs, nors pareiškėjas vis tiek palaiko savo skundą). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su garso įrašu susipažinti atvyko gerokai po to, kai kreipėsi į teismą dėl Konkurso rezultatų ginčijimo, todėl toks pareiškėjo elgesys nepatvirtina jo deklaruoto informacijos gavimo tikslo. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo atsakyti, ar susipažino su garso įrašu, nors tai padarė 2021 m. sausio 21 d. Tai, teismo nuomone, rodė, kad informacijos gavimo tikslas jau pasiektas, pareiškėjas skundą teisme palaikė dėl kitų tikslų, kurie neatitinka deklaruoto informacijos gavimo tikslo, o tai sudarė pagrindą vertinti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėjui Rašte buvo tinkamai atsakyta dėl informacijos teikimo, kol skundas dėl Konkurso rezultatų nebuvo pateiktas teismui. Pareiškėjas, remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymu, negali prašyti suteikti jam dokumentų, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys. Teismo vertinimu, Departamentas įrodė, jog pareiškėjo prašymuose suteikti duomenis yra kitų asmenų asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, kita asmeninė informacija). Pareiškėjui buvo pateiktas Protokolo išrašas, iš kurio matyti, kokį įvertinimą jis gavo, pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta, kad susipažinti su garso įrašu jis gali suderintu laiku ir nedarydamas įrašo kopijų. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, tokie Departamento veiksmai atitinka Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.) 24.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Taigi, Raštu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta dėl jo prašomos informacijos apie jį patį pateikimo. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs, kad realiai pareiškėjas galėjo susipažinti su prašoma informacija ir pasiekė savo deklaruotą tikslą – kreiptis į teismą, skundžiant Konkurso rezultatus.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 23 punktas ir 24.2 papunktis bei Aprašo 48 punktas, iš Departamento į bylą pateikto vaizdo įrašo nustatė, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas sprendė, kad Aprašo 23 punktas ir 24.2 papunktis bei Tvarkos aprašo 48 punktas nebuvo pažeisti. Pareiškėjas turėjo galimybę stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, tačiau jis atsisakė pasinaudoti šia teise, todėl Departamentas neturėjo pareigos pateikti protokolo išrašą, nurodydamas jame kitų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Teismas vertino, kad Departamentas, atsisakydamas teikti kitų asmenų asmens duomenis, elgėsi teisėtai. Teismas pažymėjo, kad įvertino asmens duomenų neatskleidimą, kol ginčas nėra nagrinėjamas teisme, nes ginčui persikėlus į teismą taikomos taisyklės skiriasi.
18. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis prašė informacijos teisėtu tikslu, kuris atitinka BDAR reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo Rašto motyvavimo, teismas pažymėjo, kad Departamentas Rašte nurodė motyvus ir teisinius pagrindus, dėl kokių priežasčių negali pareiškėjui pateikti protokolo išrašo, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, tačiau pateikė pareiškėjui protokolo išrašą, susijusį su jo įvertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Teismo nuomone, iš Rašte pateiktų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo yra aišku, kokiu pagrindu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl Konkurso rezultatų, teismas darė išvadą, kad Raštu nebuvo suvaržyta pareiškėjo galimybė tinkamai apginti savo teises, o Departamentas pateikė pakankamą informaciją, taip pat pareiškėjui suteikė galimybę susipažinti su Komisijos skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašais.
19. Teismas nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Raštą, taip pat tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo teise (naudojimasis teise kreiptis į teismą, pažeidžiant įstatymų saugomus interesus). Pareiškėjui aktualūs duomenys buvo suteikti (pareiškėjui pateiktas protokolo išrašas ir Raštu paaiškinta, kad jis gali susipažinti su garso įrašu ir (ar) vaizdo įrašu), pareiškėjas teismui apskundė Konkurso rezultatus, taigi jo siektas teisėtas tikslas buvo įvykdytas. Priešingas teismo sprendimas prieštarautų nepiktnaudžiavimo teise principui, leistų naudotis teise priešingai teisės paskirčiai.
III.
20. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto S. T. 2021 m. sausio 21 d. elektroninį laišką ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021.
21. Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje priimtas tos pačios teisėjų kolegijos sprendimas yra identiškas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021 ir teigė, kad kai ta pati teisėjų kolegija sprendime pasisakė dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nesąžiningumu (piktnaudžiavimu), nustatytų jų ankstesnėje išnagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021), kaip ir dėl išimtinai visų kitų faktinių ir teisinių aplinkybių, nagrinėjamojoje byloje toks teismo sprendimas, o tiksliau ankstesnio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021 kopija, kaip šališko teismo ir be savarankiškų motyvų, turėtų būti panaikintas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindais (ABTĮ 145 ir 146 str.).
22. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime nepasisakė dėl jo (pareiškėjo) nurodytos bylai aktualios suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-649-552/2017; 2017 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-174-502/2017; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-532-492/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021). Pareiškėjas pabrėžė, kad identišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, o Departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo yra teisiškai nereikšmingi, nes Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad identišku atveju ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 yra nurodyta, kad, kai pareiškėjas, siekdamas gauti informaciją, susijusią su konkursu, pateikė prašymą Departamentui, tokiu atveju jis turi būti informuotas ne tik apie jo vertinimo Komisijoje rezultatą, t. y. konkurse gautą rezultatą ir užimtą vietą, bet ir gauti informaciją apie kitų pretendentų rezultatus, o kokiu būdu ši informacija bus pateikta pretendentui – sprendžia Departamentas, tačiau jis negali apskritai atsisakyti pateikti šią informaciją pretendentui.
23. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad pagal jo prašymą Departamentas privalėjo jam pateikti informaciją, nurodant visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Departamentas tokios informacijos nepateikė, todėl ginčijamas Raštas suteiktos informacijos aspektu yra neišsamus ir netikslus, neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies (galiojančios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies) reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, teismas ignoravo pareiškėjo nurodytą būtent šio ginčo nagrinėjimui aktualią administracinių teismų praktiką ir nuo jos nukrypo, todėl netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
24. Pareiškėjas nurodė, kad teismas netinkamai vertino, jog iš Departamento į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, jog apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS, o pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Pareiškėjo teigimu, Departamento pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina pareiškėjo atsisakymo fakto, pareiškėjas tai kategoriškai užginčijo ir paneigė teisme, tačiau teismas šias aplinkybes nustatė klaidingai.
25. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismo nurodoma Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2021 yra iškelta jau po Rašto priėmimo, o medžiagos dalis pripažinta nevieša. Teismas klaidingai konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjas turi teisę ir galimybę susipažinti su protokolo išrašu bei su vaizdo ir garso įrašais. Be to, šios bylos skundo dalykas ir pagrindai skiriasi, todėl teismas, grįsdamas sprendimą kitos, dar neišnagrinėtos bylos, duomenimis, iš esmės pažeidė proceso normas, netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos bei padarė netinkamas išvadas, įskaitant ir dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo. Pasak pareiškėjo, iš teismo sprendimo turėtų būti pašalinti motyvai dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise pripažinimo.
26. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021 yra nustatęs prejudicinius faktus, kad konkursų protokolai ir garso bei vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieši, o protokolai ir įrašai skundų nagrinėjimo tikslais nėra ir duomenų apie pretendentus atskleidimas ar jų skelbimas. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju, teismas netinkamai taikė Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.
27. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepasisakė dėl jo (pareiškėjo) teiginių, jog Rašte nurodyti Tvarkos aprašo 14 ir 24 punkto papunkčiai prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Teismas nepasisakė ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Aprašo 48 punkto, Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatų taikymu, bei atsakovo pareiga pateikti pareiškėjui (registruotu paštu, kaip prašė pareiškėjas) Protokolo išrašą su jame nurodytais visų pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais. Taip pat teismas nepasisakė dėl Rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
29. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021; Departamento raštą „Dėl informacijos pateikimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021; susirašinėjimą su pareiškėju; pareiškėjo prašymą gauti duomenis.
30. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo traktuotini kaip apelianto nuomonė. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų, vertino surinktų byloje įrodymų visumą, o ne atskirus dokumentus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismo išvados nemotyvuotos, netinkamos, teismo sprendimas yra šališko teismo (neteisėtos sudėties) be savarankiškų motyvų. Atsakovo vertinimu, taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad teismo sprendime faktinės aplinkybės nukopijuotos iš kitos bylos.
31. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad teismas sprendime privalėjo pasisakyti dėl pareiškėjo skunde nurodytų teismų priimtų procesinių sprendimų. Pasak atsakovo, pareiškėjo nurodomos nutartys pagal bylos faktines ir teisines aplinkybes nesutampa su nagrinėjama byla, be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
32. Atsakovas sutiko su teismo išvada dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjas pareiškė analogiškus prašymus (susipažinti su visu protokolu ir garso įrašu) ir minėtoje byloje pareiškėjas ne tik kad turi teisę ir galimybę susipažinti su protokolo išrašu, bet šią teisę pareiškėjas įgyvendino iki Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos eI2-2429-1063/2021 (byla iškelta 2021 m. kovo 25 d., o byloje eI3-2159-331/2021 pareiškėjas su visu protokolo išrašu susipažino 2021 m. kovo 1 d.) iškėlimo, kurioje pareiškėjas kelia analogiškus reikalavimus dėl susipažinimo su protokolu ir vaizdo įrašu. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas – gauti informaciją tam, jog jis galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises, yra pasiektas, todėl teisme negali būti dviejų bylų, kuriose sprendžiami tapatūs klausimai, nes tai prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai.
Šalies argumentai
33. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas įprastai po kiekvieno įvykusio konkurso pateikia Departamentui prašymą dėl duomenų gavimo apie konkursą, po to atsakymą apskundžia teismui ir lygiagrečiai pateikia teismui skundą dėl konkurso teisėtumo. Visose bylose dominuoja pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – pateikti ne Departamento tvarkomus paties pareiškėjo duomenis, o kitų asmenų duomenis. Iš pareiškėjo elgesio inicijuojant teismų procesus ir reikalaujant duomenų apie kitus asmenis, pateikiant pareiškėjui visus vaizdo įrašus, Departamentui kyla pagrįstos abejonės dėl tokių duomenų gavimo tikslo. Šias abejones patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas nepasinaudoja Departamento sudaromomis galimybėmis susipažinti su jo paties tvarkomais duomenimis. Atsakovas pateikė sąrašą paskutinių konkursų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo ir vėliau teikė prašymus gauti informaciją, bet sudarius jam tokią galimybę – su ja nesusipažino, taip pat pareiškėjo inicijuotų bylų sąrašą, kuris, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir toliau dalyvauja konkursuose, nėra baigtinis. Pasak atsakovo, kiekybinis vieno asmens iškeltų bylų kriterijus pagal suformuotą teismų praktiką taip pat gali būti laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
34. Atsakovas dėl Aprašo 48 straipsnio nuostatų taikymo nurodė, kad Konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu Departamentas užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Peržiūrėjus Konkurso vaizdo ir garso įrašą matyti, kad pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą bei paprašė informaciją pateikti per VATIS. Taigi Departamentas negali būti atsakingas už paties pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti jo paties teisėmis. Atsakovo vertinimu, Aprašo 48 punkte įtvirtinta norma: „nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą“ yra suformuota Departamentui, t. y. kai Departamentas neturi techninių galimybių (dėl kompiuterinės įrangos, internetinio ryšio gedimo / sutrikimo ir pan.) užtikrinti pretendentų teisės stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. „Gyvai“ vykstant konkursui Aprašas neįtvirtina galimybės gauti pretendentams, nedalyvavusiems rezultatų paskelbime, konkurso protokolo išrašo, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vykdant konkursą telekomunikacijų galiniais įrenginiais, pretendentų teisė – per 5 darbo dienas gauti protokolo išrašą, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus – nėra absoliuti, t. y. tokia teisė galėtų būti įgyvendinama, jei Departamentas negalėtų / nesugebėtų užtikrinti techninių galimybių visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą.
35. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš garso įrašo buvo nustatyta, jog pokalbio pabaigoje buvo paklausta pareiškėjo, ar jis palauks, kol bus atliktas visų pretendentų vertinimas, ar apie surinktą balą ir vietą jį informuoti per VATIS sistemą; pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti Komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė šios teisės ir paprašė apie rezultatus jį informuoti per VATIS. Taigi, pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis po interviu vertinimo, nurodė, jog neva neturi galimybių prisijungti vėliau išklausyti Konkurso rezultatus, t. y. pareiškėjas stengiasi kaip įmanoma suklaidinti Departamentą, siekdamas rasti pretekstą inicijuoti teisminį procesą, eilinį kartą pateikiant reikalavimą gauti visą vaizdo ir garso įrašą.
36. Atsakovas tvirtino, kad neturėjo teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Departamentui nustatyta pareiga saugoti ir neatskleisti asmens duomenų.
IV.
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 27 d. rašto „Dėl prašymo duomenims gauti“ Nr. 27D-203 dalį, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją. Kitą pareiškėjo J. K. skundo dalį atmesti.“ Teismas pareiškėjui J. K. iš Departamento priteisė 556 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
38. Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ta pati teisėjų kolegija kitoje administracinėje byloje pasisakė dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise, taip pat kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes skundžiamas teismo sprendimas yra identiškas tos pačios teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. priimtam sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad pareiškėjas nesinaudojo savo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai ir neišsakė jokių pretenzijų šiuo aspektu teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, kiti tų pačių teisėjų priimti procesiniai sprendimai, nors ir nepalankūs pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas laikyti teisėjus iš anksto nusistačiusiais prieš pareiškėją. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą dėl teismo sudėties šališkumo.
39. Atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją ir ja paremtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentuodama kriterijus, kada teismo sprendimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, nustatęs bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo Rašto pagrįstumu ir teisėtumu, sprendime nurodė, dėl kokių konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčui taikytinų teisės aktų normų pareiškėjo skundą atmeta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo netenkinantys, ar, jo manymu, identiški kitai bylai teismo sprendimo motyvai nesudarė pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti.
40. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad Departamentas pareiškėjui privalėjo pateikti informaciją, nurodant visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, taip pat pateikti visą Konkurso vaizdo ir garso įrašą, teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 14 punkto, 24.1 papunkčio ir Aprašo 48 punkto nuostatomis, atsisakė pareiškėjui pateikti 2021 m. sausio 6 d. vykusio viešo konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir visą garso bei vaizdo įrašą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balą ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Konkurso metu nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, atskleidžiantį kitų pretendentų duomenis. Taip pat atsakovas nurodė pareiškėjui, kad jo prašymas susipažinti su pretendentų vertinimo komisijoje garso arba garso ir vaizdo įrašu bus įgyvendintas nuotoliniu būdu Aprašo nustatyta tvarka, iš anksto suderinus laiką ir galimybes su atsakingu Departamento darbuotoju.
41. Teisėjų kolegija vadovavosi Tvarkos aprašo 24.1 ir 24.2 papunkčiais, pažymėjo, kad pastarajame įtvirtinta, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nebuvo techninių galimybių pretendentams, o konkurso arba atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus; susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.
42. Buvo atkreiptas dėmesys, kad sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į informacijos gavimą taip pat aktualus Aprašo 48 punktas, kurį atkartoja Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostata, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Teismas analizavo Aprašo 48 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pabrėžė, kad Aprašo 47 punktas, be kita ko, nustato, jog pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas.<...>.Pagal Aprašo 66 punktą asmens duomenys tvarkomi, vadovaujantis BDAR arba ADTAĮ nuostatomis.
43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų taikymo, yra išaiškinęs, jog tiek Aprašo, tiek Tvarkos aprašo paminėtos nuostatos nėra savitikslės: jos pagrindžia informacijos, būtinos pretendentams apsispręsti apie savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo galimybes teisme, savalaikio (per 5 darbo dienas) gavimo galimybę tam, kad pakaktų laiko įvertinti, ar pradėti teisminį procesą dėl savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo. Negavęs apskritai ar laiku negavęs informacijos, pretendentas būtų priverstas ginti savo galbūt pažeistas teises konkurso metu ABTĮ nustatytais terminais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021, 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022). Įvertinęs Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje įtvirtintą reguliavimą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškose bylose, teismas darė išvadą, jog ginčui aktualiose Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatose įtvirtinta konkurse, vykusiame telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dalyvavusio ir dėl techninių galimybių negalėjusio stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą pretendento teisė pateikus prašymą gauti šiuose punktuose nurodytą informaciją apie konkurso rezultatus t. y. protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai; taip pat atitinkamai įtvirtinta Departamento pareiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikti pretendentui nurodytos apimties informaciją. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pareiškėjas turėjo teisę į informacijos gavimą ir pagal Aprašo, ir pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 pateiktą išaiškinimą, nagrinėjamos bylos kontekste aplinkybė, ar pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, ar to negalėjo padaryti dėl techninių galimybių nebuvimo, nebuvo teisiškai reikšminga.
44. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje neaptartas nurodomos apimties protokolo išrašo pretendentams pateikimo būdas ir priemonės, todėl būtent Departamentas, kaip asmens duomenų tvarkytojas, sprendžia dėl būdo ir priemonių, kuriomis Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje nurodyta informacija (protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais) bus pateikta pretendentui. Tačiau buvo akcentuota, jog Departamentas negali apskritai atsisakyti šią informaciją pateikti pretendentui ir turi pareigą protokolo išrašą pateikti per nurodytą terminą (5 darbo dienas).
45. Nustatęs, kad atsakovas kartu su ginčijamu Raštu pateikė pareiškėjui Konkurso protokolo išrašą, kuriame buvo nurodyti tik duomenys apie pareiškėjo Konkurse užimtą vietą, Komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog Raštu nebuvo pateikta Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informacija, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą dėl šios Rašto dalies panaikinimo tenkino ir minėtą Rašto dalį panaikino kaip neatitinkančią Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų.
46. Teisėjų kolegija nustatė, kad be protokolo išrašo pareiškėjas atsakovo prašė elektroninio pašto adresu, o vėliau ir registruotu paštu, pateikti 2021 m. sausio 6 d. vykusio viešo konkurso garso ir vaizdo įrašą. Dėl šios pareiškėjo Prašymo dalies teisėjų kolegija pažymėjo, kad Departamentas, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys (t. y. pareiškėjo ir Departamento atsakingo tarnautojo 2021 m. sausio 20–21 d. vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais) patvirtino, kad pareiškėjui buvo siekiama sudaryti galimybes susipažinti su Konkurso vaizdo įrašu, ir nors paskirta susipažinimo data ir laikas vėliau buvo atšaukti, pats teisės susipažinti su minėtu įrašu faktas nebuvo paneigtas, nes atsakovas informavo pareiškėją, jog apie naują susipažinimo su įrašu datą ir laiką jis bus informuotas vėliau.
47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į su vykusiu Konkursu susijusios Departamento turimos informacijos apimtį, pobūdį ir specifiką, konstatavo, kad Departamento Rašte nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitiko padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nebuvo nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai reikalavo, kad jo nurodytais būdais (elektroniniu paštu ir registruotu paštu) būti pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuriame būtų pateikti ir kitų Konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenys, todėl ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis tenkinta nebuvo.
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjui informacija iš esmės buvo būtina tam, kad jis galėtų ginti savo galbūt pažeistas teises Konkurso metu. Tačiau, kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai kaip piktnaudžiavimą įvertino faktinę situaciją, jog pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo ginčijo Departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00390-2021-0)), o 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinė situacija, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą teise, nepaisant to, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jis teisme ginčijo Departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl Konkurso laimėtojo, vis tiek kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir informacijos gavimo iš viešojo administravimo institucijos, negalėjo būti vertinama kaip piktnaudžiavimas, nes Raštą pareiškėjas galėjo apskųsti ir anksčiau negu Konkurso rezultatus, o motyvai, kodėl tai jis atliko vėliau, nebuvo teisiškai reikšmingi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo piktnaudžiavo teise buvo pašalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, ginčydamas Raštą, siekė gauti informaciją, ketindamas teisme ginčyti Komisijos protokolinį sprendimą (rezultatus) dėl Konkurso laimėtojo, todėl konstatavo, jog būtent šis tikslas ir buvo nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas, kylantis iš Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų. Nustačiusi, kad teisme yra iškelta byla dėl Departamento Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į (duomenys neskelbtini) pareigas (konkurso skelbimo numeris: (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo ir teisėtumo (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2021 pareiškėjo skundą atmetė, apeliacinės instancijos teismo galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas), todėl teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėjo šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą tapo formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nebuvo teisinio pagrindo.
50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, iš dalies neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Rašto dalį, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, panaikino, kitą skundo dalį atmetė.
51. Vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tenkintų reikalavimų dalį ir kitas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjui priteisė 556 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
V.
52. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo J. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais bei administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, o išnagrinėjus bylą iš naujo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Viešojo valdymo agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas.
53. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įtvirtinančiomis teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindus, nurodo EŽTT jurisprudenciją, kurioje atskleistas teisės į nešališką teismą turinys, teismo nešališkumo subjektyvusis ir objektyvusis aspektai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką situacija, kada bylą išnagrinėjus tos pačios sudėties teismui (ankstesnėje byloje), nagrinėjamoje byloje nėra atliktas realus visų reikšmingų aplinkybių nustatymas, vertinama, kad toks teismo sprendimas pripažįstamas absoliučiai negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021, 47–49 p.).
54. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje yra Vilniaus apygardos administracinio teismo (tos pačios sudėtis teisėjų kolegijos) 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021 kopija (įskaitant ir rašymo apsirikimus), nors bylų faktinės aplinkybės skyrėsi. Abiejose bylose tais pačiais motyvais analogiškos sudėties teismas pasisakė dėl pareiškėjo nesąžiningumo (piktnaudžiavimo), todėl teismo sprendimas yra priimtas šališko teismo, be savarankiškų motyvų ir turėjo būti panaikintas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais (ABTĮ 145 ir 146 str.).
Šalies argumentai
55. Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė visiškai aiškias ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas (materialiosios teisės normas) ir nukrypo nuo identiškose bylose vieningos nurodytos teismų, administracinių teismų ir EŽTT praktikos, ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, procesas nurodytais motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.
56. Pareiškėjas nurodo, kad pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas Raštą panaikino, tačiau pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atmetė tik dėl to, kad teisme yra iškelta kita administracinė byla dėl Konkurso Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolu priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu (ABTĮ 3 straipsnis), o administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016).
57. Pažymima, kad visiškai identišku atveju (tos pačios šalys, tokie patys reikalavimai) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškindamas, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, atmetė apeliacinio skundo teiginius, kad pareiškėjas J. K. vėliau pakartotinai kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo, o prašoma informacija pareiškėjui buvo pateikta Departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu, bei kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 29 p.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Raštą pareiškėjas galėjo apskųsti ir anksčiau negu Konkurso rezultatus, o motyvai, kodėl tai jis atliko vėliau, nėra teisiškai reikšmingi.
58. Pareiškėjo vertinimu, pagal aptartus apeliacinės instancijos teismo suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškinimus, faktinės padėties pasikeitimas (vėliau kitos administracinės bylos iškėlimas) nedaro jokios įtakos administracinio sprendimo teisėtumui. Be to, esant visiškai identiškiems atvejams, teismai vienu atveju panaikinę Departamento skundžiamą raštą įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021), o kitu atveju, nagrinėjamojoje byloje tokį patį pareiškėjo reikalavimą iš naujo išnagrinėti jo prašymą atmetė.
59. Dėl aptartų aplinkybių susidarė situacija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant tam pačiam bylos nagrinėjimo dalykui ir vertindamas tas pačias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose priėmė skirtingus sprendimus, nukrypo vieningos administracinių teismų praktikos identiškose bylose ir neteisingai išsprendė šią bylą. Pareiškėjas tvirtina, jog procesas nurodytais motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais, kaip tokiu atveju jau yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022.
Atsiliepimas
60. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.
61. Atsakovas nurodo, kad grįsdamas būtinybę atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pareiškėjas pakartoja apeliacinio skundo argumentus, kurie buvo įvertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir dėl jų pasisakyta. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu grindžia galimu teismo šališkumu, tačiau nenurodo, koks bylą nagrinėjusių teismų buvo padarytas konkretus, esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.
62. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo teismo nešališkumo aspektu vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916 ir EŽTT jurisprudencija, kuri net nėra susijusi su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžiama, kad dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose.
Atsiliepimas
63. Atsakovas nesutiko su prašymo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose priėmė skirtingus procesinius sprendimus ir tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-3014-968/2021, taip pat administracinė byla Nr. A-465-602/2016 nėra tapačios nagrinėjamai bylai.
64. Atsakovas pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu nustačius, jog nurodomose bylose priimti skirtingi sprendimai dėl jose nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas prašyme tik abstrakčiai nurodo, kad nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas, tačiau niekaip nedetalizuoja savo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tu o j a:
VI.
65. Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.
66. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.
67. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir EŽTT, kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).
68. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).
69. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).
70. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
71. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
72. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).
73. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).
74. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, prašė panaikinti Departamento 2021 m. sausio 27 d. Raštą, kuriuo atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, atsisakė pateikti 2021 m. sausio 6 d. vykusio viešo konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir visą garso bei vaizdo įrašą. Skundžiamas Raštas buvo parengtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punkto, 24.1 papunkčio ir Aprašo 48 punkto nuostatomis.
75. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, 2022 m. spalio 19 d. nutartyje pateikė išsamų, sisteminį kilusiam ginčui taikytinų teisės normų aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Rašto dalis, kuria nebuvo pateikta Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informacija, naikinama, kaip neatitinkanti Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų. Pastebėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte, prašyme atnaujinti procesą nenurodo, kokią konkrečią ir byloje taikytą Aprašo bei Tvarkos aprašo nuostatą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamai, akivaizdžiai neteisingai ir dėl šios pažaidos galėjo būti priimtas neteisėtas ir neteisingas teismo baigiamasis aktas.
76. Prašyme atnaujinti procesą pažymima, kad buvo pažeistas ABTĮ 44 straipsnis, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 145 ir 146 nustatytais pagrindais. Taigi, iš prašymo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais nebuvo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teismo šališkumo, šio teismo priimto sprendimo turinio trūkumų (pareiškėjas teigė, kad teismo sprendimas be motyvų). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti procesą dėl, jo manymu, padaryto proceso teisės normos pažeidimo, o pagal ABTĮ 156 straipsnį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujintas dėl ABTĮ įtvirtintų proceso normų pažeidimo.
77. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje administracinėje byloje iš esmės sieja su netinkamu įrodymų vertinimu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
78. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
79. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).
80. Pareiškėjas prašyme administracinių teismų praktikos išsiskyrimą sieja su situacija, kad vienu atveju teismas panaikinęs Departamento raštą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti duomenis, įpareigojo atsakovą atitinkamą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, o byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, šis skundo reikalavimas tenkintas nebuvo. Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. eA-3014-968/2021 ir Nr. A-465-602/2016 suformuotos teismų praktikos.
81. Nagrinėjamu atveju primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartyje vertino, kad pareiškėjas, ginčydamas Raštą, siekė gauti informaciją, ketindamas teisme ginčyti Komisijos protokolinį sprendimą (rezultatus) dėl Konkurso laimėtojo, todėl būtent šis tikslas ir buvo nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas, kylantis iš Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas jau įgyvendino savo teisę ginčyti Konkurso rezultatus inicijuodamas kitą administracinę bylą, darė išvadą, kad pareiškėjo šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą tapo formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į formuojamą praktiką dėl byloje taikytų Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatų tikslo bei paskirties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021, 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022).
82. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nenurodė, nuo kokios Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisės, t. y. konkrečių byloje taikytų teisės normų, aiškinimo taisyklės nukrypo apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2022 m. spalio 19 d. nutartį. Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi užbaigta administracinė byla Nr. eA-3014-968/2021, ir administracinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra skirtingos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nepaisant to, kad ginčo šalys, pareiškėjo ginčijamo rašto pobūdis dėl atisakymo pateikti duomenis, sutapo. Minėtoje byloje atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui pateikti 2020 m. gegužės 8 d. vykusio viešo konkurso į (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir pilną garso ir vaizdo įrašo kopiją, motyvuodamas tuo, kad prie pareiškėjo prašymo nepateikti jo tapatybę patvirtinantys duomenys, bei tuo, kad minėto konkurso klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodytoje byloje skiriasi nagrinėjimo dalykas.
83. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartį priėmė jau esant suformuotai to paties teismo praktikai, t. y. faktinėmis aplinkybėmis itin panašioje byloje konstatuota, jog reiškiamas pareiškėjo (t. y. J. K.) reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo prašymą pateikti informaciją tampa formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra teisinio pagrindo (žr. 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022).
84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-465-602/2016 nagrinėjimo dalykas (minėtoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus) yra visiškai nesusijęs su administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, analizuotais teisiniais santykiais. Minėtoje byloje akcentuota, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio reikalavimus, teismui vykdant administracinio akto patikrą, turi būti sprendžiama, ar minėtas administracinis teisės aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu, t. y. ginčijamo sprendimo teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teisės taikymo laike ir/ ar teisinio reguliavimo pasikeitimo klausimas keliamas nebuvo, todėl pareiškėjo argumentai dėl aptartų išaiškinimų yra neaktualūs ir nepagrįsti.
85. Iš pareiškėjo prašymo galima suprasti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taikant ABTĮ 44 straipsnio ir 146 straipsnio nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, kuriuos palyginus su išnagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis (teismo nešališkumo, teismo sprendimo nemotyvuotumo aspektais), būtų galima spręsti, kad dėl tokio administracinio teismo praktikos išsiskyrimo būtų buvus neteisingai išnagrinėta byla.
86. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2022 m. spalio 19 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.
87. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.