Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45585), teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 27VK-2450 „Dėl konkursų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45584, 45585)“ buvo sudaryta šios sudėties konkursų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisija (toliau – ir Komisija): M. G., Departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos pirmininkė, S. T., Departamento Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas – komisijos narys ir sekretorius ir L. M., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vedėja – komisijos narė.

5.2. Konkursai vyko 2021 m. sausio 6 d. vaizdo konferencijos formatu ir surašytas vertinimo Komisijoje protokolas Nr. 27L-23.

5.3. Pareiškėjas atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 45585) pareiškėjui buvo pranešta per VATIS. Komisijoje pareiškėjas surinko 5,5 balo, užimta vieta nebuvo skiriama, nes nesurinko 6 balų.

6. Priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Aprašu.

6.1. VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.

6.2. Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – ir pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (1.1. papunktis).

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra pabrėžęs, kad: sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

8. LVAT praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).

9. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į Departamentą dėl informacijos suteikimo (prašė pilno protokolo ir pilno garso įrašo), tačiau Departamentas 2021 m. sausio 27 d. pateikė pareiškėjui tik Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolo Nr. 27L-23 išrašą. Pažymėtina, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Departamento protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais. Pareiškėjui minėti duomenys buvo pateikti susipažinti, taigi, pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą. Teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų.

10. Pareiškėjo įsitikinimu Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 27VK-2450 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, nes Aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pagal Aprašo 23 punktą, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).

10.1. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Teisės aktų registro objektas yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.

10.2. VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

10.3. Todėl, įsakymas, kuriuo sudaroma komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus (Aprašo 22 punktas), jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos, jis nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, atvirkščiai, jis skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Taigi Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

11. Pareiškėjo manymu, jam nėra žinoma, jis nebuvo informuotas ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus, ar visi pateikė, kad moka kalbas ne žemesniu kaip B2 lygiu ir/ar kt. Teismas atkreipia dėmesį, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kandidatų teisės būti informuotiems apie kitų kandidatų atitiktį specialiems reikalavimams. Departamentui nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS. Departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir suteiktų įgaliojimų ribose patikrino visų konkursuose į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 45584, Nr. 45585) dalyvavusių pretendentų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, dėl ko jiems ir buvo leista dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje.

12. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Protokolas yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka.

12.1. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad konkursas į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45585), vyko Departamento Komisijoje, posėdyje 2021 m. sausio 6 d. Posėdis vyko vaizdo konferencijos formatu, konkurso pradžia 09:10 val., pabaiga 12:40, konkurso laimėtoja paskelbta J. N.

12.2.Teismas nenaikina protokolo dėl to, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad protokole nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui sėkmingai apskundė protokolą šis trūkumas nelaikytinas esminiu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.

12.3. Teismo vertinimu, ginčijamas protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, nes protokole suformuluotas sprendimas laimėtoja pripažinti J. N., nurodomas tokio sprendimo motyvas – ji surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas nepasisako dėl komisijos narių vertinimų, nes teismas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Remiantis aukščiau sprendime nurodyta konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-276-415/2018; Nr. A438-1163/2013 ir kt.).

13. Pareiškėjo teigimu, konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai.

13.1. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais negali sutikti, nes pagal Aprašo 43 punktą, prieš pradedant pretendentų vertinimą komisijoje pretendentai žodžiu supažindinami su vertinimo eiga. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis).

13.2. Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204, 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).

13.3. Teismo įsitikinimu, Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Pažymėtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas itin teigiamai vertina Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.

13.4. Aprašo 46 punkte nustatyti vertinimo metodai, kurie gali būti taikomi pretendentų vertinimui komisijoje. Konkursų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45584, 45585) metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą, pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos.

14. Pareiškėjo manymu, Departamentas neinformavo pareiškėjo kokie pretendentai dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo. Aprašo 48 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per IS, taigi, teismas konstatuoja, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS ir el. paštu 2021 m. sausio 6 d.

15. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45585), priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolą. Skundžiamas Protokolas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašo dalimi, susijusia su pareiškėju, daro išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teisinio pagrindo panaikinti Protokolą remiantis pareiškėjo skundo argumentais nėra, todėl prašymas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojos J. N. konkurse į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45585) atmetamas.

16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.