- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- eI3-1531-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04153-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- J.K.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 21.1Priėmimas į valstybės tarnybą
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D.B.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J.K. 2020 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 27D-2653 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 9 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).
Nurodo, kad pareiškėjas dalyvavo konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas. Konkursas vyko 2020 m. lapkričio 5 d., o apie jo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VTD, siekdamas ginčyti Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) protokolinį sprendimą, kadangi pareiškėjas suabejojo konkurso rezultatais. Tačiau VTD ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikė tik konkurso į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas Komisijoje 2020 m. lapkričio 5 d. protokolo Nr. 27L-2375 išrašą.
Pareiškėjo teigimu, VTD, priimdamas ginčijamą Raštą, vadovavosi VTD prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtintu Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo VTD tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), nors šiuo konkrečiu atveju taikytini kiti teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, Rašte argumentuojama jog klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis, todėl VTD argumentai nepagrįsti jokiomis teisės aktų normomis. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 ir 34 straipsnių reikalavimų. Be to, Raštas yra nepatvirtintas antspaudu ir nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Pažymi, jog pareiškėjo Prašymas pateikti protokolą su garso ir vaizdo įrašu yra siekis apginti pažeistas teises ir ginčyti VTD Komisijos protokolinį sprendimą (konkurso rezultatus) teisme, kas visiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvos 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtą duomenų tvarkymą pagal šis dalies c), e), f) punktus. VTD taikoma teisinė prievolė pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą bei VAĮ.
Tvirtina, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, todėl pareiškėjas prašė pateikti konkurso protokolą su garso ir vaizdo įrašu, kuriame pats dalyvavo. Mano, kad Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostata, jog pretendentams gali būti išduodami protokolo įrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, ar kad asmenims skaitmeninio garso bei graso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos yra prieštaraujanti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, todėl negali būti taikoma. Esant šioms aplinkybėms, VTD turėjo pareigą ginčijamu Raštu pateikti nenuasmenintą protokolą su garso ir vaizdo įrašu arba nurodyti atsisakymo priežastis. Tačiau jo nepateikė ir atsisakymo priežasčių nenurodė, todėl Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Be to, Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos prieštarauja to paties Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 nutarimo Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigos organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 48 punkto nuostatoms.
Pažymi, kad konkursas vyko nuotoliniu būdu, todėl net jei ir būtų taikomos Aprašo 48 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatos, VTD privalėjo pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas ir gautus balus. Tačiau šiuo atveju buvo pateikti tik pareiškėjo duomenys. Nurodo, kad VTD Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Iš Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas. Jis pareiškėjui sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė jo galimybes tinkamai apginti savo teises, dėl ko buvo pažeisti objektyvumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principai. Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų bei suformuotos teismų praktikos.
2021 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam iš VTD 562,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas VTD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog VTD turi pareigą ne tik teikti asmens duomenis jų pačių prašymu, bet ir užtikrinti, jog konkurse naudojami klausimai, testai ar praktinės užduotys nebūtų išviešinti ir pretendentai negalėtų platinti ar / ir atitinkamai su kieno nors pagalba pasirengti atsakymų, tokiu būdu įgyjant pranašumą prieš kitus pretendentus. VTD ne absoliučiai riboja pretendentų teisę susipažinti su savo duomenimis, t. y. garso / vaizdo įrašu, spręstais testais, užduotimis, tačiau suteikia teisę susipažinti VTD patalpose, nedarant įrašų / nekopijuojant, taip užtikrinant klausimų, praktinių užduočių ar testų saugumą ir neišviešinimą.
Akcentuoja, jog VTD atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertinimo komisijose, klausimai, praktinės užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis, be to, yra naudojami ir bus naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose / atrankose. Didžioji dalis pretendentų vertinimo metu užduodamų klausimų, taikomų praktinių užduočių ar testų buvo parengti ekspertų įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamo projekto ir biudžeto lėšomis. Šio projekto metu sukurti bendrųjų kompetencijų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų bei profesinių kompetencijų tikrinimo klausimai bei metodika.
Teigia, kad VTD skundžiamame Rašte būtent ir nurodė priežastis dėl ko nesuteikia pareiškėjui visos jo prašomos informacijos, kaip ir nurodoma. Aprašo 24.2 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, VTD, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas konkurso metu atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą bei pageidavo, kad jam apie rezultatą būtų pranešta per VATIS.
Pažymi, kad VTD neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su jo duomenimis, t. y. pareiškėjas su konkurso dalimis, kuriose jis dalyvavo, 2021 m. sausio 21 d. buvo supažindintas per Google „MEET“ programą, VTD pateikus vaizdo ir garso įrašą. Be to, VTD Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-6018-809/2020 pagal pareiškėjo J.K. skundą, yra pateikęs su konkursu į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas visą susijusią medžiagą (konkurso pilną protokolą, pilną konkurso vaizdo ir garso įrašą, vaizdo ir garso įrašą, susijusį su pareiškėju).
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas remiasi jau nebegaliojančia VAĮ nuostata, VAĮ 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija). Pareiškėjui buvo pateiktas originalus Raštas, kuriame yra nurodyti įstaigos rekvizitai ir pasirašytas VTD direktoriaus, išsiųstas paštu ir yra registruotas VTD Dokumentų valdymo sistemoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Į teismo klausimą atsakė, kad neatsimena, ar susipažino su įrašu. Pabrėžė, kad pažeista jo teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų, prašė remtis teismų praktika. Pabrėžė, kad Rašto motyvai negali būti nurodomi vėliau atsiliepime ar teismo posėdyje. Apie BDAR kalbama tik atsiliepime, o ne skundžiamame Rašte. VAĮ 10 straipsnis buvo pažeistas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo supažindintas su įrašu. Be to, visą medžiagą pateikė teismui byloje, kur apskųstas konkursas ir teismas toje byloje sprendė. Testų klausimai yra konfidencialūs. Aprašo 48 punktas netaikomas, nes pareiškėjas prašė jį informuoti per sistemą. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jos yra nebūtinos, pareiškėjas piktnaudžiauja, pats yra teisininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTD 2020 m. lapkričio 16 d. Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas pateikė VTD pateikė prašymą „Dėl pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir jo priedų pateikimo“, kuriame prašė pateikti konkurso į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas 2020 m. lapkričio 5 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolą ir posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną). Nurodė, kad turi tikslą pateikti skundą teismui.
2020 lapkričio 16 d. VTD ginčijamu Raštu „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė pareiškėjui konkurso į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas 2020 m. lapkričio 5 d. Pretendentų vertinimo komisijos protokolo išrašą, nes siekiama apsaugoti asmens duomenis ir nurodė, jog su posėdžio protokolo skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu (ta dalimi, kurioje pareiškėjas dalyvavo) pareiškėjas gali susipažinti VTD patalpose iš anksto suderintu laiku, siekiant užtikrinti informacijos konfidencialumą bei užkertant kelią galimam užduočių paviešinimui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VTD Raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi ABTĮ apibūdina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimą teise materialinėje teisėje apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis, kurią teismas taiko pagal analogiją: draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, todėl atsisako ginti pareiškėjo teises.
Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodo, kad Prašymu siekė gauti informacijos tam, kad galėtų apskųsti VTD Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai nepatvirtina šio jo tikslo. Pirma, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, skųsdamas VTD Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 27L-2375 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas – Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1431-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5). Taigi pareiškėjo deklaruotas tikslas – gauti informaciją tam, kad galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises, pasiektas, jis kreipėsi teisminės gynybos, apskųsdamas konkurso rezultatus. Antra, pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1431-809/2021 pareiškėjas pareiškė analogiškus prašymus (susipažinti su pilnu protokolu ir garso įrašu), teismas šį pareiškėjo prašymą sprendė, pasisakys dėl jo sprendime, kurį bus galima skųsti apeliacine tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas (panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 9 d. prašymą), nors formaliai ir teisėtas, bet pagal savo esmę ir tikslą yra pažeidžiantis įstatymų saugomus interesus (teisme negali būti dviejų bylų, kuriose sprendžiami tapatūs klausimai – kiek informacijos gali žinoti pareiškėjas apie tą patį konkursą) ir prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai (pareiškėjas remiasi teise gauti informaciją teisėtu tikslu, bet tikslas jau išnykęs, nors pareiškėjas vis tiek palaiko savo skundą). Trečia, pareiškėjas su garso įrašu susipažinti atvyko gerokai po to, kai kreipėsi į teismą dėl konkurso rezultatų ginčijimo, todėl toks pareiškėjo elgesys nepatvirtina pareiškėjo deklaruoto informacijos gavimo tikslo. Be to, teismo posėdyje, pareiškėjas negalėjo atsakyti, ar susipažino su garso įrašu, nors tai padarė 2021 m. sausio 21 d. Tai rodo, kad informacijos gavimo tikslas jau pasiektas, pareiškėjas skundą teisme palaiko dėl kitų tikslų, kurie neatitinka deklaruoto informacijos gavimo tikslo.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Rašte buvo tinkamai atsakyta dėl informacijos teikimo, kol skundas dėl konkurso rezultatų nepateiktas teismui, apie jį patį. Pirma, pareiškėjui buvo suteiktas Protokolo išrašas, kuriame matyti, kokį įvertinimą gavo pareiškėjas. Antra, pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta, kad susipažinti su garso įrašu jis gali VTD suderintu laiku ir nedarydamas kopijų. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo supažindintas su savo įrašo dalimi. Tokie VTD veiksmai atitinka Aprašo 24.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą.
Taigi Raštu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta dėl jo prašomos informacijos apie jį patį pateikimo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, kad realiai pareiškėjas susipažino su prašoma informacija ir pasiekė savo deklaruotą tikslą – kreiptis į teismą skundžiant konkurso rezultatus.
3. Dėl su kitų asmenų asmens duomenimis susijusios informacijos nepateikimo
Teismas konstatuoja, kad VTD įrodė, jog pareiškėjo prašytuose suteikti duomenyse yra kitų asmenų, kurie nėra pareiškėjas, asmens duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, kita asmeninė informacija). Taigi Departamentas pagrįstai atsisakė juos suteikti pareiškėjui.
Pirma, Teisės gauti informaciją įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu pareiškėjas prašo dokumentų, kurių tam tikra dalis priklauso dokumentams, nustatytiems šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, teikiama tik ta dokumentų dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu. Taigi pareiškėjas, remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymu, negali prašyti suteikti jam dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys.
Antra, kiti teisės aktai taip pat nustato pretendentų asmens duomenų apsaugą. Aprašo 108 punkte nustatyta, kad duomenys apie pretendentus, išskyrus Apraše nurodytus atvejus, neskelbiami. Tvarkos aprašo 24.1 papunktis nustato, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas ir Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojo arba darbuotojo akivaizdoje asmuo turi sunaikinti padarytus įrašus, kopijas, užrašus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją.
Taigi VTD, atsisakydamas teikti kitų asmenų asmens duomenis, elgėsi teisėtai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas įvertino asmens duomenų neatskleidimą, kol ginčas nėra nagrinėjamas teisme, nes ginčui persikėlus į teismą taikomos taisyklės skiriasi.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teigia, kad jis prašo informacijos teisėtu tikslu, kuris atitinka BDAR reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas neatitinka jo elgesio, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmeta.
Pareiškėjas teigia, kad Raštas yra nemotyvuotas, papildomi motyvai nurodyti atsiliepime, o pagal teismų praktiką taip negali būti, motyvai turi būti išdėstyti Rašte. Teismas pabrėžia, kad rašte yra nurodyti faktiniai atsiskaitymo suteikti informaciją motyvai (dėl kitų asmenų duomenų apsaugos ir dėl komercinės / profesinės paslapties / konfidencialios informacijos), nurodyta, kad protokolo išrašas pateikiamas, kaip susipažinti su garso įrašu. Taip pat nurodyti teisiniai motyvai – Aprašo 22, 24 punktai. Tai, kad neįvardinti aukštesnės galios teisės aktai, nedaro Rašto nemotyvuotu teisės aktais. Teismo vertinimu, pareiškėjas kelia ne motyvų nebuvo, o jų išsamumo klausimą. Teismo vertinimu, Rašte nurodyti teisiniai pagrindai yra pakankami (jie aiškiai leidžia suprasti atsakymo motyvus – asmens duomenų apsauga ir komercinė / profesinė paslaptis / konfidenciali informacija).
Teismas sutinka su pareiškėju, kad VTD neįrodė, jog Vertinimo komisijos klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis. Nagrinėjamoje byloje dėl bylos pobūdžio nebuvo į bylą pateikti konkreti informacija, todėl teismas negali įvertinti, ar tai yra komercinė / profesinė paslaptis / konfidenciali informacija.
Pareiškėjas prašo remtis teismų sprendimais ir nutartimis, priimtais kitose administracinėse bylose. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties, kuri pagal bylos faktines ir teisines aplinkybes sutampa su nagrinėjama byla.
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas Aprašo 24.2 papunktis ir Tvarkos aprašo 48 punktas. Į bylą atsakovas pateikė informaciją, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas konstatuoja, kad Aprašo 24.2 papunktis ir Tvarkos aprašo 48 punktas nebuvo pažeisti.
Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą, atitinkamai atmetamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti pareiškėjo kreipimąsi išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas), nes nustatė pareiškėjo piktnaudžiavimą teise (naudojimąsi teise kreiptis į teismą pažeidžiant įstatymų saugomus interesus) bei VTD pagrįstą atsisakymą teikti kitų asmenų asmens duomenis ir faktą, kad su savo duomenimis pareiškėjas iš esmės susipažino. Pažymėtina, kad pareiškėjui aktualūs duomenys buvo suteikti (pateiktas protokolo išrašas ir informuota, kaip galima susipažinti su garso įrašu), pareiškėjas teismui apskundė konkurso rezultatus, taigi jo siektas teisėtas tikslas yra įvykdytas. Priešingas teismo sprendimas prieštarautų nepiktnaudžiavimo teise principui, leistų naudotis teise priešingai teisės paskirčiai.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.