Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui V. G. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ įgaliotam asmeniui S. S. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ įgalioto asmens S. S. prašymą dėl bankrutuojančio V. G. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo V. G. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, PlusPlus Capital AS, akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolė A. P., antstolis K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi V. G. iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 27 d.

12. 2023 m. sausio 23 d. vykusiame bankrutuojančio fizinių asmens kreditorių susirinkime pareiškėjo patikslintam plano projektui nepritarta. Iš pateikto 2023 m. sausio 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, jog kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorės „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 56,09 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Nepritarta kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu, t. y. bankrutuojančio fizinio asmens patikslintam plano projektui. Kreditorės pateikė pastabas dėl patikslinto plano. Kreditorės nurodė šias nepritarimo patikslintam plano projektui priežastis: 1) atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo gauna dienpinigius, patikslintame plane numatoma per didelė suma fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui; 2) fizinis asmuo nėra pagrindęs visų savo patiriamų išlaidų dokumentais; 3) bankroto administravimo išlaidoms numatoma per didelė suma. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorių pateiktos pastabos yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti fizinio asmens parengtą ir patikslintą mokumo atkūrimo planą.

13. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 10 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui FABĮ 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Taip pat teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas.

14. Nagrinėjamu atveju kreditorės nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui dėl šių priežasčių: 1) atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo gauna dienpinigius, patikslintame plane numatoma per didelė suma fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui, o taip pat fizinis asmuo nėra pagrindęs visų savo patiriamų išlaidų dokumentais; 2) bankroto administravimo išlaidoms numatoma per didelė suma.

Dėl sumos, būtinos V. G. poreikiams patenkinti (ne)pagrįstumo

15. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).

16. Iš byloje pateikto patikslinto plano projekto matyti, jog 8 punkte (būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos) numatyta, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 650 Eur/mėn. suma ir 93 proc. darbdavio mokamų dienpinigių. Būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos išlaidos susideda iš: 180 Eur išlaidų būstui, komunaliniams mokesčiams, 60 Eur transporto išlaidoms, 290 Eur maistui, 30 Eur vaistams, vitaminams ir higienos prekėms, 40 Eur rūbams ir avalynei, 50 Eur kitoms nenumatytoms reikmėms. Byloje pateikti duomenys, jog pareiškėjo mėnesio pajamos sudaro apie 800 Eur ir darbdavio mokami dienpinigiai. Kaip nurodė V. G., gaunamų dienpinigių suma įprastai sudaro apie 500 Eur. Kreditorės „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ pateikė pastabas dėl išlaidų komunaliniams mokesčiams, transportui ir nenumatytoms išlaidoms.

17. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016; Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-545-328/2020). Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

18. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur (atskaičius mokesčius ši suma siekia apie 633 Eur). Kaip jau minėta, V. G. nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 650 Eur/mėn. suma ir 93 proc. darbdavio mokamų dienpinigių. Patikslintame mokumo atkūrimo plane ši suma detalizuota nurodant sritis, kur minėta suma bus panaudota. Minėta, kad kreditorėms, pareiškusioms pastabas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano, abejonių kelia išlaidos, nurodytos komunaliniams mokesčiams, transportui ir išlaidos nenumatytoms reikmėms. Teismo vertinimu, šios kreditorių abejonės nepagrįstos.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pagrindė 180 Eur dydžio išlaidas, skirtas komunaliniams mokesčiams ir būstui. Tai yra, pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad V. G. moka apie 14 Eur už AB „Telia“ suteiktas paslaugas; apie 40 Eur – už patiektą vandenį; mokesčiai už elektrą svyruoja nuo 650 (už 2022 m. gruodžio mėn.) iki 50 Eur (už 2022 m. liepos mėn.). Iš bylos duomenų matyti, kad didžiausias išlaidas būstui sudaro mokestis už elektrą (namas, kuriame gyvena pareiškėjas, šildomas elektra). Nors šiltuoju metų sezonu mokesčiai už elektrą nėra dideli, tačiau ši suma reikšmingai padidėja šaltuoju metų sezonu. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas šaltuoju metų sezonu neturi realių galimybių padengti visos priskaičiuotos sumos – nuolat fiksuojama skola. Taigi esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyta 180 Eur suma, skirta išlaidoms būstui ir komunaliniams mokesčiams, yra visiškai pagrįsta ir įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

20. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo abejoti ir nurodoma 60 Eur suma, skirta transporto išlaidoms. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino bankrutuojantis asmuo, jam tenka vykti pas medikus, kurie dirba Klaipėdoje ar kituose miestuose – Šilalės mieste nėra reikiamų specialistų. V. G. taip pat nurodė, kad jo darbo pobūdis (sunkiasvorės transporto priemonės vairavimas) reikalauja kuro išlaidų, kadangi neretai tenka vilkiką palikti Kaune ar Vilniuje ir tam, kad būtų išlaikyti darbo – poilsio režimo reikalavimai, reikia grįžti į namus Šilalėje. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šių išlaidų poreikis tikėtinas dėl pareiškėjo vykdomų darbo funkcijų ir kitų asmeninių pareiškėjo poreikių. 60 Eur suma transporto išlaidoms, už kurią galima įsigyti maždaug 40 litrų degalų, skirta vienam mėnesiui, nelaikytina neprotinga ar pernelyg didele.

21. Vertinant išlaidų, skirtų nenumatytoms išlaidoms, dydžio pagrįstumą, teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad papildomų išlaidų atsiranda nuolat – sulūžta telefonas, sugenda laikrodis, reikia papildomų išlaidų darbo funkcijoms vykdyti – prasitęsti pažymėjimo, suteikiantį teisę vežti pavojingus krovinius, galiojimą ir pan. Pasak bankrutuojančio asmens, nėra įmanoma tiksliai nurodyti kam gali prireikti papildomų išlaidų, tačiau neabejotinai jų atsiranda kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti bankrutuojančio asmens teiginiais, jog kiekvieną mėnesį atsiranda nenumatytų išlaidų, o taip pat, teismo nuomone, egzistuojant aktualioms ekonominėms aplinkybėms būtina įvertinti ir prekių bei paslaugų kainų pokyčius realiu laiku. Todėl 600 Eur suma gali ir neužtikrinti pareiškėjo minimalių poreikių. Todėl patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta 50 Eur suma, reikalinga nenumatytoms išlaidoms, tikėtina, numatyta atsižvelgiant ir į galimus pokyčius šalies ekonomikoje. Taigi, viena vertus, kaip nurodė bankrutuojantis asmuo, papildomų, nenumatytų išlaidų atsiranda iš esmės kiekvieną mėnesį. Kita vertus, ši suma galėtų būti vertinama ir kaip galimybė kompensuoti dėl infliacijos padidėjusias išlaidas maistui, avalynei, drabužiams, vaistams, įvairiems mokesčiams ir pan.

22. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta 650 Eur suma, skirta tenkinti jo būtinuosius poreikius, negali būti vertinama kaip neprotinga ar pernelyg didelė.

23. Iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga ne tik 650 Eur/mėn. suma, tačiau ir 93 proc. darbdavio mokamų dienpinigių. Pasak kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“, pareiškėjas neįrodė, kad visus darbdavio mokamus dienpinigius panaudoja funkcijoms, susijusioms su darbine veikla, atlikti, todėl mano, jog turi būti koreguojama suma, skirta kreditorių poreikių tenkinimui – kreditoriams turi būti skiriama didesnė nepanaudotų dienpinigių sumos dalis.

24. Kaip jau minėta, bankrutuojantis asmuo nurodė sutinkantis 7 proc. gaunamų dienpinigių skirti kreditorių poreikių tenkinimui. Didesne apimtimi kreditorių poreikius tenkinti iš pareiškėjo gaunamų dienpinigių, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra objektyvios galimybės.

25. Darbo kodekso 107 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, jog darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

26. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

27. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų. Tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

28. Nagrinėjamu atveju V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo komandiruotės nėra reguliarios – pastaruoju metu situacija vežėjų rinkoje yra nestabili ir nėra garantijų, kad komandiruotės apskritai nenutrūks. Bankrutuojantis asmuo nurodė, kad darbdavio mokami dienpinigiai skiriami tik padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, jam mokamų dienpinigių vos pakanka padengti šias padidėjusias išlaidas, tačiau jis atsižvelgė į kreditorių pastabas, pateiktas dėl pirmojo mokumo atkūrimo plano, ir nusprendė apriboti savo poreikius iki minimumo komandiruočių metu ir kreditoriams skirti dalį jam mokamų dienpinigių.

29. Iš byloje esančių V. G. banko sąskaitų išrašų matyti, kad komandiruočių metu yra patiriamos išlaidos kurui, kelių mokesčiams, maistui ir pan. Nors kreditorės teigia, jog pateikti banko sąskaitų išrašai nepatvirtina visų mokamų dienpinigių panaudojimo, ši aplinkybė, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina, kad mokami dienpinigiai nėra susiję su padidėjusių darbuotojo išlaidų, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, padengimu. Visų pirma, ne visi mokėjimai atliekami / gali būti atliekami banko kortele ar pavedimu. Antra, mokama vidutiniška 500 Eur dienpinigių suma per mėnesį, palyginus su V. G. mokamu darbo užmokesčiu (800 Eur), ir komandiruočių trukme, nesudaro pagrindo išvadai, kad dalis dienpinigių sumos yra skiriama ar gali būti vertinama kaip darbo užmokestis bankrutuojančiam asmeniui.

30. Teismas šiuo atveju pastebi, jog bankrutuojantis asmuo atsižvelgė į kreditorių pastabas, pareikštas po pirmojo mokumo atkūrimo plano pateikimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. savo būtinųjų poreikių tenkinimui numatomą skirti sumą sumažino nuo 710,00 Eur/mėn. ir visų darbdavio mokamų dienpinigių iki 650,00 Eur/mėn. ir 93 proc. darbdavio mokamų dienpinigių; taip pat nuo 30,00 Eur/mėn. iki 80,00 Eur/mėn. + 7 proc. dienpinigių padidino kreditoriams numatomą skirti minimalią sumą. Šie mokumo atkūrimo plano pakeitimai laikyti reikšmingais ir suponuojančiais išvadą apie V. G. siekį maksimalaus jo ir kreditorių interesų derinimo.

31. Papildomai pažymėtina, jog V. G. mokumo atkūrimo plane įsipareigojo ieškoti geriau apmokamo darbo, dėti pastangas gauti didesnes pajamas, esant galimybėms vykdyti individualią veiklą, o FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Taigi esant aplinkybėms dėl V. G. finansinės situacijos pagerėjimo / pajamų padidėjimo, ši informacija nedelsiant turės būti / bus pateikta nemokumo administratorei ir kiekvieną kartą bus galima tikslinti mokumo atkūrimo planą, tokiu būdu didesne dalimi dengti kreditorių reikalavimus.

32. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju suma, numatyta būtinųjų V. G. poreikių tenkinimui, yra pagrįsta, o bankrutuojančio asmens realūs veiksmai žymiai sumažinus savo poreikiams tenkinti būtiną sumą ir nusprendus dalį dienpinigių skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, liudija apie V. G. sąžiningumą ir siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

Dėl bankroto administravimo išlaidų (ne)pagrįstumo

33. Atsiliepime į prašymą kreditorės prašyme „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad nepritaria patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytų bankroto administravimo išlaidų dydžiui ir teigia, jog administratorė privalo pateikti kreditoriams ne tik administravimo išlaidų dydį ar sumą, bet ir nurodyti numatomų išlaidų pobūdį ir pagrįsti jų būtinumą. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad kreditorės „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ iš esmės nepritarė numatytam nemokumo administratorės atlyginimo dydžiui, t. y. kreditorės nesutiko pradiniame mokumo atkūrimo plane numatytam nemokumo administratorės atlyginimo dydžiui (80 Eur + PVM). Jų nuomone, atlygis administratorei yra per didelis, neatitinka vykdomų funkcijų pobūdžio. Panašios pozicijos kreditorės laikosi ir dėl patikslintame numatomo ir prašyme nurodomo sumažinto, t. y. 70 Eur + PVM atlyginimo administratorei. Pasak kreditorių, administratorė nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių administravimo paslaugų apimtį ir jų dydį. Kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ teigimu, pakankamas ir protingas atlygis nemokumo administratorei galėtų sudaryti 50 Eur.

34. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų.

35. Iš teismui pateikto patikslinto bankrutuojančio asmens patikslinto mokymo atkūrimo plano matyti, kad plano 9-oje dalyje fizinis asmuo nuo 90,00 Eur/mėn. + PVM iki 80,00 Eur/mėn. + PVM sumažino numatomas bankroto administravimo išlaidas. Tai yra, 10 Eur (nuo 80 Eur + PVM iki 70 Eur + PVM) sumažino atlyginimo nemokumo administratorei atlyginimo dydį.

36. Kaip jau minėta, kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ esminiai nesutikimo su bankroto administravimo išlaidoms skirtina suma argumentai siejami su pernelyg dideliu nemokumo administratorės atlyginimu.

37. Pažymėtina, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės. FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugybę bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas.

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tvirtinamas administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios, tačiau bet kuriuo atveju jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos, tik patikrina, ar patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat atitiktį teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/20018).

39. Iš pateikto patikslinto bankrutuojančio asmens patikslinto mokymo atkūrimo plano matyti, jog nemokumo administratorė detaliai išvardino veiksmus, kurie bus atliekami administruojant V. G. bankroto bylą. Tai yra, nemokumo administratorė nurodė, jog patikrins V. G. sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, disponuos fizinio asmens turtu (gaunamomis pajamomis bei bankroto proceso metu įgytu turtu, jei toks atsirastų) ir depozitinės sąskaitos lėšomis, įstatymo nustatyta tvarka atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys fizinio asmens visų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus (parengs bei išsiųs susirinkimui reikalingus dokumentus: pranešimus, balsavimo raštu biuletenius ir kt.), be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą (kreditorių susirinkimo protokolą pateiks teismui, kreditoriams bei bankrutuojančiam asmeniui), ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams ruoš procesinius dokumentus, skundus, prašymus, pareiškimus, ieškinius ir kt.), atliks daugelį kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytų funkcijų (kontroliuos kaip vykdomas mokumo atkūrimo planas, esant pagrindams kreipsis į teismą dėl bankroto bylos užbaigimo/nutraukimo, teiks pagalbą keičiant mokumo atkūrimo planą, teiks išvadas ir kt.). Kadangi bankroto administratorius yra juridinis asmuo, vykdydamas pareigas jis samdys darbuotojus, nuomos patalpas darbo vietai ir kreditorių susirinkimams, patirs nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius, patirs transporto (automobilio eksploatacijos) išlaidas, draus savo civilinę atsakomybę, užtikrins (apmokės) darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir kt.

40. Kaip teisingai nurodė nemokumo administratorės įgaliotas asmuo, kreditorių siūlomas 50-60 Eur atlyginimas per mėnesį administratoriui, kuomet bankrutuojantis asmuo (vienas) neturi nekilnojamojo turto, nevykdo individualios veiklos bei neturi skolininkų, buvo laikomas įprastu ir adekvačiu 2015 metais, t. y. prieš septynerius metus (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1007-569/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-414-479/2015).

41. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su nemokumo administratorės įgalioto asmens pastebėjimu, kad per pastarųjų septynerių metų laikotarpį šalyje iš esmės kasmet buvo didinamas minimalus darbo užmokestis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo 350,00 Eur. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840,00 Eur. Taigi minimali mėnesinė alga per pastarųjų septynerių metų laikotarpį yra padidėjusi daugiau negu dvigubai. Taip pat šalyje nuolat fiksuojama infliacija. Pastaruoju metu fiksuojama metinė infliacija nuolat viršijo 20 proc. Taigi šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ekonominės situacijos pokyčiai per septynerius metus turi / gali turėti įtakos ir administravimo išlaidų sąmatos didėjimui, tame tarpe ir nemokumo administratoriaus atlyginimo didėjimui.

42. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog sumine išraiška išlaidos, skirtos bankroto procesui administruoti, nežymiai viršija kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtą sumą savaime nereiškia, jog administravimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo gaunamas fiksuotas vidutines pajamas (800 Eur/mėn. ir dienpinigiai), būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą (650 Eur/mėn. ir 93 proc. pareiškėjui mokamų dienpinigių sumos), o taip pat patikslinto plano nuostatas, kuriose kreditorių reikalavimams dengti bus skiriama ne mažiau kaip 80 Eur/mėn. ir 7 proc. pareiškėjui mokamų dienpinigių sumos, ir tai yra minimali kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama suma, spręsti, jog patikslinto plano projekte numatytas nemokumo administratorės atlyginimo dydis, yra nepagrįstas ar nurodytas pernelyg didelis, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Dar kartą pastebėtina, jog bankrutuojantis fizinis asmuo atsižvelgęs į kreditorių pastabas patikslino plane numatytas išlaidas bankroto procedūroms atlikti, šias išlaidas sumažino. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad bankrutuojantis asmuo nedėjo pastangų siekdamas maksimaliai suderinti savo ir kreditorių interesus.

43. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad numatytas atlygis nemokumo administratorei yra pernelyg didelis ar neatitinka įstatymo reikalavimų ir pažeidžia kreditorių interesus.

44. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kaip jau minėta, FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kreditorės nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vertinant V. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindo išvadai, jog rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, tai yra, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų, ar planas pateiktas tvirtinti, nesilaikant FABĮ 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos.

45. Bankroto administratorė savo išvadoje dėl bankrutuojančio fizinio asmens pateikto patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo nurodė, kad plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Visiškai patenkinti kreditorių reikalavimų pagal pateiktą patikslintą plano projektą per visą bankroto procesą nėra galimybės, tačiau plane numatyta, kad pagal esamą V. G. finansinę padėtį kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš dalies. Plane numatytos priemonės nepažeidžia kreditorių interesų ir sudaro sąlygas fizinio asmens V. G. mokumui atkurti.

46. Taigi, kaip jau minėta, konstatavus, jog kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ pateiktos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano projekto nėra pagrįstos, byloje nenustatyta procedūrinių pažeidimų rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, pateiktas patikslintas planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, nemokumo administratorė pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyti tikslai bus pasiekti, darytina išvada, jog patvirtinus V. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl V. G. bankroto administratorės UAB Gribžiniai“ įgalioto asmens S. S. prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkintinas, patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 6 ir 8 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

V. G. nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkinti – patvirtinti teismui pateiktą V. G. mokumo atkūrimo planą, kuris patikslintas pagal 2023 m. sausio 10 d. vykusiame kreditorių pateiktas pastabas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.