- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-1007-569/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB banko, S. B., A. B., R. J.
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-121-671/2015 pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., A. B., R. J. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančios A. B. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti A. B. 2015-05-15 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, taip pat pateikė prašymą patvirtinti A. B. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2015-05-15 vyko A. B. kreditorių susirinkimas, kuris 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino per mažą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, už kurią bankroto administratorius negali teikti bankroto administravimo paslaugų. Kreditorių susirinkimas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu (5 metų terminui) nustatyti 1800 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 1440 Eur atlyginimas administratoriui ir 360 Eur administravimo išlaidos. 2015-05-15 vykęs kreditorių susirinkimas nepatvirtino A. B. mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus. Bankroto administratoriaus nuomone, A. B. mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 str. reikalavimus, todėl prašė teismo jį patvirtinti.
Suinteresuotas asmuo A. B. sutiko su bankroto administratoriaus skundu ir prašė patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad bankroto administratoriui skiriama pinigų suma ją tenkina, nes renkantis bankroto administratorių ji domėjosi įkainiais ir pasirinko ne patį brangiausią. Nuo 2015 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti pardavėja UAB „Paslaugų idėja“, taip pat tebedirba UAB „Dolvesta“, todėl padidėjo jos gaunamos mėnesinės pajamos ir jos sudaro apie 440 Eur. Būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 350 Eur suma, todėl likusi pajamų dalis bus skiriama mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodė, kad teismas neturėtų tvirtinti A. B. pateikto mokumo atkūrimo plano, nes jis yra parengtas ir teikiamas tvirtinti neatsižvelgus į kreditoriaus AB SEB banko bei kitų kreditorių vykusiame kreditorių susirinkime išsakytus prieštaravimus, siūlymus, nepaisant kreditorių susirinkimo nutarimų bei FABĮ nuostatų. Nurodė, kad pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra tiksliai nurodytas jo įgyvendinimo laikotarpis, jame nurodytos išlaidos A. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti kelis kartus viršija jos pajamas. Pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ reikalavimų, nes jame nėra pateikto kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiko, kuriame nurodomos ne rečiau kaip per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Bankroto administravimo išlaidų sąmata yra per didelė, todėl siūlė nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu (5 metų terminui) 1800 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 1440 Eur atlyginimas administratoriui ir 360 Eur administravimo išlaidos.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015m. birželio 25 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ skundą ir panaikino A. B. 2015-05-15 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu; patvirtino teismui pateiktą A. B. mokumo atkūrimo planą, svarstytą 2015-05-15 kreditorių susirinkime.
Teismas vertino, kad AB SEB banko pasiūlyta 1800 Eur administravimo išlaidų sąmata, kurią sudarytų 1440 Eur atlyginimas administratoriui ir 360 Eur administravimo išlaidos, yra per maža. Toks siūlomas bankroto administratoriaus atlyginimas yra neproporcingas jo atliekamoms funkcijoms ir atsakomybei. Teismas pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane detaliai nurodyti kreditorinių reikalavimų tenkinimo etapai, konkrečios datos, numatyta, kad paskutinis mokėjimas kreditoriams, po kurio nurašomi nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, bus atliekamas 2020-04-01, todėl kreditoriaus AB SEB banko pastabą, kad nėra numatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpis, laikė nepagrįsta. Teismas vertino, kad būtinosioms išlaidoms numatyta 350 Eur suma yra pagrįsta ir užtikrinanti minimalius A. B. bei jos nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas vertino nepagrįstais kreditoriaus AB SEB banko argumentus, jog A. B. išlaidos kelis kartus viršija pajamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015m. birželio 25d. nutartį; bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, išaiškinant, kad 2015-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu neprieštarauja FABĮ nuostatoms; klausimą dėl bankrutuojančio asmens A. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo išnagrinėti iš esmės ir netvirtinti bankrutuojančio asmens A. B. mokumo atkūrimo plano kaip neatitinkančio FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditoriaus AB SEB banko vykusiame kreditorių susirinkime bei prašyme bylą nagrinėti nedalyvaujant kreditoriaus atstovui nurodytos pastabos, pateikti pasiūlymai bei išsakyti argumentai yra nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad mokumo atkūrimo plane ir administratoriaus išvadoje nėra tiksliai nurodoma, kokiam mokumo laikotarpiui yra parengtas mokumo atkūrimo planas. Būtina tiksliai, o ne abstrakčiai nurodyti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad AB SEB banko argumentai, jog A. B. išlaidos kelis kartus viršija pajamas ir prašymai pateikti darbo užmokesčio pažymas, sąskaitų išrašus ir kitą, yra nepagrįsti. Apelianto nuomone, būtina aiškiai, pateikiant pagrindžiančius įrodymus, atsakyti į kreditorių pateiktus klausimus, apsvarstyti kreditorių pateiktus pasiūlymus bei pastabas ir tik tada spręsti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.
Teismas neteisingai sprendė, kad mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimams. Apelianto nuomone, pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatų, nes pateiktame plane nėra pateikto kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiko, kuriame nurodomos ne rečiau kaip per pusę metų ir per visą bankroto laikotarpį kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Neaišku, kas ir iš kokių piniginių lėšų dengs bankroto administravimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tvirtindamas bankrutuojančio asmens A. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą kartu su sąmata, kuriai prieštaravo kreditorių susirinkimas ir kuri balsų dauguma buvo atmesta, pažeidė FABĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančios A. B. bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto nuomone, kad bankroto administratorius neturėjo teisės teikti mokumo atkūrimo plano tvirtinti teismui, neatsižvelgus į kreditorių pastabas, pateiktas bankrutuojančio asmens pirmajame kreditorių susirinkime. Pažymi, kad kreditoriaus AB SEB bankas pastabos nesusijusios su mokumo atkūrimo plano tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Nurodo, kad bankrutuojančio asmens darbo sutartys buvo pateiktos teismui. Aplinkybės apie bankrutuojančio asmens darbą bei pajamų pokyčius jau buvo nurodytos 2015-05-22 prašyme dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Pažymi, kad bankroto administratorius ir bankrutuojantis asmuo kreditoriaus pateiktą pastabą dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo grafiko laikė nesusijusia su mokumo atkūrimo plano tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio nuostatas. Nesutinka su apelianto argumentais, kad FABĮ nenumato galimybės administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti teismui. Nurodo, kad kreditorių susirinkimui nepritarus mokumo atkūrimo planui, šio plano tvirtinimas, įskaitant ir plano privalomąją dalį dėl administravimo išlaidų, priskirtinas teismo kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą.
Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-15 vykusiame bankrutuojančio fizinio asmens – A. B. - kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė mokėjimo plano atkūrimo tvirtinimui. Prieš balsavo kreditorius AB SEB bankas, kuris turi 63,89 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Minėtas kreditorius 2-uoju darbotvarkės klausimu pateikė pastabas: nėra tiksliai nurodyta kokiam mokumo atkūrimo laikotarpiui yra parengtas mokumo atkūrimo planas; išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti net 4,5 karto viršija bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, neaišku iš kokių piniginių lėšų gyvena bankrutuojantis asmuo bei jo išlaikytinis, iš kokių piniginių lėšų šiuo metu tenkinami ir ateityje bus tenkinami būtinieji poreikiai; būtina tiksliai nurodyti, kas ir kokio dydžio paramą teikia bankrutuojančiam asmeniui; kreditorius prašė pateikti bankrutuojančio asmens su darbdaviu sudarytos darbo sutarties kopiją bei pažymą apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-05-01, pateikti bankrutuojančiam asmeniui priklausančios sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01; kreditorius manė, kad būtina pateikti būsto nuomą bei nuomos mokesčius patvirtinančius dokumentus; manė, kad administravimo išlaidų sąmata yra per didelė; pateiktas nemokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kreditoriaus AB SEB banko pastabos nesusijusios su mokumo atkūrimo plano tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio nuostatas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kreditoriaus prašymai yra pertekliniai. FABĮ 7 straipsnyje nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti pagal esamą realią padėtį.
Apeliantas teigia, kad mokumo atkūrimo plane ir administratoriaus išvadoje nėra tiksliai nurodoma, kokiam mokumo laikotarpiui yra parengtas mokumo atkūrimo planas. Būtina tiksliai, o ne abstrakčiai nurodyti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plane numatyta, kad paskutinis mokėjimas kreditoriams, po kurio nurašomi nepatenkinti kreditorių reikalavimai, bus atliekamas – 2020-04-01, todėl vertintina, kad kreditoriaus AB SEB banko argumentai, jog nėra nurodytas plano įgyvendinimo terminas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad FABĮ įsakmiai nėra numatyta, jog būtina tiksliai nurodyti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai AB SEB banko argumentus, kad A. B. išlaidos kelis kartus viršija pajamas ir prašymai pateikti darbo užmokesčio pažymas, sąskaitų išrašus ir kitą, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal mokumo atkūrimo planą patvirtinta 350 Eur suma būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiais teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nenustatytas reikalavimas fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina, kad skundo ir prašymo nagrinėjimo metu MMA buvo 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius neatsižvelgia į tai, kad bankrutuojantis asmuo turi nepilnametį vaiką. Iš 350 Eur bankrutuojantis asmuo turi išlaikyti nepilnametį vaiką ir patenkinti savo būtiniausius poreikius, sumokėti komunalinius mokesčius. Todėl minėta suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ir atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane ir bankroto administratoriaus išvadose buvo nurodyti duomenys apie bankrutuojančios A. B. pajamas. Byloje pateiktos darbo sutartys, pateikta informacija apie jos gyvenamą vietą, nurodant, jog bankrutuojanti A. B. gyvena pas tėvus ir prisideda prie mokesčių mokėjimo. Pažymėtina, kad FABĮ nenumato mokumo atkūrimo plane pateikti įrodymus, pagrindžiančius būtiniems poreikiams patenkinti reikalingas lėšų sumas. Tuo labiau, kad jas visas tiksliai numatyti ir faktiškai negalima, nes jų dalis priklauso iš esmės ne nuo asmens valios (pvz. komunalinės išlaidos).
Apelianto nuomone, pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatų, nes pateiktame plane nėra pateikto kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiko. FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. yra numatytas reikalavimas pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad plane yra nurodyti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, nurodomos tikslios dienos, kuriomis bus išmokamos kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtos lėšos, o taip pat nurodoma procentinė kiekvieno kreditoriaus patvirtinto reikalavimo dalis, kuri plane nurodytomis dienomis bus tenkinama kiekviename reikalavimų tenkinimo etape. Plane nurodyta, kad šiuo metu bankrutuojančio fizinio asmens – A. B. - gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 440 Eur per mėnesį, o būtiniesiems poreikiams patenkinti skirta 350 Eur suma, administravimo išlaidoms – per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratoriui kas mėnesį skiriamas 50 Eur atlyginimas ir 6 Eur – kanceliarinėms ir transporto išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu plane esantys duomenys nagrinėjamu atveju yra pakankami kreditoriams nustatyti, kokia pareiškėjos pajamų dalis bus paskirstoma kreditoriams ir kokį numatomų lėšų dydį gaus kiekvienas kreditorius. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti.
Apeliantas nesutiko su administravimo išlaidų dydžiu. Administratoriaus atlyginimo dydis turi būti pagrįstas, jis turi atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plane numatytas atlyginimas bankroto administratoriui sudaro 50 Eur per mėnesį, kitos administravimo išlaidos 6 Eur. Pažymėtina, kad FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugybę bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas. Taigi, bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės, už tai jam turi būti mokamas teisingas atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, plano įgyvendinimo laikotarpiu bankroto administratorius vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 str., ir tai pareikalaus atitinkamų administratoriaus laiko, darbo sąnaudų. Byloje nėra duomenų, kad teismas iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir patvirtino nepagrįstai dideles administravimo išlaidas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog skundžiama nutartimi patvirtintame plane numatyta bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, neviršija FABĮ 22 str. 5 d. numatyto maksimalaus administravimo išlaidų dydžio, nėra per didelė bei atitinka administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad bankrutuojančio fizinio asmens – A. B. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų.
Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad FABĮ nenumato galimybės teismui tvirtinti sąmatą, todėl pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs planą su nepritarta sąmata, pažeidė FABĮ. FABĮ numato, kad mokumo atkūrimo planą rengia bankrutuojantis asmuo, o bankroto administratorius dėl jo įgyvendinimo parengia išvadą (FABĮ 8 str.). FABĮ 7 str. nustato privalomuosius reikalavimus mokumo atkūrimo planui. Šiame plane be kita ko turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.). Įstatyme numatyta, kad kreditoriai turi teisę teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo (FABĮ 26 str. 5 p.), tačiau įstatymas nenumato kreditorių susirinkimo teisės keisti mokumo atkūrimo planą. Nors FABĮ 26 str. 4 p. numatyta kreditorių teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, tačiau minėtos FABĮ nuostatos dėl mokumo atkūrimo plano leidžia konstatuoti, kad ši kreditorių teisė gali būti įgyvendinama kitose bankroto proceso stadijose, tačiau ne mokumo atkūrimo plano patvirtinimo metu. Kreditorių susirinkimui nepritarus mokumo atkūrimo planui, šio plano tvirtinimas, įskaitant ir plano privalomąją dalį dėl administravimo išlaidų, priskirtinas teismo kompetencijai, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs mokumo atkūrimo planą su nepritarta sąmata, nepažeidė FABĮ nuostatų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 str. 12 d.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015m. birželio 25d. nutartį palikti nepakeistą.