Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-389-790/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-24
Bylos Nr.: e2A-389-790/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00182-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Alma Urbanavičienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: P. V.
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2A-389-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00182-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.1.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. V.96 834,42 Eur skolą, 31 980,70 Eur palūkanas, 11 593,36 Eur delspinigius, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad 2008 m. spalio 29 d. tarp pardavėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko, ir pirkėjo atsakovo P. V. buvo sudarytos ir notariškai patvirtintos keturios valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys (toliau – Sutartys). Minėtose Sutartyse buvo nurodyta kiekvieno sklypo kaina, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti Sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2023 m. sausio 15 d., taip pat nurodyta, kad už skolos likutį pirkėjas moka 5 procentus metinių palūkanų, o nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė – po Sutarčių sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas Sutartyse nustatytais terminais nemokėjo ieškovei pagal Sutartis apskaičiuotų sumų bei palūkanų.

3. Ieškovė vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsniu, nustatančiu, kad NŽT yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), taip pat Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – Taisyklės), kuriose nurodyta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte turi būti nurodoma pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir tai, jog, nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taisyklių 2.1 punktas nustato, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės paskirties žemės sklypai perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, turintiems teisę juos parduoti ar išnuomoti, parduoda ar išnuomoja NŽT.

Šalies argumentai

4. Ieškovė paaiškino, kad pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo visą Sutartyse nustatytą žemės sklypų kainą – 98 431,52 Eur skolą, 64 566,02 Eur palūkanas, 14 669,78 Eur apskaičiuotus delspinigius, 99,55 Eur procesines palūkanas – viso 177 766,87 Eur. Ieškovė dėl apskaičiavimų netikslumų patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 96 834,42 Eur skolą, 31 980,70 Eur palūkanų, 11 593,36 Eur delspinigių, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei NŽT iš atsakovo P. V. 96 834,42 Eur skolą, 31 950,70 Eur palūkanų, 11 593,36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą civilinės bylos dalį teismas nutraukė, priteisė iš atsakovo P. V. valstybei 2 028 Eur žyminio mokesčio ir 15,86 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys sudarė keturias Sutartis. Atsakovas įsipareigojo Sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2023 m. sausio 15 d. sumokėti sklypų kainą. Teismas iš byloje esančios 2024 m. kovo 22 d. Mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės (toliau – ir Lentelė) nustatė, kad ieškovė prašomą priteisti skolą yra apskaičiavusi nuo 2015 m. sausio 15 d., palūkanas – nuo 2020 m. sausio 15 d., delspinigius – už 180 dienų. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 iš atsakovo ieškovei buvo priteista 297 226,25 Lt (86 082,67 Eur), kurią sudaro 185 775 Lt (53 804,16 Eur) skola ir 111 451,25 Lt (32 278,51 Eur) palūkanos, taip pat 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigių už laikotarpį iki 2014 m. birželio 6 d. ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skolos priteisimo, nurodė, kad atsakovas už pirktus išsimokėtinai valstybinės žemės sklypus nėra atsiskaitęs, šios aplinkybės neginčija, todėl priteisė ieškovei 96 834,42 Eur skolą iš atsakovo.

8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 pateiktais išaiškinimais dėl palūkanų ir netesybų, kuomet yra sudaryta valstybinės žemės sklypo išsimokėtinai pirkimo–pardavimo sutartis, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 pateiktais išaiškinimais, kad pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties šalys gali susitarti dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sutartyse nustatytos palūkanos mokamos ne už prievolės pažeidimą (už prievolės pažeidimą nustatytos netesybos), o už naudojimąsi sutartą laiką (mokėjimo terminą) valstybei priklausančiais pinigais, kuriuos pirkėjas, jei būtų pirkęs ne išsimokėtinai, būtų sumokėjęs valstybei įgydamas žemės sklypą. Teismas paaiškino, kad Sutartyse nustatytos palūkanos atliko mokėjimo funkciją už naudojimąsi valstybės pinigais, kuriuos ieškovė turėjo gauti sudarant (sudarius) Sutartis, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 31 980,70 Eur mokėjimo palūkanų už skolos likutį ir 11 593,36 Eur delspinigių.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kompensuojamų palūkanų dydžio, ir į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra verslo subjektas, nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuo dalies ieškinio atsisakė ir ieškinio reikalavimus sumažino. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad toks ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nusprendė bylos dalį dėl palūkanų priteisimo nutraukti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovas P. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 31 950,70 Eur palūkanų ir 11 593,36 Eur delspinigių, bei priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškinį dėl 31 950,7 Eur palūkanų ir 11 593,36 Eur delspinigių priteisimo atmesti arba sumažinti palūkanas ir delspinigius iki protingo dydžio. Taip pat atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nepagrįsta, prieštarauja pamatiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai išnagrinėjo civilinę bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismo pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas netinkamai taikė CPK 270 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad teismas turi pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės, nesprendė netesybų mažinimo klausimo, neatliko jokių savarankiškų skaičiavimų, nemotyvavo priteistų palūkanų ir delspinigių dydžio, o vadovavosi neaiškia ir neteisingai parengta Lentele.

11.2. Visos keturios Sutartys buvo sudarytos ir pasirašytos ne tiesiogiai atsakovo, o jo įgaliotinio V. S.. Atsakovas tik po kelių metų sužinojo apie Sutartis bei iš jų jam kylančius ir jau susidariusius didelius įsiskolinimus, kadangi atsakovas faktiškai žemės sklypais nesinaudojo, jų nedirbo, o ūkininkavo kitoje Lietuvos dalyje. Ieškovė 2014 m. padavė Panevėžio apygardos teismui ieškinį dėl Sutarčių netinkamo vykdymo, prašydama priteisti 520 125 Lt (150 638,61 Eur) skolą (nesumokėtų įmokų už Sutartis), 141 431,25 Lt (40 961,32 Eur) palūkanų, 138 269,11 Lt (40 045,5 Eur) delspinigių, iš viso 799 825,36 Lt (231 645,44 Eur) bei procesines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 ieškovės NŽT ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteisė 297 226,25 Lt (86 082,67 Eur), kurią sudaro 185 775 Lt (53 804,16 Eur) skola ir 111 451,25 Lt (32 278,51 Eur) palūkanos, taip pat 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigius už laikotarpį iki 2014 m. birželio 9 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2016 m. padavė antstoliui Andriui Bespalovui Panevėžio apygardos teismo išduotą 2016 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-572-280/2014 (toliau – Vykdomasis raštas), buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/16/00949 (toliau – Vykdomoji byla). Per šešis metus buvo parduoti visi keturi žemės sklypai, įgyti Sutarčių pagrindu. Antstolis skolą pagal Vykdomąjį raštą visiškai išieškojo, paskirstė byloje gautas pinigines lėšas, užbaigė Vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai – Panevėžio apygardos teismui. Pagal Vykdomosios bylos dokumentus, ieškovei iš atsakovo buvo faktiškai išieškota 155 819,38 Eur, kai bendra pagal Sutartis atsakovo mokėtina kaina už visus keturis žemės sklypus sudarė 150 638,6 Eur.

11.3. Ieškovė skundė antstolio veiksmus Vykdomojoje byloje, ginčydama išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-558-940/2023 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos NŽT skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

11.4. Antstolis dviem išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė atsakovo kreditoriams priteistas sumas. Ieškovei nebuvo padengta likusio įsiskolinimo ir netesybų suma, kadangi ji nepateikė antstoliui reikalaujamų dokumentų. Atsakovo teigimu, ieškovei nepriteisus netesybų arba jas sumažinus ieškovė nepatirtų nuostolių. Ieškovė nėra verslininkė ar kitos rūšies verslo subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, kurio tikslas iš parduodamos valstybinės žemės išsimokėtinai uždirbti pelną iš itin didelių palūkanų ir delspinigių. Atsakovas dėl sudarytų Sutarčių ir dėl jų atsakovui kilusių pasekmių pateko į itin sunkią finansinę padėtį, kuomet nebeturi nei Sutartimis įgyto nekilnojamojo turto, nei jį priverstinai pardavus buvo visiškai padengti Sutartimis prisiimti įsipareigojimai. Atsakovas neturi kito nekilnojamojo ar likvidaus turto, neturi pajamų iš darbo santykių ir negali dirbti, nes nuo 2019 m. iki šiol slaugo sunkiai sergančius ir savimi pasirūpinti negalinčius tėvus. Dėl to teismo priteistas palūkanų ir delspinigių dydis jam yra itin sunki ir neproporcinga finansinė našta.

11.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.228 straipsnio norma, kreditoriaus ir skolininko interesų derinimo principu. Be to, pati ieškovė ilgai delsė kreiptis į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo, delsė pradėti priverstinį išieškojimą, o jį pradėjus – neteikė reikalaujamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės veiksmų pagal CK 6.158, 6.200, 6.228 straipsnių nuostatas, o atsakovo teismo posėdžio metu neišklausė, nurodydamas, kad ieškovės veiksmai Vykdomojoje byloje nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsakovas nagrinėjamuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose buvo silpnesnioji šalis, kuri neturi nei teisinių žinių, nei praktikos sutarčių sudaryme. Jis negalėjo derėtis dėl Sutarčių sąlygų, jam nebuvo žinomos galimybės nutraukti Sutartis anksčiau laiko abiejų šalių susitarimu ar teismine tvarka. Ieškovė galėjo pasinaudoti CK 4.192 straipsnyje įtvirtintomis hipotekos kreditoriaus teisėmis, tačiau to nepadarė.

11.6. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-558-940/2023 40 punkte nurodyta, kad pareiškėja (ieškovė) vykdymo procese buvo pasyvi, neteikė duomenų antstoliui, nesidomėjo vykdymo eiga. Tiek nurodytoje teismo nutartyje, tiek iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis NŽT teikė siūlymus duoti sutikimą, jog būtų išieškomas įsiskolinimas iš hipoteka įkeisto skolininko žemės sklypo, tačiau ieškovė antstoliui nepateikė jo prašomų dokumentų. Ieškovė šioje byloje pateikė ieškinį, nepagrįstai nurodydama tiek likusio nesumokėto įsiskolinimo dydį, tiek neteisingą palūkanų ir delspinigių sumą.

11.7. Ieškovės pateikta Lentelė, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra neaiški ir nesuprantama. Atsakovui neaišku, nuo kokios sumos ieškovė apskaičiavo, o teismas priteisė 0,05 procento dydžio delspinigius. Aritmetiškai skaičiuojant pagal Lentelėje nurodytas sumas ir sulyginus jas su prašomų priteisti delspinigių dydžiu, sumos nesutampa. Be to, Lentelėje reikalaujamos priteisti 5 procentų palūkanos apskaičiuotos neteisingai, kadangi už 2020–2022 m. nurodyta neaiški ir ta pati 147 583,57 Eur suma, nuo kurios kiekvienais metais skaičiuojama po 7 379,18 Eur palūkanų.

11.8. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis nuo 2016 m. iki 2022 m. padengė atsakovo skolą ieškovei pirmiausia išvaržęs tris žemės sklypus, įkeistus hipotekos lakštu. Tik 2022 m. antstolis pardavė paskutinįjį žemės sklypą. Dėl to Lentelės skiltyje „Įsiskolinimo likutis“ nurodytos sumos yra nelogiškos, neracionalios ir nesuprantamos. Nesant ginčo, kad atsakovas nemokėjo jokių įmokų, įsiskolinimo likutis nuo mažiausio kiekvienais metais turėjo didėti, tačiau Lentelėje už 2019–2022 m. ieškovė nurodo tą pačią įsiskolinimo sumą.

Žemesnės instancijos teismas

11.9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei buvo priteistos dvigubos palūkanos už ilgesnį nei penkių metų terminą, kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje skaičiavo 5 procentų metines palūkanas ne nuo 2015 m. sausio 15 d. nesumokėtos įmokų sumos, bet nuo 2009 m. neįvykdytos prievolių sumos, kuri buvo priteista Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 ir išieškota Vykdomojoje byloje. Tokiu atveju ieškovė turėjo iš naujo skaičiuoti nesumokėtas įmokas po minėto Panevėžio apygardos teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2015 m. sausio 15 d. atsakovui nesumokėjus įmokos už žemės sklypus 2016 metais, ieškovė turėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo 22 056,72 Eur (10 759,38 Eur + 537,96 Eur (palūkanos už pirmuosius metus) + 10 759,38 Eur), o tai būtų sudarę 1 102,83 Eur. Analogišku principu ir mechanizmu turėjo būti apskaičiuojamos atsakovo mokėtinos 5 procentų palūkanos ir sekančiais metais, taip nustatant teisingą įsiskolinimo dydį ir nuo jo skaičiuojamas palūkanas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Atsakovui teismo posėdžio metu buvo išaiškintos procesinės teisės. Atsakovas įrodymų apie sunkią materialinę padėtį pirmosios instancijos teismui neteikė ir dėl to nepasisakė, savo pasirinkimu nesinaudojo advokato paslaugomis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti ir vertinti atsakovo teikiamų naujų įrodymų dėl sunkios jo materialinės padėties.

12.2. Byloje ginčo dėl Sutarčių, kurių pagrindu atsakovas nusipirko valstybinės žemės sklypus, ir už kuriuos atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti iki 2023 m. sausio 15 d. pagal Sutartyse nustatytus mokėjimo grafikus, nėra. Visose Sutartyse atsakovas įsipareigojo už skolos likutį sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Sutartyse taip pat buvo nurodyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad jis nevykdė Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Kaip matyti iš pačių Sutarties sąlygų formuluočių, palūkanos turėjo būti mokamos nuo atsakovo nesumokėtos ieškovei žemės sklypų kainos likučio, o ne atsakovui praleidus mokėjimo terminus.

12.3. Palūkanų priteisimas kartu su delspinigiais yra teisėtas ir pagristas, kadangi šiuo atveju atsakovui nėra taikoma dviguba atsakomybė už prievolės neįvykdymą. Kitos atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos, nes nepaneigia Sutartyse įtvirtintos atsakovo prievolės mokėti delspinigius teisingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Tarp ieškovės ir atsakovo, atstovaujamo įgaliotinio V. S., 2008 m. spalio 29 d. buvo sudarytos keturios Sutartys: 1) notariškai patvirtinta Sutartimi Nr. Ž5-589 atsakovas įsigijo 76,95 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) notariškai patvirtinta Sutartimi Nr. Ž5-590 atsakovas įsigijo 36,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) notariškai patvirtinta Sutartimi Nr. Ž5-591 atsakovas įsigijo 18,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) notariškai patvirtinta Sutartimi Nr. Ž5-592 atsakovas įsigijo 13,20 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

16. Visose Sutartyse nurodyta, kad atsakovas yra sumokėjęs atitinkamas sumas už žemės ūkio paskirties žemės sklypus, ir nustatyta, jog likusią sumokėti žemės sklypų kainą atsakovas įsipareigoja sumokėti iki 2023 m. sausio 15 d. Sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis; už skolos likutį atsakovas įsipareigoja sumokėti 5 procentus metinių palūkanų; nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, atsakovui skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

17. Taigi, iš byloje esančių Sutarčių turinio matyti, kad šalis siejo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas Sutartyse nustatytais terminais ir tvarka su ieškove neatsiskaitė, nėra.

18. Ieškovė į bylą pateikė Lentelę, kurioje nurodyta, kad ieškovė prašomas priteisti 31 980,70 Eur palūkanas yra apskaičiavusi nuo 2020 m. sausio 15 d. (už penkis metus). Lentelėje taip pat nurodoma, kad prašomi priteisti delspinigiai už 180 dienų sudaro 11 593,36 Eur.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 ieškovės NŽT ieškinį atsakovui P. V. patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 297 226,25 Lt (86 082,67 Eur), kurią sudaro 185 775 Lt (53 804,16 Eur) skola ir 111 451,25 Lt (32 278,51 Eur) palūkanos, taip pat priteisė 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigių už laikotarpį iki 2014 m. birželio 6 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastarojoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė Sutartyse nustatytų įsipareigojimų, todėl už 2009–2013 m. susidarė skola. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-460-516/2015 Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 96 834,42 Eur skolą, 31 980,70 Eur palūkanų, 11 593,36 Eur delspinigių ir procesines palūkanas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė Sutartyse nustatytų įsipareigojimų, todėl už 2014–2022 m. susidarė skola. Šiaulių apygardos teismas skundžiamu 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 96 834,42 Eur skolą, 31 950,70 Eur palūkanų, 11 593,36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą bylos dalį pirmosios instancijos teismas nutraukė, priteisė iš atsakovo P. V. valstybei 2 028 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistos palūkanos ir delspinigiai, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, ieškinio dalį dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo patenkino nesant jų dydį ir apskaičiavimo mechanizmą patvirtinančių įrodymų. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias delspinigių ir palūkanų priteisimą, ar nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, informaciją apie atsakovo draudimą valstybiniu socialiniu draudimu ir išmokų gavimą, Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5554-1117/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-2947-671/2021. Nurodytais dokumentais atsakovas siekia pagrįsti sunkią finansinę padėtį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo neteisėtumą. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, įvertinęs nurodytus atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, padarė išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl atleido atsakovą nuo likusios 478 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra galimas tik išimtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, tačiau pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti. Pažymėtina, kad tai, ar yra pagrindas pagal CPK 314 straipsnį priimti naujus įrodymus, nėra vertinama pirmosios instancijos teismui sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

23. Šiuo atveju nėra nei vienos iš CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų naujų įrodymų priėmimui. Atsakovas naujų įrodymų pateikimo į bylą būtinybę grindžia tik su jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, tačiau jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam gauti ir pateikti naujai teikiamus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neįvardija.

24. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų ir per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

25. Taigi, objektyviai egzistavusių kliūčių teikti ir remtis prašomais priimti įrodymais anksčiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdama į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus bei aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija atsakovo teikiamų naujų įrodymų nepriima.

Dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinių santykių. Valstybinės žemės pardavimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir šių įstatymų įgyvendinimą nustatančiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Taisyklėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“.

27. Iš byloje esančių Sutarčių 2.2 punktų nustatyta, kad visų atsakovui parduotų išsimokėtinai žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis yra žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties sklypai), todėl nagrinėjamam ginčui aktualios Taisyklių nuostatos.

28. Sutarčių sudarymo metu galiojusių Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.) 2.15 punkte buvo nustatyta, kad kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 10 procentų nustatytosios žemės kainos turi sumokėti iš karto, o kitą sumą – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdamas mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsiskaitymo už įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą terminų sąlygos, kontrolė ir sankcijos už jų nevykdymą numatomos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Taisyklių 12.11 punkte buvo įtvirtinti palūkanų ir delspinigių dydžiai bei jų apskaičiavimo tvarka, t. y. įtvirtinta pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat numatyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

29. Nagrinėjamu atveju Sutartyse aiškiai ir suprantamai buvo nurodyti įmokų mokėjimo terminai, delspinigių ir palūkanų dydžiai, su kuriais atsakovas sutiko, pasirašydamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Šalys Sutartyse susitarė, kad pirkėjas (atsakovas) už įsiskolinimo likutį moka 5 procentų dydžio metines palūkanas bei nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos dalies ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pagal Sutarčių 5 punktą atsakovas įsipareigojo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d., sumokėti nustatyto dydžio periodines įmokas su priskaičiuotomis metinėmis palūkanomis pagal išdėstytą mokėjimų grafiką ir 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos metinės įmokos ir palūkanų (įsiskolinimo) sumos. Sulyginus byloje esančių Sutarčių nuostatas su Taisyklių 12.11 ir 2.15 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu matyti, kad minėtos teisės aktuose įtvirtintos sąlygos buvo perkeltos į šalių sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis.

30. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apie jo vardu sudarytas Sutartis nežinojo, jas sudarė atstovas, tokie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Sutartys buvo notariškai patvirtintos, todėl atitiko tikrąją šalių valią; atsakovas neginčijo Sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014, priešingai, pastarojoje byloje pripažino skolą Sutarčių pagrindu bei patvirtino, kad nuo 2015 metų vykdys visus Sutartyse nustatytus įsipareigojimus.

31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Sutartyse nustatytais terminais ir tvarka su ieškove ginčo laikotarpiu neatsiskaitė, ir dėl to atsakovui atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktus valstybinės žemės sklypus, bet ir ieškovės apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteista ieškovei 96 834,42 Eur skola, neginčija. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčija iš Sutarčių jam kylančios pareigos mokėti palūkanas ir delspinigius bei pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais konstatuota, jog Sutartyse nustatytos palūkanos atliko mokėjimo funkciją už naudojimąsi valstybės pinigais, kuriuos ieškovė turėjo gauti pagal Sutartis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių plačiau nepasisakys. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija iš jo priteistų palūkanų ir netesybų dydį, kadangi, atsakovo nuomone, teismas ex officio privalėjo sumažinti palūkanų bei netesybų dydį, arba apskritai jų nepriteisti dėl ieškovės elgesio (jos pasyvumo). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

32. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005).

33. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

34. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

35. Kaip nustatyta šios teismo nutarties 29 punkte, Taisyklių 12.11 ir 2.15 punktų nuostatos buvo perkeltos į Sutarčių sąlygas. Sutarčių šalys nebuvo sutarusios dėl didesnio, nei Taisyklėse nustatyto, palūkanų ir delspinigių dydžio. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs ir procesiniuose dokumentuose nebuvo pateikęs jokių argumentų dėl netesybų mažinimo. Todėl nurodytų aplinkybių visuma nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui, kaip teigia atsakovas, ex officio sumažinti ar visiškai atleisti atsakovą nuo netesybų sumokėjimo.

36. Be to, atsakovas nuo 2008 m. naudojo žemės sklypus pagal jų paskirtį, iš jų gaudavo naudą, bet, kaip patvirtina bylos medžiaga, nėra sumokėjęs nė vienos įmokos pagal sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas neginčijo Sutarčių sąlygų dėl netesybų apskaičiavimo nei nagrinėjamoje byloje, nei Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014, kurioje, kaip šioje nutartyje buvo minėta, buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas dėl tų pačių Sutarčių nevykdymo už ankstesnį laikotarpį. Atsakovas nesutikimo argumentus dėl netesybų sumažinimo nurodė tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, žinodamas apie savo iš Sutarčių kylančias prievoles, turėjo pareigą jas tinkamai vykdyti, tačiau to nepadaręs nepagrįstai siekia, kad būtų sumažintos netesybos arba jos būtų visiškai nepriteistos. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovė Vykdomojoje byloje elgėsi pasyviai ir (ar) nesiėmė aktyvių veiksmų išieškant skolą, palūkanas ir delspinigius iš atsakovo, nepaneigia atsakovo prievolės tinkamai vykdyti Sutartis nustatyta tvarka ir terminais bei negali būti laikoma svarbia netesybų mažinimo ar atleidimo nuo jų priežastimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, įvertinusi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinių santykių specifiką, konstatuoja, kad pagrindo sumažinti netesybas ar visiškai atleisti atsakovą nuo jų mokėjimo nėra.

37. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio galima nuspręsti, kad, atsakovo tvirtinimu, pelno palūkanų mažinimui turi būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir netesybų mažinimo atveju. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteistų palūkanų dydžio.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas ne vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, o taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktas). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo suformuluotas. Atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose buvo silpnesnioji šalis ir negalėjo derėtis dėl Sutarčių sąlygų, o dėl sudarytų Sutarčių ir dėl jų atsakovui kilusios atsakomybės jis pateko į itin sunkią finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių aplinkybių ir argumentų nurodymas tik apeliacinės instancijos teisme draudžiamas pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, todėl šios aplinkybės ir argumentai sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo nevertinami.

39. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nuspręsti, jog Sutartyse nurodytas palūkanų dydis yra nepagrįstas, per didelis, neproporcingas bei pažeidžiantis šalių lygybės principą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje už piniginės prievolės neįvykdymą reikalavo priteisti iš atsakovo mokėjimo palūkanas, kurių dydis bei jų apskaičiavimo tvarka nustatyta teisės aktu – Taisyklių 12.11 punkto nuostatomis. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas net neginčija, kad nėra sumokėjęs nė vienos įmokos, o tik deklaratyviais teiginiais kvestionuoja ieškinio faktinį pagrindą.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių argumentus bylos nagrinėjimo metu, taip pat į tai, jog atsakovas neginčijo Sutarčių nuostatų dėl palūkanų ir delspinigių dydžių, neturėjo pareigos ex officio sumažinti palūkanų bei netesybų dydžio, arba apskritai jų nepriteisti ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl netesybų ir palūkanų sumažinimo.

Dėl palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo

41. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 31 950,70 Eur palūkanas ir 11 593,36 Eur delspinigius, vadovavosi byloje esančia patikslinta Lentele, kurioje buvo apskaičiuotos palūkanos už penkerius metus (nuo 2020 m. sausio 15 d.) ir delspinigiai už 180 dienų. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko skaičiavimų, nesiaiškino ir netikrino Lentelėje nurodytų palūkanų bei delspinigių apskaičiavimo mechanizmo, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

42. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atsakovo argumentais, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismui ne kartą buvo nurodęs aplinkybes, kad antstolis skolą, priteistą įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014, visiškai išieškojo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išreikalavo Vykdomąją bylą, iš kurios matyti, kad antstolis 2016 m., 2017 m. ir 2022 m. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas ginčo laikotarpiu Sutartyse nustatytais terminais ir tvarka su ieškove neatsiskaitė, nėra. Tačiau iš ieškovės pateiktos patikslintos Lentelės turinio matyti, kad įsiskolinimo likutis ginčo laikotarpiu mažėjo. Vadinasi, antstolio patvarkymais išieškotos lėšos skirtingais laikotarpiais buvo įskaitytos į bendrą atsakovo įsiskolinimo likutį. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, bei į tai, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs nesutikimo su Lentelės duomenimis argumentus, privalėjo įvertinti Lentelėje nurodomus palūkanų ir delspinigių dydžius kartu su Vykdomojoje byloje esančiais išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais, tačiau to nepadarė. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra išreikalauta Vykdomoji byla, taip pat ieškovė yra pateikusi įrodymus dėl palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės dėl to, ar palūkanų ir delspinigių dydis buvo apskaičiuotas teisingai.

43. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-460-516/2015, kuri turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), konstatuota, kad palūkanos turi būti mokamos nuo atsakovo nesumokėtos ieškovui žemės sklypų kainos likučio. Taigi, nagrinėjamoje byloje tam, jog būtų tinkamai apskaičiuotas palūkanų ir delspinigių dydis, būtina nustatyti atsakovo įsiskolinimo dydžius už kiekvienus metus.

44. Iš Sutarčių turinio nustatyta, kad bendras atsakovo įsiskolinimas už visus keturis Sutartimis įgytus žemės sklypus yra 150 638,58 Eur. Įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 ieškovei iš atsakovo pagal Sutartis buvo priteista iki 2014 m. sausio 15 d. nesumokėta 185 775 Lt (53 804,16 Eur) skola, 111 451,25 Lt (32 278,51 Eur) palūkanos ir 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigiai (iš viso – 92 429,76 Eur (53 804,16 Eur + 32 278,51 Eur + 6 347,08 Eur). Iš Vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2016 m. spalio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S16-1135 (toliau – Patvarkymas Nr. 1) (Vykdomosios bylos 1 t., b. l. 75) išieškojo ir paskirstė 10 057,28 Eur skolą ir 399,97 Eur būtinas vykdymo išlaidas; 2017 m. sausio 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S16-14254 (toliau – Patvarkymas Nr. 2) (Vykdomosios bylos 1 t., b. l. 102) išieškojo ir paskirstė 4 977,48 Eur skolą ir 9 794,43 Eur palūkanas; 2017 m. vasario 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S16-15518 (toliau – Patvarkymas Nr. 3) (Vykdomosios bylos 1 t., b. l. 120) išieškojo ir paskirstė 27 847,94 Eur skolą ir 837,56 Eur palūkanas; 2022 m. rugpjūčio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S16-75088 (toliau – Patvarkymas Nr. 4) (Vykdomosios bylos 3 t., b. l. 75–77) išieškojo ir paskirstė 49 547,06 Eur skolą ir 13 842,56 Eur palūkanas. Pažymėtina, kad nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu patikslino Lentelę, kuria pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, iš kartu su ieškiniu pateiktos kitos 2023 m. gruodžio 4 d. Lentelės turinio nustatyta, kad joje yra pateikiami detalesni duomenys, nei patikslintoje Lentelėje, o būtent, nurodomi antstolio vykdyti mokėjimai ir ieškovės atlikti įskaitymai. Sulyginus abi byloje esančias Lenteles darytina išvada, kad jose skiriasi tik laikotarpiai, už kuriuos yra prašomos priteisti palūkanos, ir dėl to atitinkamai skiriasi prašomų priteisti delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, kad abi lentelės savo turiniu yra iš esmės analogiškos, o 2023 m. gruodžio 4 d. Lentelėje yra detalizuojama, kaip buvo įskaityti iš antstolio gauti išieškojimai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis ir 2023 m. gruodžio 4 d. Lentelėje pateiktais duomenimis.

45. Iš 2023 m. gruodžio 4 d. Lentelės turinio nustatyta, kad 2016 m. spalio 12 d. ieškovei iš viso buvo sumokėta 10 457,25 Eur, tai sutampa su Patvarkyme Nr. 1 ieškovei paskirstyta išieškota suma. 10 457,25 Eur buvo įskaityta už priteistas procesines palūkanas. 2017 m. sausio 4 d. ieškovei iš viso buvo sumokėta 14 771,91 Eur, tai sutampa su Patvarkyme Nr. 2 ieškovei paskirstyta išieškota suma. 14 771,91 Eur buvo įskaityti dalimis: 1 419,34 Eur už procesines palūkanas ir 13 352,57 Eur už priteistas palūkanas. 2017 m. vasario 6 d. ieškovei iš viso buvo sumokėta 28 685,50 Eur, tai sutampa su Patvarkyme Nr. 3 ieškovei paskirstyta išieškota suma. 28 685,50 Eur buvo įskaityti dalimis: 3 055,01 Eur už pagrindinį įsiskolinimą, 18 925,94 Eur už priteistas palūkanas, 6 347,08 už priteistus delspinigius, 357,47 Eur už priteistas procesines palūkanas. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovei iš viso buvo sumokėta 63 389,62 Eur, tai sutampa su Patvarkyme Nr. 4 ieškovei paskirstyta išieškota suma. 63 389,62 Eur buvo įskaityti dalimis: 49 152,05 Eur už pagrindinį įsiskolinimą ir 14 237,57 Eur už priteistas procesines palūkanas. Vykdomojoje byloje duomenų, kad ieškovė ar atsakovas ginčijo ieškovės iš antstolio gautų lėšų įskaitymo eiliškumą, nėra.

46. Taigi, sulyginus 2023 m. gruodžio 4 d. Lentelėje, patikslintoje Lentelėje bei Patvarkymų Nr. 1, 2, 3, 4 duomenis, daroma išvada, kad įsiskolinimo likutis 2020–2022 m. turėjo būti 147 583,57 Eur, o 2023–2024 m. – 98 431,52 Eur. Kadangi ieškovė prašomas priteisti palūkanas apskaičiavo už penkerius metus (nuo 2020 m. sausio 15 d.), nagrinėjamoje byloje nėra svarbu nustatyti įsiskolinimo likučių už ankstesnius metus, t. y. nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d. Atitinkamai, mokėtinos palūkanos, pagal Sutarčių 5 punkto nuostatas, už 2020–2022 m. yra 7 379,18 Eur (147 583,57 Eur x 0,05), už 2023–2024 m. yra 4 921,58 Eur (98 431,52 Eur x 0,05); bendra mokėtinų palūkanų suma yra 31 980,70 Eur (7 379,18 Eur + 7 379,18 Eur + 7 379,18 Eur + 4 921,58 Eur + 4 921,58 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskaičiuoti palūkanų dydžiai sutampa su patikslintoje Lentelėje nurodytais ir prašomais priteisti palūkanų dydžiais. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime priteistos 96 834,42 Eur sumos, kuri, kaip matyti iš patikslintoje Lentelėje esančių duomenų, yra apskaičiuota pagal nesumokėtų įmokų dydžius už ginčo laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas dėl priteistos 96 834,42 Eur dydžio skolos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lentelėje ieškovė apskaičiavo dvigubas palūkanas, kurios skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo nepagrįstai buvo priteistos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kadangi, kaip nustatyta šios teismo nutarties 44–45 punktuose, antstolis Vykdomojoje byloje priėmė patvarkymus, kuriais išieškota visa Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 iš atsakovo priteista suma. Minėta, kad Sutarčių 5 punkto nuostatomis atsakovas įsipareigojo už įsiskolinimo likutį mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarčių 5 punkto nuostata, apskaičiavo ir prašė priteisti palūkanas tik už penkerius metus (nuo 2020 m. sausio 15 d.). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl dvigubo palūkanų apskaičiavimo ir priteisimo.

48. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-229-450/2021, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės identiškas ginčas savo faktine ir teisine prasme, kaip ir nagrinėjamoje byloje, išaiškino, kad tais atvejais, kuomet pirkėjas mokėjimo grafikų nesilaikė ir neatliko nė vieno mokėjimo pagal grafikus, palūkanos už kiekvienus metus skaičiuotinos nuo pradinės skolos sumos, bet ne pagal pirkimo–pardavimo sutarčių grafikus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-229-450/2021 pateiktais išaiškinimais, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad palūkanos už kiekvienus metus turi būti apskaičiuojamos remiantis Sutarčių grafikais, atmeta kaip nepagrįstus.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su delspinigių apskaičiavimu, teigia, kad neaišku, nuo kokios sumos ieškovė apskaičiavo, o teismas priteisė delspinigius, nes, atsakovo nuomone, prašomų priteisti delspinigių dydis turi būti 8 713,80 Eur, bet ne 11 593,36 Eur. Minėta, kad Sutarčių 5 punkte šalys, be kita ko, susitarė, jog 0,05 procento delspinigiai skaičiuojami nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną dieną. Vadinasi, pagal Sutartį delspinigiai skaičiuojami nuo mokėtinos sumos, kuri Sutarties prasme suprantama ir apibrėžiama kaip bendra mokėtinos skolos už turtą dalies ir palūkanų suma, taikant 0,05 procento tarifą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutarčių 5 punkto nuostatas, laikotarpį, už kurį prašoma priteisti delspinigius (180 dienų), konstatuoja, kad delspinigiai turi būti apskaičiuojami taip: visos už 2024 m. mokėtinos sumos (paskutinė įsiskolinimo suma ir palūkanos) turi būti sudedamos ir jų gauta suma padauginama iš 180 dienų skaičiaus bei 0,05 procento tarifo. Taigi, tokia tvarka apskaičiuotų delspinigių dydis yra 11 593,36 Eur (98 431,52 Eur + 31 980,70 Eur) x 0,05 / 100 x 180), kuris sutampa su patikslintoje Lentelėje nurodytu ir prašomu priteisti delspinigių dydžiu. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai atlieka matematinius skaičiavimus, kadangi prie paskutinės įsiskolinimo sumos neprideda įsiskolinimo už mokėtinas palūkanas sumos (31 980,70 Eur), todėl atitinkamai ir gauna klaidingus delspinigių dydžio skaičiavimus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnį), t. y. teismas visapusiškai neištyrė byloje ieškovės pateiktų dokumentų ir nevertino jų kartu su Vykdomojoje byloje esančiais išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismui ištaisius šį proceso teisės normų pažeidimą ir iš esmės išnagrinėjus bylą dėl palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo, buvo padaryta išvada, kad ieškovės prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių dydžiai sutampa su pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų ir delspinigių dydžiais. Be to, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei buvo priteistos palūkanos ir delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasIrmantas ŠulcasAlma Urbanavičienė