Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui P. V. dėl 799 825,36 Lt skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. V. 520 125 Lt skolos, 141 431,25 Lt palūkanų, 138 269,11 Lt delspinigių, iš viso – 799 825,36 Lt, taip pat procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimą grindė 2008 m. spalio 29 d. su atsakovu sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo keturiomis sutartimis, pagal kurias atsakovas pirko žemę išsimokėtinai iki 2023 m. sausio 15 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartis – po sutarčių sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos už minėtus žemės sklypus sutartyse numatytais terminais atsakovas visiškai nemokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo P. V. ieškovui 297 226,25 Lt skolos (86 082,60 Eur) (185 775 Lt skolos ir 111 451,25 Lt palūkanų) bei 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 319 141,46 Lt (92 429,76 Eur) sumos už laiką nuo 2014 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai iki 2023 m. sausio 15 d. sutartimis buvo nustatytas skolos už įgytus žemės sklypus mokėjimo grafikas, be to, atsakovas įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, o pagal grafiką nesumokėjus skolos dalies ir palūkanų, nuo nesumokėtos sumos įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad šių sutarties sąlygų atsakovas neginčija, kaip ir neginčija to fakto, jog įsipareigojimų pagal sutartis nevykdo ir sumokėjo tik pirminę įmoką.

Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nenumatyta ieškovo teisė reikalauti sumokėti žemės sklypų pirkimo kainą prieš terminą, tik nurodyta, jog laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovo skola pagal minėtas pirkimo–pardavimo sutartis, atsižvelgiant į sutartimis nustatytus terminus ir dydžius, siekė 185 775 Lt ir 111 451,25 Lt palūkanų. Teismas nusprendė, kad iš atsakovo priteistina tik iki 2014 m. sausio 15 d. nesumokėta žemės sklypų pirkimo kaina ir iki šios datos nesumokėtos sutartinės palūkanos, kadangi likusiai skolos ir palūkanų daliai mokėjimo terminas prasideda nuo 2015 m. sausio 15 d., todėl jų išieškoti prievarta pagal galiojančias sutartis nėra teisinio pagrindo.

Teismas nustatė, kad ieškovas prašomus priteisti delspinigius (138 269,11 Lt) apskaičiavo už laiką nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2014 m. birželio 9 d., tačiau atsakovo atstovas prašė reikalavimui dėl delspinigių taikyti ieškinio senatį, todėl priteistini tik 6 mėnesių iki ieškinio pateikimo dydžio delspinigiai (21 915,21 Lt).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigių suma, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

apeliantas yra ūkininkas. Iš valstybės nusipirktą žemę naudoja pagal paskirtį – ūkininkavimui. 2009 metais buvo labai blogas derlius, todėl apeliantas turėjo daug nuostolių ir išlaidų – turėjo sumokėti skolas už trąšas, kurą, detales technikai. Nuo 2011 metų apelianto finansinė padėtis pradėjo gerėti, jis jau atsiskaito už trąšas, kurą, detales ir neužilgo pradės mokėti skolą valstybei pagal minėtas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal grafiką. Delspinigiai iš apelianto neturėjo būti priteisti, nes už nesumokėtą žemės sklypų kainą apeliantas ir taip moka 5 procentų palūkanas. Palūkanos priteistos su skola, todėl delspinigiai nepriteistini.

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad apeliantas savo skundo negrindžia jokiomis civilinės teisės normomis. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos būtent mokėjimo (atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos, o ne kompensuojamojo pobūdžio palūkanos, todėl delspinigių ir palūkanų funkcija šiuo atveju yra skirtinga, taigi atsakovo teiginys, kad teismas neturėjo priteisti delspinigių, nes atsakovas moka palūkanas, yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal apelianto P. V. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui skolą ir palūkanas, nepagrįstai priteisė iš pastarojo ir delspinigius.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija apeliaciniame skunde ir pats atsakovas, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovas P. V. nusipirko valstybinės žemės sklypus, už kurios pilnai atsiskaityti turi iki 2023 m. sausio 15 d. pagal sutartyse nustatytus mokėjimo grafikus. Visose sutartyse (Nr. Ž5-589, Ž5-590, Ž5-591, Ž5-592), be kita ko, atsakovas įsipareigojo už skolos likutį mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas.

Atsakovas taip pat neginčijo to fakto, kad nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų – už žemės sklypus sutartyse sulygtais terminais nemokėjo nei kainos dalies, nei ieškovui pagal sutartis priklausančių palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo ieškinio pateikimo dienai susidariusią skolos ir palūkanų sumą.

Pažymėtina, kad visose valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse, kurios sąlygų atsakovas neginčijo ir savo valia įsipareigojo jų laikytis, nurodyta, jog nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, o netesybos (bauda arba delspinigiai) būtent ir yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis), kaip kad nagrinėjamu atveju, kai atsakovas nemokėjo sutartyse nustatytais terminais ieškovui priklausančios skolos dalies ir palūkanų. Sutartyse nustatyti delspinigiai atlieka ieškovo nuostolių, patiriamų dėl atsakovo prievolės pažeidimo (nevykdymo laiku), kompensacinę funkciją.

Tuo tarpu palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (dar vadinamos pelno palūkanomis – tai atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Būtent mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo nustatytos atsakovo su ieškovu sudarytose valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse, kadangi, kaip matyti iš pačių sutarties sąlygų formuluočių, palūkanos turėjo būti mokamos nuo atsakovo nesumokėtos ieškovui žemės sklypų kainos likučio, o ne apeliantui praleidus mokėjimo terminus – t. y. palūkanos atliko užmokesčio už tai, kad atsakovas įgijo nuosavybėn ir galėjo naudotis žemės sklypais dar pilnai nesusimokėjęs už juos (ir tokiu būdu iš esmės naudojosi ieškovo pinigais, kuriuos pastarasis turėjo gauti perleidęs sklypus), funkciją.

Skirtingą (mokėjimo, o ne kompensacinę) funkciją atliekančių palūkanų priteisimas kartu su delspinigiais teismų praktikoje pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kadangi šiuo atveju atsakovui nėra taikoma dviguba atsakomybė už prievolės neįvykdymą (nemokėjimą), o kitos atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, inter alia tai, kad jis naudoja žemės sklypus pagal jų paskirtį, 2009 metai buvo nederlingi ir atsakovas patyrė daug nuostolių, teisiškai nėra reikšmingos, nes savaime niekaip nepaneigia pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir sutartyse įtvirtintos atsakovo prievolės mokėti delspinigius teisingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 21 915,21 Lt (6 347,08 Eur) delspinigių, apskaičiuotų už šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo, (teismo posėdžio metu pripažintų ir paties atsakovo atstovo) yra teisinga galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.