Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko, ir pirkėjo P. V. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria pirkėjas įsigijo 36,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta sklypo kaina, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, iki 2023 m. sausio 15 d.

4. 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko, ir pirkėjo P. V. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria pirkėjas įsigijo 18,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytą sklypo kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis iki 2023 m. sausio 15 d.

5. 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko, ir pirkėjo P. V. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria pirkėjas įsigijo 13,20 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytą sklypo kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis iki 2023 m. sausio 15 d.

6. Minėtose valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad už skolos likutį pirkėjas moka 5 procentus metinių palūkanų, o nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė - po minėtų valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui už žemės sklypus sutartyje numatytais terminais visiškai nemokėjo. Šiai dienai atsakovas nėra atsiskaitęs pagal minėtas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

7. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnis nurodo, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai: neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos; kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.200 straipsnyje nustatyti sutarties vykdymo principai, vienas iš jų reglamentuoja šalių pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas. CK 6.258 straipsnis nustato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. LR žemės įstatymo 7 straipsnis nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. LR Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nustato, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties projekte turi būti nurodoma pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir tai, kad, nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Minėto nutarimo 2.1 punktas nustato, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės paskirties žemės sklypai perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, turintiems teisę juos parduoti ar išnuomoti, parduoda ar išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

9. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visą valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyse nustatytą žemės sklypų kainą 98 431,52 Eur skolos, 64 566,02 Eur palūkanas, paskaičiuotus delspinigius 14 669,78 Eur, 99,55 Eur procesines palūkanas - viso 177 766,87 Eur. Tačiau dėl piniginių sumų skaičiavimo netikslumų ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, juos sumažino ir prašė priteisti 96 834,42 Eur skolos, 31 980,70 Eur palūkanų, 11 593,36 Eur delspinigių, procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Todėl nuo dalies pradiniame ieškinyje prašomų priteisti sumų ieškovė atsisako.

10. Atsakovas P. V. su patikslintu ieškiniu sutiko baigiamųjų kalbų metu. Pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį teigė, kad su ieškiniu nesutinka, nes skola pagal minėtas sutartis iš jo jau yra priteista Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurioje išduotą vykdomąjį raštą buvo vykdomi išieškojimai antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje vykdomojoje byloje realizavus ieškinyje minimą didžiausio ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdomoji byla buvo baigta visiškai ją įvykdžius, t.y. padengus visas jo turtines prievoles ieškovei pagal nurodytą teismo sprendimą. Remiantis CK 125 str. 9 d., reikalavimui priteisti palūkanas yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl prašo jį taikyti.

11. Kadangi žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis su valstybe jis sudarė ne asmeniškai, o per įgaliotinį, nežinojo, kad ir toliau privalo mokėti įmokas pagal šias sutartis, buvo įsitikinęs, kad visa skola yra padengta realizavus visus įsigytus žemės sklypus ir jis už juos nebėra skolingas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys sudarė keturias valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis: 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 76,95 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 36,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 18,30 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 13,20 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Visose sutartyse sumokėti sklypų kainą atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis iki 2023 m. sausio 15 d.

13. Iš ieškovės į bylą 2024-03-22 pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė prašomą priteisti skolą yra paskaičiavusi nuo 2015-01-15 dienos, palūkanas – nuo 2020-01-15 dienos (už penkis metus), delspinigius - 11 593,36 Eur už 180 dienų.

14. 2014 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ieškovei buvo priteista 297 226,25 Lt (185 775,00 Lt skolos ir 111 451,25 Lt) palūkanų, 21 915,21 Lt delspinigių už laikotarpį iki 2014-06-09 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos symos nuo 2014-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtas įmokas nuo 2015-01-15 iki 2023-01-15 dienos, kai atsakovas turėjo baigti sumokėti kainą už žemės sklypus, kuriuos pirko pagal keturias 2008-10-29 dieną sudarytas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad nuo 2015 metų įmokų pagal minėtas sutartis ieškovei nemokėjo. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kadangi atsakovas už pirktus valstybinės žemės sklypus pilnai nėra atsiskaitęs, iš atsakovo ieškovei priteistina 96 834,42 Eur skola.

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 31 980,70 Eur palūkanų už skolos likutį už penkis metus, kurių dydis sutartyje numatytas 5 procentai metinių palūkanų, ir 11 593,36 Eur delspinigių už 180 dienų, kurių dydis sutartyje numatytas 0,05 procento. Savo reikalavimą įrodinėja patikslinta skolos lentele, kurią pateikė patikslindamas ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl palūkanų ir netesybų, kai sudaroma valstybinės žemės sklypo išsimokėtinai pirkimo pardavimo sutartis, yra pasisakęs 2017 m. rugsėjo 21 d. civilinėjė byloje Nr. e3K-3-332-219/2017. Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. CK normose, reglamentuojančiose pirkimo pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, nenustatyta draudimo šalims sutartyje susitarti dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Visa prekių kaina pardavėjui sumokama ne iš karto, bet dalimis per nustatytus terminus po prekių perdavimo pirkėjui. Dėl to šis tam tikrą laiką naudojasi pinigais, kurie faktiškai priklauso pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

18. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu.

19. Taigi, sutartyse nustatytos palūkanos mokamos ne už prievolės pažeidimą (už prievolės pažeidimą nustatytos netesybos), o už naudojimąsi sutartą laiką (mokėjimo terminą) valstybei priklausančiais pinigais, kuriuos pirkėjas, jei būtų pirkęs ne išsimokėtinai, būtų sumokėjęs valstybei įgydamas žemės sklypą, t. y. jos mokamos už tai, kad pirkėjas pageidavo įgyti valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai per sutartyje nustatytą terminą, nemokėdamas iš karto visos žemės sklypo kainos, t.y. šalių sutartyse nustatytos palūkanos atliko mokėjimo funkciją už naudojimąsi valstybės pinigais, kuriuos ieškovė turėjo gauti sudarant (sudarius) pirkimo pardavimo sutartis. Atsižvelginat į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina 31 980,70 Eur mokėjimo palūkanų už skolos likutį ir 11 593,36 Eur delspinigių.

20. Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Sutartyje šalys nėra susitarusios dėl komepnsuojamų palūkanų dydžio, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra vreslo subjektas, todėl jam turi būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

21. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Esant minėtai sąlygų visumai, reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo - 2024-01-02 - iki teismo visiško įvykdymo tenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuo dalies ieškinio atsisakė ir ieškinio reikalavimus sumažino. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla dalyje dėl palūkanų priteisimo nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas iš dalies, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis), atsižvelgiant į patenkinto ieškinio sumą – 2028,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 15,86 Eur, teismo sprendimą priėmus ieškovės naudai, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) iš atsakovo P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 834,42 Eur (devyniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 42 ct) skolos, 31 950,70 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų 70 ct) palūkanų, 11 593,36 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 36 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2024-01-02 - iki teismo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2028,00 Eur (du tūkstančius dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.