- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- eA-2071-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07216-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- F. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas F. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55286 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) uždrausti F. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą remdamasis tuo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) buvo panaikintas, tačiau vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas negali lemti Sprendimo priėmimo.
2.2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnis suteikia atsakovui teisę nustatyti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, tačiau ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, šiuo atveju pritaikytos poveikio priemonės yra neteisingos ir neproporcingos, nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti skundžiamą Sprendimą.
2.3. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, pateikė tuo metu aktualią informaciją. Lietuvoje pareiškėjas neįsidarbino, nes jam nebuvo suteikta darbo vieta, tačiau Lietuvos įmonės dažnai taiko tokią darbo praktiką, kai už užmokestį įdarbina užsieniečius, o vėliau atsisako juos priimti dirbti, todėl atsakovas turi pareigą patikrinti ar kviečianti įmonė iš tiesų priims užsienietį dirbti, kadangi užsienietis, būdamas užsienyje, tokių galimybių neturi.
2.4. Pareiškėjas neskundė sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes neturėjo pinigų bylinėjimuisi bei nematė tam prasmės, kadangi nebuvo įdarbintas, bei negalėjo tikėtis, kad dėl to gali būti priimtas skundžiamas Sprendimas.
2.5. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Vienintelis Sprendimo pagrindas yra pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas, o prieš priimdamas tokį draudimą atsakovas turi priimti administracinį aktą dėl pareiškėjo grėsmės, kuris būtinas siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
4.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 24S21501 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės – pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo suvirintoju mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „Rikas“ pagrindu, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „Rikas“ nesudarė, pareiškėjas šio sprendimo neskundė.
4.2. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Sprendimu Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. Šis laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, yra proporcingas.
4.3. Migracijos departamentas nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra, pareiškėjo darbdavys 2023 m. lapkričio 12 d. informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, per du mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, todėl pareiškėjas nebuvo įdarbintas, suvirintojo etatas bendrovėje bus panaikintas nuo 2023 m. lapkričio 20 d.
4.4. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo suvirintoju MB „Rikas“ pagrindu, toje bendrovėje neįsidarbino, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė, todėl pažeidė teisinį reguliavimą dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, neskundė, tačiau leidimo laikinai gyventi negrąžino, juo galėjo naudotis, kad patektų į kitas Šengeno erdvės valstybes, iki panaikinto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos dėl leidimo gyventi išdavimo pareiškėjas kreipėsi į Portugalijos kompetentingas institucijas, atsakovas konsultavosi su Portugalijos kompetentingomis institucijomis dėl pareiškėjo duomenų įrašymo į SIS priežasčių. Migracijos departamentas iš Portugalijos kompetentingų institucijų negavo duomenų, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas gyventi, todėl nėra pagrindo pareiškėjo duomenis išbraukti iš SIS. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jis atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Vadovaujantis Taisyklių 28 ir 32 punktais užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas) ar SIS, tačiau pareiškėjas nėra nustatyta tvarka pateikęs tokio prašymo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo F. T. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškėjas, Nepalo pilietis, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2304-LLG-5209. Prašyme, be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, darbdavio pavadinimas – MB „Rikas“, nurodytas profesijos pavadinimas – suvirintojas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą.
6.2. Sprendimo duomenimis, 2023 m. birželio 7 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
6.3. 2023 m. lapkričio 12 d. MB „Rikas“ Migracijos departamentui pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad užsienietis gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau per du mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, užsienietis neįdarbintas. Nuo 2023 m. lapkričio 20 d. įmonėje panaikinamas suvirintojo etatas.
6.4. 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, priėmė sprendimą Nr. 24S21501 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d. (toliau – ir Leidimas), nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Šiame sprendime pažymėta, kad užsieniečiui Leidimas išduotas darbo MB „Rikas“ pagrindu, tačiau užsienietis, 2023 m. birželio 13 d. per Nepalo IPT (išorės paslaugų teikėją) atsiėmęs Leidimą, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „Rikas“ nesudarė, atsižvelgiant į tai konstatuota, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, Leidimas negalioja nuo 2024 m. vasario 8 d.
6.5. 2024 m. vasario 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, įrašų apie F. T. atvykimą Lietuvos Respubliką nėra.
6.6. 2024 m. vasario 19 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) uždrausti F. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
6.7. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:
6.7.1. Sprendimas priimtas, nes asmens Leidimas buvo panaikintas, Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, 2024 m. vasario 8 d. Leidimas paskelbtas negaliojančiu, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje
6.7.2. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą Leidimą laikinai gyventi – tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktu, jam nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus;
6.7.3. Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti Leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai.
6.8. 2025 m. balandžio 28 d. Portugalijos SIRENE biuras, vykdydamas konsultacijos procedūrą pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos SIRENE biurui pateikė užpildytą konsultacijos N formą dėl pareiškėjo (F. T.). Iš šio dokumento matyti: perspėjimo priežastis – trečiosios šalies piliečiui draudžiama atvykti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – SIS reglamento 24 ir 25 straipsniai, įrašo apie atsisakymą leisti atvykti pagrindas: Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų dėl atvykimo ir buvimo pažeidimas, konsultacijos priežastis (N forma): išankstinės konsultacijos prieš suteikiant arba pratęsiant leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (27 straipsnis „Sienos“ / 9 straipsnis „Grąžinimas“): prašymas pateikti perspėjimo pagrindą, konsultacijų teisinis pagrindas ir terminai: 9 straipsnio 1 dalis Grąžinimas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų), Portugalijos SIRENE biuras prašo pateikti informaciją apie sprendimo priežastis, sprendimą priėmusią instituciją sprendimo priėmimo datą, sprendimo vykdymo datą, sprendimo galiojimo trukmę, Policijos įrašus arba asmens teistumo duomenis, teismo nuosprendžius asmeniui, bet kokią kitą svarbią informaciją, papildomai nurodoma, kad minėtas asmuo šiuo metu prašo išduoti leidimą laikinai gyventi. Kad galėtų būti teisingai įvertinta paraiška, prašoma nurodyti šio SIS perspėjimo priežastį.
6.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, pažymėjo, kad Migracijos departamentas draudimą atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu pritaikė iš esmės remdamasis Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 24S21501, kurio pareiškėjas neskundė, nustatytomis aplinkybėmis.
8. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia, kad vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo nagrinėjamu klausimu, tačiau teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų. Todėl teismas vertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, tas, kurios paaiškėjo po ginčijamo Sprendimo priėmimo, nes jos yra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs Leidimą darbo pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir nesudarė darbo sutarties su MB „Rikas“, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog neatvykęs į Lietuvą, pareiškėjas prašė Portugalijos Respublikoje išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismas vertino, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, jog prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, pareiškėjas neketino iš tiesų įsidarbinti Lietuvoje, taigi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog Lietuvoje neįsidarbino, nes jam nebuvo suteikta darbo vieta, tačiau į bylą nepateikė jokių reikšmingų įrodymų šiuo aspektu, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.
10. Teismas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo išdavimo pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
11. Teismas vertino, kad nustačius, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis bei atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teismas sprendė, kad priimant Sprendimą dėl uždraudimo atvykti, buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, t. y. nenustatyta, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jokių ekonominių ryšių taip pat nenustatyta, asmeniui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza nebuvo išduoti.
12. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju 3 metų draudimo atvykti laikotarpis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, yra adekvatus ir protingas bei nepažeidžia proporcingumo ir kitų principų.
13. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo įtraukti perspėjimą į SIS, vertino, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Teismas nurodė, kad Sprendimo motyvai dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo pagrįsti nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pakankamai individualiu vertinimu (įvertintos pareiškėjo asmeninės aplinkybės, atsižvelgta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, daryta išvada, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, pabrėžtas aptariama priemone siekiamas tikslas – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę). Todėl teismas sprendė, kad ši Sprendimo dalis atitiko SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimus, yra proporcinga.
14. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir pareiškėjo skundą atmetė.
III.
15. Pareiškėjas F. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas, o teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, kurie buvo atlikti po to, kai buvo priimtas atsakovo Sprendimas pažeidė teisės principus ir teisės normas, nes turėjo pareigą įvertinti skundžiamo Sprendimo teisėtumą, t. y. pagrindą, kuriuo jis buvo priimtas, o ne vertinti vėlesnius pareiškėjo veiksmus, neturėjo teisės išplėsti atsakovo ir savo diskrecijos teisės, nes pareiškėjo kreipimasis į kitą šalį dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nesusijęs su atsakovo Sprendimu, todėl byla buvo išnagrinėta neteisingai.
17. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, priimdamas sprendimą rėmėsi atsakovo sprendimu, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas vien dėl to, kad pareiškėjas jo neskundė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam nebuvo suteikta darbo vieta Lietuvoje, todėl jis manė, jog sprendimo, kuriuo jam panaikintas Leidimas, skųsti nereikia. Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nevertino atsakovo sprendimo dėl Leidimo panaikinimo turinio ir teisėtumo, nors iš esmės juo rėmėsi priimdamas savo sprendimą, tačiau administracinių subjektų sprendimai neturi tokios teisinės galios, kaip teismo sprendimai, todėl jose nurodomi argumentai, teismo gali būti vertinami bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas sau palankaus sprendimo, o vien tai, kad pareiškėjas neįsidarbino, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas elgėsi neteisėtai ir jam turi būti nustatytas judėjimo ribojimas. Pareiškėjas pažymi, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi kortelė tampa negaliojanti, todėl asmuo negali su ja laisvai judėti Europos Sąjungoje, o teismas, priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išplėtė savo diskrecijos ribas.
18. Pareiškėjas dėl atsakovo Sprendimo neteisėtumo laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis, nors Įstatymas tik numato teisę, o ne pareigą visais atvejais kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi nustatyti minėtą ribojimą, peržengė suteiktos diskrecijos ribas.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (pvz., administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
20. Pareiškėjas dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungoje, pažymi, kad atsakovas dėl to sprendė net nenustatęs pareiškėjo grėsmės ir nepriėmęs atskiro administracinio akto, netinkamai taikė SIS reglamentą, neatsižvelgė į tai, kad perspėjimas pažeidžia teisės normas, cituoja SIS reglamento 21 straipsnį, pažymi, kad įvedant perspėjimą į SIS, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS bei remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, proporcinga nustatytam ribojimui, nebuvo priimtas joks administracinis aktas dėl jo grėsmės.
21. Pareiškėjas pažymi, kad nors jis yra trečios šalies pilietis, tačiau asmens teisė į darbą, teisė pasirinkti darbdavį yra ginama tarptautiniu lygiu, kuri negali būti ribojama atsakovo veiksmais. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susidarė situacija, kai atsakovas be pagrindo nusprendė jog pareiškėjas negali neatvykti dirbti, negali neįsidarbinti ir net negali keisti darbo vietos. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas panaikinto leidimo laikinai gyventi kortelės negrąžino, iki panaikinto leidimo laikinai gyventi kortelėje nurodyto Leidimo galiojimo pabaigos dėl leidimo gyventi išdavimo kreipėsi į Portugalijos kompetentingas institucijas, patvirtina Sprendimo motyvus, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno erdvės valstybėse. Atsakovas pažymi, kad konsultavosi su Portugalijos kompetentingomis institucijomis dėl pareiškėjo duomenų įrašymo į SIS priežasčių ir iš jų negavo duomenų, jog pareiškėjui būtų išduotas leidimas gyventi, todėl nėra pagrindo pareiškėjo duomenis išbraukti iš SIS. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi nepateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, o apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjo darbdavys nesuteikė jam darbo vietos, yra deklaratyvūs. Atsakovas pažymi, kad atvykstant į Europos Sąjungos valstybes yra patikrinama leidimo laikinai gyventi kortelė (joje nurodytas leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas), o ne paties leidimo laikinai gyventi galiojimas, todėl pareiškėjas galėjo atvykdamas į Europos Sąjungos valstybes pasinaudoti leidimu laikinai gyventi, kuris yra panaikintas. Atsakovas nurodo, kad SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, o pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo suvirintoju MB „Rikas“ pagrindu, MB „Rikas“ neįsidarbino, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė, todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymi, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 132 punktas nustato, kad Aprašo 130 ar 131 punkte nurodytame sprendime panaikinti leidimą laikinai gyventi nurodoma, kad jeigu užsienietis nepasinaudos Įstatymo 136 straipsnyje numatyta sprendimo apskundimo teise, jis turi grąžinti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas neskundė, tačiau leidimo laikinai gyventi negrąžino iki šiol, juo galėjo naudotis, kad patektų į kitas Šengeno erdvės valstybes. Atsakovas teigia, kad nustatęs, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis (apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje), pagrįstai vertino, kad pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), nes asmens leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl Migracijos departamentas, įvertinęs individualias aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Teismas vertino, kad kreipdamasis dėl leidimo išdavimo pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, o jam Sprendimu taikytos priemonės pagrįstos ir teisėtos.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neištyrė visų su byla susijusių aplinkybių, suabsoliutino atsakovo diskrecijos teisę uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, netinkamai įvertino atsakovo teisę priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo į SIS, nesant nustatytos pareiškėjo keliamos grėsmės.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas, nenustatęs ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
28. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė įvertinęs, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką, ir darbo sutarties su MB ,,Rikas“ nesudarė), kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Taip pat Sprendime nurodyta ir tai, kad yra pagrindas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti bei apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, atsižvelgus į draudimo atvykti instituto tikslą. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu.
29. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
30. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas nustato, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; kt.). Šios institucijos diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; kt.).
32. Tais atvejais, kai sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas teismo, ir administracinėje byloje yra vertinamas tik sprendimo uždrausti atvykti ir / ar įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas taip pat vertina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025; 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1762-602/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2697-415/2025).
33. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2023 m. gegužės 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 13 d. per Nepalo išorinių paslaugų teikėją. 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), priėmė sprendimą Nr. 24S21501, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, 2024 m. vasario 8 d. Leidimas paskelbtas negaliojančiu.
34. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, neatvykęs į Lietuvą, nesudaręs darbo sutarties su MB ,,Rikas“, negrąžinęs jam išduoto Leidimo kortelės, 2025 m. balandžio mėnesį Portugalijoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, 2025 m. balandžio 28 d. atsakovas gavo Portugalijos SIRENE biuro N formą. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad jam darbdavys nesuteikė darbo vietos ir jo neįdarbino, be to, pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių ir įrodymais pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti į Lietuvą ir pradėti dirbti jam išduoto Leidimo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių faktinių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir objektyvus pagrindas pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
35. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas turi teisę vertinti ir aplinkybių, atsiradusių jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, visumą sprendžiant, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. patvirtinantys deklaruotą ketinimą dirbti įmonėje, numatomą gauti atlyginimą ir legalaus pragyvenimo šaltinio, buvimą neatitinka tikrovės, taip pat kad pareiškėjas gali piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2620-552/2025).
36. Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.), kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Taigi kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai (ABTĮ 56 str.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.).
37. Atsižvelgusi į tai, jog atsakovas pagrįstai sprendė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą, pareiškėjo veiksmus panaikinus jam išduotą Leidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, byloje įrodyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.
38. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
39. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
40. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Sprendimo motyvai dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsti individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą, byloje konstatuota, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši skundžiamo Sprendimo dalis atitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimus, yra proporcinga.
44. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, tačiau pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose (pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024) buvo kitokios faktinės aplinkybės ir skirtingi ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo F. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.