- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eA-2697-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03792-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- D. S. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 24S161775 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nuostatas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad UTPĮ 133 straipsnis numato Migracijos departamentui tik teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais. Pareiškėjo vertinimu, jam pritaikytos poveikio priemonės yra neteisingos, nelogiškos, neproporcingos, nes nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai. Pareiškėjo teigimu, vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas negali būti pagrindas asmeniui nustatyti ribojimus, kurie buvo nustatyti pareiškėjui skundžiamu Sprendimu.
4. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko į Lietuvą, joje dirbo, buvo išnaudojamas darbdavio 4 mėnesius, kadangi jam nebuvo mokamas atlyginimas, todėl pareiškėjas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nutraukti darbo sutartį, taigi nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o atsakomybė už tai, kad darbdavys nemokėjo pareiškėjui atlyginimo negali būti perkeliama pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti, pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją, todėl Sprendimas neproporcingas, o atsakovas peržengė diskrecijos ribas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad per visą leidimo laikinai gyventi laikotarpį pareiškėjui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius pareiškėjo išvykimą ir įsidarbinimą Portugalijoje, kuriuos gavo 2025 m. kovo mėnesį, todėl galima spręsti, kad pareiškėjas ir nebuvo suinteresuotas atvykti į Lietuvą dirbti, o naudojosi išduotu leidimu laikinai gyventi ne ketindamas dirbti Lietuvoje, o kaip galimybe atvykti į Šengeno erdvę, esant įvestam draudimui į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS), buvo gauta informacija, kuri sudarė galimybę konstatuoti, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas būtent dėl migracijos procedūrų pažeidimo, o siekis užkardyti nelegalią migraciją Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje įgyvendinamas įtraukiant pranešimą į SIS. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui išduotame leidime laikinai gyventi nurodyta galiojimo data – 2025 m. spalio 6 d., kas sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas tikėjosi, jog galės neteisėtai juo naudotis iki jame nurodytos galiojimo datos, taigi nėra pagrindo teigti, kad nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti ginčijamą Sprendimą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas trečiosios šalies pilietis, neįgyja laisvo judėjimo teisės Šengeno erdvėje, jei tokios teisės jam nesuteikia kuri nors iš Šengeno valstybių ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų nei Migracijos departamentui, nei teismui, kurie patvirtintų, jog tarpininkavimo raštą teikusi bendrovė atsisakė jį įdarbinti / mokėti darbo užmokestį, pareiškėjas sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo neskundė, šis Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas teigė, kad pagrįstai vertino, jog galima pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, ir tai patvirtina jau po sprendimo priėmimo paaiškėję faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos migracijos procedūromis, norėdamas patekti į Šengeno erdvę, išvyko į Portugaliją praėjus vos keliems mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog darbdavys jam nemokėjo atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir SODRA) duomenimis, UAB „Clean&Care LT“ nurodė nedraudžiamuosius laikotarpius, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nedirbo. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvai, bet dėl to, jog pareiškėjas siekė apeiti valstybės narės teisę pažeisdamas migracijos procedūras ir nepagrįstai gaudamas leidimą laikinai gyventi kaip ketinantis Lietuvoje dirbti užsienietis. Iš vėliau paaiškėjusių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi galimybe atvykti į Šengeno erdvę, tam panaudodamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas pažymėjo, kad vienas draudimo atvykti instituto tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, todėl atsakovas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį Migracijos departamentas susiejo su ginčijamame sprendime nurodytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsakovas nurodė, kad užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar SIS.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Bangladešo pilietis, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), 2023 m. spalio 16 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 6 d., asmeniui įteiktas per išorės paslaugų teikėją (IPT) Indijoje. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S144979 panaikinti pareiškėjui 2023 m. spalio 16 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) nutraukta darbo sutartis su pareiškėju. Teismas nustatė, kad šiame sprendime nurodyta, jog: duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti SODROS informacinėje sistemoje, nustatyta, kad asmuo UAB „Clean&Care LT“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. ir už šį laikotarpį pareiškėjui nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Clean&Care LT“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 900 Eur, pareiškėjui už 2023 m. gruodžio mėnesį išmokėtas 568,42 Eur darbo užmokestis, nuo 2024 m. sausio mėnesio iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis (0 – 44 Eur), t. y. pareiškėjas faktiškai UAB „Clean&Care LT“ nedirbo, o 2024 m. balandžio 2 d. darbo sutartis buvo nutraukta. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Clean&Care LT“ pateiktame tarpininkavimo rašte, UAB „Clean&Care LT“ pranešimo apie pareiškėjo atleidimą Migracijos departamentui UTPĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nepateikė.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas minėtą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi jame taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA, kadangi jam nuo 2024 m. sausio mėnesio iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, su juo darbo sutartis buvo nutraukta ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvoje buvo įdarbintas tik nuo 2023 m. gruodžio 12 d., tačiau pastaruoju laikotarpiu faktiškai nedirbo, taigi neturi ryšių Lietuvos Respublikoje bei šeiminių ryšių. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui iš viso nebuvo mokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Clean&Care LT“ pateiktame tarpininkavimo rašte, o 2024 m. balandžio 2 d. darbo sutartis su juo buvo nutraukta, konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S161775 (Sprendimas), kuriuo dėl to, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas, nusprendė: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais.
11. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime nurodyta: pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, jis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, sudarė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau po 4 mėnesių darbo sutartis buvo nutraukta ir visą įdarbinimo laikotarpį nebuvo mokamas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis; šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Teismas nustatė, jog Sprendime taip pat nurodyta, kad įvertinus tai, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nutraukta, galima daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Sprendime nurodyta, jog įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, jog šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos, nacionalinį sąrašą (toliau ir – Nacionalinis sąrašas) teiktini SIS.
12. Teismas nustatė, kad į bylą Migracijos departamentas pateikė: pareiškėjo asmeniškai pateiktą 2023 m. liepos 13 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2307-LLG-2313, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dirbs juridiniame asmenyje, kurio registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), direktorius T. P., pareiškėjas dirbs valytoju, numatomas jo darbo užmokestis per mėnesį – 900 Eur, pareiškėjo deklaruojamas gyvenamosios vietos adresas nurodytas toks pats kaip darbdavio registracijos adresas, UAB „Clean&Care LT“ Migracijos departamentui 2023 metais pateiktą tarpininkavimo raštą Nr. 20230613-108431, kuriame nurodyta, kad UAB „Clean&Care LT“, kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktorius T. P.: 1) kviečia pareiškėją, nes pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas užimtumo tarnybos sprendimas; 2) pareiškėją įdarbins pagal darbo sutartį ne trumpesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį; 3) pareiškėjas dirbs pastatų vidaus valytoju; 4) pareiškėjui darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 900 Eur mėnesinis atlyginimas. Migracijos departamentas taip pat pateikė 2024 m. liepos 10 d. išrašą iš SODROS informacinės sistemos, kuriame nurodyta, kad:1) UAB „Clean&Care LT“ savo darbuotojui pareiškėjui už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 568,42 Eur; 2) už 2024 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius įmonė pareiškėjui nieko nesumokėjo (nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 29 d. buvo nedraudiminis laikotarpis); 3) pareiškėjas iš UAB „Clean&Care LT“ atleistas 2024 m. balandžio 2 d. ir jam išmokėta – 9,36 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė 2024 m. vasario 4 d. Apgyvendinimo registracijos formą, jog pareiškėjas 2024 m. vasario 3 d. atvyko, o 2024 m. vasario 4 d. išvyko iš apgyvendinimo įstaigos Portugalijoje (Lisabonoje), pareiškėjo Migracijos departamentui 2025 m. kovo 1 d. pateiktą pranešimą Nr. PRNŠ-0006, kuriame pareiškėjas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Portugalijoje (Lisabonoje) ir paaiškino, kad į Lietuvą atvyko gavęs leidimą dirbti, Lietuvos Vyriausybė išdavė pareiškėjui dvejus metus galiojančią leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, tačiau be vizos pase, kai pareiškėjas atvyko į Lietuvą, aplinkybės jam nebuvo palankios, todėl jis nusprendė persikelti į Portugaliją.
13. Teismas aptarė ginčui aktualias UTPĮ, SIS reglamento, NAS taisyklių 15 punkto, Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 24S144979, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, teismui neskundė ir šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas šioje byloje.
14. Teismas vertino, kad šioje byloje svarbūs šie aspektai: pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo tikslu, kad dirbs UAB „Clean&Care LT“, gautą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaudojo visiškai kitiems tikslams ir apie tai neinformavo Migracijos departamento, neinformavo atsakovo apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios lėmė tai, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas leidimą laikinai gyventi naudojo tam, kad įvažiuotų į Europos Sąjungą, į Šengeno erdvę ir su juo gyventų, dirbtų kitoje Europos Sąjungos valstybėje – Portugalijoje, į Portugaliją atvyko ir joje gyveno su Lietuvoje 2023 m. spalio 16 d. išduotu leidimu laikinai gyventi.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose (skunde) ir teismo posėdyje pateikė skirtingą, vieną kitai prieštaraujančią informaciją: skunde paaiškino, jog jis atvyko į Lietuvą, joje dirbo, buvo išnaudojamas darbdavio 4 mėnesius, kadangi jam nebuvo mokamas atlyginimas, tačiau teismo posėdyje pareiškėjas jau aiškino kitaip – kad kai pareiškėjas atvyko į Lietuvą, jis nerado UAB „Clean&Care LT“, nerado savo darbo vietos, bandė susisiekti su UAB „Clean&Care LT“ (skambino, rašė žinutes), bet su niekuo susisiekti nepavyko, todėl išvyko iš Lietuvos, jog pareiškėjui UAB „Clean&Care LT“ atlyginimo nemokėjo 2023 metų gruodį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš Lietuvos į Portugaliją išvyko 2024 m. vasario pradžioje (bylos duomenimis 2024 m. vasario 3 d. pareiškėjas jau buvo Portugalijoje), o 2024 m. liepos 10 d. išraše iš SODROS informacinės sistemos nurodyta, kad UAB „Clean&Care LT“ savo darbuotojui pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 568,42 Eur, už 2024 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius įmonė pareiškėjui nieko nesumokėjo (nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 29 d. buvo nedraudiminis laikotarpis), pareiškėjas iš UAB „Clean&Care LT“ atleistas 2024 m. balandžio 2 d. ir jam išmokėta – 9,36 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, įsiteisėjęs.
16. Teismas sutiko su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Sprendimo turinį, UTPĮ 133 straipsnio 1, 8 dalyse, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas pagrįstu, proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus ir nėra pagrįstų argumentų, kuriais remiantis jis turėtų būtų sutrumpintas arba panaikintas.
17. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai įvedė perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo Sprendimo priėmimo, pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, tinkamas ir svarbus, jog perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS, perspėjimo įvedimas į SIS ir nustatytas 3 metų terminas atitinka proporcingumo principą.
18. Teismas sprendė, kad Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, nekyla abejonių, jog pareiškėjui buvo aiškus ginčijamo Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai ir nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
20. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime nėra nurodyta faktinių aplinkybių apie tai, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pareiškėjui įvesti ribojimai neproporcingi, o pagal teismų praktiką darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus. Pareiškėjas teigia, kad jei užsienietis nesudarė darbo sutarties, nes jis neatvyko dirbti ir neatvyko į Lietuvą, gyvenamosios vietos nedeklaravo, nereiškia, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl teismas neteisingai nurodo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
21. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti, todėl jis turi būti panaikintas. Pareiškėjas teigia, kad jis nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją, todėl Sprendimas nėra proporcingas, t. y. atsakovas peržengė diskrecijos ribas.
22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
24. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, kad pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas pagrįstu, proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus ir nėra pagrįstų argumentų, kuriais remiantis, jis turėtų būtų sutrumpintas arba panaikintas. Atsakovas teigia, kad Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administracinio sprendimo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, jis aiškus ir suprantamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtrauktas perspėjimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, įsiteisėjęs ir nevertino šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertino kaip svarbią aplinkybę tai, jog gautą leidimą laikinai gyventi pareiškėjas panaudojo visiškai kitiems tikslams ir apie tai neinformavo Migracijos departamento, neinformavo atsakovo apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios lėmė tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas leidimą laikinai gyventi naudojo tam, jog įvažiuotų į Europos Sąjungą, į Šengeno erdvę ir su juo gyventų, dirbtų kitoje Europos Sąjungos valstybėje – Portugalijoje, teismas sutiko su Sprendimo išvada, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, jog atsakovas pagrįstai įvedė perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo Sprendimo priėmimo, o terminas atitinka proporcingumo kriterijus.
27. Šioje byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), priimtas, nes pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Kaip faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas nurodyta tai, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S144979 panaikinti pareiškėjui 2023 m. spalio 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktu bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su juo nutraukta.
28. Byloje skundžiamo atsakovo Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti UTPĮ 133 straipsnio 1 dalis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalies c punktas, NAS taisyklių 15 punktas, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktai.
29. Motyvuodamas Sprendimą atsakovas nurodė, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., jog buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, sudarė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau po 4 mėnesių darbo sutartis buvo nutraukta ir visą įdarbinimo laikotarpį nebuvo mokamas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte), tai, jog asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis; šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atsakovo vertintas kaip proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
30. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
31. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.).
32. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas nustato, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad tais atvejais, kai sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas teismo, ir administracinėje byloje yra vertinamas tik sprendimo uždrausti atvykti ir / ar įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas taip pat vertina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025, 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1762-602/2025; kt.).
36. Kaip matyti iš Sprendimo motyvų, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kadangi buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su pareiškėju. Taigi iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi tik sprendime, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nustatytomis aplinkybėmis.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo konkrečiu atveju vien faktinė aplinkybė, kad užsieniečiui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, nutraukta darbo sutartis, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes jis atvyko į Lietuvos Respubliką, SODROS duomenys patvirtina, kad jis buvo įdarbintas, jam bent pirmą mėnesį už darbą Lietuvoje įmonėje, kuri teikė tarpininkavimo raštą dėl jo įdarbinimo, buvo išmokėtas darbo užmokestis. Taigi nustatytos aplinkybės nepatvirtina ir pareiškėjo piktnaudžiavimo atsakovo nurodomu aspektu, o pareiškėjo situacija neatitiko Kriterijų aprašo 14 punkte nustatytų sąlygų, nes atsakovas nepagrįstai panaikindamas leidimą laikinai gyventi taikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o leidimas laikinai gyventi pagrįstai panaikintas UTPĮ ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (pareiškėjas šių pagrindų nepaneigė). Jokių kitų argumentų Sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į SIS, atsakovas nenurodė. Aplinkybės, kad pareiškėjas išvyko į Portugaliją ir ten įsidarbino, nebuvo aptartos ir jomis nebuvo motyvuojamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimas, kaip matyti iš bylos duomenų, jos paaiškėjo gerokai vėliau po Sprendimo priėmimo. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepagrįstai sprendė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, Sprendime nėra pateikta savarankiškų argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis negali būti laikomas proporcingu ir atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, taigi priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ši Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina.
40. NAS taisyklių 5 punktas nustato, kad į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas) 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu.
41. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei NAS taisyklių 15 punktu.
42. Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
43. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
44. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, todėl atsakovas sprendė, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS). Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio ir Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų, yra neproporcingas, todėl naikintinas.
47. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjo skundas tenkinamas.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
50. Pareiškėjas, grįsdamas patirtas išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas pateikė tik advokato padėjėjo už skundo parengimą išrašytą sąskaitą 250 Eur sumai, bet nepridėjo duomenų, įrodančių, kad ši sąskaita yra apmokėta. Kadangi priteisiamos tik proceso šalių pagrįstos ir realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 41 str. 1 d.), šiuo atveju pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas nepriteisiamos. Paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o paduodamas apeliacinį skundą – 11,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo D. S. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 24S161775.
Priteisti pareiškėjui D. S. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.