- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- eA-1762-602/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06098-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 24S233895, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įspėjimą (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino individualios pareiškėjo situacijos bei visų faktinių aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą. Teigė, kad Sprendimas yra grindžiamas vieninteliu argumentu, jog Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl priėmė Sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įrašė jo duomenis į SIS.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neteikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, Migracijos departamento sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, apskundė Regionų administraciniam teismui ir skunde aiškiai išdėstė visas faktines aplinkybes, susijusias su jo individualia situacija, ir nors teismas administracinėje byloje Nr. eI2-12309-561/2024 netenkino pareiškėjo skundo, tačiau konstatavo, jog jis neatitiko formalių Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų, nenustatė, kad pareiškėjas būtų nesąžiningas bei piktnaudžiavo savo teisėmis.
4. Pareiškėjas teigė, kad jis niekaip negalėjo numatyti to, jog darbdavys iš karto vykdys savo įsipareigojimus visa apimtimi, o vėliau apskritai nevykdys savo įsipareigojimų, t. y. nemokės pažadėto darbo užmokesčio. Pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtakos arba priversti darbdavį mokėti jam sutartą darbo užmokestį. Pareiškėjas, įtikintas darbdavio, sąžiningai tikėjo ir laukė, kad jam bus suteikta pakankamai darbo ir atitinkamai bus mokamas sutartas atlyginimas. Pareiškėjo nuomone, faktiškai ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių darbdavys nemokėjo jam sulygto darbo užmokesčio. Pareiškėjui vėl teko ieškoti naujo darbdavio ir keisti darbą, dėl to jis ir vėl pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Nors pareiškėjas buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Logviltra“, tačiau savo iniciatyva nuo 2023 m. vasario 21 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, t. y. gavo licenciją vykdyti keleivių vežimą už atlygį, bei turėjo papildomų lėšų pragyvenimui Lietuvoje.
5. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis teisėtai dirba ir gyvena kitoje Šengeno valstybėje – Slovakijoje, Šengeno zonoje. Pareiškėjas neturėjo galimybių anksčiau pateikti papildomų dokumentų.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
8. Atsakovo nuomone, pareiškėjas sąmoningai bando klaidinti teismą savo argumentus pateikdamas kaip teismo aiškinimą. Teismas administracinėje byloje Nr. eI2-12309-561/2024 priimtame sprendime dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą spręsti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui, remiantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, buvo išsiųstas pranešimas. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis neteks galimybės dirbti Lenkijoje, nes įvestas perspėjimas į SIS. Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas. Taigi ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi, todėl pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas neteks galimybės dirbti Lenkijoje, nes įvestas perspėjimas į SIS, nepagrįsti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčijame Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis, pagrįstų motyvų. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo atsižvelgta į anksčiau turėtus leidimus laikinai gyventi ir vizas, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, buvo įdarbintas nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2024 m. kovo 6 d.
11. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie nulemti išimtinai tik darbo santykiais. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Atsakovas nesutiko, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo pagrįstas. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (per darbo UAB „Amber Food“ laikotarpį nei vieną darbo mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, asmeniui 4 mėn. apskritai nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjas 4 mėn. bendrovėje faktiškai nedirbo).
II.
12. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimą, 2024 m. spalio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje duomenų apie gautas pareiškėjo darbo ar su darbo santykiais susijusias pajamas nėra. Lietuvos transporto saugos administracija 2023 m. vasario 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
14. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 24S146381 panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760177647, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI2-12309-561/2024, teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas, yra įsiteisėjęs.
15. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 18 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
16. Teismas rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 9 dalies, 133 straipsnio 1 ir 8 dalių, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 11, 14 punktų nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 24S146381, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas UAB „Logviltra“ dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. liepos 12 d. ir jam vieną kartą buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Logviltra“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 205 Eur. Pareiškėjas UAB „Ravainė“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir jam minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas UAB „Ravainė“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Pareiškėjas UAB „Kubiliaus transportas“ dirbo nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. ir minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovėje pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (iš viso 2 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, o nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) darbo užmokestis apskritai nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas nurodytu laikotarpiu bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui, tačiau skundas atmestas, apeliacine tvarka neskųstas, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
18. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, nustatė, kad draudimas pareiškėjui iki 2027 m. spalio 17 d. atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir atsižvelgus į tai, jog, prašydamas išduoti leidimą gyventi, pareiškėjas siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, jis neturi jokių socialinių ar šeimyninių ryšių Lietuvoje. Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad turi pragyvenimo šaltinį, socialinių – ekonominių ryšių Lietuvoje. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsižvelgė į nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas nedirbo pastoviai, keitė darbovietes, darbo santykiai truko vos kelis mėnesius, nėra aišku, dėl kokių priežasčių jie buvo nutraukti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie darbdavio kaltę ar darbdavio neteisėtus veiksmus. Atsakovui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys apie kitą pragyvenimo lėšų šaltinį, ketinimus atidaryti individualią veiklą. Siekdamas paneigti ginčijamame Sprendime nustatytas, pareiškėjo teigimu, nepagrįstas aplinkybes, ir išvengti nepalankaus sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo, pareiškėjas turėjo objektyvias sąlygas nuo darbo sutarties atsisakymo momento pateikti atsakovui objektyvius duomenis apie susiklosčiusią situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priimdamas sprendimą, vertino pareiškėjo situaciją ir atsižvelgė į individualias aplinkybes, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepaneigė skundžiamame Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ir atlikto jų vertinimo, teismas sprendė, jog šis Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies įtraukti į SIS perspėjimą, teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsnių nustatytus pagrindus.
21. Teismas, remdamasis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 dalies c punktu ir įvertinęs, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei tai, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, sprendė, kad Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
22. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir šis tikslais pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Migracijos departamentas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamą situaciją draudimo atvykti instituto tikslų kontekste bei vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu, turėjo teisinį bei faktinį pagrindą įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas detaliai pagrindė perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjo atžvilgiu, įtraukimo į SIS nurodydamas, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu ir jog pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Teismas konstatavo, jog Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, Sprendimas yra pakankamai motyvuotas bei priimtas individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.
24. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas neskundė apeliacine tvarka Migracijos departamento sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi (administracinė byla Nr. eI2-12309-561/2024. Pareiškėjas neįrodė, kad darbo santykiai buvo nutraukti dėl darbdavio kaltės, bei nepateikė įrodymų, jog duomenys, kuriuos jis pateikė leidimui gauti, atitinka tikrovę.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas vertino, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.
III.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esmingai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Regionų administracinio teismo formuojamos praktikos visiškai analogiškų aplinkybių klausimų teisės aiškinimo apimtyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. eA-1137-822/2025, Nr. eA-960-822/2025, Nr. eA-1357-525/2025, Nr. A-1372-629/2025, Nr. eA-1293-822/2025 ir kt.). Nurodytose bylose visais atvejais buvo panaikinta atsakovo sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.
28. Pareiškėjas teigia, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas. Prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai.
29. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, jog jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus.
30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nevertino, jog kitos valstybės narės leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2024 m. rugsėjo 3 d. (Slovakijoje), tuo tarpu skundžiamas Sprendimas priimtas 2024 m. spalio 18 d., todėl nagrinėjamu atveju padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Iki Sprendimo priėmimo jam nebuvo uždrausta nei likti Lietuvoje, nei juolab atvykti ir apsigyventi visoje Šengeno erdvėje, jis nepadarė nieko neteisėto ir būdamas visiškai sąžiningas, ieškojo darbo galimybių kitose Šengeno valstybėse bei galiausiai rado labai gerą darbo pasiūlymą ir įsidarbino bei gavo leidimą laikinai gyventi Slovakijoje. Teigia, kad šiuo metu jis su leidimu laikinai gyventi gyvena ir dirba Slovakijoje, dėl Lietuvoje pritaikyto draudimo atvykti į visą Šengeno zoną, pareiškėjas gali netekti leidimo laikinai gyventi Slovakijoje, o tai yra nesąžininga, neproporcinga ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo darbo ir išduoto leidimo laikinai gyventi kitoje valstybėje, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo laikyti sprendimą pagrįstu.
31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad SIS reglamento 29 straipsnis numato, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje: perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoją išduodančiąją valstybę narę; išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą ir per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo praneša perspėjimą pateikusiais valstybei narei apie savo sprendimą; jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiais valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė SIS reglamento 24, 25 bei 29 straipsnių nuostatas, kadangi skundžiamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjas tuo metu jau buvo įgijęs kitos valstybės narės leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
32. Pareiškėjas teigia, kad negalėjo daryti darbdaviams įtakos ir tikėjosi, jog jam bus suteiktas sulygtas darbas ir mokamas nustatytas darbo užmokestis. Jis negalėjo numatyti, kad darbdaviai nevykdys savo įsipareigojimų, sąžiningai tikėjo ir laukė, jog jam bus suteiktas darbas ir mokamas sutartas atlyginimas. Taigi ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių darbdavys nemokėjo jam darbo užmokesčio. Nurodo, kad ketindamas pakeisti darbdavį, pareiškėjas 2024 m. balandžio 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir įsidarbinti UAB „Amber Food“. Būdamas užsieniečiu ir iš esmės negalėdamas suprasti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jis sąžiningai klydo, manydamas, jog dirbdamas pavėžėju ir gaudamas reguliarias pajamas bei mokėdamas mokesčius, pareiškėjas atitiks teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių darbą, reikalavimus. Tačiau dirbdamas pavėžėju, jis reguliariai kas mėnesį gaudavo pajamas. Teigia, kad kol laukė sprendimo leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas gavo Migracijos departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir sužinojo, jog jis be jokio įspėjimo buvo atleistas iš UAB „Kubiliaus transportas“.
33. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neteikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, priešingai, nuo pat pradžių buvo sąžiningas ir maksimaliai stengėsi, jog galėtų tęsti darbo santykius Lietuvoje ir gauti darbo pajamų.
34. Teigia, kad suradęs darbą Lenkijoje, išvyko į Lenkiją ir laukė sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu. Būdamas Lenkijoje, gavo skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą.
Šalies argumentai
35. Pareiškėjas teigia, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Turi būti vertinamos pareiškėjo individualios aplinkybės ir padėtis. Skundžiamas Sprendimas, kuriuo uždraudžiama atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, yra neabejotinai perteklinis ir neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) bei nepagrįstas.
36. Pareiškėjas pažymi, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
37. Nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu pagrindu atsakovas nusprendė į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į SIS dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų.
38. Pareiškėjas vertina, kad šiuo atveju buvo pažeistos Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies nuostatos, kurios skelbia, jog prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Uždrausdamas pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, yra perteklinis ir neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šis sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine–komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra visi pagrindai išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų.
39. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus, o pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti. Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, nėra administracinio teisės pažeidimo įrodymų ir Sprendimu iš esmės pažeidžiamas Įstatymas, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562 2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento „Dėl 2009 m. liepos 13 d. Bendrijos vizų kodekso nustatymo“ (toliau – ir Vizų kodeksas) ir kt. reikalavimus. Atsakovo Sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas apsiribojo vien formaliu sprendimo priėmimu, neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, skundžiamo Sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė. Atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas.
40. Nagrinėjamu atveju netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas, neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudarė prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Atsižvelgiant į ankščiau pateiktas aplinkybes, teisinę argumentaciją ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju netinkamai vertinti įrodymai ir netinkamas teisės normų, reglamentuojančių užsieniečių leidimo gyventi aiškinimas ir taikymas, suformuotos teismų praktikos ignoravimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą sprendimą, kuris naikintinas.
Atsiliepimas
41. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
42. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo į SIS. Pažymi, kad Lietuvos Respublika yra Šengeno zonos dalis, o kiekviena Šengeno zonos valstybė yra atsakinga už Šengeno zoną, t. y. kiekvieną valstybė turi užtikrinti saugumą, užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir piktnaudžiavimui migracinėmis procedūromis visoje zonoje. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl Migracijos departamentas vertino, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, jog šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Taigi Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį Migracijos departamentas susiejo su 2024 m. birželio 14 d. sprendime Nr. 24S146381 nustatytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
43. Atsakovas pažymi, kad sprendimas įtraukti perspėjimą į SIS yra priimtas individualaus įvertinimo pagrindu, t. y. kiekvieno užsieniečio situacija unikali ir turi būti vertinama individualiai. Atsižvelgus į faktines aplinkybes, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas dirbti Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Be to, patys pareiškėjo veiksmai parodo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog išvyko į Lenkiją, apeliaciniame skunde nurodo, jog jau 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas Slovakijos leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas piktnaudžiaudamas leidimo laikinai gyventi suteikiama teise keliauti ir teisėtai būti Šengeno erdvėje, kuris buvo išduotas dirbti Lietuvos Respublikoje, teikė įvairius prašymus išduoti leidimą gyventi kitose Šengeno erdvės valstybėse, siekdamas įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.
44. Atsakovas pažymi, jog Slovakijos kompetentingos institucijos Migracijos departamentui nepranešė, ar pareiškėjo leidimas laikinai gyventi yra panaikintas.
45. Atsakovas teigia, kad įvertinus tai, jog asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
46. Atsakovas vertina, kad Regionų administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
47. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtraukti į SIS įspėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, jis atitinka VAĮ administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus, nustatytas draudimo atvykti terminas yra proporcingas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
49. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose.
50. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
51. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 24S146381, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760177647, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
52. Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis VSDFV informacinėje sistemoje nustatė, kad pareiškėjas UAB „Logviltra“ dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. liepos 12 d. ir jam vieną kartą buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Logviltra“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 205 Eur. Pareiškėjas UAB „Ravainė“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir jam minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas UAB „Ravainė“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Taip pat pareiškėjas UAB „Kubiliaus transportas“ dirbo nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. ir minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (iš viso 2 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), o nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) darbo užmokestis apskritai nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas nurodytu laikotarpiu UAB „Kubiliaus transportas“ nedirbo. Pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 14 d. įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 21 d. pareiškėjui išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Kadangi pareiškėjui 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas, kitų pajamų jis negauna, Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui, tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, jis yra galiojantis ir įsiteisėjęs.
53. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, skundžiamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas nes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą Migracijos departamentas vertino kaip proporcingą, atitinkantį Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
54. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
55. Kriterijų vertinimo tvarkos, kurios 11 punkte, be kita ko, numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
56. Aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, jog ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; kt.).
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024 ir kt.).
59. Kaip matyti iš Sprendimo motyvų, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kadangi buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su pareiškėju. Taigi iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi sprendime, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nustatytomis aplinkybėmis.
60. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo konkrečiu atveju vien faktinė aplinkybė, kad užsieniečiui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, nutraukta darbo sutartis, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo aptariamu aspektu. Jokių kitų argumentų Sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nenurodė. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
62. Teisėjų kolegijas nuomone, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepagrįstai sprendė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, Sprendime nėra pateikta savarankiškų argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą ir objektyvų pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis negali būti laikomas proporcingu ir atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
63. Migracijos departamento Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei Taisyklių 15 punktu.
64. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
65. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
66. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, užsieniečiui nebuvo mokamas sutartas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme ir tarpininkavimo rašte, su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, o tai, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS II). Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o Migracijos departamento sprendimai, kuriems trūksta motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024).
69. Įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio ir Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų, yra neproporcingas, todėl naikintinas.
70. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjo skundas tenkinamas.
71. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
72. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
73. Pareiškėjas nors ir prašo teismo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nepateikia. Paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o paduodamas apeliacinį skundą – 11,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 24S233895.
Priteisti pareiškėjui N. A. (N. A.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.