- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- eI2-12309-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03317-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 24S146381 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad suprasdamas, jog ankstesnėje bendrovėje (uždaroji akcinė bendrovė „Ravainė“ (toliau – ir UAB „Ravainė)), kurioje jis buvo įdarbintas, nebus mokamas tinkamas darbo užmokestis, ketindamas pakeisti darbdavį ir toliau dirbti UAB „Kubiliaus transportas“, 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas dar kartą Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu. 2023 m. spalio 24 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S190469 jam buvo leista pakeisti darbdavį. Kadangi ketino dirbti minėtoje bendrovėje, nuo 2023 m. lapkričio 10 d. įsidarbino ir dirbo bendrovėje pagal darbo sutartį.
Pareiškėjas pažymi, kad teikdamas prašymą pakeisti darbdavį jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti ir gauti už darbą reguliarias pajamas bei pagrįstai tikėjosi, kad bendrovė, pateikusi Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriame įsipareigojo jį įdarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti jam darbo užmokestį, kurio dydis yra 1 386 Eur, lygiai taip pat kaip ir jis, laikysis savo įsipareigojimų.
Po darbo sutarties su bendrovė sudarymo, pareiškėjas iš savo pusės stengėsi sąžiningai atlikti darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas ir kurį laiką viskas klostėsi pakankamai gerai, darbdavys 2023 m. lapkričio–gruodžio mėn. mokėjo jam darbo užmokestį, nors ir mažesnį už tarpininkavimo rašte numatytus 1 386 Eur, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių darbdavys nuo 2024 m. sausio mėn. visai nustojo mokėti pažadėto darbo užmokesčio, nenutraukęs su pareiškėju darbo sutarties.
Pažymi, kad pareiškėjas niekaip negalėjo numatyti, kad darbdavys iš karto vykdys savo įsipareigojimus visa apimtimi, o vėliau aplamai nevykdys savo įsipareigojimų, tai yra nemokės pažadėto darbo užmokesčio. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas niekaip negalėjo įtakoti arba priversti darbdavį mokėti jam sutartą darbo užmokestį. Pareiškėjas, įtikintas darbdavio, sąžiningai tikėjo ir laukė, kad jam bus suteikta pakankamai darbo ir atitinkamai bus mokamas sutartas atlyginimas. Taigi, faktiškai ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių darbdavys nemokėjo jam sulygto darbo užmokesčio.
Nors buvo įdarbintas UAB „Logviltra“ savo iniciatyva nuo 2023 m. vasario 21 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, tai yra gavo licenciją vykdyti keleivių vežimą už atlygį, bei turėjo papildomų lėšų pragyvenimui Lietuvoje. Tuomet darbdaviui net nenutraukus su juo darbo santykių, bet paaiškėjus, kad darbdavys nustojo mokėti jam darbo užmokestį, pareiškėjas, kaip ir dauguma jo tautiečių, atsidūrusių panašioje dėl darbdavių nesąžiningų veiksmų susiklosčiusioje situacijoje, tam, kad turėti lėšas pragyvenimui, ir iki šiol tiesią keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, bei ketindamas pakeisti nesąžiningą darbdavį 2024 m. balandžio 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, tuomet įsidarbinti UAB „Amber Food“.
Pareiškėjas sąžiningai klydo, manydamas, kad dirbdamas pavėžėju ir gaudamas reguliarias pajamas bei mokėdamas mokesčius, jis atitiks teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių darbą, reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad dirbdamas pavėžėju, pareiškėjas reguliariai kas mėnesį gauna pajamas. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimas jam buvo netikėtas, juolab, kad apie numatomą sprendimą panaikinti leidimą iš Departamento jokių pranešimų ar įspėjimų negavo.
Taip pat gavus Migracijos departamento Sprendimą pareiškėjas sužinojo, kad jis UAB „Kubiliaus transportas“ jau nebedirba. Jokių perspėjimų ar pranešimų apie numatomą darbo santykių nutraukimą iš darbdavio taip pat negavo. Pabrėžia, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai numato darbdavio pareigą iš anksto informuoti darbuotoją, tame tarpe ir užsienietį, apie numatomą nutraukti darbo sutartį, todėl mano, kad bendrovė nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo apklaustas darbdavys UAB „Kubiliaus transportas“, nėra jokių bendrovės paaiškinimų apie darbo sutarties su pareiškėju nutraukimo aplinkybes, apie pareiškėjui nemokėto tarpininkavimo rašte nurodyto atlyginimo priežastis. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, privalėjo išaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pašalinti visas abejones, išreikalauti iš bendrovės paaiškinimus ir tik tuomet priimti Sprendimą.
Migracijos departamentas iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes jis nedirbo UAB „Kubiliaus transportas“, nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus, nesuteikė protingo termino šiems trūkumams pašalinti ir priėmė nepagrįstą Sprendimą, juo labiau, kad Migracijos departamente dar narinėjamas jo prašymas leisti pakeisti darbdavį, kas parodo, jog pareiškėjas stengėsi tęsti darbo santykius su Lietuvoje įkurtais darbdaviais, tai yra ir toliau palaikyti ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu darbui UAB „Logviltra“. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760177647, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23S106090 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Ravainė“. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Kubiliaus transportas“ 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S190469 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Kubiliaus transportas“.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Logviltra“ dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. liepos 12 d., ir pareiškėjui vieną kartą buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Logviltra“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1205 Eur.
Pareiškėjas UAB „Ravainė“ buvo įdarbintas nuo 2023 liepos 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., ir pareiškėjui minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas UAB „Ravainė“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Pareiškėjas UAB „Kubiliaus transportas“ (toliau – ir Bendrovė) dirbo nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. ir asmeniui minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovėje pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Nustatyta, kad už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (iš viso 2 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – ir MMA) (277,2 – 802,42 Eur), o nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas nurodytu laikotarpiu Bendrovėje nedirbo. Pažymi, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl darbdavio pakeitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovėje pateiktame tarpininkavimo rašte.
Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas, taigi, dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo negaunamo darbo užmokesčio.
Pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, Migracijos departamentui nėra nustatyta pareiga informuoti pareiškėją apie jo atleidimą iš darbo. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pažymi, jog pagal Bendrovės tarpininkavimo raštą pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1 386 Eur. Tačiau pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų.
Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA) ir Bendrovei nutraukus darbo sutartį, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo gyventi išdavimo.
Pareiškėjas turi teisę vykdyti individualią veiklą, tačiau kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo Bendrovėje ne visą darbo dieną, pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo Bendrovėje) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginius, jog ginčijamu sprendimu pareiškėjo asmens teisės ir laisvės yra suvaržomas, akivaizdžiai labiau negu reikia laiko atmestinais. Pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Taip pat pažymi, jog atitinkant Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimus, pareiškėjas gali teikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas su 2022 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu darbui UAB „Logviltra“.
Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad su pareiškėju darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 8 d.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ravainė“ pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23S106090 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Ravainė“.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Kubiliaus transportas“, 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S190469 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Kubiliaus transportas“.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Logviltra“ dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. liepos 12 d., ir pareiškėjui vieną kartą buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Logviltra“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 205 Eur.
Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Ravainė“ buvo įdarbintas nuo 2023 liepos 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., ir pareiškėjui minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas UAB „Ravainė“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Pareiškėjas UAB „Kubiliaus transportas“ dirbo nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. ir minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovėje pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur.
Nustatyta, kad už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (iš viso 2 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, o nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas nurodytu laikotarpiu Bendrovėje nedirbo.
Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų pagrindu, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Pareiškėjas skunde teismui neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad apie tai, jog UAB „Kubiliaus transportas“ jau nebedirba, jis sužinojo tik gavęs Sprendimą. Jokių perspėjimų ar pranešimų apie numatomą darbo santykių nutraukimą ir darbdavio taip pat negavo. Pareiškėjas skunde teismui taip pat neneigia, kad jam ne visus darbo laikotarpius buvo mokamas tarpininkavimo raštuose nurodomas atlygis.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 802,42 Eur. Kaip ir nėra ginčo, kad pareiškėjui tam tikru laikotarpiu buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei buvo nurodomas bendrovių pateiktuose tarpininkavimo raštuose, t. y. pareiškėjas UAB „Ravainė“ buvo įdarbintas nuo 2023 liepos 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir pareiškėjui minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas UAB „Ravainė“ pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Pareiškėjas UAB „Kubiliaus transportas“ dirbo nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. ir minėtu laikotarpiu nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovėje pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis – 1 386 Eur. Nustatyta, kad už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (iš viso 2 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, o nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.
Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis darbo Bendrovėje laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.
Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo raštuose nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 11 d. buvo atleistas iš darbo, turėjo spręsti dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad dirbdamas Bendrovė vykdė ir individualią veiklą, todėl pajamų pragyvenimui turėjo. Pažymėtina, kad atsakovas visiškai pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turi teisę vykdyti individualią veiklą, tačiau pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo Bendrovėje ne visą darbo dieną, pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo Bendrovėje) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad jis stengėsi tęsti darbo santykius su Lietuvoje įkurtais darbdaviais, tai yra ir toliau palaikyti ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovą su prašymu dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Argumentai, kad buvo pažeistas gero administravimo principas laikomi nepagrįstais. Įstatymas nenustato atsakovui pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo paaiškinimais niekaip negalėtų paneigti to fakto, kad jam buvo mokėtas mažesnis atlyginimas ar iš viso atlyginimas nebuvo mokėtas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo N. A. (N. A.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.