Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-6150-1244/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-19
Bylos Nr.: eI2-6150-1244/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07216-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Justina Nasutavičienė, Rūta Miliuvienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas: F. T.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-6150-1244/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07216-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo F. T. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55286 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) uždrausti F. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą remiantis tuo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, tačiau vien leidimo gyventi panaikinimas negali lemti Sprendimo priėmimo.

2.2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 133 straipsnyje numatyta tik atsakovo teisė nustatyti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, tačiau ne absoliuti pareiga daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pritaikytos poveikio priemonės yra neteisingos ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti skundžiamą Sprendimą.

2.3. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų. Siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta tuo metu aktuali informacija. Lietuvoje pareiškėjas neįsidarbino, kadangi jam nebuvo suteikta darbo vieta, tačiau Lietuvos įmonės pakankamai dažnai taiko tokią darbo praktiką, kai už užmokestį įdarbina užsieniečius, o vėliau atsisako juos priimti dirbti, todėl prieš išduodant leidimus laikinai gyventi atsakovas turi pareigą patikrinti ar kviečianti įmonė iš tiesų priims užsienietį dirbti, kadangi užsienietis, būdamas užsienyje, tokių galimybių neturi.

2.4. Pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, neskundė, kadangi pareiškėjas neturėjo pinigų bylinėjimuisi bei nematė tam prasmės, kadangi nebuvo įdarbintas, bei negalėjo tikėtis, kad dėl to gali būti priimtas skundžiamas Sprendimas.

2.5. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Vienintelis Sprendimo pagrindas yra panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nors prieš priimant tokį draudimą atsakovas turi priimti administracinį aktą dėl pareiškėjo grėsmės. Toks administracinis aktas yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos teritorijoje.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 24S21501 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės - pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo suvirintoju MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė.

3.2. Įvertinęs, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat konstatavo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. Šis laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, todėl yra laikytinas proporcingu.

3.3. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patikrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad: duomenų apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra; pareiškėjo darbdavys 2023 m. lapkričio 12 d. informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, per du mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, todėl pareiškėjas nebuvo įdarbintas; suvirintojo etatas bendrovėje bus panaikintas nuo 2023 m. lapkričio 20 d. Pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką pareiškėjas, neįsidarbinęs pas darbdavį per du mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad galės pas darbdavį įsidarbinti vėliau, ar, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas.

3.4. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Nurodo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Šiame kontekste teigia, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo suvirintoju MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, toje bendrovėje neįsidarbino, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas pažeidė teisinį reguliavimą dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, neskundė, tačiau leidimo laikinai gyventi negrąžino, juo galėjo naudotis, kad patektų į kitas Šengeno erdvės valstybes. Iki panaikinto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos dėl leidimo gyventi išdavimo pareiškėjas kreipėsi į Portugalijos kompetentingas institucijas. Migracijos departamentas konsultavosi su Portugalijos kompetentingomis institucijomis dėl pareiškėjo duomenų įrašymo į SIS priežasčių. Migracijos departamentas iš Portugalijos kompetentingų institucijų negavo duomenų, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas gyventi, todėl nėra pagrindo pareiškėjo duomenis išbraukti iš SIS.

3.5. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis (pažeidė teisinį reguliavimą dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje), vertino, ar pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS. Skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS.

3.6. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Skundžiamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl, atsakovo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y., yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.7. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, kuriam taikomos specialios teisės normos. Įstatymų leidėjas numatė, kad gali susidaryti individualios aplinkybės, dėl kurių susidaro būtinybė išbraukti užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, patvirtinto Taisyklėse. Dėl to, vadovaujantis Taisyklių 28 ir 32 punktais, užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ar SIS. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas. Pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo išbraukti iš Sąrašo duomenis apie jį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 24S55286 teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu nuspręsta: 1) uždrausti F. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

4. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės:

5.1. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, Migracijos departamentui asmeniškai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2304-LLG-5209. Prašyme nurodyta, be kita ko, kad:

5.1.1. Pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams;

5.1.2. Darbdavio pavadinimas – MB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas profesijos pavadinimas – suvirintojas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą.

5.2. Skundžiamo Sprendimo duomenimis, 2023 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

5.3. 2023 m. lapkričio 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad užsienietis gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau per du mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, užsienietis neįdarbintas. Nuo 2023 m. lapkričio 20 d. įmonėje panaikinamas suvirintojo etatas.

5.4. 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, priėmė sprendimą Nr. 24S21501 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760256451, galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Šiame sprendime pažymėta, kad užsieniečiui Leidimas laikinai gyventi išduotas darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, tačiau užsienietis, 2023 m. birželio 13 d. per Nepalo IPT [išorės paslaugų teikėją] atsiėmęs Leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė; atsižvelgiant į tai konstatuota, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Leidimas laikinai gyventi negalioja nuo 2024 m. vasario 8 d.

5.5. 2024 m. vasario 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, įrašų apie F. T. atvykimą Lietuvos Respubliką nėra.

5.6. 2024 m. vasario 19 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 24S55286, kuriuo nuspręsta: 1) uždrausti F. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendime nurodyta, be kita ko, kad:

5.6.1. Sprendimas priimtas, nes asmens Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas;

5.6.2. 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamento sprendime Nr. 760256451 konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;

5.6.3. 2024 m. vasario 8 d. Leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu;

5.6.4. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

5.6.5. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą Leidimą laikinai gyventi – tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, jam nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus;

5.6.6. Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti Leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai.

5.7. 2025 m. balandžio 28 d. Portugalijos SIRENE biuras, vykdydamas konsultacijos procedūrą pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas 2018/1861, SIS reglamentas) 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos SIRENE biurui pateikė užpildytą konsultacijos N formą dėl pareiškėjo (F. T.). Iš šio dokumento matyti:

5.7.1. Perspėjimo priežastis: trečiosios šalies piliečiui draudžiama atvykti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Reglamento 2018/1861 24 ir 25 straipsniai;

5.7.2. Įrašo apie atsisakymą leisti atvykti pagrindas: Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų dėl atvykimo ir buvimo pažeidimas;

5.7.3. Konsultacijos priežastis (N forma): išankstinės konsultacijos prieš suteikiant arba pratęsiant leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (27 straipsnis „Sienos“ / 9 straipsnis „Grąžinimas“): prašymas pateikti perspėjimo pagrindą;

5.7.4. Konsultacijų teisinis pagrindas ir terminai: 9 straipsnio 1 dalis Grąžinimas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų);

5.7.5. Portugalijos SIRENE biuras prašo pateikti informaciją apie sprendimo priežastis, sprendimą priėmusią instituciją sprendimo priėmimo datą, sprendimo vykdymo datą, sprendimo galiojimo trukmę, Policijos įrašus arba asmens teistumo duomenis, teismo nuosprendžius asmeniui, bet kokią kitą svarbią informaciją.

5.7.6. Papildomai nurodoma, kad minėtas asmuo šiuo metu prašo išduoti leidimą laikinai gyventi. Kad galėtų būti teisingai įvertinta paraiška, prašoma nurodyti šio SIS perspėjimo priežastį.

5.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

5. Pažymėtinas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualus ir reikšmingas teisinis reguliavimas.

6.1. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

6.2. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

6.3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).

6.4. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

6.5. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Taigi, nustačius, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, Migracijos departamentui suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą, o priėmus sprendimą uždrausti atvykti, toks sprendimas turi būti proporcingas užsieniečio padarytam teisės pažeidimui.

6.6. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

6.7. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

6. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S21501 panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, todėl konstatuota, kad užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas draudimą atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu pritaikė iš esmės remdamasis 2024 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 24S21501, kurio pareiškėjas neskundė, nustatytomis ir aukščiau įvardintomis aplinkybėmis.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025). Šios institucijos diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; ir kt.).

9. Tais atvejais, kai sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas teismo, ir administracinėje byloje yra vertinamas tik sprendimo uždrausti atvykti ir / ar įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas taip pat vertina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025; 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1762-602/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2697-415/2025).

10. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir neatvyko į Lietuvą, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025).

11. Atitinkamai, tokio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia, kad vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo nagrinėjamu klausimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1868-789/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1997-1047/2025 ir kt.).

12. Vis dėlto, pabrėžtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.).

13. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, tas, kurios paaiškėjo po ginčijamo Sprendimo priėmimo, nes jos yra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste.

14. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką ir nesudarė darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad neatvykęs į Lietuvą pareiškėjas prašė Portugalijos Respublikoje išduoti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro prielaidas išvadai, kad prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, pareiškėjas neketino iš tiesų įsidarbinti Lietuvoje, taigi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvoje neįsidarbino, nes jam nebuvo suteikta darbo vieta, tačiau į bylos medžiagą pareiškėjas nepateikė jokių šiuo aspektu reikšmingų įrodymų. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad panašiomis aplinkybėmis tokios pozicijos naujausioje praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1520-1047/2026, 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2625-442/20252025, 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2620-556/2025 ir pan.).

16. Atitinkamai, nustačius, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis bei atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta teisinį reguliavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Be to, šiuo atveju, priimant Sprendimą dėl uždraudimo atvykti, buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jokių ekonominių ryšių taip pat nenustatyta, asmeniui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza nebuvo išduoti.

17. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, yra adekvatus ir protingas bei nepažeidžiantis proporcingumo ir kitų principų.

Dėl sprendimo įtraukti perspėjimą į SIS

18. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

19. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

20. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Žemesnės instancijos teismas

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

23. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodė, kad analizuojamas pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Sprendimo motyvai dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo pagrįsti nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pakankamai individualiu vertinimu (įvertintos pareiškėjo asmeninės aplinkybės, atsižvelgta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, daryta išvada, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, pabrėžtas aptariama priemone siekiamas tikslas – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę). Byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjama Sprendimo dalis neatitiktų SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, būtų neproporcinga.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

25. Pareiškėjas skunde pateikė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nekeičia šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo ir sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

27. Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimas atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. T. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė