Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-240-887/2025 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02301-2024-3 procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2. (S)

2025 m. vasario 17 d.

dalyvaujant ieškovei D. D. ir jos atstovei advokatei A. F., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovui A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, suinteresuotiems asmenims UAB „GelvoraSergel“, AB „Lietuvos draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. D. patikslintu ieškiniu prašo (2025-01-06 DOK-524): 1. Nutraukti ieškovės D. D. ir atsakovo Ž. D. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 144 dėl sutuoktinio kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – D., atsakovui – jo prigimtinę pavardę – D.; 3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus N. D. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina D. D.; 4. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-623-652/2015 nustatytą 90,00 Eur išlaikymą sūnui N. D. ir iš atsakovo Ž. D. šalių nepilnamečio sūnaus N. D. išlaikymui priteisti po 355,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti motiną D. D.; 5. Nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja pagal abipusį susitarimą, atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus bei užimtumą. Apie norą bendrauti su vaiku tėvas praneša motinai prieš 1 dieną; 6. Priteisti atsakovui Ž. D. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini); 7. Pripažinti kreditorinius reikalavimus Lietuvos Respublikai pagal vykdomąją bylą Nr. 0133/10/01863, UAB „Sergel“ pagal vykdomąją bylą Nr. 0182/18/02400/TA, AB „Lietuvos draudimas“ pagal vykdomąją bylą Nr. 0164/19/00203, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas Nr. 0133/20/00014 ir Nr. 0133/20/00530 asmeninėmis Ž. D. prievolėmis; 8. Priteisti iš atsakovo Ž. D. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė D. D. patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu Ž. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 144. Šalims iki santuokos (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. D.. Santuokos metu šalys įsigijo transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas 2017 m. lapkričio 3 d. registravo savo vardu. Santuokos metu bendro nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl šis turtas nėra dalintinas nutraukiant santuoką. Iki santuokos sudarymo šalys kartu su vaiku gyveno kaip šeima, susilaukus sūnaus, ieškovė norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje, tačiau gražiai sugyventi su atsakovu nepavyko. Atsakovas nesirūpino šeima, todėl 2014 m. pabaigoje ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-623-652/2015 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 90,00 Eur. Po kurio laiko šalys susitaikė ir pradėjo vėl kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, iki santuokos sudarymo 2017 m. birželio 28 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, (duomenys neskelbtini) susituokė. Pradžioje santykiai buvo geri, tačiau laikui bėgant vėl prasidėjo ginčai dėl bendro gyvenimo kūrimo, dėl vaiko auginimo bei auklėjimo. Ieškovė iš atsakovo nesulaukdavo pagalbos buityje bei nejautė moralinės paramos. Šeimoje kilus problemoms, atsakovas nusišalindavo nuo jų sprendimo, rūpinosi tik savo asmeniniais interesais, šeimai dėmesio skyrė mažai, kol galiausiai maždaug 2020 m. susirado kitą moterį, dėl ko santuoka faktiškai iširo. Atsakovo, kaip tėvo, dalyvavimas vaiko auklėjime buvo epizodiškas ir nepastovus, sūnaus poreikių įgyvendinimu, ugdymu rūpinosi ieškovė. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. sutuoktiniai kartu nebegyvena, vertina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalių sūnus nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove, visus sūnaus poreikius tenkina tik ieškovė. Jos ir sūnaus ryšys labai stiprus, tuo tarpu atsakovas neprisideda prie sūnaus auklėjimo ir priežiūros, nemoka priteistų 90,00 Eur. Akivaizdu, jog šiai dienai 90,00 Eur suma labai maža, už kurią neįmanoma patenkinti net būtinųjų vaiko poreikių, todėl turi būti padidinta. Išlaikymas buvo priteistas daugiau nei prieš 9 metus, tuo metu sūnui buvo tik 3 metukai, dabar sūnui 12 metų, jis lanko mokyklą, įvairius būrelius, aktyviai leidžia laisvalaikį ir pan. Be to, akivaizdu, kad didėjant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi ir didėja. Ieškovė nesiekia kaip nors riboti vaiko bendravimo su atsakovu, tačiau norėtų, kad apie norą ir ketinimą pasiimti sūnų būtų pranešta iš anksto - bent prieš 24 val. telefonu ar elektroniniu paštu, kad galėtų planuotis savo asmeninį ir bendrą su sūnumi laiką. Santuokos metu įgytą transporto priemonę Renault Megane prašo priteisti atsakovui, nepriteisiant jai piniginės kompensacijos, tikėtina, kad automobilis bevertis. Ji savo vardu kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas skolingas keliems kreditoriams. Apie tai ji žinojo, tuo tikslu ir buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, bet jai nebuvo žinomi tikslūs kreditoriai ir įsiskolinimų sumos. Atsakovo kreditoriai: 1. Lietuvos Respublika, vykdomoji byla Nr. 0133/10/01863, pagrindas: Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-224-572, data 2010-02-10; 2. UAB „Sergel“, vykdomoji byla Nr. 0182/18/02400/TA, pagrindas: Alytaus apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-6583-292/2018, data 2018-08-08; 3. AB „Lietuvos draudimas“, vykdomoji byla Nr. 0164/19/00203, pagrindas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-369-835/2019, data 2019-02-18; 4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomoji byla Nr. 0133/20/00014, pagrindas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas, vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08)483-4083, data 2020-01-07; Vykdomoji byla Nr. 0133/20/00530, pagrindas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas, vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08)483-15713, data 2020-05-06. Nors kreditoriai atsirado santuokos metu, tačiau ieškovė apie jų egzistavimą nieko nežinojo, todėl prašo pripažinti, kad prievolės kreditoriams atsakovo vardu, tektų atsakovui.

Ieškovė D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, dėl neištikimybės ir dėl to, kad jis paliko šeimą. Atsakovas nuo bendro gyvenimo pradžios buvo neištikimas. Paskutinį kartą atsakovas buvo neištikimas jiems gyvenant Anglijoje, kuomet ji išvyko pasisvečiuoti į Lietuvą. Šias aplinkybes įrodinėja pateiktu susirašinėjimu. Nuo 2012 m. iki 2017 m. atsakovas turėjo keturias moteris. Ji su sūnumi gyvena Anglijoje, nuomojasi namą, atsakovas taip pat gyvena Anglijoje. Ji ir sūnus su atsakovu bendrauja labai retai, jokių pretenzijų dėl sūnaus gyvenamosios vietos atsakovo nereiškia. Vaiko poreikiai: 150,00 svarų sterlingų maistui, drabužiams – 50,00 svarų sterlingų, pramogoms – 100,00 svarų sterlingų, vaistams, papildams – 50,00 svarų sterlingų, akiniams, nešioja nuo 2020 m., keičia kas metus – 100,00 svarų sterlingų, komunalinėms išlaidoms -1/4 dalį iš 5 00,00 svarų sterlingų. Už namo nuomą moka 600,00 svarų sterlingų. Ji dirba agentūroje, gauna apie 2 100,00 svarų sterlingų, iš valstybės gauna vaiko pinigus – 80,00 svarų sterlingų. Lietuvoje turi paveldėtą ¼ dalį sodybos ir transporto priemonę Anglijoje, apie atsakovo turtinę padėtį nieko nežino. Santuokos metu įgijo tik transporto priemonę, kurią prašo palikti atsakovui, jai kompensacijos neišmokant. Atsakovas turi kreditorius: UAB „Sergel“, AB „Lietuvos draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ji kartu su sutuoktiniu ir vaiku išvyko gyventi į Angliją 2019 m., kur iki šiol abu dirba, sūnus nuo atvykimo lanko ugdymo įstaigą. Jos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), ji dirba agentūroje „A.“, sūnus lanko S. vidurinę mokyklą, Anglijoje planuoja gyventi kol sūnus pabaigs mokyklą.

Ieškovės D. D. atstovė advokatė A. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį visiškai. Atsakovo kaltė pasireiškė neištikimybe bei tuo, kad paliko šeimą ir ja nesirūpina. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo daug moterų, pastaruosius tris metus gyvena su kita moterimi, atsakovas linkęs į neištikimybę. Nors ieškovė fiziškai išėjo iš namų, bet plačiąja prasme žvelgiant, tai atsakovas susirado kitą moterį ir nenorėjo tęsti bendro gyvenimo bei nuo tada neprisideda prie sūnaus išlaikymo ir šeimos gerovės. Prašo palikti ieškovei santuokinę pavardę, išspręsti klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku. Vaikas gimė 2012 m., šalys norėjo skirtis, todėl 2015 m. ieškovė prisiteisė išlaikymą vaikui, tačiau jie susitaikė ir 2017 m. susituokė. Kadangi buvo nuspręsta kreiptis dėl santuokos nutraukimo, todėl nutarta teismui pareikšti visus reikalavimus. Nors šalių ir vaiko gyvenamoji vieta yra Anglijoje, šalys gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvoje, jie Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, prašo ne priteisti išlaikymą, o pakeisti jau priteisto Lietuvoje išlaikymo dydį. Transporto priemonė sena, vertė apie 200,00 Eur, areštuota dėl atsakovo skolų. Skolas kreditoriams prašo pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais.

Atsakovas Ž. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis, 2024-09-05 DOK-34496 sutikimas procesinius dokumentus gauti el. paštu), jokių prašymų teismui nepateikė.

Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą (2024-09-10 DOK-35058). Nurodė, kad antstolio Giedriaus Salicko kontoroje atsakovo Ž. D. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0182/18/02400 dėl 75,45 Eur skolos ir skaičiuojamųjų palūkanų išieškotojo UAB „GelvoraSergel“ naudai. Antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje atsakovo Ž. D. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/09/00766 dėl 140,50 Eur skolos ir 100,18 Eur palūkanų išieškotojo UAB „GelvoraSergel“ naudai. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo atsakovo Ž. D. aukščiau paminėtos skolos išliktų jo asmeninėmis prievolėmis.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime (2024-09-11 DOK-35336) bei prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje (2024-12-09 DOK-48307) nurodė, kad 2024 m. gruodžio 9 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis ieškovė D. D. valstybės biudžetui neskolinga, atsakovas Ž. D. valstybės biudžetui skolingas 2 200,00 Eur ATPK baudą, 16,00 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Ieškovės teismui pateikto patikslinto ieškinio neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje, įvertinus teisines ir faktines aplinkybes, priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovo turimus įsipareigojimus valstybei.

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo teismingumo.

Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą, nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, santuokos metu įgyto kilnojamojo turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo. Ieškovė teikdama teismui tiek pirminį ieškinį, tiek patikslintus ieškinius savo deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė Lietuvos Respublikoje, faktinės gyvenamosios vietos nenurodė, atsakovo faktinę gyvenamąją vietą nurodė adresu: (duomenys neskelbtini). Tik 2025 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji su sūnumi nuo 2019 m. gyvena Anglijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), dirba agentūroje „A.“, sūnus lanko „S.“ vidurinę mokyklą. Taigi, tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo, kad abi šalys ir jų nepilnametis vaikas nuo 2019 m. nuolat gyvena Anglijoje.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kuomet nagrinėjamoje byloje, kai abi bylos šalys, t. y. abu sutuoktiniai, yra Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos valstybės narės) piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė, jurisdikcijos patikrinimas vis tiek turi apimti ir reglamento „Briuselis II bis“ nuostatų, įtvirtinančių jurisdikcijos nustatymo pagrindus, įvertinimą.

Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta <...>; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai <...>.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose yra nustatyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos. Visi minėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs. Nors minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte išvardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta, tos pačios straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės <...>“ kriterijus (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje L. H. (Hadady) prieš C. M. Mesko, epouse Hadadi (Hadady), C-168/08, 48, 50 punktai).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kilus ne ES narėje nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių ginčui dėl santuokos nutraukimo, nustatant jurisdikciją taikytinas reglamentas „Briuselis II bis“. Remiantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Dėl kilnojamojo turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo teismingumo.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo klausimo teismingumo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, remiantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, be kita ko, dėl turto padalijimo, klausimus, tai CPK 784 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris be kita ko privalo išnagrinėti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikciją spręsti dėl kilnojamojo sutuoktinių turto padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo.

Informacijoje apie teisminio Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo civilinėse bylose ir kitų susijusių bendradarbiavimo sričių pokyčius, pateiktoje Europos Komisijos pranešime suinteresuotiems subjektams „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ įtvirtintas išaiškinimas, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos pakeičia ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sąlyga, kad tiek ES / ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos šalys.

Atsižvelgiant į nurodomas taisykles, į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginčas susijęs su Jungtine Karalyste, teismas pažymi, kad: 1) dėl reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove spręstina remiantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija); 2) dėl reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismingumo spręstina remiantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. Konvencija).

Kaip jau minėta, dėl reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą.

Nuolatinė gyvenamoji vieta yra pagrindinis siejamasis veiksnys ir jurisdikcijos pagrindas, taikomas 1996 m. Konvencijoje. 1996 m. Konvencijoje „nuolatinė gyvenamoji vieta“ neapibrėžta – jos apibrėžtį turi nustatyti atitinkamos institucijos, kiekvienu atveju remdamosi faktinėmis aplinkybėmis. Tai savarankiška sąvoka, kuri turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į 1996 m. Konvencijos tikslus, o ne į apribojimus nacionalinėje teisėje. 1996 m. Konvencijoje nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka apskritai vartojama siekiant įvertinti, kurios susitariančiosios valstybės institucijos turi jurisdikciją imtis apsaugos priemonių ir ar jų sprendimai turėtų būti pripažįstami ir vykdomi kitose susitariančiosiose valstybėse. Kadangi nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktais grindžiama sąvoka, gali būti įvairių dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą pagal 1996 m. Konvenciją.

Šiuolaikinėje šeimos teisėje nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos (angl. habitual residence) kriterijus tampa vis populiaresnis lyginant su šalių ar vaiko pilietybe dėl lankstumo, kurį šis kriterijus leidžia taikyti. Šiandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sąlygomis svarbu užtikrinti bent jau vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumą ir jo įprasto gyvenimo būdo tęstinumą. Taip pat jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vieną pagrindinių vaiko teisių būti išklausytam.

Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka yra svarstyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pagal Reglamentą „Briuselis IIa“. ESTT nusprendė, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta atsižvelgiant į visas konkrečias to individualaus atvejo aplinkybes. Visų pirma, ši sąvoka „turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės <...> teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje“ (byla C-523/07, A, 2009 m. balandžio 2 d., 37–39 punktai) (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1218-775/2021).

Kaip minėta, ieškovė 2025 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su sūnumi nuo 2019 m. gyvena Anglijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), dirba agentūroje „A.“, sūnus lanko „S.“ vidurinę mokyklą. Atsakovo gyvenamąją vietą ieškovė nurodė adresu: (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė).

Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis aukščiau pateiktu išaiškinimu dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, spręstina, jog reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra neteismingas Lietuvos teismams.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo teismingumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo reikalavimų teismingumo spręstina remiantis 2007 m. Hagos Konvencija. Pažymėtina, kad 2007 m. Hagos konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau kalbėdama apie teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas), t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

Kaip ir 1996 m. Konvencijoje, taip ir 2007 m. Konvencijoje „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka neapibrėžta, todėl tai, ar kreditorius nuolat gyvena konkrečioje valstybėje, priklausys nuo toje byloje žinomų faktų. Nuolatinė gyvenamoji vieta paprastai nustatoma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, kur tas asmuo turi būstą, kur jis paprastai gyvena ir dirba. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, taipogi ieškinyje nurodyta atsakovo faktinė gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, ieškovės ir vaiko faktinė gyvenamoji vieta taip pat yra Jungtinėje Karalystėje. Todėl reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo taip pat neteismingas Lietuvos teismams.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo yra neteismingi Lietuvos teismams, patikslintas ieškinys dalyje dėl minėtų reikalavimų paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 144. Šalims iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. D.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su 3/8 dalimis priklausinių, adresu: (duomenys neskelbtini). 2; 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, santuokos metu 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovo vardu registruota transporto priemonė Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. VĮ Registrų centras Turto arešto aktų 2024 m. rugpjūčio 23 d. išrašo duomenimis, atsakovas turi šiuos kreditorius: Lietuvos Respublika, UAB „GelvoraSergel“, AB „Lietuvos draudimas“, VMI prie FM (2024-08-27 CBP-5840).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas buvo neištikimas ir paliko šeimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytas faktines aplinkybes įrodinėja į bylą pateiktu susirašinėjimu (2025-01-24 DOK-3250). Iš į bylą pateikto įrodymo matyti, kad susirašinėjimas vyko 2024 m. lapkričio mėn. tarp ieškovės ir dabartinės atsakovo sugyventinės, kurio turinys, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina atsakovo neištikimybės faktų. Be to, pati ieškovė paaiškino, kad dabartinė atsakovo sugyventinė nėra susijusi su faktiniu šalių santuokos nutrūkimu. Daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę, teismui į bylą nepateikta, dėl ko vertintina, jog ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CPK 178, 185 straipsniai).

Duomenų, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, byloje nenustatyta. Tokiu atveju teismas vertina, kad abu sutuoktiniai nustojo gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų, nesistengė išsaugoti santuokos, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti abu.

Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – D., atsakovui – jo prigimtinę pavardę D.. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei D. D. paliktina santuokinė pavardė D.. Atsakovui Ž. D. paliktina jo prigimtinė pavardė – D.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino nekilnojamojo turto įgyta nebuvo (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nekilnojamasis turtas: 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su 3/8 dalimis priklausinių, adresu: (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas asmeninės nuosavybės teise 2018 m. rugpjūčio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5193 pagrindu. Ginčo, jog šis nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl sprendžiama, kad jis į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas kilnojamasis turtas – transporto priemonė Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo vardu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šio turto padalijimo, ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka transporto priemonė Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo vardu. Ieškovei atsisakant piniginės kompensacijos, už atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenkančią turto dalį ieškovei piniginė kompensacija nepriteisiama.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas turi šiuos kreditorius: Lietuvos Respublika, UAB „GelvoraSergel“, AB „Lietuvos draudimas“, VMI prie FM. Byloje pateiktas Turto arešto aktų registro 2024-08-23 išrašas patvirtina, kad atsakovo Ž. D. atžvilgiu vykdomi išieškojimai: 1. Dėl 434,43 Eur skolos Lietuvos Respublikai, vykdomoji byla Nr. 0133/10/01863, pagrindas: Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-224-572, data 2010-02-10; 2. Dėl 241,81 Eur skolos UAB „Sergel“, vykdomoji byla Nr. 0182/18/02400/TA, pagrindas: Alytaus apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-6583-292/2018, data 2018-08-08; 3. Dėl 238,81 Eur skolos AB „Lietuvos draudimas“, vykdomoji byla Nr. 0164/19/00203, pagrindas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-369-835/2019, data 2019-02-18; 4. Dėl 2 126,27 Eur skolos VMI prie FM, vykdomoji byla Nr. 0133/20/00014, pagrindas: VMI prie FM sprendimas, vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08)483-4083, data 2020-01-07; 5. Dėl 2 487,58 Eur skolos VMI prie FM, vykdomoji byla Nr. 0133/20/00530, pagrindas: VMI prie FM sprendimas, vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08)483-15713, data 2020-05-06. Duomenų, kad būtų vykdomi išieškojimai iš ieškovės, nenustatyta.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimui, aukščiau nurodytas skolas pripažinti atsakovo asmeninėmis, neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditoriai bei vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, patikslinto ieškinio reikalavimas skolas kreditoriams: VMI prie FM, UAB „GelvoraSergel“, AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikai pripažinti Ž. D. asmeninėmis skolomis, tenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo paliekamas nenagrinėtas, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 441,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (110,00 Eur žyminis mokestis, 1 331,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2025-01-28 DOK-3651, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti patikslintą ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 144, tarp ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. D. palikti santuokinę pavardę D., o atsakovui Ž. D. prigimtinę pavardę D.

3. Priteisti atsakovui Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pripažinti kreditorinius reikalavimus Lietuvos Respublikai pagal vykdomąją bylą Nr. 0133/10/01863, UAB „Sergel“ pagal vykdomąją bylą Nr. 0182/18/02400/TA, AB „Lietuvos draudimas“ pagal vykdomąją bylą Nr. 0164/19/00203, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas Nr. 0133/20/00014 ir Nr. 0133/20/00530 asmeninėmis Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

5. Priteisti iš atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 441,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.