- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1213-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., notarė S
- Pareiškėjas
- I. V. U., G. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. V. U. ir G. S. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys notarė S. Š., V. S., R. G., V. B., E. J., V. J., R. I., kuri byloje yra pareiškusi savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, G. K., B. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, prašydami teismo patvirtinti velionės N. K. asmeninį testamentą ir atnaujinti įpėdiniams pagal asmeninį testamentą G. S. ir I. V. U. terminą palikimui priimti. Pareiškimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Nurodė, kad jie yra N. K. pusseserės iš tėvo pusės V. S. vaikai. N. K. mirė (duomenys neskelbtini) N. K. (toliau – ir Testatorė) iki mirties ranka surašė asmeninį testamentą. Testatorė asmeniniame testamente nurodė, kad žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visus statiniuose esančius daiktus, taip pat kitas vertybes lygiomis dalimis palieka savo pusseserei iš tėvo pusės V. S. ir V. S. sūnui, Testatorės krikštasūniui, pareiškėjui G. S. su sąlyga, kad bus išsaugoti žemės sklypuose augantys medžiai, pasodinti bendro Testatorės ir V. S. prosenelio; butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir visus jame esančius daiktus bei kitas vertybes palieka lygiomis dalimis savo pusseserėms iš motinos pusės – R. G. ir V. B.; paveikslus ir vazą su prosenelės knyga, esančius Testatorės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje Vilniuje – pareiškėjai I. V. U.; 5 000 Eur palieka draugei ir bendradarbei R. I.. Testatorė asmeniniame testamente taip pat nurodė, jog iš jai priklausančios banko sąskaitos išimti gryni pinigai – 5 000 Eur turi būti skirti jos laidotuvių išlaidoms.
1.2. Pažymima, kad Testatorės asmeninis testamentas yra pasirašytas Testatorės parašu. Asmeniniame testamente nėra nurodytos testamento sudarymo datos ir vietos, tačiau R. I. teigia, jog dalyvavo Testatorei surašant asmeninį testamentą, turėjo asmeniniame testamente minimus, laidotuvių išlaidoms skirtus 5 000 Eur, taip pat Testatorės asmeninio testamento originalą. R. I. teigimu, asmeninis testamentas buvo surašytas jos akivaizdoje, Testatorei gydantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini). Lėšos, skirtos laidotuvių išlaidoms, ir asmeninio testamento kopija V. B. buvo perduoti 2023 m. kovo 21 d. Testatorė (duomenys neskelbtini) palaidota savo šeimos – (duomenys neskelbtini) giminės – kape, (duomenys neskelbtini). Testatorės laidotuves, (duomenys neskelbtini) savo lėšomis organizavo pareiškėjai I. V. U. ir G. S.. Pareiškėja I. V. U. 2023 m. kovo 26 d. perėmė Testatorės asmeniniame testamente minimus, laidotuvių išlaidoms skirtus 5 000 Eur, nes pagal pareiškėjų išankstinį susitarimą administravo su laidotuvių išlaidomis susijusius klausimus.
1.3. Pareiškėja I. V. U., atstovaudama V. S., 2023 m. gegužės 26 d. notarei S. Š. pateikė V. S. prašymą priimti jai pagal įstatymą priklausantį N. K. palikimą. Pareiškėjų duomenimis, prašymus priimti jiems pagal įstatymą priklausantį N. K. palikimą yra pateikę ir suinteresuoti asmenys R. G., V. B. bei V. J..
1.4. Pabrėžia, kad asmenio testamento surašymo metu Testatorė buvo sąmoninga ir suprato savo veiksmų reikšmę. Gydymo įstaigoje Testatorė buvo gydoma ne nuo su psichika susijusios ligos. Be to, nei iki testamento sudarymo, nei iki pat Testatorės mirties, jos veiksnumas nebuvo apribotas.
1.5. Pareiškėjų žiniomis, velionė N. K. turi tik šeštos eilės įpėdinius pagal įstatymą. Pirmesnės eilės įpėdinių nėra. Šeštos eilės velionės N. K. įpėdiniai pagal įstatymą yra: velionės pusseserės iš motinos pusės – R. G., B. R., V. B.; velionės pusseserės / pusbroliai iš tėvo pusės – V. S., E. J., V. J., G. K.. Asmeniniame Testatorės testamente minimi įpėdiniai pagal testamentą G. S., I. V. U. ir R. I., pareiškėjų žiniomis, nėra N. K. įpėdiniai pagal įstatymą.
Atsiliepimas
2. Škėmų socialinės globos namai, esantys suinteresuoto asmens neveiksnios B. R. atstovais, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu.
3. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka. Nurodė, kad jai buvo išduotas leidimas laidoti N. K., taip pat (duomenys neskelbtini) kaimiškosios seniūnijos apskaitoje ji paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Laidotuvėmis rūpinosi suinteresuoto asmens įgaliota I. V. U. ir G. S.. Testatorės testamente nurodytos 5 000 Eur lėšos, skirtos laidotuvių išlaidoms, buvo perduotos I. V. U. jau po laidotuvių ir panaudotos daliai laidojimo išlaidų padengti. Laidojimo išlaidos buvo didesnės nei ši suma. Paaiškino, kad su N. K. asmeninio testamento originalu ji nėra susipažinusi. Apie jo buvimą pranešė įpėdinė R. G.. R. I. originalą atiduoti įpėdiniams nesutiko. N. K. surašė testamentą taip, kad jis būtų suprantamas giminėms (įpėdiniams) ir paveldėtojais paskirtiems asmenims.
4. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka. Nurodė, kad pagal įstatymą jis yra šeštos eilės įpėdinis. Pažymėjo, kad jis yra padavęs prašymą Vilniaus (duomenys neskelbtini) biuro notarui dėl palikimo priėmimo. Tai atliko todėl, kad, jo žiniomis, N. K. savo asmeniniu testamentu paskirstė ne visą savo turimą turtą. Jis į testamente nurodytą turtą kaip įpėdinis nepretenduoja, gerbia N. K. sprendimą ir jos asmeninį testamentą laiko teisingu.
5. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu. Paaiškino, kad mirusioji N. K. yra jos pusseserė iš mamos pusės. Patvirtino, kad jai yra žinoma apie N. K. prieš mirtį sudarytą asmeninį testamentą ir jo turinį.
6. Suinteresuotas asmuo R. G. taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad ji sutinka su pareiškimu. Paaiškino, kad mirusioji N. K. yra jos pusseserė iš mamos pusės. Patvirtino, kad jai yra žinoma apie N. K. prieš mirtį sudarytą asmeninį testamentą ir jo turinį.
7. Suinteresuotas asmuo R. I. pateikė pareiškimą, reikšdama savarankišką reikalavimą – atnaujinti jai terminą priimti N. K. palikimą, pažymėjo, kad su pareiškėjų pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad velionė N. K. buvo ilgametė R. I. artima draugė. R. I. ir N. K. buvo artimai pažįstamos daugiau nei 20 metų, kartu dirbo Antakalnio poliklinikoje. N. K. diagnozavus kasos vėžį, R. I. nuolat buvo šalia ir palaikė draugę. N. K. paguldžius į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini), R. I. nuolat lankė ir rūpinosi velione. Sveikatos būklei prastėjant, supratus, kad vilties pagyti nebėra, N. K. pasakė R. I., jog nori surašyti testamentą dėl savo turto palikimo po mirties bei pasirūpinti savo laidotuvių išlaidomis. N. K. taip pat perdavė R. I. 5 000 Eur, kurie turėjo būti skirti velionės laidotuvėms. 2023 m. vasario 25 d. (šeštadienį) R. I. nuvyko pas velionę į ligoninę. Prie R. I. akių N. K. savo ranka surašė testamentą ir perdavė R. I. saugoti iki velionės mirties. Testamentas buvo surašytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) apie 14 val. (duomenys neskelbtini) N. K. mirė. 2023 m. kovo 21 d. R. I. susitiko su velionės giminėmis, parodė velionės surašytą testamentą, atidavė laidotuvėms skirtus 5 000 Eur. R. I., nežinodama, kaip turėtų elgtis su testamento originalu, kur jį turėtų pristatyti, bijodama jį prarasti, velionės giminaičiams pateikė tik jo kopiją, nurodydama, kad originalą atiduos notarui ar teismui, kai bus sprendžiamas velionės palikimo klausimas. Testamento surašymo metu N. K. buvo sąmoninga, šviesaus proto, pati savo ranka surašė testamentą. Kadangi velionės giminaičiai nurodė, kad kreipsis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, R. I. patvirtino pateiksianti teismui asmeninio testamento originalą ir atskirai į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo nesikreipė. R. I. prašė teismo atnaujinti palikimo priėmimo terminą, tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjai, suinteresuoti asmenys V. S., B. R. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su R. I. savarankišku reikalavimu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 rugpjūčio 27 d. nutartimi: patenkino pareiškėjų I. V. U. ir G. S. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo; patvirtino N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 25 d. viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą; atnaujino pareiškėjams I. V. U. ir G. S. įstatymo nustatytą terminą N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; tenkino suinteresuoto asmens R. I. savarankišką reikalavimą, atnaujino suinteresuotam asmeniui R. I. įstatymo nustatytą terminą N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai:
9.1. Nurodė, kad N. K. surašyto asmeninio testamento turinys akivaizdžiai liudija, kad juo N. K. siekė išreikšti valią dėl jai priklausančio turto paveldėjimo. Tokią išvadą patvirtina suinteresuoto asmens R. I. paaiškinimai, taip pat kiti į bylą surinkti rašytiniai įrodymai apie šio testamento surašymo aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudijančius, kad N. K. turėjo medicininį išsilavinimą, nusprendė esant tikėtina, kad tokį sprendimą N. K. priėmė sąmoningai ir tikslingai, pati aiškiai suprasdama jos sveikatos būklės paūmėjimo rimtumą, atsižvelgdama į ligos keliamus simptomus, turimas medicinines žinias. Jos sveikatos būklės paskutinės hospitalizacijos metu rimtumą liudija ir viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) pateiktos gydymo stacionare istorijos duomenys, kuriuose N. K. sveikatos būklė buvo įvardijama kaip labai sunki. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad asmeniniu testamentu N. K. siekė išreikšti savo valią dėl jai priklausančio turto jos mirties atveju.
9.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) stacionaro istorijoje yra duomenų apie tai, 2023 m. vasario 24 d. nuo 13:41 val. iki 14:11 val. N. K. buvo konsultuota psichiatro. Savo išvadoje psichiatras nurodė (duomenys neskelbtini) (kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos), encefalopatijos fone, galimi delyriniai intarpai, paskyrė gydymą. Tačiau, teismo vertinimu, nepaisant byloje esančios minėtos 2023 m. vasario 24 d. psichiatro išvados, kiti gydymo stacionare ligos istorijoje esantys duomenys nepatvirtina, kad N. K. psichikos sveikatos būklės sutrikimai kartojosi. 2023 m. vasario 26, 27 d. būklės aprašymuose nurodyta, kad N. K. sąmonė yra normali, 2023 m. vasario 27 d. būklės aprašyme nurodyta, kad kontaktas su paciente daug geresnis, į klausimus ji atsako pagal prasmę, vykdo paliepimus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog surašydama testamentą 2023 m. vasario 25 d. N. K. buvo sąmoninga, liudija ir suinteresuoto asmens R. I. paaiškinimai.
9.3. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog N. K., 2023 m. vasario 25 d. surašiusi testamentą, pati jį įteikė suinteresuotam asmeniui R. I., duodama pavedimą ne tik, jai mirus, susisiekti su R. G., kurios telefoną užrašė kitoje testamento pusėje, bet ir įduodama banko kortelę R. I., prašydama jos vardu nuimti nuo jos banko sąskaitos 5 000 Eur laidotuvėms. Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo R. I. nurodė, kad šį pavedimą ji įvykdė, t. y. nuėmė 5 000 Eur nuo N. K. banko sąskaitos ir kortelę jai grąžino. Teismo vertinimu, toks N. K. elgesys tik dar kartą patvirtina, kad jos valia buvo susiformavusi ir ji savo veiksmais siekė, kad ši valia, išdėstyta raštu, po jos mirties būtų įgyvendinta.
9.4. Teismas pažymėjo, kad N. K. asmeniniame testamente nėra nurodyta jo surašymo data ir vieta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai esminės reikšmės neturi, nes suinteresuoto asmens R. I. paaiškinimai neginčijamai liudija, kad N. K. prašomą patvirtinti asmeninį testamentą surašė viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 25 d. Teismas nurodė, kad šių duomenų (datos ir vietos) nenurodymas testamente negali būti pagrindas atsisakyti teismine tvarka patvirtinti jos surašytą asmeninį testamentą. Teismas pažymėjo ir tai, kad Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl N. K. asmeninio testamento turinio aiškinimo.
9.5. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas patvirtinti N. K. asmeninį testamentą, kuris yra surašytas N. K. ranka ir jos pasirašytas, yra pagrįstas ir tenkinamas.
9.6. Dėl pareiškėjų, taip pat suinteresuoto asmens R. I. prašymo atnaujinti terminą priimti N. K. palikimą, teismas, įvertinęs tai, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotas asmuo R. I. nėra N. K. įpėdiniai pagal įstatymą, o asmeninio testamento tvirtinimo klausimas išsprendžiamas tik šia teismo nutartimi, tokį pareiškėjų ir suinteresuoto asmens R. I. reikalavimą nutarė tenkinti. Teismas nurodė, kad tiek iki 2023 m. birželio 13 d. (kai pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, tuo išreikšdami valią priimti N. K. palikimą), tiek iki 2023 m. liepos 14 d. (kai N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, tuo išreikšdama valią priimti N. K. palikimą) egzistavo objektyvi priežastis, lėmusi negalimumą šiems asmenims teikti pareiškimą dėl N. K. palikimo priėmimo – nebuvo patvirtintas jos asmeninis testamentas, kuriame šie asmenys nurodyti įpėdiniais. Pažymima, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą nebuvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo: pirmosios instancijos teismo nutartį patikrinti apeliacine tvarka dėl motyvų, susijusių su asmeninio testamento 1 punktu, 7 punktu, pagrįstumo; bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pranešti (įpareigoti tai atlikti pirmosios instancijos teismą) prokurorui apie suinteresuoto asmens R. I. veiksmuose pasireiškusius galimos nusikalstamos veikos požymius. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Nurodo, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes V. S. pasisakymas teismo posėdyje 2024 m. balandžio 22 d. buvo nutraukiamas, reikalaujant pasisakyti tik siaurai ir konkrečiai dėl testamento, siekta sustabdyti svarbių aplinkybių, susijusių su testamentu, dėstymą.
10.2. Pažymi, kad liudytojas V. Š. meluoja, kad jo parodymai nesutampa su R. I. parodymais bei jo paties pasisakymais pokalbio su pareiškėja I. V. U. metu, neatitinka ikiteisminį tyrimą N. K. mirties priežasčiai nustatyti kontroliavusio prokuroro 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti šį tyrimą turinio.
10.3. Nurodo, kad teismas, apribodamas suinteresuoto asmens V. S. pasisakymą, užkirto galimybę laiku teismui pateikti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (tyrimą N. K. mirties priežasčiai nustatyti).
10.4. Pažymi, kad teismas, priimdamas nutartį, neatkreipė dėmesio į suinteresuoto asmens V. S. pastebėjimus. Akcentuoja, kad teismui buvo teikiama informacija apie tai, jog sunkiai sergančios N. K. laisvė galimai buvo neteisėtai apribota, ji buvo laikoma užrakinta. Be to, teismui buvo pabrėžiama, kad suinteresuotas asmuo R. I. yra linkusi sukčiauti dėl savanaudiškų tikslų (galimai sukčiaujant neteisėtai gautas socialinis būstas Vilniuje). Suinteresuotas asmuo, matydamas sunkiai aplinkoje besiorientuojančią draugę, sukurpė planą išvilioti jos banko kortelę ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu (o galimai momentiniu situacijos nesuvokimu dėl N. K. būklės) nuimdavo dideles pinigų sumas iš N. K. banko sąskaitos. Tai, kad nuimti pinigus savo laidotuvėms N. liepė R. I., ji to fakto pati teisme neneigė. Apeliantės nuomone, tai reškia, kad testamento 1 punkte yra išreikšta ne testatorės, o suinteresuoto asmens R. I. valia.
10.5. Nurodo, kad teismas ne tik nekreipė dėmesio į aiškiai įvardijamus nusikalstamų veikų požymius, pabrėžiant, kad tai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalies objektas, bet ir priimdamas nutartį gludino aplinkybes ir parodymus taip, kad jie tiktų reikiamai situacijai.
10.6. Pažymi, kad pati N. K. dėl jos sunkios sveikatos būklės galėjo apskritai neatsiminti nei apie testamento sudarymą, nei to, kad iš jos buvo išviliota banko kortelė. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo išsiaiškinti 13 000 Eur išgryninimo iš testatorės sąskaitos faktą, nes tai tiesiogiai susiję su testamentu, t. y. testamento l punktu, kurį įrašyti inicijavo suinteresuotas asmuo R. I..
10.7. Nurodo, kad N. K. testamente išreikšta valia nekilnojamąjį turtą paskirstyti giminaičiams atspindi atpažįstamą seniai susiformavusią testatorės valią, tačiau N. K. sprendimas dėl piniginių lėšų neatitinka jos dvasinės ir fizinės būsenos (siekio ir stipraus tikėjimo pasveikti, prietaringumo, taupumo ir atsakingo elgesio su pinigais).
10.8. Nurodo, kad N. K. tuo metu, kai iš jos buvo paimta banko kortelė ir kai ji rašė savo testamentą, buvo sunkios fizinės ir psichinės būklės. Teismas nesikreipė į Lietuvos teismo ekspertizių centrą dėl medicininių dokumentų ekspertizės ir išvados apie asmens gebėjimą kontroliuoti / nekontroliuoti savo veiksmus.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo R. I. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neleido V. S. pasisakyti dėl dalyvaujančių asmenų galimai nusikalstamų veikų požymių. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo V. S. bylos nagrinėjimo metu nuolat dėstė aplinkybes, kurios nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Atitinkamai teismas visiškai pagrįstai bylos nagrinėjimo eigą kreipė į faktinių aplinkybių, kurios yra susijusios su bylos esme, nustatymą.
11.2. Pažymima, kad, priešingai nei teigia V. S., bylos nagrinėjimo metu R. I. sąžiningai nurodė visas faktines aplinkybes, kurias prisimena. Tačiau tie faktai, kurie nepatinka suinteresuotam asmeniui, kažkodėl yra vaidinami melu ir R. I. kaltinama nebūtais dalykais.
11.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad mirusiosios laisvė galimai buvo apribota. Skunde be jokių pagrįstų įrodymų R. I. kaltinama nebūtais dalykais, nors patys proceso dalyviai patvirtino, kad mirusioji į savo namus nieko neįsileido, bet kokios pagalbos atsisakė ir nė vienas iš giminaičių nesistengė nė kiek rūpintis mirusiąja.
Šalies argumentai
11.4. Nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas gludino aplinkybes taip, kad jos tiktų reikiamai situacijai. Pažymima, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl mirusiosios asmeninio testamento patvirtinimo ir prašė testamentą patvirtinti. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatinėjo ir vertino tas aplinkybes, kurios yra esminės, sprendžiant dėl asmeninio testamento tvirtinimo.
11.5. Pažymi, kad skunde nurodoma, jog mirusiosios valią atitinka tik turto palikimas pareiškėjams, o ne piniginių lėšų palikimas R. I.. Tačiau, kaip nurodyta skunde, nė vienam giminaičiui nebuvo žinoma mirusiosios valia dėl kito jos turimo turto palikimo, tad nesuprantama, kokiu pagrindu yra teigiama, jog mirusiosios valia negalėjo būti tokia, kai tos valios nė vienas giminaitis nežinojo. Testamentą mirusioji surašė savo valia taip, kaip jai atrodė teisinga.
11.6. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, nėra jokių aplinkybių, objektyvių požymių, dėl kurių būtų pagrindas, vadovaujantis CPK 300 straipsnio nuostatomis, kreiptis į prokurorą. Tai, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo mano, jog mato nusikalstamų veikų požymius, nereiškia, kad teismas turi pareigą vadovautis jų nuomone ir kreiptis į prokurorą.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad artimieji jam pasakojo, jog R. I. negerbia mirusiosios giminaičių, labai sureikšmina save pačią, darė įtaką N. K.. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad R. I. padėjo slėpti N. K. ligą, išviliojo banko kortelę ir pasisavino dideles sumas pinigų. Tokiu būdu R. I. savo veiksmais įtakojo N. K. palikimo dydį. V. J. teigimu, teismas neatliko savo pareigos ir nepranešė prokurorui apie teismo proceso metu paaiškėjusias aplinkybes, turinčias nusikalstamos veikos požymių.
13. Pareiškėjai I. V. U. ir G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, teismo posėdžių metu buvo keliami klausimai dėl galimo neteisėto testatorės N. K. lėšų banko sąskaitoje pasisavinimo ir neteisėto pasinaudojimo svetima banko kortele, taip pat galimo testatorės N. K. laisvės suvaržymo ir nepriežiūros. Teismas neišnagrinėjo šių bylai svarbių aplinkybių.
14. Suinteresuoti asmenys R. G. ir V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
14.1. Pažymi, kad visi pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys nuo pat pradžių sutiko su velionės N. K. asmeniniame testamente išdėstyta valia. Nei vienos iš šalių procesiniuose dokumentuose nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti asmeninį testamentą negaliojančiu dėl velionės N. K. valios trūkumo. Tokio reikalavimo nei viena iš bylos šalių nereiškė ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
14.2. Nurodo, kad nors teismo posėdžių metu V. S. dėstė savo argumentus, kuriais ji kėlė klausimą dėl R. I. nesąžiningumo, tačiau nereiškė reikalavimo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę dėl N. K. veiksnumo testamento sudarymo metu.
14.3. Akcentuoja, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų velionės N. K. būklei asmeninio testamento sudarymo metu nustatyti.
14.4. Nurodo, kad V. S. nepagrįstai perkelia pareigą teismui kreiptis į prokuratūrą dėl galimos vienos iš proceso šalių padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, šalių duotus paaiškinimus, nematė pagrindo manyti, jog R. I. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.
14.5. Pažymi, kad joms nekyla abejonių, jog N. K. savo artimiausiai draugei laisva valia nusprendė palikti 5 000 Eur sumą, kaip palikimą. Nėra jokių abejonių, jog N. K. taip norėjo atsidėkoti savo draugei, jog ši rūpinosi ir buvo šalia visos N. K. ligos metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas patvirtinti mirusiosios ranka surašytą asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą N. K. mirties priežasčiai nustatyti. Apeliantė prašo pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas dokumentas yra susijęs su N. K. mirties priežastimi, siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, šio klausimo byloje nesprendžia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantės pateiktas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl teikiamų apeliantės naujų įrodymų nepriima.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Ji mirties momentu buvo netekėjusi, vaikų, brolių / seserų neturėjo, jos tėvai P. K. ir E. J. yra mirę. Mirties momentu N. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esantys statiniai; butas / patalpa – kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties momentu jos vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 23 892,02 Eur, ši suma 2023 m. birželio 4 d. padidėjo iki 26 530,41 Eur. N. K. turėjo ir kito turto, kurio dalis yra įrašyta į paveldimo turto apyrašą (turtinės teisės į išmoką), dalis neįrašyta (N. K. paveikslai, esantys darbe, N. K. turėtas paveikslais (paveikslai) namuose, vaza su prosenelės knyga, namų apyvokos daiktai). Pagal medicininius dokumentus, prieš mirtį N. K. sirgo. Paskutinį kartą ji buvo gydoma viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2023 m. kovo 7 d. N. K. esant ligoninėje, ją lankė draugė R. I.. 2023 m. vasario 25 d. N. K. nurodė pageidaujanti surašyti testamentą ir jį savo ranką surašė R. I. akivaizdoje. Šio testamento originalą, kurį N. K. atidavė R. I., suinteresuotas asmuo R. I. pateikė į bylą. N. K. testamente, surašytame ant vieno lapo, nurodyta: „Laidotuvėm nuimk 5 tūkst. Kaimą palieku (išsaugant medžius) V. S., G. S.. Visa, kas yra Vilniuje, R. G., V. B.. Paveikslus I. U., ir vazą prosenelės su knyga (ir darbe, ir namie). R. I. 5 tūkst. Eurų. N. K..“ Testamente yra N. K. parašas, kurio autentiškumo byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.19 straipsnį, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.
23. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
24. Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas, kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.
25. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai ir turiniui, aiškinosi, ar prašomas patvirtinti asmeninis testamentas buvo surašytas mirusiosios ranka ir jos pasirašytas (nė vienas proceso dalyvis šios aplinkybės neginčijo), ar aišku, kur ir kada buvo surašytas testamentas (nė vienas proceso dalyvis šių aplinkybių neginčijo), ar yra aiški mirusiosios testamente išreikšta valia po jos mirties (nė vienas proceso dalyvis šios aplinkybės neginčijo). Taigi, teismas aiškinosi visas aplinkybes, kurios yra esminės tvirtinant asmeninį testamentą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorė mirė (duomenys neskelbtini), o asmeninis testamentas teismui pateiktas 2023 m. birželio 13 d., t. y. nepraleidus CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų senaties termino. Taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka lietuvių kalba, datuotas 2023 m. vasario 25 d., sudarytas iš vieno lapo, kuris pasirašytas testatorės N. K. vardu. Vertinant asmeninio testamento turinį, matyti, jog testatorė aiškiai išreiškė valią, kam konkrečiai palieka (skiria) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tikslią dalį piniginių lėšų. Taip pat testatorė save aiškiai identifikavo, nurodydama vardą ir pavardę pasirašė. Nors minėtas asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau, įvertinęs pateikto asmeninio testamento turinį bei nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2023 m. vasario 25 d. asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai ir turiniui.
26. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės teigia, jog asmeninio testamento sudarymo metu velionė N. K. galėjo būti tokios medicininės būklės, kurios metu sąmoningai nebūtų galėjusi priimti sprendimo dėl piniginių lėšų skyrimo suinteresuotam asmeniui N. K., be to, akcentuoja, kad neva viena iš asmeninio testamento įpėdinių – suinteresuotas asmuo R. I. – galbūt pasinaudojo sunkiai sergančia N. K. ir išviliojo iš jos didelę sumą pinigų, pasisavindama N. K. banko kortelę ir paimdama 13 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, pažymėdamas, kad byloje visi pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys nuo pat pradžių sutiko su velionės N. K. asmeniniame testamente išdėstyta valia. Nuo pat bylos pradžios visos bylos šalys sutiko, kad reikia gerbti N. K. išreikštą valią, būtent dėl tos priežasties ir buvo nuspręsta kreiptis dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad jis nevertina ir nepasisako dėl apeliantės teiginių apie testatorės nesugebėjimą suprasti savo nurodytų sprendimų dėl piniginių sumų paskirstymo (neva tai neatspindi tikrosios mirusiosios valios), kadangi asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tokios procedūros negalima tapatinti su testamento nuginčijimo procedūra. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-243-232/2021). Taigi, šiuo atveju spręsdamas klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas, priešingai, nei teigia apeliantė, neturėjo jokio pagrindo kreiptis dėl ekspertizės atlikimo dėl mirusiosios gebėjimo kontroliuoti savo veiksmus surašant testamentą.
27. Be to, pažymima tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų velionės N. K. būklei asmeninio testamento sudarymo metu nustatyti, teismas savo iniciatyva byloje išsireikalavo iš gydymo įstaigų velionės N. K. medicininius dokumentus. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvavusių proceso šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pateiktame tvirtinti testamente išreikšta tikroji testatorės valia ir ji išreikšta tinkamai, aiškiai ir suprantamai. Apeliantė, manydama, kad testatorė testamento sudarymo metu galėjo būti neveiksni, turėjo savo teiginius įrodyti, tačiau V. S., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neteikė prašymo dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo.
28. Apeliantė skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas bendruosius sąžiningumo ir teisingumo principus, nenustatė suinteresuoto asmens R. I. nesąžiningų ir galbūt BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys.
29. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų apie R. I. galbūt atliktas konkrečias nusikalstamas veikas. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą atlikti CPK 300 straipsnyje nurodytus procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą atlikti CPK 300 straipsnyje nurodytus procesinius veiksmus. Todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo pranešti prokurorui apie konkrečius suinteresuoto asmens R. I. veiksmus. Pažymėtina, kad apeliantė, turėdama duomenų apie jos nurodytas aplinkybes dėl R. I. nusikalstamų veiksmų ir (ar) manydama, kad jos atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, pati gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdama atitinkamus duomenis.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atskirojo skundo prašymą įvertinti skundžiamos nutarties motyvus, susijusius su asmeninio testamento 1 ir 7 punktais. Toks apeliantės prašymas atmestinas, pažymint, kad teismas, gavęs prašymą patvirtinti testamentą, priima sprendimą tvirtinti asmeninį testamentą arba prašymą atmesti. Pažymėtina, kad teismas negali patvirtinti asmeninio testamento tik dėl tos dalies, kuri patinka pareiškėjams, o dėl kitos dalies prašymą atmesti.
31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus, kad jai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, tačiau su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atliktų garso įrašų, teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teismas ne kartą V. S. nurodė prieiti prie esmės, paaiškino, kokie klausimai yra nagrinėjami byloje, teismas skyrė pakankamai laiko išklausyti V. S. paaiškinimus ir teikiamus prašymus. Svarbu akcentuoti tai, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl mirusiosios asmeninio testamento patvirtinimo ir prašė testamentą patvirtinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nagrinėjimo metu siekė nustatyti ir vertino tas aplinkybes, kurios yra esminės, sprendžiant dėl asmeninio testamento tvirtinimo.
32. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina tik tai, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai ir turiniui. Dėl kitų aplinkybių, tokių, kaip testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu ir kita, šioje byloje nėra sprendžiama. Suinteresuoti asmenys, manantys, kad tokio asmeninio testamento pagrindu paveldėjimas negali būti priimamas, turi teisę tokį testamentą ginčyti reikšdami ieškinį. Įvertinus tai, kad šioje byloje išsamiai pasisakyta dėl į bylą pateikto 2023 m. vasario 25 d. N. K. testamento atitikties CK 5.30 straipsnyje nustatytiems formos ir turinio reikalavimams, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino N. K. 2023 m. vasario 25 d. ranka surašytą asmeninį testamentą.
33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, susijusias su asmeninio testamento patvirtinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.