- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-243-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16582-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., V. A.
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys byloje D. A., V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą patvirtinti A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), 2019-12-30 sudarytą asmeninį testamentą.
2. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. A. 2019-12-30 savo ranka surašė testamentą, kuriame išreiškė valią dėl turimo turto palikimo. Testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, sudarymo data, aiškiai išreikšta testatoriaus valia. Testamento sudarymo metu A. A. ligoninėje nesigydė, buvo sąmoningas. Testatorius mirė (duomenys neskelbtini), asmeninio testamento, sudaryto 2019-12-30, neperdavęs saugoti notarui. Testatorius A. A. testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko dukrai – pareiškėjai. Testatoriaus asmenimis testamentas nebuvo perduotas notarui. Paaiškino, kad pareiškėja yra A. A. duktė, V. A. – pareiškėjos motina ir A. A. sutuoktinė, D. A. – V. A. ir A. A. sūnus, pareiškėjos I. Š. brolis. (duomenys neskelbtini) A. A. mirė. A. A. 2019-12-30 savo ranka lietuvių kalba surašė asmeninį testamentą, kuriuo nusprendė palikti jam nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjai. Asmeninis testamentas pasirašytas testatoriaus A. A.. Testamente nurodyti testatoriaus vardas ir pavardė, testamento sudarymo vieta, data. 2019-12-30 asmeniniame testamente nurodyta testatoriaus valia yra aiški, nes dokumentas pavadintas „Testamentas“, kas leidžia teigti, jog tai yra aiškus patvarkymas dėl testatoriaus turto po jo mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. A. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad tėvo A. A. 2019-12-30 testamentas nėra patvirtintas notaro arba medikų. Tėvas eilę metų sirgo demencija bei Alzheimerio liga, jo sveikata reguliariai buvo tikrinama Lazdynų poliklinikoje. Tėvas nesiorientavo laike, aiškino, kad turi tik vieną vaiką – sūnų. Su dukra tėvas nebendravo apie 10 metų. Paskutinius porą metų gyveno kartu su tėvu ir apie tėvo ligas žino viską. Išreiškė nuostabą, jog tėvas turtą paliko dukrai su kuria nebendravo, buvo pamiršęs, kad ją turi.
4. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
6. Teismas nustatė, kad A. A., kurio asmeninį testamentą prašoma patvirtinti, mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniui V. A., nors gyveno skyrium. Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo D. A. yra mirusiojo A. A. ir V. A. vaikai. A. A. 2020-01-27 buvo paguldytas į VšĮ „Šv. Roko ligoninė“, kurioje mirė.
7. Teismas padarė išvadą, kad 2019-12-30 surašytas dokumentas, pavadintas „Testamentas“, buvo surašytas A. A. ranka.
8. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad jau nuo 2013 metų A. A. skundėsi atminties sutrikimais dėl ko buvo tiriama jo sveikatos būklė ir jau nuo to laiko jam buvo įtariama Alzheimerio liga. Taip pat nustatė, kad blogėjant sveikatos būklei, A. A. buvo nustatyta galutinė diagnozė – vėlai prasidėjusi Alzheimerio liga, bei komplikacijos – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga. Teismas ypatingai atkreipė dėmesį į VšĮ „Lazdynų poliklinika“ A. A. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje 2019-10-02 gydytojo padarytą įrašą apie jo psichinę būsena“ „Į klausimus atsako trumpai, jei klausimas sudėtingesnis – žiūri į žmoną ir prašo jos pagalbos. Dėl blogos atminties bendravimas neproduktyvus, nes tikslios informacijos pacientas nesugeba pateikti ir t. t.“ Atkreipė dėmesį, kad asmeninis testamentas surašytas 2019-12-30, t. y. praėjus dviem mėnesiams po 2019-10-02 apžiūros.
9. Pažymėjo, kad pareiškėja su tėvu nebendravo labai ilgai. Pareiškėja ir jos motina – suinteresuotas asmuo V. A. buvo asmeninio testamento surašymo iniciatorės, būtent tuo tikslu 2019-12-30 buvo nuvykusios pas A. A.. Būtent jos diktavo A. A. tekstą ir duomenis, kuriuos reikėjo įrašyti į asmeninį testamentą.
10. Pabrėžė, kad nei pareiškėja nei suinteresuotas asmuo V. A. negalėjo paaiškinti, kodėl jos nesikreipė į notarus, kad A. A. testamentas būtų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas.
11. Teismas padarė išvadą, kad surašyti asmeninį testamentą nebuvo paties A. A. laisva valia, kad tvirtinant A. A. testamentą, notarui galėjo kilti abejonių dėl A. A. galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, išreikšti savo tikrąją vidinę valią dėl duodamo patvarkymo, suprasti, kad patvarkymas yra duodamas būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Š. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti A. A. 2019-12-30 sudarytą asmeninį testamentą.
13. Nurodė, kad pirmos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nors nutartyje priėjo išvados, kad A. A. sudarytas testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje numatytus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl testatoriaus valios išraiškos turėjo būti atsižvelgta į testamento turinį. Testamentu savo mirties atveju testatorius patvarkė jam visą nuosavybės teise priklausantį turtą palikti pareiškėjai. Šis patvarkymas yra duodamas testatoriaus mirties atveju. Testamento turinys ir jame nurodyti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, jog jame yra aiškiai išreikšta A. A. valia dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo. Pirmosios instancijos teismui pateiktas tvirtinti A. A. asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šį testamentą patvirtinti.
14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino testamento surašymo aplinkybes bei asmeninio testamento surašymo metu buvusią A. A. sveikatos (psichikos) būklę, nors šios aplinkybės neturėjo būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Paaiškino, kad A. A. testamento turinys neabejotinai patvirtina testatoriaus valią, tai yra kam ir koks turtas turi atitekti po testatoriaus mirties. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktas testamentas neišreiškia tikrosios testatoriaus valios, todėl negali būti tvirtinamas. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad ši teismo išvada buvo padaryta įvertinus testamento sudarymo aplinkybes, testatoriaus sveikatos, psichinę būklę, galimą elgesį prieš testamento sudarymą ir po jo sudarymo.
15. Pažymėjo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai sutapatino asmeninio testamento patvirtinimo procedūrą pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalies nuostatas su teismo patvirtinto asmeninio testamento nuginčijimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Teigė, kad asmenino testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra. Dėl to pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl testatoriaus sveikatos (psichikos) būklės, tikrosios testatoriaus valios neatitikimo testamente išreikštai jo valiai galėtų būti reikšmingos tuo atveju, jeigu ginčo teisenos tvarka būtų ginčijamas A. A. sudarytas asmeninis testamentas dėl jame išreikštos testatoriaus valios ydingumo, tačiau šioje byloje šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir nėra pakankamu pagrindu atsisakyti patvirtinti asmeninį testamentą CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
16. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypęs nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos bei peržengdamas pareiškimo nagrinėjimo ribas, ėmėsi pats vertinti A. A. sveikatos (psichikos) būklę testamento surašymo metu, ko pasekmėje priėmė nepagrįstą ginčijamą nutartį.
17. Suinteresuoti asmenys D. A., V. A. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
21. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
23. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), 2019-12-30 sudarė asmeninį testamentą, kuriuo nusprendė palikti jam nuosavybės teise priklausantį turtą savo dukrai pareiškėjai. Testamentas surašytas ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta. Testamente išreikšta testatoriaus valia – visą turtą palikti dukrai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testamentą surašė A. A. ir ginčo dėl to apeliacinės instancijos teisme nėra. Taigi prašomas patvirtinti testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus formalius asmeniniam testamentui keliamus privalomus reikalavimus.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepatvirtino asmeninio testamento, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir priėjęs išvados, kad surašyti asmeninį testamentą nebuvo paties A. A. laisva valia, kad tvirtinant A. A. testamentą, notarui galėjo kilti abejonių dėl A. A. galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, išreikšti savo tikrąją vidinę valią dėl duodamo patvarkymo, suprasti, kad patvarkymas yra duodamas būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.
26. Apeliantė atskirajame skundė nurodė, kad teismas nepagrįstai aiškino testamento surašymo aplinkybes bei asmeninio testamento surašymo metu A. A. sveikatos (psichikos) būklę.
27. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 5.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; 2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. CK 5.17 straipsnyje reglamentuota, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
28. Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakant tvirtinti asmeninį testamentą, pagrįstai atsižvelgė į A. A. sveikatos būklę sudarant testamentą bei aplinkybes, sąlygojančias testamento sudarymą. Pažymėtina, kad A. A. buvo nustatyta galutinė diagnozė – vėlai prasidėjusi Alzheimerio liga, bei komplikacijos – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga. Taip pat pažymėtina, kad būtent pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. A. buvo asmeninio testamento surašymo iniciatorės, jos diktavo A. A. testamento tūrinį. A. A., sirgdamas Alzhaimerio liga, galimai buvo neveiksnus sudaryti asmeninį testamentą, dėl ko buvo reikalinga pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pagalba. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad surašyti asmeninį testamentą nebuvo paties A. A. valia, todėl pagrįstai atsisakė jį tvirtinti.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.