- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1336-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01513-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transkela“
- Trečiasis asmuo
- Lloyd’s Insurance
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkela“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-693-384/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkela“ ieškinį atsakovui antstoliui A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lloyd’s Insurance company S.A., veikianti per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transkela“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo antstolio A. B. (toliau – atsakovas, antstolis) 42 884,04 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-157-443/2024, kuriuo ieškovei UAB „Transkela“ iš UAB „Lukšių pieninė“ priteisė 39 568,29 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas ir 1 413,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. kovo 14 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį atsakovas antstolis A. B. 2024 m. kovo 15 d. priėmė vykdyti bei užvedė vykdomąją bylą Nr. 0087/24/00519. Atsakovas 2024 m. kovo 15 d. skolininkei UAB „Lukšių pieninė“ išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-87-6620, nurodant per 10 dienų nuo raginimo dienos sumokėti 42 884,04 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. 2024 m. kovo 15 d. antstolis areštavo UAB „Lukšių pieninė“ sąskaitas ir 2024 m. kovo 15 d. papildomu patvarkymu nurodė priverstinai nurašyti 42 884,04 Eur. 2024 m. kovo 19 d. piniginės lėšos buvo nurašytos iš UAB „Lukšių pieninė“ banko sąskaitos ir pervestos į antstolio depozitinę banko sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. kovo 15 d. antstolio raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei UAB „Lukšių pieninė“ buvo įteiktas 2024 m. kovo 20 d. 2024 m. balandžio 2 d. UAB „Lukšių pieninė“ kreipėsi į teismą dėl antstolio veiksmų, prašydama sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „Lukšių pieninė“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolio 2024 m. kovo 15 d. nurodymą, įpareigojo antstolį grąžinti lėšas. Antstolis nutarties neskundė. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-940-1060/2024 priėmė UAB „Lukšių pieninė“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Lukšių pieninė“ bei sustabdė skolų iš šios bendrovės išieškojimą. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė antstoliui pretenziją, nurodydama, kad antstolis nesulaukęs UAB „Lukšių pieninė“ siųstame raginime įvykdyti sprendimą nurodyto 10 dienų termino nuo įteikimo dienos, nurašęs pinigus nuo UAB „Lukšių pieninė“ banko sąskaitos ir juos pervedęs į savo depozitinę banko sąskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, susijusius su priverstinio vykdymo procedūromis, kas leido UAB „Lukšių pieninė“ kreiptis skundu dėl antstolio veiksmų. Ieškovė nurodė, kad jeigu antstolis skolos priverstinį išieškojimą būtų vykdęs tinkamai, tai ieškovė būtų laiku atgavusi priteistą sumą, todėl iš atsakovo turi būti priteista 42 884,04 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgęs į ieškovės prašymą priimti vykdomąjį raštą bei nurodytą aplinkybę, kad yra grėsmės, kad skolininkė gali turtą paslėpti, todėl 2024 m. kovo 15 d. areštavo skolininkės sąskaitas bei atsižvelgęs į tai, kad sprendimas gali būti neįvykdytas, siekdamas apsaugoti kreditorės interesus, 2024 m. kovo 19 d. 42 884,04 Eur pervedė iš skolininkės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal UAB „Lukšių pieninė“ skundą dėl antstolio veiksmų ir teismas įpareigojo grąžinti 42 884,04 Eur į skolininkės sąskaitą, tačiau atsakovo pozicija jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir netgi tuo atveju, jeigu jis būtų laikęsis visų procese numatytų terminų, skolos išieškoti nebūtų galimybės, nes UAB „Lukšių pieninė“ 2024 m. gegužės 6 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir sustabdytas skolų išieškojimas.
4. Trečiasis asmuo Lloyd’s Insurance company S.A., veikianti per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) „Colemont draudimo brokeris“, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškinio nagrinėjimo metu neegzistuoja ir objektyviai negali egzistuoti jokia ieškovės žala, siejama su UAB „Lukšių pieninė“ restruktūrizavimu, kadangi restruktūrizavimo byla nėra pasibaigusi. Kreditorių reikalavimų tenkinimas yra numatytas restruktūrizavimo plane ir ieškovės reikalavimai bus tenkinami plane nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė nėra patyrusi jokios žalos, kadangi iš vykdomosios bylos matyti, kad UAB „Lukšių pieninė“ turėjo pirmesnės eilės kreditorių nei ieškovė, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų per anksti atlikęs priverstinio UAB „Lukšių pieninė“ lėšų nurašymo, su kuriuo ieškovė sieja savo žalos atsiradimą, atsakovas vis tiek nebūtų galėjęs atlikti 42 884,04 Eur išieškojimo ieškovės naudai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo teisės UAB „Lukšių pieninė“ atžvilgiu niekur nedingo ir ji gali patenkinti savo reikalavimus restruktūrizavimo byloje, todėl tai leidžia daryti prielaidą, kad ieškinys pareikštas siekiant neteisėtai praturtėti atsakovo / draudiko sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su ieškovės išsakyta pozicija dėl antstolio A. B. neteisėtų veiksmų vykdant priverstinį išieškojimą, tai patvirtina ir įsiteisėjusi 2024 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3653-714/2024, kuria teismas panaikino antstolio A. B. 2024 m. kovo 15 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr.0087/24/00519 ir įpareigojo antstolį grąžinti skolininkei UAB „Lukšių pieninė“ į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas 42 884,04 Eur pinigines lėšas.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, kad jai dėl atliktų atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta žala yra 42 884,04 Eur, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl padarytos žalos.
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 24 d. UAB „Lukšių pieninė“ direktorius Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-940-1060/2024 priėmė pareiškimą, iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Teismas pabrėžė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas UAB „Lukšių pieninė“ reiškia, kad bendrovė turi laikinų sunkumų, tačiau yra veikianti ir gali išvengti bankroto, todėl galimybė ieškovei atgauti skolą iš restruktūrizuojamos UAB „Lukšių pieninė“ išlieka. 2024 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-940-1060/2024 patvirtinta, kad antrosios eilės kreditorės UAB „Transkela“ bendras finansinis reikalavimas yra 42 977,65 Eur, kurį sudaro 40 981,29 Eur skola ir 2 016,36 Eur delspinigiai. Kadangi restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip keturi metai nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, teismas darė išvadą, kad tik suėjus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui ir nustačius, kad restruktūrizavimo metu UAB „Transkela“ neatgavo visos skolos iš UAB „Lukšių pieninė“, būtų galima spręsti, ar ieškovė patyrė žalą ir jeigu taip, tai kokio dydžio tokia žala.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodė tik menamos žalos dydį, todėl dėl šios priežasties ieškinį atmetė.
10. Teismas vertino, kad tik nustačius realų padarytos (jeigu ji bus padaryta) žalos dydį būtų galima spręsti, ar ši žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ar dėl kitų priežasčių.
11. Teismas atmetęs ieškinį, priteisė trečiajam asmeniui 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 42 884,04 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nėra atgavusi skolos ar jos dalies iš UAB „Lukšių pieninė“, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad apeliantė prašo menamos žalos yra klaidingas. Apeliantė turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovas būdamas valstybės įgaliotu asmeniu tinkamai įgyvendins teisės aktais nustatytas pareigas.
12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka protingumo, sąžiningumo principų, kadangi apeliantė žalą jau yra patyrusi šiuo metu, o pirmosios instancijos teismas įpareigoja apeliantę laukti keturis metus ir tik tada skaičiuoti kiek liko nesumokėtos skolos. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo pasisakyti, kad atsakovas padarė žalą, tačiau jo dydis bus žinomas pasibaigus restruktūrizavimo bylai, kadangi po keturių metų aplinkybėmis atsakovo veiksmuose nepasikeis. Be to, tokiu atveju, tinkamiausias būdas būtų priteisti visą reikalaujamą sumą iš atsakovo, o atsakovas galėtų pakeisti apeliantę ir atgauti sumokėtą žalą restruktūrizavimo byloje.
12.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai koncentruojasi į tai, kad UAB „Lukšių pieninė“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, kai turėtų būti koncentruojasi į aplinkybes, kurios vyko iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
12.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, principus visiškai nenagrinėdamas esminių bylos aplinkybių, o tik prisidengdamas restruktūrizavimo byla, kuri buvo iškelta jau po esminių bylos aplinkybių, taip priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
12.5. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, kuria vadovaujantis padaroma išvada, kad kol nesibaigs restruktūrizavimo byla, nėra aišku ar apeliantė patyrė žalą ir jei patyrė kokio dydžio tai žala, tačiau apeliantė pažymi, kad paties pirmosios instancijos teismo nurodoma byla aiškiai patvirtina, kad nagrinėti bylą dėl antstolio veiksmų reikėjo šioje byloje, o ne laukti restruktūrizavimo bylos pabaigos.
Atsiliepimas
12.6. Trečiasis asmuo atsiliepimą į ieškovės ieškinį pateikė praleidus pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, tačiau nepaisant to pirmosios instancijos teismas ne tik citavo trečiojo asmens atsiliepimą, bet ir priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, todėl toks pirmosios instancijos teismo verdiktas kelia pagrįstų abejonių, nes neaišku kokiu pagrindu buvo priimtas ir vertinamas trečiojo asmens atsiliepimas.
13. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo bei pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kuriuo sutinkama su ieškovės nuomone, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus patvirtina įsiteisėjusi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3653-714/2024, nepagrįstu.
13.1. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju, pati ieškovė prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodė, kad yra grėsmė, kad skolininkė gali paslėpti turtą, todėl prašė išsiuntus raginimą atlikti turo/piniginių lėšų areštą.
Šalies argumentai
13.2. Skolininkės sąskaitoms taikytas areštas buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai, nes kaip vėliau paaiškėjo, skolininkė ruošėsi pateikti pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir vengė sumokėti skolą ieškovei, nors turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, todėl šiuo atveju, net jeigu ir būtų taikytas areštas nenurašant lėšų, skolos išieškojimo galimybės nebūtų didesnės.
13.3. Ieškovė sumenkina aplinkybe, kad ji yra įtraukta į restruktūrizuojamos UAB „Lukšių pieninės“ kreditorių sąrašą ir įstatymų nustatyta tvarka turi galimybę atgauti skolą iš skolininkės, todėl atsakovas nesutinka, kad dėl jo teisėtų vykdymo procese atliktų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala.
13.4. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas galėtų pakeisti ieškovę kreditorių sąraše yra visiškai teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
13.5. Atsakovas nesutinka, kad turėtų būti koncentruojamasi į aplinkybes, kurios vyko tik iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi teismas priimdamas sprendimą turi įvertinti visas su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
13.6. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip kaip norėjo ieškovė ir nepriėmė tokio sprendimo kokio tikėjosi, nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas.
13.7. Atsakovas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas yra palankus atsakovui, tačiau teismas įvertino tik ieškovo poziciją, visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, todėl atsakovas vertina, kad ieškinys išnagrinėtas neobjektyviai, tačiau teismui priėjus teisingos išvados, prašo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
13.8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3653-714/2024, tačiau minėtoje nutartyje nėra pripažinti kurie nors atsakovo veiksmai neteisėtais.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Ieškovė nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje, buvo nustatyti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3653-714/2024, tačiau minėtoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai buvo nustatyti UAB „Lukšių pieninė“ atžvilgiu, o ne ieškovės. Atsakovo veiksmų teisėtumas ieškovės atžvilgiu minėtoje byloje nenagrinėtas, todėl Marijampolės apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-3653-714/2024 rezultatas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų šioje byloje nenustato.
14.2. Trečiasis asmuo turi teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, bet ne pareigą, todėl jam nekyla neigiamų pasekmių praleidus terminą, išskyrus tai, jog teismas gali atsisakyti priimti vėliau pateiktą dokumentą, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo procesinį dokumentą, trečiasis asmuo patyrė išlaidas, todėl nėra pagrindo teikti, kad trečiasis asmuo būtų praradęs teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Transkela“ ieškinys atsakovui antstoliui A. B. dėl žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Apeliacinį skundą dėl šio sprendimo pateikė tik ieškovė, kuri ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neįrodė patyrusi žalą, todėl teisėjų kolegija, saistoma bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų apibrėžtų apeliaciniu skundu, pasisako tik dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.
17. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-443/2024 priteisė ieškovei UAB „Transkela“ iš atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ 39 568,29 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 413,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t., b . l. 8-10). 2024 m. kovo 14 d. ieškovė UAB „Transkela“ pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pagal 2024 m. kovo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-157-443/2024 (el. b. 1 t., b . l. 38-39), pagal kurį antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0087/24/00519. 2024 m. kovo 15 d. antstolis surašė raginą skolininkei UAB „Lukšių pieninė“ įvykdyti sprendimą per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos. 2024 m. kovo 15 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ sąskaitas. 2024 m. nurodymu priverstinai nurašė 42 884,04 Eur pinigines lėšas. 2024 m. kovo 22 d. skolininkė pateikė antstoliui skundą dėl neteisėtų veiksmų, prašydama sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, leisti įvykdyti reikalavimą per nustatytą terminą gera valia bei grąžinti skolininkei neteisėtai nurašytas ir į antstolio depozitinę sąskaitą perverstas 42 884,04 Eur lėšas. Antstolis nesutikdamas su skolininkės skundu 2024 m. kovo 29 d. patvarkymu perdavė bylą pirmosios instancijos teismui. 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolio A. B. 2024 m. kovo 15 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir įpareigojo antstolį grąžinti skolininkei UAB „Lukšių pieninė“ pagal naikinamą nurodymą nurašytas lėšas, likusioje dalyje skundą atmetė (el. b. 1 t., b. l. 11-13). Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-940-1060/2024 UAB „Lukšių pieninė“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (el. b. 1 t., 1. 82-90). 2024 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas kreipėsi į antstolį su pretenzija, prašydamas atlyginti 42 884,04 Eur žalą bei patirtas 336,38 Eur išlaidas už išieškojimą arba pasiūlyti abiem šalim priimtinas sąlygas dėl taikaus ginčo išsprendimo (el. b. 1 t., 1. 19-21). Atsakovas su ieškovo pretenzija nesutiko (el. b. 1 t., 1. 22). Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės UAB „Transkela“ 42 997,65 Eur finansinį reikalavimą (el. b. 1 t., 1. 121-122). Ieškovė 2024 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo (antstolio) 42 884,04 Eur padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas vykdydamas skolos išieškojimą iš UAB „Lukšių pieninė“ ieškovei, t. y. nesulaukęs raginime įvykdyti sprendimą dešimties dienų termino, nurašė pinigus iš skolininkės sąskaitos ir pervedė juos į antstolio depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tik suėjus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui ir nustačius, kad restruktūrizavimo metu UAB „Transkela“ neatgavo visos skolos iš UAB „Lukšių pieninė“, būtų galima spręsti, ar ieškovė patyrė žalą ir jeigu taip, tai kokio dydžio tokia žala.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
19. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, ir įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodė tik menamos žalos dydį, kadangi tik suėjus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui ir nustačius, kad restruktūrizavimo metu ieškovė neatgavo visos skolos iš skolininkės UAB „Lukšių pieninė“, būtų galima spręsti, ar ieškovė patyrė žalą ir jeigu taip, tai kokio dydžio tokia žala. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl menamos žalos, teigia, kad žalą yra patyrusi šiuo metu, o pirmosios instancijos teismo pozicija laukti keturis metus ir tik tada skaičiuoti kiek liko nesumokėtos skolos neatitinka protingumo, sąžiningumo principų.
21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025).
22. Apeliantei Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-443/2024 iš UAB „Lukšių pieninė“ priteista 39 568,29 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 413,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi apeliantė įtraukta į UAB „Lukšių pieninė“ antros eilės kreditorių sąrašą su 42 997,65 Eur finansiniu reikalavimu, kas reiškia, jog apeliantė neprarado galimybių atgauti priteistą skolą iš UAB „Lukšių pieninė“, tik skolos dengimas bus vykdomas restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Šiuo metu nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė neturi galimybės atgauti priteistos sumos ar jos dalies UAB „Lukšių pieninė“ restruktūrizavimo byloje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė patyrė žalą visos priteistos skolos dydžiu, t. y. 42 884,04 Eur. Priešingai, vykstant UAB „Lukšių pieninė“ restruktūrizavimo procesui egzistuoja galimybė atgauti visą sumą ar jos dalį. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartyje, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, padaryta išvada, jog UAB „Lukšių pieninė“ turi realių galimybių pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams restruktūrizavimo plane numatytu laiku, išsaugoti bei plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą (el. b. 1 t. l. 82-90). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik suėjus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui ir nustačius, kad restruktūrizavimo metu UAB „Transkela“ neatgavo visos skolos iš UAB „Lukšių pieninė“, būtų galima spręsti, ar ieškovė patyrė žalą ir jeigu taip, tai kokio dydžio tokia žala yra. Suprantama, kad ilgesnis skolos išieškojimas gali ieškovei sukelti turtinius praradimus, tačiau tokios pobūdžio žalos ieškovė ieškiniu neįrodinėjo.
23. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai nurodė, kad tik nustačius realų padarytos (jeigu ji bus padaryta) žalos dydį būtų galima spręsti, ar ši žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ar dėl kitų priežasčių. Teisėjų kolegija pritardama išvadai pažymi, kad neegzistuojant žalos padarymo faktui nėra įmanomas kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas.
24. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad atsakovas galėtų pakeisti apeliantę restruktūrizuojamos UAB „Lukšių pieninė“ kreditorių sąraše, tačiau teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. CK 6.101 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu – 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomas reikalavimo teisių perėmimas nėra įmanomas, kadangi tam neegzistuoja joks teisinis pagrindas atsižvelgus į byloje pareikštą reikalavimo pagrindą, t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi apeliantės argumentai dėl antstolio galimybės pakeisti kreditorių restruktūrizavimo byloje, atlyginusio, kaip teigia apeliantė, jo paties veiksmais padarytą žalą, yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį priėmimo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina visiškai nepagrįstu bei naikintinu ir tuo pagrindu, jog buvo priimtas, vertintas trečiojo asmens atsiliepimas bei tenkintas prašymas priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, nors trečiasis asmuo atsiliepimą pateikė praleidęs pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą.
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. pranešimu nustatė atsakovui ir trečiajam asmeniui 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, jį skaičiuojant nuo pranešimo įteikimo dienos. Trečiajam asmeniui pranešimas įteiktas 2024 m. lapkričio 26 d., vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi – elektroninėmis ryšio priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2024 m. gruodžio 26 d. Trečiasis asmuo 2025 m. vasario 24 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimu, kartu su juo pateikė 2025 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 115 (el. b. 1 t., b. l 108), iš kurios matyti, kad už atsiliepimo parengimą paskaičiuota suma yra 750,00 Eur bei patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (el. b. 1 t., b . l. 107), įrodantį, kad trečiasis asmuo 2025 m. vasario 24 d. sumokėjo advokato padėjėjai M. B. 750,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 25 d. rezoliucija procesinį dokumentą prijungė prie bylos.
27. CPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pranešime dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Iš šios nuostatos, matyti, kad tik atsakovui yra nustatoma pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, o trečiasis asmuo, gali nuspręsti ar naudotis jam suteiktomis teisėmis ar ne.
28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas, tačiau to neneigė ir pirmosios instancijos teismas. Išklausius 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu darytą garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nelaikė šio trečiojo asmens procesinio dokumento kaip atsiliepimo, pažymėjo, kad atsiliepimui terminas yra praleistas bei toliau šį procesinį dokumentą įvardijo kaip prašymą / dokumentą, kuriame be kita ko yra išdėstyti motyvai dėl pareikšto ieškinio.
29. CPK 42 straipsnio 1 dalis reglamentuota, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas.
30. Taigi nors trečiasis asmuo nepasinaudojo teismo suteikta teise per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau pasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti į bylą prašymus, rašytinius paaiškinimus, o pirmosios instancijos teismas turėdamas diskrecijos teisę, atsižvelgęs į tai, kad šie rašytiniai paaiškinimai neužvilkins bylos, juos priėmė. Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju trečiojo asmens procesinis elgesys nebuvo nesuderinamas su CPK 42 straipsnio nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo jas vertinti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 5, 7 ir 8.16 punktus. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, advokato padėjėjui maksimali suma galėjo būti 747,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme mažinamos iki 747,49 Eur.
Dėl motyvų pašalinimo
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kuriuo sutinkama su ieškovo nuomone, kad tai, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus patvirtina įsiteisėjusi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3653-714/2024, nepagrįstu.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai susijusios su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.
33. Nurodytoje byloje kasacinis teismas formulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).
34. Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsakovas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytų motyvų nepateikė, o pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį, atsiliepime yra išdėstoma tik nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nesant civilinio proceso tvarka pateikto apeliacinio skundo, nėra galimas atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto reikalavimo pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus išsprendimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinamas tik trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliaciniu skundu siekė, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – jos reikalavimai patenkinti priteisiant visą ieškiniu reikalautą sumą. Apeliacinės instancijos teismui patikslinus trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, jį sumažinant 2,51 Eur, nėra teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu pripažinti, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo bent iš dalies patenkinti, todėl ieškovė, kaip bylą pralaimėjusi šalis, neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.
38. Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti 2 353,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikė 2025 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 250422-1 (el. b. 1 t., b . l. 160), iš kurios matyti, kad už apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir pateikimą teismui buvo paskaičiuota 2 353,00 Eur suma bei pateiktas patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (el. b. 1 t., b . l. 161), įrodantis, kad trečiasis asmuo 2025 m. balandžio 29 d. sumokėjo advokatei S. I. 2 353,00 Eur sumą pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nėra nepagrįstai didelės ar neprotingos, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, todėl atmetus apeliacinį skundą jos priteisiamos trečiajam asmeniui iš apeliantės (CPK 93 straipsnis, CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui Lloyd’s Insurance company S.A., veikiančiam per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkela“ priteistų bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti trečiajam asmeniui Lloyd’s Insurance company S.A., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veikiančiam per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkela“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 747,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti trečiajam asmeniui Lloyd’s Insurance company S.A., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veikiančiam per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkela“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 353,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.