Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl išmokėtų sumų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

36. Byloje nustatyta, kad B. B. greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2021 m. gruodžio 15 d. 10.40 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Surinkta tokia anamnezė: „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 157–162).

37. Pacientas 2021 m. gruodžio 19 d. pakartotinai atvyko į (duomenys neskelbtini), skųsdamasis, kad (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuota: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157–174).

38. B. B. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos šios mirties priežastys: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43).

39. Ieškovė A. A. (mirusio B. B. sutuoktinė), vertindama, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas B. B. buvo apžiūrėtas aplaidžiai, jam nustatyta klaidinga diagnozė, pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymą atlyginti jai dėl sutuoktinio mirties patirtą 342,58 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 26–33).

42. Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendimo dalimi, kuria jos prašymas atlyginti jos patirtą neturtinę žalą buvo patenkintas iš dalies, atlyginant jai 12 700 Eur, 2023 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo padidinti jai neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Eur (CBP-109). Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (DOK-8395).

44. Atsakovė, atsižvelgdama į atliktos deontologinės ekspertizės rezultatus, vertindama, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas buvo tinkamai ištirtas, jam paskirtas tinkamas gydymas, 2024 m. rugsėjo 3 d. byloje pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą (DOK-19755).

46. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino – priteisė iš ieškovės atsakovei nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo specifinėje – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – srityje, taip pat į tai, jog byloje pareikšti priešpriešiniai reikalavimai – ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl nepagrįstai ieškovei išmokėtų lėšų grąžinimo, sprendžia, kad, siekiant tinkamai ir visapusiškai apeliacine tvarka įvertinti šių reikalavimų (ne)pagrįstumą, pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo paskirties ir tikslų.

Dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo paskirties ir tikslų

49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata bei užtikrina medicinos pagalbą ir paslaugas žmogui susirgus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 4 d. nutarimai); žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 4 d., 2024 m. sausio 24 d. nutarimai).

50. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra suformavęs oficialią konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-313/2023).

51. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (PTŽSAĮ).

52. Analizuojant iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios PTŽSAĮ redakcijos nuostatas doktrinoje buvo pastebima, kad ilgai trunkantis procesas visų instancijų teismuose ir gausus ekspertizių skaičius bei prieštaringos ekspertų išvados gali tapti rimta kliūtimi patyrusiems žalą pacientams realizuoti teisę į žalos sveikatai atlyginimą (Brogienė, D. Paciento teisės į kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą ir žalos sveikatai atlyginimą: daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010).

53. Dar 2006 metais Europos Tarybos Ministrų Komiteto valstybėms narėms pateiktose rekomendacijose buvo skatinama užtikrinti tokią sistemą, kad pacientai, patyrę žalą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų teisę efektyviai, be delsimo gauti finansinę kompensaciją (angl. Council of Europe. Committee of Ministers. Recommendation Rec (2006)7 of the Committee of Ministers to Members States on Management of Patient Safety and Prevention of Adverse Events in Health Care). Europos Tarybos išvadose valstybėms narėms buvo pakartotas poreikis numatyti aiškią, skaidrią pacientų patirtos žalos atlyginimo nagrinėjimo tvarką bei aiškius atsakomybės principus (angl. Council. Council Conclusions on Common Values and Principles in European Union Health Systems, 2006/C 146/01).

54. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad efektyvus, greitas šių ginčų įvertinimas yra svarbus visų sveikatos priežiūros paslaugų gavėjų saugumui užtikrinti (2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13).

55. Teisės doktrinoje pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemos efektyvumas siejamas su dviem kriterijais: pirma, pacientų patirtos žalos atlyginimo klausimo sprendimu; antra, pacientų saugos užtikrinimo aspektais (Morkūnaitė, M. Pacientų patirtos žalos atlyginimo problematika: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2021, p. 13–14).

56. Aptartus fundamentalius tikslus atliepia 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ir nagrinėjamam ginčui taikytina PTŽSAĮ redakcija, kurioje įtvirtintas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės, bei nustatyta efektyvesnė – greitesnė, taip pat pacientui paprastesnė, mažiau išteklių reikalaujanti žalos atlyginimo tvarka su privaloma ikiteismine procedūra ir ribotomis galimybėmis ginčą tęsti teisme, kuriame procesas tarnauja visiško pacientui padarytos žalos atlyginimo tikslui. Pacientų sauga užtikrinama per skaidrią kvalifikuotos Komisijos sudarymo procedūrą bei įstatyme nustatytą pareigą Komisijos išvadas analizuoti papildomai įsteigtai Prevencijos komisijai, kurios veiklos pagrindinis tikslas – sveikatos priežiūros kokybės valstybėje gerinimas (PTŽSAĮ 26 straipsnis).

57. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

58. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kuriomis reglamentuojama paciento teisė į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, išaiškino, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai). Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 34 punktas).

59. Pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl sąlygų, kurias būtina nustatyti sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo pagal naująjį modelį priteisimo, taip pat dera su įstatymų leidėjo pozicija dėl PTŽSAĮ pakeitimų poreikio ir jų esmės.

60. Remiantis įstatymų leidėjo ketinimų ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės normų aiškinimo metodais matyti, kad pakeistu teisės į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą modeliu įstatymų leidėjas siekė pakoreguoti iki tol galiojusį pakankamai ilgą ir sudėtingą žalos, sukeltos dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, procesą, lėmusį, jog žala buvo atlyginama santykinai nedaugeliu atvejų, kadangi tam, kad ji būtų atlyginta, buvo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas). Naujuoju teisiniu reglamentavimu iš esmės siekta užtikrinti efektyvesnę paciento, kaip esminės ir pažeidžiamesnės sveikatos priežiūros santykių šalies, teisių apsaugą, sukuriant veiksmingą ir socialiai teisingą mechanizmą, garantuojantį, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu padarius paciento sveikatai žalą būtų užtikrintas realus, teisingas, operatyvus ir nekomplikuotas šios žalos atlyginimas.

61. Siekiant įgyvendinti pirmiau minėtą tikslą – užtikrinti veiksmingą pacientų teisių apsaugą – buvo iš esmės pakeistas žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelis – sprendžiant dėl žalos atlyginimo atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltės nustatymo (t. y. įrodinėjimo bei rungimosi proceso). Tokiu būdu ginčo tarp paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir sveikatos priežiūros įstaigos faktiškai nebelieka – vertinama tik tai, ar žala atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant ji yra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 37 punktas). Toks įstatyme įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, kai pacientui sudaroma galimybė gauti kompensaciją už sveikatai padarytą žalą remiantis objektyviu žalos buvimo faktu, nereikalaujant įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto neteisėtų veiksmų ar kaltės, sudaro prielaidas reikšmingai supaprastinti žalos atlyginimo procesą. Tai leidžia trumpinti ginčų nagrinėjimo trukmę, mažinti su tuo susijusias finansines ir organizacines sąnaudas, todėl pacientų teisių apginamumas tampa lengviau įgyvendinamas ir efektyvesnis. Ginčai dėl galimos žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pirmiausia yra susiję su nepateisintais pacientų lūkesčiais. Siekiant kuo geriau tokius lūkesčius atliepti, įstatymo leidėjo yra sukurta sistema, kai valstybė prisiima atsakomybę už sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų galimas klaidas, be kita ko, įtvirtinant ir specialų šiai funkcijai įgyvendinti skirtą finansavimo modelį (PTŽSAĮ 27 straipsnis).

62. Be to, įtvirtinus šį žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelį, pasiekiamas ir kitas svarbus teisinis tikslas – atsisakius kaltų asmenų paieškos, dėmesys yra sutelkiamas į padarytų klaidų identifikavimą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą. Sveikatos priežiūros įstaigos skatinamos analizuoti veiklos trūkumus, diegti prevencines priemones ir imtis veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią galimai pacientų sveikatai padaromai žalai ateityje.

63. Įstatymų leidėjas, siekdamas veiksmingos pacientų teisių apsaugos ir nustatydamas specialų pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą, kartu sukūrė ir šiam tikslui skirtą žalos atlyginimo mechanizmą, apimantį tiek ikiteisminę, tiek teisminę ginčo sprendimo tvarką, taip užtikrindamas, kad pacientų patiriama žala būtų įvertinta atsakingai, kvalifikuotai ir operatyviai.

65. Toks įstatyme įtvirtintas žalos atlyginimo mechanizmas stiprina pacientų interesų apsaugą, užtikrina, kad žalos atlyginimo procesas būtų greitas, aiškus, skaidrus, nuspėjamas ir pagrįstas teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principais. Pacientas, žinodamas įstatyme nustatytas žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką, dar ikiteisminėje stadijoje turi galimybę objektyviai įsivertinti savo teises ir pareigas, prognozuoti galimas teisines pasekmes ir pasirinkti tinkamiausią tolesnio veikimo būdą. Pažymėtina, kad žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). PTŽSAĮ 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reglamentavimas leidžia pacientui ar kitam teisę į žalos atlyginimą turinčiam asmeniui pagrįstai tikėtis, jog žala bus atlyginta iš karto po Komisijos sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus kreipiamasi į teismą. Ši aiškiai apibrėžta ir realiai veikianti kompensavimo tvarka leidžia asmeniui pasinaudoti įstatymo garantuojama teise į žalos atlyginimą be sudėtingo ir dažnai ilgai trunkančio teisminio proceso. Todėl įstatyme įtvirtintas žalos atlyginimo modelis ne tik teoriškai sustiprina pacientų teisių apsaugą, bet ir praktiškai prisideda prie šių teisių įgyvendinimo, užtikrindamas greitą ir veiksmingą turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą visiems asmenims, patyrusiems žalą dėl sveikatos priežiūros paslaugų.

66. Apibendrinant, darytina išvada, kad pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo esmė ir pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą pacientų teisių apsaugą, nustatant aiškų ir prieinamą mechanizmą, leidžiantį asmenims realiai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu jų sveikatai buvo padaryta žala. Naujasis teisinis reglamentavimas sukurtas kaip socialiai atsakingas, į pacientų interesus prioritetiškai orientuotas instrumentas, kuriuo siekiama supaprastinti pacientų teisių gynimo procesą ir užtikrinti greitą, veiksmingą ir teisiškai prognozuojamą žalos atlyginimą. Šio reglamentavimo tikslas grindžiamas fundamentalia nuostata, kad žmogaus sveikata yra aukščiausia vertybė, kurios apsauga privalo būti laikoma ne tik sveikatos politikos, bet ir visos teisinės sistemos prioritetu.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptartas specialusis pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas lemia ir specifinę šios rūšies ginčų nagrinėjimo teismine tvarka apimtį. Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad: i) valstybė prisiima atsakomybę už sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių subjektų veiksmus, nevertinant jų kaltės, ii) ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra privaloma ir vykdoma per specialiai šiam tikslui įsteigtą Komisiją, iii) žalos atlyginimas pacientui turi būti išmokamas iš karto po Komisijos sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar asmuo vėliau kreipiasi į teismą; sukūrė pacientui pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog žalos atlyginimo procedūra bus aiški, nuspėjama ir nereikalaus ilgo bei sudėtingo bylinėjimosi.

68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo paskirtį ir tikslus, taip pat į tai, kad šioje byloje reikalavimus, kildinamus iš pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo santykių, pareiškė abi šalys – tiek ieškinio, tiek priešieškinio forma, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šio ginčo esmės ir jo nagrinėjimo teisme ribų, šiame kontekste įvertindama subjektus, turinčius teisę reikšti reikalavimus, kylančius iš ginčo teisinių santykių, ir kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės sąlygas bei atvejus.

Dėl ginčo esmės ir jo nagrinėjimo ribų

69. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas).

70. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 59 punktas).

71. Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).

72. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į Komisiją, prašydama atlyginti jai dėl sutuoktinio B. B. (paciento) mirties patirtą 342,58 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas sveikatos priežiūros įstaigoje buvo apžiūrėtas aplaidžiai, jam nenustatyta tiksli diagnozė ir tai nulėmė paciento mirtį. Komisija 2023 m. sausio 26 d. sprendimu konstatavusi, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui buvo padaryta žala ir jos buvo galima išvengti, ieškovės prašymą atlyginti 342,58 Eur turtinę žalą patenkino visa apimtimi, o neturtinę žalą – iš dalies, atlyginant ieškovei 12 700 Eur neturtinę žalą. Nurodytos pinigų sumos ieškovei buvo faktiškai išmokėtos, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Ieškovė, nesutikdama su Komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu, pateikė teismui ieškinį, prašydama jį padidinti nuo 12 700 Eur iki 100 000 Eur. Po šioje byloje atliktos deontologinės ekspertizės išvadų gavimo, atsakovė, laikydama, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas buvo tinkamai ištirtas ir jam paskirtas tinkamas gydymas, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą (faktiškai išmokėtą 342,58 Eur turtinę ir 12 700 Eur neturtinę žalą) bei 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino.

73. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir sprendžia, kad jis priimtas neatsižvelgus į šiame sprendime anksčiau aptartą pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reguliavimo paskirtį ir tikslus, žalos atlyginimo tvarką bei sąlygas, taip pat netinkamai įvertinus šios bylos nagrinėjimo ribas, inter alia (be kita ko), valstybės, atstovaujamos VLK, galimybę teisme reikšti savarankiškus reikalavimus, kylančius iš ginčo teisinių santykių. Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.

74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama ir taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiškinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024, 32 punktas). Lingvistiškai aiškinant įstatymo sąvokas, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, taip pat nepamiršti, kad tie patys žodžiai skirtinguose teisės aktuose gali būti aiškinami skirtingai. Įprastinę, bendrinę žodžio prasmę būtina aiškintis patikrinant to žodžio prasmę taikant kitus teisės aiškinimo metodus – įstatymo tikslo (teleologinio), įstatymų leidėjo ketinimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999; 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024, 32 punktas).

75. Ginčui aktualaus PTŽSAĮ 25 straipsnio, reglamentuojančio kreipimosi į teismą tvarką ir sąlygas, 1 dalyje numatyta, kad jei pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (jeigu reikia specialiųjų žinių, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pasitelkiama Komisija ir (arba) sveikatos priežiūros specialistas (-ai), nurodytas (-i) šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, teikęs (-ę) išvadą (-as) Komisijai), o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

76. Teisėjų kolegija, aiškindama PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, pažymi, kad šios teisės normos dispozicija įtvirtina du esminius nagrinėjamam ginčui reikšmingus aspektus: 1) subjektų ratą, galintį teismine tvarka reikšti savarankiškus reikalavimus, kylančius pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje, ir 2) kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės sąlygas bei atvejus. Atsižvelgiant į tai, toliau detaliau pasisakoma nurodytais aspektais.

- dėl subjektų, galinčių teisme reikšti savarankiškus reikalavimus, kylančius pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje

77. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nustatyta, kad CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės turi teisę: 1) pacientas ir 2) kiti asmenys, turintys teisę į tokios žalos atlyginimą. Nors ši nuostata neapibrėžia „kitų asmenų“ sąvokos, ji yra detaliau atskleidžiama PTŽSAĮ 13 straipsnyje, kuriame reglamentuojama šių asmenų teisė į žalos atlyginimą. Pagal šį straipsnį „kitu asmeniu“, turinčiu teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą yra laikomas asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys (inter alia, žr. Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarimą). Pažymėtina, kad visų šių subjektų teisė į žalos atlyginimą grindžiama jų asmeniniu, artimu ir glaudžiu ryšiu su pacientu. Įstatymų leidėjas PTŽSAĮ specialiu reglamentavimu nenumatė galimybės kitiems subjektams, įskaitant valstybę ar jos įsteigtas institucijas, veikiančias pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo reguliavimo srityje, taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigas, mokančias įmokas PTŽSAĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka, bei sąskaitą administruojančią instituciją, teismine tvarka reikšti reikalavimus, kylančius PTŽSAĮ pagrindu.

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog specialiosios normos (bendrųjų taisyklių išimtys) negali būti aiškinamos plečiamai. Aiškinant specialiąją teisės normą, prioritetas teiktinas pažodiniam teisės aiškinimo metodui, t. y. specialiųjų teisės normų aiškinimo rezultatas turi būti adekvatus jų žodinei reikšmei. Taigi prioritetas tokiais atvejais turi būti suteikiamas specialiosios teisės normos teksto pažodinei reikšmei. Atitinkamai tokia norma neturi būti taikoma santykiams, kurių teisės normos tekstas neapima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Kadangi PTŽSAĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu, jos, įskaitant ir PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, negali būti aiškinamos plečiamai. Ši išvada lemia, kad atsakovė – valstybė, atstovaujama VLK, neturi teisės šioje byloje reikšti savarankiškų reikalavimų, kildinamų iš pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinių santykių. PTŽSAĮ reglamentavimas skirtas žalos atlyginimui iš fondų įtvirtinti, todėl atsakovė (valstybė) šiuo atveju veikia tik kaip fondo administratorė (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).

79. Aiškinant priešingai ir pripažįstant, kad valstybė, atstovaujama VLK, iš ginčo santykių kylančius reikalavimus galėtų pareikšti teisme, iš esmės būtų sudarytos prielaidos apeiti įstatymų leidėjo aiškiai nenumatytą valstybės institucijų teisę skųsti Komisijos sprendimus. Tokiu būdu valstybė galėtų savarankiškai kvestionuoti Komisijos (kuri, be kita ko, yra valstybės įsteigta ir kartu su valstybe, atstovaujama VLK, veikia tame pačiame santykyje pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo procese) sprendimus savo pasirinkta apimtimi, nepriklausomai nuo paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, teismine tvarka pareikštų reikalavimų pobūdžio ir jų apimties, taigi – bylos nagrinėjimo ribų. Toks aiškinimas prieštarautų naujojo teisinio reglamentavimo esmei ir pagrindiniam tikslui – užtikrinti veiksmingą pacientų teisių apsaugą. Jis taip pat pažeistų teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes sukurtų situaciją, kai pacientai ar kiti teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys galėtų būti atgrasyti nuo savo teisių gynimo teismine tvarka, baiminantis, kad bylos nagrinėjimo ribos nepriklausomai nuo jų valios gali būti išplėstos ir jų teisinė padėtis po kreipimosi į teismą gali žymiai pablogėti.

80. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad PTŽSAĮ specialiuoju reglamentavimu yra aiškiai apibrėžti subjektai, kurie gali savo galimai pažeistas teises ginti teismine tvarka, ir tarp kurių valstybė bei ją atstovaujančios institucijos nėra numatytos. Įstatyme neįtvirtinta valstybės, atstovaujamos VLK, teisė kreipti į teismą paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylose ir reikšti savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus. Tokio pobūdžio bylose, atsakovė gali naudoti tik vieną iš dviejų atsakovų gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonių, t. y. gali teikti atsikirtimus į ieškinį (Laužikas, E., Mikelėnas, V. ir Nekrošius, V., Civilinio proceso teisė. T. 1. Vilnius: Justitia, 2003, p. 398), o ne priešieškinį.

- dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės teisme atvejų ir bylos nagrinėjimo ribų

81. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl antrojo aspekto – kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės sąlygų ir atvejų, – pažymi, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio lingvistinė bei loginė analizė, taip pat naujojo žalos atlyginimo modelio tikslai leidžia daryti išvadą, jog pirmiau šiame sprendime minėti subjektai gali kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, šiais atvejais: 1) kai nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu (šiuo atveju Komisija yra pripažinusi, kad žala egzistuoja ir ji nėra neišvengiama, taip pat įvertinusi padarytą žalą pinigine išraiška) arba 2) jeigu žalos atlyginimas nenustatytas (šiuo atveju Komisija yra nusprendusi, jog nebuvo įstatyme numatytų sąlygų žalai atlyginti, todėl žalos dydžio klausimas net nebuvo nagrinėtas). Pažymėtina, kad priklausomai nuo konkrečios faktinės situacijos, kuriai esant pacientas ar kitas į žalos atlyginimą teisę turintis asmuo inicijuoja bylos nagrinėjimą teisme, yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas negali peržengti (šio sprendimo 69–70 punktai).

82. Tuo atveju, kai Komisijos sprendimu žalos atlyginimas nebuvo nustatytas, teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimą iš esmės, vertina visas PTŽSAĮ nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje atskleistas sąlygas, būtinas žalai atlyginti (šio sprendimo 57–58 punktai).

83. Tuo atveju, kai ieškovas nesutinka tik su Komisijos sprendime nurodytu žalos (turtinės ir (ar) neturtinės) dydžiu, – teismas iš esmės sprendžia tik žalos dydžio klausimą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų visumą, ieškovui gali priteisti ir didesnį, ir mažesnį žalos dydį nei jis buvo nustatytas Komisijos (t. y. teismas nėra saistomas Komisijos sprendime nurodyto žalos dydžio). Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad kai nagrinėjamas tik žalos dydžio klausimas, žala negali būti visiškai nepriteisiama. Tokią išvadą suponuoja ir PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalies nuostatos lingvistinė formuluotė: „Jeigu Komisijos sprendimu žalos atlyginimas nebuvo nustatytas, o teismo sprendimu – nustatytas arba jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra didesnis <...>. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis <...>“. Pabrėžtina, kad šioje įstatymo normoje nekalbama apie galimybę, jog teismas, nagrinėdamas žalos dydžio klausimą, apskritai galėtų nenustatyti jokios žalos. Lingvistinė ir sisteminė PTŽSAĮ 25 straipsnio normos analizė rodo, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas šią teisės normą, joje sąmoningai vartoja skirtingą semantinę prasmę turinčius terminus – „mažesnis“ ir „nenustatytas“, kuriais atskiria dvi iš esmės skirtingas situacijas: viena – kai žalos dydis sumažinamas (nustatoma mažesnė jo apimtis), kita – kai joks žalos dydis apskritai nepripažįstamas (jis neegzistuoja). O tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas tik žalos dydžio klausimą, negali prieiti prie išvados, jog žala apskritai neegzistuoja, ir dėl to ieškovui nepriteisti jokios žalos – tokia išvada prieštarautų PTŽSAĮ nuostatoms, jo tikslams ir paciento teisių apsaugos principams.

84. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo kompetenciją nagrinėti konkretų paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, reikalavimą dėl žalos atlyginimo tiesiogiai lemia ieškovo ieškinyje pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ir jų apimtis, t. y. ieškiniu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Priklausomai nuo to, kokį reikalavimą, įvertinęs Komisijos sprendimą, teismui pareiškia pacientas ar kitas į žalos atlyginimą turintis teisę asmuo, teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, sprendžia arba dėl visų žalos atlyginimo sąlygų, arba tik dėl žalos dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors teismo vaidmuo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ir skiriasi – vienu atveju teismas nagrinėja ir įvertina visas žalos atlyginimo sąlygas, kitu – tik žalos dydžio klausimą, – tai nereiškia, kad pastaruoju atveju (kai vertinamas tik žalos dydis) yra paneigiamas konstitucinis principas, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).

85. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, o, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

86. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti veiksmingą ir realiai įgyvendinamą pacientų teisių apsaugą, specialiajame įstatyme – PTŽSAĮ – ne tik nustatė kreipimosi į teismą sąlygas ir pagrindus, bet ir aiškiai apibrėžė ginčų nagrinėjimo ribas, taikytinas tuomet, kai pacientas ar kitas į žalos atlyginimą teisę turintis asmuo nusprendžia kreiptis į teismą. Tokiu būdu siekta ne tik užtikrinti aiškumą ir procedūrų skaidrumą, bet ir sukurti efektyvų mechanizmą, leidžiantį operatyviau ir kokybiškiau spręsti pacientų bei kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, ginčus. Todėl ši įstatymų leidėjo sąmoningai sukurta ir į prioritetinę paciento teisių apsaugą orientuota teisinio reglamentavimo sistema, kuria, be kita ko, nustatomos aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir teismo vaidmuo sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, ne tik neprieštarauja konstituciniam principui, kad teisingumą vykdo tik teismai, bet ir, priešingai, – dera su juo bei prisideda prie veiksmingo, sąžiningo ir protingo teisingumo įgyvendinimo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo procese.

87. Tokia įstatyme įtvirtinta tvarka, kai tik pats pacientas (su juo susijęs asmuo) sprendžia, kokia apimtimi nesutinka su Komisijos sprendimu, atitinkamai apibrėždamas teisminio nagrinėjimo ribas teikiamame ieškinyje, visiškai atitinka teisminės gynybos prieinamumo principo imperatyvą (CPK 5 straipsnis) ir, priešingai, jis nėra pažeidžiamas, nesuteikiant teisės kreiptis į teismą su Komisijos sprendimu nesutinkančiai valstybei atstovaujančiai kitai institucijai (šiuo atveju – VLK), nes tai de facto (faktiškai) reikštų valstybės ginčą su savimi, o taip būtų pažeidžiamas ir paciento (su juo susijusio asmens) teisinio tikrumo lūkestis bei sumažintas visuomenės pasitikėjimas valstybės sukurta sistema. Ribota galimybė kvestionuoti Komisijos sprendimą teisme prisideda prie žalos atlyginimo proceso trukmės mažėjimo, įtvirtina sisteminį aiškumą ir nuoseklumą sprendžiant žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo klausimus ir atitinka prioritetinį sistemos efektyvumo reikalavimą.

88. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas tokio pobūdžio byloje atsiduria komplikuotoje situacijoje įrodinėjimo prasme – silpnesnei proceso šaliai, pacientui, neturinčiam specialiųjų žinių, sunkiau pagrįsti egzistuojant aplinkybes, lemiančias žalos atsiradimą. Dėl to tuo atveju, kai Komisija jau yra konstatavusi tokių aplinkybių egzistavimą, pacientas (ar su juo susijęs kitas fizinis asmuo) negali būti verčiamas pakartotinai valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (aprašytų šio sprendimo 58 punkte) įrodinėti teisme. Tokia situacija pažeistų ir teisinio tikrumo principą, nes pacientas (ar su juo susijęs kitas fizinis asmuo), kuriam Komisija jau buvo pripažinusi žalos atsiradimo faktą, teisme faktiškai būtų sugrąžinamas į pradinę stadiją, kurioje jis privalėtų iš naujo pagrįsti tas pačias aplinkybes, nepaisant to, kad jo teisinė padėtis nuo Komisijos sprendimo priėmimo nepasikeitė. Tai ne tik neproporcingai apsunkintų tokio asmens galimybes veiksmingai ginti savo teises, bet ir prieštarautų racionalaus, nuoseklaus bei vientiso teisinio reguliavimo principams, silpnintų visuomenės pasitikėjimą žalos atlyginimo sistema ir ją įgyvendinančiais instituciniais mechanizmais. Taigi, neatitiktų ir siekio, kad pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema būtų efektyvi.

89. Priešingas aiškinimas būtų ir diskriminuojantis, nes žalą patyrusių pacientų teisės į efektyvų žalos fakto nustatymo ir pripažinimo procesą įgyvendinimas taptų iš esmės skirtingas, o tai pažeistų pacientų ar kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, lygiateisiškumo principą. Teigiant, kad pacientui kreipusis į teismą šis visais atvejais turi iš naujo nustatyti ir vertinti sąlygas, būtinas valstybės civilinei atsakomybei kilti, paciento (ar kito su juo susijusio asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą), kuris kreipėsi į teismą nesutikdamas su Komisijos nustatytu žalos atlyginimo dydžiu (siekdamas visiško žalos atlyginimo), teisinė padėtis pernelyg skirtųsi nuo to, kurio patirtos žalos atlyginimo klausimas buvo baigtas spręsti Komisijos. O atsižvelgiant į tai, kad teisme visais atvejais sprendžiant dėl visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo išaugtų poreikis bylose skirti papildomas ekspertizes (padidėtų jų skaičius, prie jau gautų ikiteisminio nagrinėjimo metu), padidėtų ir proceso išlaidos, kurių našta tenka arba pacientui (ar kitam su juo susijusiam fiziniam asmeniui), arba valstybei, be to, išaugtų ir prieštaringų ekspertų išvadų tikimybė, o tai, kaip jau minėta (šio sprendimo 52 punktas), tam tikrais atvejais galėtų tapti kliūtimi veiksmingai realizuoti teisę į žalos atlyginimą pacientams, pasirinkusiems savo teises ginti teisme.

90. Nagrinėjamu atveju ieškovė – mirusio paciento B. B. sutuoktinė – nesutikdama su Komisijos nustatytu ir jai faktiškai jau išmokėtu neturtinės žalos dydžiu (12 700 Eur), su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama jį padidinti ir priteisti iš viso 100 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Šis ieškinyje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, kurių buvo saistoma tiek atsakovė – valstybė, atstovaujama VLK, tiek ir teismas (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).

91. Kadangi ieškovė šioje byloje ginčijo tik Komisijos nustatytą neturtinės žalos dydį, būtent šios žalos dydžio nustatymas ir vertinimas sudarė nagrinėjamos bylos dalyką. Atsižvelgiant į šiame sprendime pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl subjektų, galinčių teisme reikšti savarankiškus reikalavimus pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje, taip pat į tai, kad ginčo ribas apibrėžia paciento ar kito į žalos atlyginimą teisę turinčio asmens ieškiniu pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, laikytina, jog atsakovė šioje byloje galėjo pateikti tik atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstydama savo nesutikimo su ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu argumentus. Tačiau atsakovė neturėjo teisės reikšti savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų, pateikdama priešieškinį, kuriuo, be kita ko, būtų ginčijamos visos žalos atlyginimo sąlygos (ne tik neturtinės žalos dydis), kadangi jai tokia teisė PTŽSAĮ nesuteikta. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas nagrinėjamos bylos ribų, nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumo, turėjo vertinti tik tuos šalių argumentus ir tirti byloje esančius tik tuos įrodymus, kurie susiję su ieškovei padarytos neturtinės žalos dydžiu. Atsakovės, neturinčios teisės reikšti savarankiškų reikalavimų tokio pobūdžio bylose, pateiktą priešieškinį teismas turėjo atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus jau po šio procesinio dokumento priėmimo – civilinę bylą pagal priešieškinį nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

92. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovė neturi teisės šioje byloje reikšti savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų, nepagrįstai priėmė atsakovės priešieškinį bei jį išnagrinėjo iš esmės, šią aplinkybę nustačius bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis (priteistas atsakovei iš ieškovės nepagrįstai gautas 13 042,58 Eur žalos atlyginimas bei 932 Eur atsakovės turėtos išlaidos už deontologinės ekspertizės atlikimą), ir bylos dalį pagal priešieškinį nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamos bylos ribas sudarė tik ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas, konstatuoja, jog atsakovė neturi teisės į 932 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų už deontologinės ekspertizės atlikimą, atlyginimą. Šios ekspertizės išvados peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir nebuvo būtinos ginčui pagal ieškiniu apibrėžtas jo ribas išnagrinėti, todėl su tuo susijusios išlaidos laikytinos patirtomis atsakovės rizika ir lieka jai.

93. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Komisijos sprendimą. Jau minėta, kad pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, kai pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, kreipiasi į teismą, šalių ginčas yra nagrinėjamas iš esmės. Akivaizdu, kad tokiu atveju Komisijos sprendimas netampa apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalyku, nes ginčas, kurį Komisija jau yra išnagrinėjusi, teisme nagrinėjamas iš naujo, vadovaujantis besikreipiančio į teismą asmens ieškinyje apibrėžtomis ginčo ribomis (šio sprendimo 82–83 punktai). Atsižvelgdama į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad šioje byloje net ir nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo (o jei toks reikalavimas būtų buvęs pareikštas, teismas turėtų jo nepriimti, o jį priėmus – šią civilinės bylos dalį nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti Komisijos sprendimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl ši sprendimo dalis naikinama.

94. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas, teisėjų kolegija toliau pasisako šiuo aspektu.

Dėl neturtinės žalos dydžio

96. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktas).

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 32, 33 punktai).

99. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tokių kriterijų vertinimas išryškėja vertinant neturtinę žalą, patirtą dėl sutuoktinio netekties, kai yra atsižvelgiama į santuokos trukmę, santykių su mirusiuoju, jų ryšių pobūdį, kokybę ir intensyvumą, jų darną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 69, 72 punktai).

100. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, dėl piniginės kompensacijos už ieškovės patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžiama vertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytas individualias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir pasekmes.

101. Nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį pirmiausia reikia atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

102. Ieškovė nurodė, kad ją su mirusiu sutuoktiniu siejo itin glaudūs ir artimi santykiai, todėl staigi jo mirtis jai sukėlė didelį skausmą, širdgėlą. Ieškovė teigė, kad iki šiol jaučia dvasines kančias, ją kankina nemiga, košmariški sapnai, ji nuolat prisimena mirusį sutuoktinį ir šie prisiminimai jai sukelia daug neigiamų emocijų, išgyvenimų, todėl ieškovė net ėmė vartoti vaistus. Ieškovė pažymėjo, kad sutuoktinio mirtis jai reiškia ne tik geriausio draugo, bet ir faktiškai ją išlaikiusio asmens netekimą, po sutuoktinio mirties ji nebebuvo pajėgi pati viena toliau pasirūpinti šeimos nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, todėl buvo priversta šį turtą parduoti.

103. Ieškovė, siekdama pagrįsti įrodinėjamą neturtinės žalos dydį, pateikė į bylą rašytinius įrodymus: santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovės (duomenys neskelbtini) pažymėjimą; Nekilnojamojo turto registro išrašą apie perleistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini); ieškovės 2022 m. sausio 12 d. ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) aprašymą (diagnozė: (duomenys neskelbtini)) ir elektroninį receptą dėl vaisto (duomenys neskelbtini) vartojimo; 2022 m. sausio 28 d. ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) aprašymą ((duomenys neskelbtini)); 2022 m. balandžio 27 d. ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) aprašymą (diagnozė: (duomenys neskelbtini)); 2023 m. kovo 9 d. ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) aprašymą (diagnozė: (duomenys neskelbtini)) ir elektroninį receptą dėl vaisto (duomenys neskelbtini) vartojimo (t. 1, b. l. 44–53; 90–107).

104. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovę su mirusiu sutuoktiniu siejo artimas ir glaudus ryšys, tarp jų buvo puoselėjami darnūs santykiai. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir ilga – beveik trisdešimt septynerius metus trukusi – jų santuoka (nuo (duomenys neskelbtini) iki pat sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai laikytina, kad sutuoktinio mirtis, įvykusi sveikatos priežiūros įstaigoje po (duomenys neskelbtini) stacionarinio gydymo, ieškovei tapo stipriu emociniu sukrėtimu. Netekusi artimiausio žmogaus, su kuriuo daugelį metų kūrė bendrą gyvenimą, dalijosi buitimi bei bendromis pastangomis puoselėjo šeimos gerovę, ieškovė patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, nerimą ir netikrumą dėl savo ateities. Ieškovės emocinę būklę po sutuoktinio netekties patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys – 2022 m. sausio 12 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodyta, kad ieškovė išgyvena stiprius nerimo sutrikimus („(duomenys neskelbtini))“), ieškovei dėl to išrašyti raminamieji vaistai šiems sutrikimams gydyti.

105. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys kiti medicininiai duomenys – ambulatorinių apsilankymų aprašymai – nesuteikia pakankamo pagrindo objektyviai konstatuoti, kad ieškovei vėliau nustatytos sveikatos problemos buvo išimtinai nulemtos vien tik sutuoktinio mirties. Nors, pavyzdžiui, 2023 m. kovo 9 d. vizito metu ieškovei buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ši diagnozė nustatyta praėjus daugiau nei metams po sutuoktinio mirties. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad panaši ieškovės emocinė ar psichinė būsena buvo nuolat fiksuojama laikotarpiu (duomenys neskelbtini), taip pat trūksta informacijos apie kitas tuo laikotarpiu galėjusias turėti įtakos jos sveikatai aplinkybes. Pažymėtina, kad dar 2022 m. sausio 12 d., per telefoninį pokalbį su šeimos gydytoju, anamnezėje buvo pažymėta, jog ieškovė yra „sirgusi (duomenys neskelbtini)“. Todėl, neturint išsamių duomenų apie ieškovės fizinę ir emocinę (psichinę) sveikatos būklę iki sutuoktinio mirties, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atitinkami sveikatos būklės pakitimai atsirado vien tik dėl sutuoktinio netekties. Analogiškai vertintini ir kiti ieškovės vizitų sveikatos priežiūros įstaigose duomenys. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 27 d. apsilankymo metu ieškovė skundėsi (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad šie nusiskundimai buvo nauji ar išimtinai susiję su sutuoktinio mirtimi, o 2022 m. sausio 28 d. vizitas apskritai buvo susijęs su (duomenys neskelbtini), todėl jis negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ieškovės nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos masto.

106. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, jog ieškovės sutuoktinis sirgo (duomenys neskelbtini), kurios pasekmės buvo juntamos jau po (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai laikytina, kad ieškovei palaikius artimus ir glaudžius santykius su sutuoktiniu jau prieš kelerius metus iki jo mirties nustatyta diagnozė, ilgalaikis gydymo procesas bei nuolatinė nežinomybė dėl sutuoktinio sveikatos ir ateities neišvengiamai darė neigiamą įtaką jos emocinei būklei dar iki sutuoktinio netekties. Taigi, viena vertus, natūralu ir savaime suprantama, kad sutuoktinio mirtis ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir netekties jausmą, kita vertus, nustatytos aplinkybės neleidžia įvertinti neturtinės žalos tokia suma, kokios ieškovė reikalauja šioje byloje.

107. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad po sutuoktinio mirties ji buvo priversta parduoti šeimos gyvenamąjį namą, viena vertus, yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kita vertus, ji nelaikytina esminiu veiksniu, lemiančiu didesnį neturtinės žalos dydį. Nors sprendimas atsisakyti turėto šeimos būsto gali sukelti emocinių išgyvenimų, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė turtą perleido už piniginį atlygį, kurį galėjo panaudoti savo reikmėms ir pragyvenimui. Be to, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sutuoktinio mirtis jai sukėlė konkrečius, realius finansinius sunkumus, kurie būtų tiesiogiai paveikę jos fizinę ar psichinę sveikatą, žymiai apsunkinę kasdienį gyvenimą. Taip pat į bylą nepateikta duomenų apie ieškovės turtinės padėties pokytį prieš sutuoktinio mirtį ir po jos, todėl nėra galimybės vertinti nei sutuoktinių indėlio į šeimos finansinę gerovę, nei to, kaip ši pusiausvyra galėjo pasikeisti vienam iš jų mirus. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė nurodo turinti (duomenys neskelbtini) (darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini)), byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktinis, kuris pats turėjo rimtų sveikatos problemų (sirgo (duomenys neskelbtini)), realiai ir reikšmingai labiau prisidėjo prie šeimos finansinės gerovės kūrimo ir kad būtent dėl jo netekties ieškovės galimybės išlaikyti save iš esmės pablogėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės akcentuojami aspektai neturi lemiamos reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

108. Pasisakydama dėl vieno iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalą padariusio asmens kaltės – teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau, pagal specialųjį PTŽSAĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kaltė nėra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga šios rūšies bylose. Nors aplinkybės, kuriomis žala padaryta, tam tikrais atvejais ir gali būti reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus, šiuo konkrečiu atveju žalą padariusios įstaigos kaltės buvimas ar nebuvimas, taip pat kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) nenulemia ieškovei priteistino neturtinės žalos dydžio.

109. Asmens turtinė padėtis gali sudaryti pagrindą koreguoti priteistinos žalos atlyginimo dydį, tačiau šiuo atveju padaryta žala atlyginama ne iš ją padariusios įstaigos, t. y. Klinikos, lėšų, bet iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos įmokos asmens sveikatos priežiūros įstaigų žalai atlyginti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Todėl tokiais atvejais poreikis atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 74 punktas).

110. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės patirta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 12 700 Eur, būtent tokio dydžio piniginė kompensacija, individualiai įvertinus ieškovei padarytą žalą, jai kilusias pasekmes, yra teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

111. Nustatyta neturtinės žalos suma iš esmės atitinka ir panašiose situacijose teismų paprastai nustatomus neturtinės žalos dydžius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017; 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019; 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-546-790/2023). Kita vertus, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis; kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 67 punktas). Tai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas).

112. Kadangi ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis įvertintas 12 700 Eur, t. y. tokia pačia suma, kuri buvo nustatyta Komisijos sprendimu ir jau faktiškai ieškovei išmokėta, teisėjų kolegija šiuo sprendimu nustatydama, kad ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 12 700 Eur, jo papildomai jai nepriteisia.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

113. Apibendrindama sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso bei materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka ir sąlygos. Dėl to teismas nepagrįstai priėmė atsakovės priešieškinį ir jį patenkino, o ieškovės ieškinį, netinkamai nustatęs nagrinėjamos bylos ribas, atmetė visa apimtimi. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, civilinės bylos dalis pagal atsakovės priešieškinį nutraukiama, priimamas naujas sprendimas iš dalies patenkinti ieškovės ieškinį, nustatant ieškovei teisę į 12 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetant.

114. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą.

115. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 900,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: i) už dokumentų analizę ir peržiūrą, teisines konsultacijas klientei, ieškinio parengimą ir pateikimą, atstovavimą 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje – 2 420 Eur; ii) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdyje – 181,50 Eur; iii) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdyje – 181,50 Eur; iv) už vykimą į Kauno apygardos teismą ir susipažinimą su byloje atsakovės prašymu išreikalautais medicinos dokumentais apie pacientą (reg. Nr. E1-3232); v) už 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymo ir rašytinių paaiškinimų byloje parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje – 363 Eur; vi) už priešieškinio analizę, teisinę konsultaciją klientei dėl byloje pateikto priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir pateikimą – 1 452 Eur; vii) už 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties analizę ir aptarimą su kliente, teisines konsultacijas ieškovei, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje – 302,50 Eur.

116. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 3 025 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

117. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

118. Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius.

119. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 65 punktas).

120. Kasacinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

121. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinusi tai, kad: i) ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – netenkintas reikalavimas priteisti likusią neatlygintą 87 300 Eur (100 000 Eur – 12 700 Eur) neturtinės žalos dalį; ii) ikiteisminėje stadijoje Komisijos sprendimu ieškovei buvo nustatyta ir faktiškai jau išmokėta teisinga 12 700 Eur neturtinės žalos suma, kuri atitinka ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą dydį; iii) ieškovei byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (arba advokato padėjėjas), todėl ji galėjo objektyviai įvertinti teisminio proceso reikalingumą, turimus įrodymus, jų svarbą pagrindžiant neturtinės žalos dydį, teismų praktiką panašiose bylose ir galimas rizikas, kad ieškinys nebus patenkintas visa apimtimi; taip pat atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų pobūdį ir apimtį, į tai, kad byloje buvo pareikštas priešieškinis, nuo kurio ieškovė turėjo gintis ir kurio pagrindu vykusį procesą apeliacinės instancijos teismas nutraukė, advokato (arba advokato padėjėjo) galimas darbo ir laiko sąnaudas, Rekomendacijose nurodytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius (Rekomendacijų 2 punktas, 8.2, 8.9, 8.16, 8.17, 8.19 papunkčiai), ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (pažymėtina, kad kai kurios paslaugos yra sudedamosios kitų paslaugų dalys, pavyzdžiui, susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir jo analizė yra procesinio dokumento parengimo dalis), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinusi bylos galutinį rezultatą, nusprendžia, kad yra pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, priteisiant ieškovei iš atsakovės pusę jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 2 450,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

122. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos 932 Eur bylinėjimosi išlaidos už deontologinės ekspertizės atlikimą dėl jau anksčiau šiame sprendime nurodytų motyvų atsakovei nepriteistinos visa apimtimi (žr. šio sprendimo 92 punktą). Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atsakovė nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priešieškinį ieškovei A. A. dėl išmokėtų sumų grąžinimo panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti, kad ieškovei A. A. padaryta 12 700 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio neturtinė žala. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 2 450,25 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 1 512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.