Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-93-557/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-10Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-06-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
1S-93-557/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27752-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis
D. Ž., E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-93-557/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27752-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2018-06-11 apie 23.45 val., kelyje Skuodas–Plungė, 45.418 km, (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, J. D., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, esant tamsiam paros metui, atsiradus kliūčiai – stirnai, nesulėtino greičio ir nesustojo, kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punktas), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu A. B. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Volkswagen Passat“ mažametis keleivis B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo sužaloti šio automobilio vairuotojas A. B. ir keleivė R. B., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei automobilio „Opel Vectra“ keleivis G. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų KET 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 117 punkto (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos) ir 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo Plungės apylinkės teisme metu 2019-11-05 gautas nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma solidariai iš kaltinamojo J. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti ieškovams 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 Eur neturtinės žalos (po 200 000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) atlyginimo.

3. 2021-09-23 teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas nukentėjusių E. Ž. ir D. Ž. prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui (sąskaitoms banke ir kitam esamam turtui) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, neperžengiant ieškinio ribų (400 000 Eur).

4. Skundžiama 2021-09-30 nutartimi Plungės apylinkės teismas prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui netenkino.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skundu nukentėjusieji D. Ž. ir E. Ž. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-09-30 nutartį ir tenkinti jų prašymą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 400 000 Eur sumai kaltinamojo J. D. turtui (sąskaitoms banke, kitam esamam turtui) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui.

5.1. Nurodo, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pažeidęs KET reikalavimus, dėl to žuvo jų sūnus B. Ž., o A. B. ir R. B. buvo sužaloti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

5.2. Byloje jie, nukentėjusieji D. Ž. ir E. Ž., pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo J. D. ir civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 (po 200 000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) neturtinės žalos atlyginimą. Civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškę ir kiti nukentėjusieji.

5.3. 2021-09-23 vykusiame teismo posėdyje, matydami, kad J. D. ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi priemonių savo turtui paslėpti (perleisti), t. y. apsunkinti galimą civilinių ieškinių išieškojimą, o valstybinis kaltintojas ir teismas savo iniciatyva priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti nesiėmė, jie pareiškė prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo J. D. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, neviršijant 400 000 Eur sumos. Tačiau skundžiama 2021-09-30 nutartimi Plungės apylinkės teismas jų prašymą atmetė.

5.4. D. Ž. ir E. Ž. teigimu, skundžiama nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nurodydamas, kad: 1) „<...> didelė civilinio ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę“; 2) „Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie prastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, nėra ir pagrindo manyti, kad netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali pasunkėti arba tapti neįmanomas civilinio ieškinio įvykdymas“; 3) „Prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai vieningai praktikai teismams“. Šiuos nutarties argumentus D. Ž. ir E. Ž. vertina kaip nepagrįstus.

5.5. Visų pirma, priešingai nei nurodė teismas, civilinio ieškinio dydis buvo tik papildomas argumentas. Pagrindinis argumentas, kuris teismo taip ir liko neįvertintas, yra aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą J. D. ėmėsi veiksmų tapti beturčiu. Nedelsdamas po eismo įvykio J. D. ėmėsi veiksmų padaryti civilinio ieškinio atlyginimą apsunkintu, paslėpdamas (neatlygintinai perleisdamas) jam priklausantį didelės vertės nekilnojamąjį turtą. O būtent, iš teismui pateiktos Žemės sklypo dalies su pastatų dalimi dovanojimo sutarties (toliau – ir Dovanojimo sutartis) matyti, kad 2018-11-22 Plungės rajono 2-ojo notaru biuro notarė Dina Grackienė patvirtino T. D. ir R. D. sudarytą Žemės sklypo dalies su pastato dalimi dovanojimo sutartį, kuria T. D. padovanojo R. D. jam nuosavybės teisė priklausančią žemės sklypo dalį su pastatų dalimi: 1.1. 827/1103 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 10 200 Eur); 1.2. ¾ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 17 100 Eur; 1.3. ¾ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 532 Eur); 1.4. ¾ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 24 Eur); 1.5. ¾ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 336 Eur); 1.6. ¾ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 114 Eur); 1.7. ¾ pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 225 Eur); 1.8. ¾ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vidutinė rinkos vertė – 135 Eur), esančius (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad sudarydami šią Dovanojimo sutartį J. D. ir R. D. melagingai patvirtino, kad jiems nėra pateikta jokių ieškinių, kad nenagrinėjamos jokios bylos ir nėra pradėti procesiniai veiksmai prieš juos, kurie gali turėti įtakos sutarties galiojimui ar sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (dovanojimo sutarties 5.1.4 punktas).

5.6. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. D., net ir žinodamas, kad jo turtui ikiteisminio tyrimo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, dėl ikiteisminio tyrimo subjektų aplaidumo, neinformavus VĮ Regitra, ėmėsi perleisti automobilį BMW 530.

5.7. Šiuo metu byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tik J. D. turtui – motociklui „Honda“, kurio vertė tik 1 690 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nei kaltinamasis J. D., nei civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nesiėmė priemonių bent iš dalies atlyginti žalą.

5.8. Be to, J. D. savo vardu daug metų po eismo įvykio neregistruoja jokio turto, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. D. ir toliau vengs žalos atlyginimo.

5.9. Visi šie nesąžiningi J. D. veiksmai perleidžiant jam priklausantį turtą, siekiant išvengti žalos atlyginimo, bylą nagrinėjančio teismo liko neįvertinti, nepagrįstai nurodant, kad prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės ribojimą J. D. turtui prieštarauja LAT praktikai.

5.10. Tokie teismo argumentai neteisingi ir ta prasme, kad buvo prašoma taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, neviršijant civilinio ieškinio dydžio.

5.11. Antra, teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nėra duomenų apie prastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį, neatsižvelgė į šios bendrovės atstovės S. G. išreikštus nuogąstavimus dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, iki kol bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla. Be to, D. Ž. ir jo atstovas prašė taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, pirmiausia apribojant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kad nebūtų sukelti papildomi apribojimai įmonės veiklai.

5.12. Trečia, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnis imperatyviai įpareigoja būtent prokurorą ar bylą nagrinėjantį teismą imtis veiksmų civilinio ieškinio užtikrinimui. Tuo tarpu nė vienas iš šių subjektų nesiėmė veiksmų užtikrinti galimą civilinio ieškinio atlyginimą. Byloje yra duomenys apie J. D. bankines sąskaitas, tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas net bankinėse sąskaitose esančioms ir / ar į jas įplaukiančioms lėšoms.

5.13. Visa tai rodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi atsižvelgiant į kaltinamojo J. D. veiksmus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, nepripažįstant civilinių ieškinių ir jų dydžio, darytina prielaida, kad iškyla grėsmė ir bus apsunkintas civilinių ieškinių atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

6. Skundas atmestinas.

7. Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus – automobilio „Volkswagen Passat“ mažametis keleivis B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir buvo sužaloti šio automobilio vairuotojas A. B., keleivė R. B., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei automobilio „Opel Vectra“ keleivis G. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nukentėjusieji E. Ž. ir D. Ž. 2019-11-05 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo J. D. ir civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Lietuvos draudimas“ 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 Eur neturtinės žalos (po 200 000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) atlyginimo.

8. Skundžiama 2021-09-30 nutartimi Plungės apylinkės teismas netenkino nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, šį savo sprendimą, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad nors pagal ieškiniu prašomą priteisti bendrą daugiau nei 400 000 Eur sumą egzistuoja pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau vien ši aplinkybė – didelė civilinio ieškinio suma – nėra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę, nes didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-875-781/2020). Pasisakydamas dėl prašymo taikyti nuosavybės teisės apribojimą didesnio pavojaus šaltinio valdytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas pažymėjo, jog LAT yra konstatavęs, kad padarytą žalą privalo atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010); jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie prastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, nėra ir pagrindo manyti, kad netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali pasunkėti arba tapti neįmanomu civilinio ieškinio įvykdymas. Prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamai vieningai praktikai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ji, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, turi būti skiriama teisėtai, pagrįstai, taip pat tik siekiant proceso tikslų. Vien šios prievartos priemonės taikymo pagrindų nustatymas konkrečioje byloje savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė privalo būti pritaikyta. Sprendžiant jos taikymo klausimą būtina nustatyta teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai, turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (kasacinė nutartis Nr. 2K-63-976/2018).

9. Nesutikdami su šiais teismo argumentais, E. Ž. ir D. Ž. skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui (neviršijant 400 000 Eur), neįvertino jų prašyme nurodyto argumento, kad netrukus po eismo įvykio J. D. ėmėsi veiksmų padaryti civilinio ieškinio atlyginimą apsunkintu, paslėpdamas, t. y. 2018-11-22 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdamas R. D. jam nuosavybės teise priklausantį didelės vertės nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį su pastatų dalimi), be to, ėmėsi veiksmų perleisti automobilį BMW 530, po eismo įvykio daug metų savo vardu neregistruoja jokio turto ir neatlygino nė dalies padarytos žalos, o tik pasisakė dėl civilinio ieškinio dydžio, nurodydamas, kad vien didelė civilinio ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę, nors tai buvo tik papildomas prašymo apriboti kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises, neviršijant ieškinio sumos, argumentas. Atsižvelgiant į paminėtus J. D. veiksmus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, nepripažįstant civilinio ieškinio, E. Ž. ir D. Ž. teigimu, iškyla grėsmė, kad bus apsunkintas byloje jų pareikšto civilinio ieškinio atlyginimas. Apygardos teismo vertinimu, sutikti su šiais E. Ž. ir D. Ž. skundo argumentais nėra pagrindo.

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. Ž. ir D. Ž. Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021 pateikė teismui prašymą laikinai apriboti kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises, siekiant užtikrinti jų byloje 2019-11-05 pareikštą bendros 409 183, 95 Eur sumos (dėl 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo) civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje E. Ž. ir D. Ž., be kita ko, nurodė, kad J. D. padarė eismo įvykį su darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu ne darbo metu (pažymėjo, kad nors J. D. 2018-06-11, apie 23.45 val., eismo įvykio metu vairuodamas bendrovei priklausantį automobilį nevyko į darbą ar iš jo ir nevykdė jokių darbinių funkcijų (kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-08-17 rašte Nr. 200-4-45 „Dėl informacijos apie J. D. pateikimo“, bendrovės generalinis direktorius leido J. D. jo prašymu pasinaudoti bendrovės automobiliu ne darbo metu, taip sudarė visas sąlygas netrukdomai naudotis šiuo įmonės turtu), tačiau kartu pažymėjo, kad įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje buvo darbuotojo specifinėms funkcijoms atlikti reikalingų daiktų (bendrovei priklausančių įrankių, kuriuos 2018-07-19 raštu Nr. 175-4-45 buvo paprašyta grąžinti bendrovei), o tai rodo, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė iš esmės buvo skirta ne asmeninėms, o darbo funkcijoms atlikti. Atsižvelgdami į tai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. Ž. ir D. Ž. prašo taikyti kaltinamajam J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo šios įmonės darbuotojas J. D., – valdytojai, solidariąją atsakomybę, civiliniame ieškinyje nurodydami, kad bylose už sukeltus padarinius, siekiant teisingai ir proporcingai užtikrinti nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą, materialiai atsakingais asmenimis gali būti tiek teisinis, tiek faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

11. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra J. D. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Darbdavio atsakomybę (net ir tuo atveju, jei asmuo padaro eismo įvykį su darbdaviui priklausančiu automobiliu ne darbo metu) pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau nesant šių aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka (LAT nutartis Nr. 2K-258/2012). Taigi nagrinėjamu atveju tol, kol teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta priešingai, vargu ar yra pagrindas samprotauti apie galimą kaltinamojo J. D. solidarią civilinę atsakomybę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio (automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo šios įmonės darbuotojas J. D.) valdytoja, ir tuo pagrindu apriboti J. D. nuosavybės teises, siekiant užtikrinti Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021 nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Ž. ir D. Ž. pareikštą civilinį ieškinį.

12. Pasisakydamas dėl E. Ž. ir D. Ž. skundo argumentų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo šios įmonės darbuotojas J. D. – valdytojai, nepripažįstant nukentėjusiųjų civilinio ieškinio ir jo dydžio, iškyla grėsmė, jog bus apsunkintas civilinio ieškinio atlyginimas, skunde pažymint, jog teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nėra duomenų apie prastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį, neatsižvelgė į šios įmonės atstovės išsakytus nuogąstavimus dėl galimo įmonės bankroto, jeigu būtų apribotos įmonės nuosavybės teisės (prašoma taikyti apribojimo masto suma – 400 000 Eur), aukštesnysis teismas pažymi, jog, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atsiliepimu į nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. skundą apygardos teismui pateiktų duomenų, šios jau daugiau nei 30 metų veikiančios įmonės pelnas nuolat auga (pvz. 2016 m. įmonės grynasis pelnas buvo 485 071 Eur, 2018 m. – 859 477 Eur, 2019 m. – 1 276 266 Eur, 2020 m. – 1 273 034 Eur), tai rodo įmonės veiklos stabilumą ir kartu paneigia gresiančio bankroto riziką. Šių duomenų kontekste pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. pareikšto civilinio ieškinio suma yra didelė, nėra pagrindo išvadai, jog netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo gali pasunkėti ar tapti neįmanomu civilinio ieškinio patenkinimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, jog baudžiamoji byla Nr. 1-12-404/2021 Plungės apylinkės teisme nagrinėjama jau daugiau nei dvejus metus (Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla teisme gauta 2019-07-29), tačiau nėra duomenų, jog per šį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdama nuslėpti įmonės turtą ar sumažinti turto vertę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga procesinė prievartos priemonė.

13. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas