Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2018-06-11 apie 23.45 val., kelyje Skuodas–Plungė, 45.418 km, (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, J. D., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, esant tamsiam paros metui, atsiradus kliūčiai – stirnai, nesulėtino greičio ir nesustojo, kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punktas), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu A. B. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Volkswagen Passat“ mažametis keleivis B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo sužaloti šio automobilio vairuotojas A. B. ir keleivė R. B., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei automobilio „Opel Vectra“ keleivis G. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų KET 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 117 punkto (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos) ir 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo Plungės apylinkės teisme metu 2019-11-05 gautas nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma solidariai iš kaltinamojo J. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti ieškovams 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 Eur neturtinės žalos (po 200 000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) atlyginimo.

3. 2021-09-23 teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas nukentėjusių E. Ž. ir D. Ž. prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui (sąskaitoms banke ir kitam esamam turtui) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, neperžengiant ieškinio ribų (400 000 Eur).

4. Skundžiama 2021-09-30 nutartimi Plungės apylinkės teismas prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui netenkino.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

6. Skundas atmestinas.

7. Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus – automobilio „Volkswagen Passat“ mažametis keleivis B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir buvo sužaloti šio automobilio vairuotojas A. B., keleivė R. B., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei automobilio „Opel Vectra“ keleivis G. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nukentėjusieji E. Ž. ir D. Ž. 2019-11-05 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo J. D. ir civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Lietuvos draudimas“ 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 Eur neturtinės žalos (po 200 000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų) atlyginimo.

8. Skundžiama 2021-09-30 nutartimi Plungės apylinkės teismas netenkino nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, šį savo sprendimą, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad nors pagal ieškiniu prašomą priteisti bendrą daugiau nei 400 000 Eur sumą egzistuoja pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau vien ši aplinkybė – didelė civilinio ieškinio suma – nėra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę, nes didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-875-781/2020). Pasisakydamas dėl prašymo taikyti nuosavybės teisės apribojimą didesnio pavojaus šaltinio valdytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas pažymėjo, jog LAT yra konstatavęs, kad padarytą žalą privalo atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010); jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie prastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, nėra ir pagrindo manyti, kad netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali pasunkėti arba tapti neįmanomu civilinio ieškinio įvykdymas. Prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamai vieningai praktikai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ji, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, turi būti skiriama teisėtai, pagrįstai, taip pat tik siekiant proceso tikslų. Vien šios prievartos priemonės taikymo pagrindų nustatymas konkrečioje byloje savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė privalo būti pritaikyta. Sprendžiant jos taikymo klausimą būtina nustatyta teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai, turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (kasacinė nutartis Nr. 2K-63-976/2018).

9. Nesutikdami su šiais teismo argumentais, E. Ž. ir D. Ž. skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą visam kaltinamojo J. D. turtui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui (neviršijant 400 000 Eur), neįvertino jų prašyme nurodyto argumento, kad netrukus po eismo įvykio J. D. ėmėsi veiksmų padaryti civilinio ieškinio atlyginimą apsunkintu, paslėpdamas, t. y. 2018-11-22 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdamas R. D. jam nuosavybės teise priklausantį didelės vertės nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį su pastatų dalimi), be to, ėmėsi veiksmų perleisti automobilį BMW 530, po eismo įvykio daug metų savo vardu neregistruoja jokio turto ir neatlygino nė dalies padarytos žalos, o tik pasisakė dėl civilinio ieškinio dydžio, nurodydamas, kad vien didelė civilinio ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę, nors tai buvo tik papildomas prašymo apriboti kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises, neviršijant ieškinio sumos, argumentas. Atsižvelgiant į paminėtus J. D. veiksmus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, nepripažįstant civilinio ieškinio, E. Ž. ir D. Ž. teigimu, iškyla grėsmė, kad bus apsunkintas byloje jų pareikšto civilinio ieškinio atlyginimas. Apygardos teismo vertinimu, sutikti su šiais E. Ž. ir D. Ž. skundo argumentais nėra pagrindo.

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. Ž. ir D. Ž. Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021 pateikė teismui prašymą laikinai apriboti kaltinamojo J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises, siekiant užtikrinti jų byloje 2019-11-05 pareikštą bendros 409 183, 95 Eur sumos (dėl 9 183,95 Eur turtinės ir 400 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo) civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje E. Ž. ir D. Ž., be kita ko, nurodė, kad J. D. padarė eismo įvykį su darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu ne darbo metu (pažymėjo, kad nors J. D. 2018-06-11, apie 23.45 val., eismo įvykio metu vairuodamas bendrovei priklausantį automobilį nevyko į darbą ar iš jo ir nevykdė jokių darbinių funkcijų (kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-08-17 rašte Nr. 200-4-45 „Dėl informacijos apie J. D. pateikimo“, bendrovės generalinis direktorius leido J. D. jo prašymu pasinaudoti bendrovės automobiliu ne darbo metu, taip sudarė visas sąlygas netrukdomai naudotis šiuo įmonės turtu), tačiau kartu pažymėjo, kad įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje buvo darbuotojo specifinėms funkcijoms atlikti reikalingų daiktų (bendrovei priklausančių įrankių, kuriuos 2018-07-19 raštu Nr. 175-4-45 buvo paprašyta grąžinti bendrovei), o tai rodo, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė iš esmės buvo skirta ne asmeninėms, o darbo funkcijoms atlikti. Atsižvelgdami į tai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. Ž. ir D. Ž. prašo taikyti kaltinamajam J. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo šios įmonės darbuotojas J. D., – valdytojai, solidariąją atsakomybę, civiliniame ieškinyje nurodydami, kad bylose už sukeltus padarinius, siekiant teisingai ir proporcingai užtikrinti nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą, materialiai atsakingais asmenimis gali būti tiek teisinis, tiek faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

11. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021, kurioje J. D. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra J. D. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Darbdavio atsakomybę (net ir tuo atveju, jei asmuo padaro eismo įvykį su darbdaviui priklausančiu automobiliu ne darbo metu) pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau nesant šių aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka (LAT nutartis Nr. 2K-258/2012). Taigi nagrinėjamu atveju tol, kol teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta priešingai, vargu ar yra pagrindas samprotauti apie galimą kaltinamojo J. D. solidarią civilinę atsakomybę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio (automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo šios įmonės darbuotojas J. D.) valdytoja, ir tuo pagrindu apriboti J. D. nuosavybės teises, siekiant užtikrinti Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-404/2021 nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Ž. ir D. Ž. pareikštą civilinį ieškinį.

12. Pasisakydamas dėl E. Ž. ir D. Ž. skundo argumentų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo šios įmonės darbuotojas J. D. – valdytojai, nepripažįstant nukentėjusiųjų civilinio ieškinio ir jo dydžio, iškyla grėsmė, jog bus apsunkintas civilinio ieškinio atlyginimas, skunde pažymint, jog teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nėra duomenų apie prastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį, neatsižvelgė į šios įmonės atstovės išsakytus nuogąstavimus dėl galimo įmonės bankroto, jeigu būtų apribotos įmonės nuosavybės teisės (prašoma taikyti apribojimo masto suma – 400 000 Eur), aukštesnysis teismas pažymi, jog, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atsiliepimu į nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. skundą apygardos teismui pateiktų duomenų, šios jau daugiau nei 30 metų veikiančios įmonės pelnas nuolat auga (pvz. 2016 m. įmonės grynasis pelnas buvo 485 071 Eur, 2018 m. – 859 477 Eur, 2019 m. – 1 276 266 Eur, 2020 m. – 1 273 034 Eur), tai rodo įmonės veiklos stabilumą ir kartu paneigia gresiančio bankroto riziką. Šių duomenų kontekste pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad nukentėjusiųjų E. Ž. ir D. Ž. pareikšto civilinio ieškinio suma yra didelė, nėra pagrindo išvadai, jog netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo gali pasunkėti ar tapti neįmanomu civilinio ieškinio patenkinimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, jog baudžiamoji byla Nr. 1-12-404/2021 Plungės apylinkės teisme nagrinėjama jau daugiau nei dvejus metus (Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla teisme gauta 2019-07-29), tačiau nėra duomenų, jog per šį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdama nuslėpti įmonės turtą ar sumažinti turto vertę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga procesinė prievartos priemonė.

13. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.