- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1228-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07385-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „P projektas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P projektas“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Biocidų moksliniai tyrimai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15407-925/2023 tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „P projektas“ iš atsakovo J. L. 25 000 Eur skolą, 553,52 palūkanas, 300 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (25 853,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 12 d.
Šalies argumentai
2. Atsakovas J. L. (toliau – atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu iš atsakovo priteistų piniginių sumų ieškovei mokėjimą lygiomis dalimis 60 mėnesių laikotarpiui. Prašyme nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, kadangi jo vienintelė šiuo metu vykdoma veikla yra vaikų teniso treniruočių vedimas, o iš šios veiklos gaunamos pajamos nesudaro galimybės atsakovui iš karto sumokėti teismo sprendimu priteistą pinigų sumą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „P projektas“ atsiliepime į prašymą nurodė, jog nesutinka su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą, nes atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo tariamai sunkią turtinę padėtį, tokiu būdu atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, skirti atsakovui 5 000 Eur dydžio baudą, 2 500 Eur dalį priteisiant ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi išaiškino atsakovui, kad jo prašyme nurodytoms aplinkybėms (dėl sunkios turtinės padėties) pagrįsti turi būti pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat išaiškino, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi nustatyti, ar išdėsčius sprendimo įvykdymą tam tikru laikotarpiu bus užtikrintas jo įvykdymas, todėl atsakovas taip pat turi motyvuoti ir pagrįsti savo galimybes įvykdyti išdėstytą teismo sprendimą. Atsakovas per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat atmetė ieškovės prašymą dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nei kartu su prašymu, nei vėliau (iki paskirtos atsakovo prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje datos) nepateikė jokių įrodymų savo prašyme nurodytoms aplinkybėms (dėl sunkios turtinės padėties) pagrįsti.
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui neįrodžius savo prašyme nurodytų aplinkybių (sunkios turtinės padėties), atsakovo prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.
8. Dėl ieškovės prašomos skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas nurodė, kad nors atsakovo veiksmus pareiškiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kartu nepateikiant jokių prašyme nurodytas aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų galima laikyti turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau atsižvelgdamas į išimtinį baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, įvertinęs tai, kad teisė reikšti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra įstatyme įtvirtinta šaliai suteikiama teisė, teismas nenustatė pakankamo pagrindo atsakovui už jo procesinį elgesį (nepagrįstą prašymą) papildomai skirti baudą. Atmesdamas ieškovės prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo, teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovui, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), turėjo būti žinoma ir suprantama, jog teikiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris grindžiamas sunkia atsakovo finansine padėtimi, turi būti pateikti sunkią atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, o tokių įrodymų nepateikimas sąlygos prašymo atmetimą, tačiau teismas iš bylos duomenų neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, žinodamas apie prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikimo įtaką prašymo išnagrinėjimo rezultatui, tokių įrodymų nepateikė tyčia ar sąmoningai vengė juos pateikti. Pažymėjo, kad įrodymų prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikimas sukėlė atsakovui atitinkamas neigiamas procesines pasekmes – jo prašymo atmetimą, be to, prašymą atmetus, įsiteisėjęs sprendimas turės būti vykdomas, o už delsimo įvykdyti sprendimą laikotarpį atsakovui yra skaičiuojamos procesinės palūkanos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas (apeliantas) J. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Atskirajame skunde nurodo, kad:
9.1. Atsakovo įsitikinimu šiuo atveju buvo būtina įvertinti tai, kad atsakovo gaunamos pajamos iš tikrųjų yra labai mažos ir tik pateikęs metinę gyventojų pajamų deklaraciją, atsakovas gali jas pagrįsti. Papildomai atsakovas pažymi, kad anksčiau šios deklaracijos jis negalėjo pateikti, nes tik po skundžiamos nutarties priėmimo, ji buvo pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas neabejoja, kad kartu su atskiruoju skundu jo teikiama deklaracija neabejotinai patvirtina, kad atsakovui ypatingai sunku būtų vykdyti sprendimą be jo išdėstymo, nes atsakovas tokių pajamų negeneruoja. Nurodo, jog, kaip matyti iš atsakovo gyventojų pajamų deklaracijos, jo metinės gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių yra tik 10 774,99 Eur, o tai yra daugiau nei 2,5 karto mažiau, nei sprendimu priteista pinigų suma, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovei.
9.2. Ginčo atveju atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, kai jo metinės pajamos neatskaičius mokesčių yra net 2,5 karto mažesnės, nei ieškovės naudai priteista piniginių lėšų suma, neleis jam tinkamai vykdyti sprendimo ir tiesiog užšaldys visą atsakovo gyvenimą, todėl būtent 60 mėnesių sprendimo vykdymo išdėstymas, kurio atsakovas ir prašė, ir užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir leistų atsakovui tinkamai vykdyti sprendimą.
9.3. Atsakovo įsitikinimu šiuo metu teismas matydamas jo gaunamas pajamas, kas būtent ir atspindi jo tikrąją finansinę padėtį, o taip pat visuotinai žinant kokia Lietuvoje yra infliacija ir kokios maisto bei energetikos ir kitų dalykų kainos, turėjo pagrįstai spręsti, kad atsakovo materialinė padėtis yra labai sunki, todėl yra pagrindas modifikuoti įprastą sprendimo įvykdymo tvarką ir išdėstyti priteistą skolą atsakovo prašomam terminui. Apeliantas akcentuoja, kad jo skolos suma ieškovei akivaizdu, kad nėra didelė, todėl mažai tikėtina aplinkybė, jog sėkmingai veikianti ieškovė dėl atsakovo skolos išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui patirs tokias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad ieškovei visą laiką bus mokamos procesinės palūkanos, kas tokiu atveju suponuoja, jog nenukentės ieškovės interesai ar kitaip nebus pažeistas lygiateisiškumo principas. Suteikiant atsakovui galimybę padengti įsiskolinimą per ilgesnį laikotarpį, nebus nepagrįstai suteiktas pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir kitus asmenis.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „P Projektas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, atsakovui skirti 5 000 Eur dydžio baudą, 2 500 Eur dalį priteisiant ieškovės naudai. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. Atsakovas nepagrindė sunkios turtinės padėties. Nurodo, kad nors atskirajame skunde atsakovas remiasi metine pajamų deklaracija, priešingai nei nurodo atskirajame skunde, jos kartu su skundu teismui nepateikė. Pažymi, jog bet kuriuo atveju istoriniai duomenys apie atsakovo pajamas niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad darbingo amžiaus, geros sveikatos, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis atsakovas negalėtų imtis papildomų veiklų, siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti sprendimą.
10.2. Byloje konstatuota, kad atsakovas iš ieškovės gavo, išgrynino ir disponuoja net 25 000 Eur dydžio grynaisiais pinigais. Taip pat nurodo, kad atsakovas nei kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nei įpareigotas nutartimi, nei su atskiruoju skundu taip ir nepateikė jokių įrodymų dėl tariamos sunkios finansinės padėties.
10.3. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovės teigimu, teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atskirąjį skundą atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia ne apginti tariamai pažeistas teises, o bet kokiomis priemonėmis ir būdais išvengti sprendimo vykdymo ar nepagrįstai nukelti sprendimo vykdymą ateityje teikiant jokiais įrodymais ir objektyviais duomenimis nepagrįstus prašymą ir atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15407-925/2023 tenkino ieškovės UAB „P Projektai“ ieškinį pilna apimtimi: priteisė ieškovės naudai iš atsakovo J. L. 25 000 Eur skolą, 553,52 Eur palūkanų, 300 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (25 853,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-661/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Atsakovas J. L. 2024 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu iš atsakovo priteistų piniginių sumų ieškovei mokėjimą lygiomis dalimis 60 mėnesių laikotarpiui. Prašymas priimtas 2024 m. kovo 20 d. teismo rezoliucija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi skyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, taip pat išaiškino atsakovui, kad jo prašyme nurodytoms aplinkybėms dėl sunkios turtinės padėties pagrįsti turi būti pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas taip pat nurodė, kad turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bei nurodė, kad atsakovas taip pat turi motyvuoti ir pagrįsti savo galimybes įvykdyti išdėstytą teismo sprendimą. Atsakovas nurodytų teismo įpareigojimų nevykdė.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, iš esmės konstatavęs, kad atsakovas neįrodė savo prašyme nurodytų aplinkybių (sunkios turtinės padėties).
17. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti tai, jog atsakovo gaunamos pajamos yra labai mažos ir tik pateikęs metinę gyventojų pajamų deklaraciją, atsakovas gali jas pagrįsti. Nurodo, jog, kaip matyti iš atsakovo gyventojų pajamų deklaracijos, jo metinės gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių yra tik 10 774,99 Eur, o tai yra daugiau nei 2,5 karto mažiau, nei sprendimu priteista pinigų suma, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovei. Anot atsakovo, teismas, matydamas jo gaunamas pajamas, o taip pat visuotinai žinant, kokia Lietuvoje yra infliacija ir kokios maisto bei energetikos ir kitų dalykų kainos, turėjo spręsti, kad atsakovo materialinė padėtis yra labai sunki, todėl yra pagrindas modifikuoti įprastą sprendimo įvykdymo tvarką ir išdėstyti priteistą skolą atsakovo prašomam terminui. Apeliantas akcentavo, kad jo skolos suma ieškovei nėra didelė, todėl sėkmingai veikianti ieškovė dėl atsakovo skolos išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui nepatirs neigiamų pasekmių.
18. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2012).
21. Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų leidę pirmosios instancijos teismui įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Be to, net teismo papildomai įpareigotas, atsakovas nepatikslino prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su jo materialine padėtimi, ir nepateikė teismui jokių turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teikia apeliacinės instancijos teismui atsakovo pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m., tačiau toks įrodymas teismui faktiškai nepateiktas, todėl, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti atskirajame skunde nurodomų aplinkybių ir argumentų, susijusių su šios deklaracijos duomenimis.
23. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
24. Remiantis teismui prieinamų informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: 1) remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovas iki 2023 m. gruodžio 31 d. užsiėmė individualia veikla, kurios generuodavo pajamas nuo 585,67 Eur iki 605,17 Eur; 2) valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių; 3) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas neturi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą; 4) VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas nuo 2021 m. sausio 5 d. vadovauja mažajai bendrijai (toliau – MB) (duomenys neskelbtini), kurios veiklos tikslai ir rūšys yra įvairi veikla, be kita ko, ir teisinė ir apskaitos veikla; pagrindinių buveinių veikla; konsultacinė valdymo veikla.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš esmės nusišalino nuo jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, sudaro pagrindą prielaidai, jog apelianto turtinė padėtis nepagrindžia būtinybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą apelianto prašomam pakankamai ilgam (60 mėnesių) laikotarpiui. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas jokių fizinių ir protinių negalių, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, vadovaudamas įmonei ir tikėtinai vystydamas nuosavą verslą, turi visas profesines galimybes gauti pajamų ir vykdyti teismo sprendimą.
26. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
27. Nors apeliantas teigia, kad iš atsakovo priteistos skolos suma ieškovei nėra didelė, todėl sėkmingai veikianti ieškovė dėl atsakovo skolos išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui nepatirs neigiamų pasekmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Jau minėta, kad atsakovo, kaip fizinio asmens, turtinė padėtis nėra esmingai sudėtingesnė, todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra išskirtinės bei pakankamos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Šiame kontekste, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, pastebėtina, jog apeliantas, nors ir teigdamas, kad jo materialinė padėtis sudėtinga, neįrodinėjo, kad jo padėtis ateityje pagerės.
28. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei jas išplėtojančią kasacinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Dėl baudos skyrimo
29. Ieškovė UAB „P Projektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovui skirti 5 000 Eur dydžio baudą, 2 500 Eur dalį priteisiant ieškovės naudai. Ieškovės teigimu, atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atskirąjį skundą, siekia ne apginti tariamai pažeistas teises, o bet kokiomis priemonėmis ir būdais išvengti sprendimo vykdymo ar nepagrįstai nukelti sprendimo vykdymą ateityje teikiant jokiais įrodymais ir objektyviais duomenimis nepagrįstus prašymą ir atskirąjį skundą.
30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
31. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, įgyvendino savo savarankišką procesinę teisę į apeliaciją bei teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nenustačius, jog atsakovas jam suteikta procesine teise į apeliaciją akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas. Pažymėtina, kad dėl prašymo skirti baudą už prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikimą jau pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovo J. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P Projektas“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.