Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic metal center“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. 2-711-267/2010 pagal ieškovo ThyssenKrupp Energostal S. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic metal center“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Baltic metal center“ pateikė prašymą išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. galutiniu sprendimu priteistos sumos išieškojimo įvykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui, t. y. nustatyti, kad atsakovas ieškovui ThyssenKrupp Energostal S. A. kas mėnesį, pradedant 2011 m. lapkričio mėnesiu, sumoka po 4 200 eurų, išskyrus 2011 m. gruodžio ir 2012 m. sausio mėnesius, per kuriuos sumoka po 1 000 eurų, bei 2012 m. spalio mėnesį, per kurį sumoka 3 926,39 eurų bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl pablogėjusios bendrovės finansinės padėties, sumažėjus gaminamų bei parduodamų prekių paklausai, užsakymų skaičiui, atsakovas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais bei apyvartinių lėšų trūkumu. Jeigu iš karto reikėtų sumokėti visą priteistą sumą, tai atsakovui, jo darbuotojams bei valstybės biudžetui sukeltų skaudžius padarinius. Įmonė yra sudariusi kredito sutartis su Danske banku bei kiekvieną mėnesį turi mokėti po 14 880 eurų įmokas bei palūkanas. Jai priklausantis turtas, kuriame vykdo gamybinę-ūkinę veiklą, įkeistas bankui. Atsakovas pajėgus priteistas sumas mokėti dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo gyvybiškai svarbius poreikius leisti priteistą skolą ir palūkanas ieškovui sumokėti dalimis, taip sudarant galimybę užtikrinti bendrovės normalios ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą esant pablogėjusiai finansinei padėčiai, išsaugoti bendrovės darbuotojų darbo vietas, tuo pačiu nesukeliant ieškovui grėsmės patirti nepagrįstus nuostolius, nes bendrovės bankroto atveju susigrąžinti skolą būtų sunku arba neįmanoma. Atsakovas iš UAB „NS Trading” pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/30 gavo 179 322,04 Lt avansą medžiagoms šio užsakymo vykdymui nupirkti. Tai trečdalis sumos, reikalingos medžiagoms įsigyti, kad pagaminti sutartyje nurodytus gaminius. Kitos medžiagoms nupirkti reikalingos beveik 300 000 Lt sumos bendrovė neturi, nes trūksta apyvartinių lėšų, todėl atsakovas nėra pajėgus vykdyti pirkimo-pardavimo sutarties visa apimtimi dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Pajamas, kurios numatytos minėtoje sutartyje, atsakovas gaus laipsniškai, per ilgesnį nei numatyta sutartyje laikotarpį. Atsakovas atsiskaito su darbuotojais, moka mokesčius valstybės biudžetui, dengia iš banko gautą paskolą bei palūkanas. Likusių lėšų nepakanka visa apimtimi įvykdyti minėtą pirkimo-pardavimo sutartį sutartu terminu. Prašant ieškovui priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, siekiama sudaryti atsakovui realią galimybę vykdyti normalią ūkinę veiklą, kartu laipsniškai, kiekvieną mėnesį, dengiant ieškovui priteistą skolą.Bendrovei nevykdant kredito sutarties su banku reali pasekmė būtų bendrovės bankrotas. Bankui nutraukus kredito sutartį bendrovės turtas būtų pardavinėjamas iš varžytynių, o turto, ypač nekilnojamojo, kainos šiuo metu kritusios, todėl bendrovė bei jos kreditoriai dėl to patirtų didelius nuostolius. Teismo nurodyta banko pažyma, kad atsakovas įsipareigojimus bankui vykdo tinkamai, būtent ir rodo, jog atsakovas atsakingai žiūri į visų prisiimtų kreditoriams įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovas truputį vėluodamas išmoka darbuotojams darbo užmokestį, o tai rodo, jog bendrovės finansinė padėtis įtempta, trūksta apyvartinių lėšų. Bendrovė nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 11 d. gavo 91 971,68 Lt pajamų, iš jų Danske Bank A/S Lietuvos filialui dengiant kreditą per tą patį laikotarpį sumokėta 66 808,94 Lt. Pateikti įrodymai rodo, kad atsakovas nėra pajėgus iš karto sumokėti ieškovui priteistą skolą.Atsakovo prašymas dėl ieškovui priteistos skolos išdėstymo susijęs su atsakingu žiūrėjimu į savo kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą. Jeigu dabar iš karto reikėtų sumokėti teismo galutiniu sprendimu ieškovui priteistas sumas, tai atsakovui, jo darbuotojams bei valstybės biudžetui sukeltų neproporcingai skaudžius padarinius. Atsakovas dengia iš banko gautą kreditą bei palūkanas, moka darbuotojams darbo užmokestį, moka mokesčius. Tai liudija, jog atsakovas iš vykdomos ūkinės-komercinės veikos gauna pastovias pajamas ir yra pajėgus įvykdyti savo prievolę ieškovui per ilgesnį laikotarpį.Ieškovui teismo sprendimu priteistos palūkanos iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl jis iš atsakovo gaus „kaip atlyginimą” iki to laiko, kol atsakovas sumokės visas priteistas sumas. Atsakovo siūlomu teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būdu ieškovas kiekvieną mėnesį gaus atitinkamo dydžio sumas, o nesumokėta skola mažės. Sprendimo įvykdymo išdėstymas ieškovo interesų nepažeis, jis skolą bei palūkanas atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, o tuo pačiu bus atsižvelgta į pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto pateikti nauji įrodymai prie atskirojo skundo yra priimtini ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnio nuostatos).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo UAB „Baltic metal center“ prašymas dėl teismo 2010 m. liepos 9 d. galutinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas į teismą su ieškiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kreipėsi dar 2010 m. vasario 19 d. (1 t., 2-4 b. l.). 2010 m. kovo 5 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas (1 t., 84-85 b. l.). Atsakovas dėl preliminaraus teismo sprendimo teikė prieštaravimus (1 t., 105-107 b. l.). 2010 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje atsakovas siūlė, kad nuo rudens gali mokėti po 3 000 eurų kas mėnesį (1 t., 139-142 b. l.); 2010 m. birželio 1 d. teismo posėdyje atsakovo direktorius nurodė, kad <...> kreipėsi į ieškovą raštu ir prašė leisti skolą mokėti dalimis (1 t., 151-152 b. l.); 2010 m. birželio 30 d. teismo posėdyje atsakovo direktorius nurodė, kad skolą norėtų mokėti dalimis, bet ieškovas nesutinka, <...> kad yra skolingi pripažįsta, toliau bendradarbiauja ir bando pasirašyti preliminarią sutartį, <...> kad realiai iki metų pabaigos galėtų grąžinti skolą. Per mėnesį gali mokėti 3 500-4 000 eurų (1 t., 176-178 b. l.). 2010 m. liepos 9 d. buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., 179-181 b. l.). Atsakovas teikė apeliacinį skundą (2 t., 1-5 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 57-62). Atsakovas 2011 m. spalio 14 d. teikė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo (2 t., b. l. 64-66).

CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Kartu su šia nuostata taikytina ir CPK 284 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-903; 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1113; 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-594/2006)

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo būtina atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus, todėl nesutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo gyvybiškai svarbius poreikius leisti priteistą skolą ir palūkanas ieškovui sumokėti dalimis, taip sudarant galimybę užtikrinti bendrovės normalios ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą esant pablogėjusiai finansinei padėčiai, išsaugoti bendrovės darbuotojų darbo vietas, tuo pačiu nesukeliant ieškovui grėsmės patirti nepagrįstus nuostolius, nes bendrovės bankroto atveju susigrąžinti skolą būtų sunku arba neįmanoma. Pažymėtina, jog svarbu užtikrinti ir išieškotojo (ieškovo) teisėtus lūkesčius, įvertinti tai, ar jie nebus pažeisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas dar 2010 m. birželio 30 d. teismo posėdyje pripažindamas, jog yra skolingas ir nurodydamas, kad per mėnesį gali mokėti 3 500-4 000 eurų, nors teismo galutinis sprendimas ir įsiteisėjo 2011 m. spalio 10 d., teismui nepateikė jokių įrodymų, kad per minėtą laikotarpį jau yra sumokėjęs nors dalį iš jo priteistų sumų, t. y. būtų įvykdęs bent dalį teismo sprendimo. Tokios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad atsakovas nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistos atitinkamos sumos, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo (išieškotojo) teises.

Atsakovo motyvai, kad jis turi vykdyti įsipareigojimus bankui, kad atsiskaito su darbuotojais, moka mokesčius valstybės biudžetui nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Tai, jog pagal bylos medžiagą atsakovas gana ilgą laiką dar nėra įvykdęs bent dalies teismo sprendimo išieškotojo UAB ThussenKrupp Energostal S. A. naudai, sudaro pagrindą teigti, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų lygiateisiškumo principo, prieštarautų viešajam interesui ir pažeistų išieškotojo UAB ThussenKrupp Energostal S. A. teisėtus interesus. Atsakovo veiksmai parodo, kad jis nesistengė laipsniškai, kiekvieną mėnesį, dengti ieškovui priteistos skolos, nors bylos nagrinėjimo metu deklaravo tokią galimybę ir ketinimus, o tai neleidžia sutikti su teiginiais, kad jis atsakingai žiūri į savo kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą.

Atsakovo skundo argumentai dėl neturėjimo apyvartinių lėšų, tai, jog bendrovės finansinė padėtis įtempta dėl sumažėjusių užsakymų, kad įmonei gali grėsti bankrotas ir pan., taip pat negali paneigti jo pareigos per trumpiausią laiką įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Neigiamų padarinių gali kilti ne tik skolininkui, kai yra vykdomas priimtas teismo sprendimas, bet ir kreditoriui, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiką, o vėliau jo įvykdymas dar ir išdėstomas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.

Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiams, kad priteistos palūkanos iki teismo sprendimo įvykdymo kompensuoja ieškovui pinigų negavimą iki to laiko, kol atsakovas sumokės visas priteistas sumas. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, kad kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, todėl vien tai, jog teismo sprendime yra nustatytos procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymo bei išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Kiti apelianto skundo argumentai bei tai, kad pagal skundžiamoje nutartyje nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas gavo tik dalį sumos, nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes ir iš gautos sumos atsakovas neskyrė nei dalies išieškotojo šioje byloje reikalavimams tenkinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nes tokiu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo (ieškovo) interesai, todėl atskirasis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

Teisėjų kolegija netenkina ieškovo atstovo prašymo skirti baudą atsakovui UAB „Baltic metal center“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija, ištyrusi ieškovo išdėstytas aplinkybes dėl baudos skyrimo atsakovui, yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo atsakovui skirti baudą už tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl tokio ieškovo prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.