- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2-15407-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07385-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Vytautas Geležinis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „P projektas“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „P projektas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo J. L. (toliau – ir atsakovas) 25 000,00 Eur skolą, 553,52 Eur palūkanas, 300,00 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ (toliau – ir pradinė kreditorė, trečiasis asmuo) ir atsakovo J. L. 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 25 000,00 Eur paskolos atsakovui suteikimo. 2020 m. gruodžio 2 d. – 2020 m. gruodžio 9 d. pradinė kreditorė bankiniais pavedimais į atsakovo atskaitomąją sąskaitą pervedė 25 000,00 Eur sumą. Paskolos sutarties 1.3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 1 proc. paskolos sumos dydžio palūkanas, mokamas grąžinant paskolą. Paskolos sutarties 2.1 punktu prisiėmė prievolę paskolos sumą pradinei kreditorei grąžinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pradinės kreditorės pareikalavimo dienos. 2023 m. vasario 21 d. pradinė kreditorė kreipėsi į atsakovą, reikalaudama grąžinti 25 000,00 Eur paskolos sumą ir 558,70 Eur palūkanas ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 3 d. 2023 m. balandžio 21 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ ir ieškovės UAB „P projektas“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. RTPS-23/04/21-01, kurios pagrindu visos iš paskolos sutarties kylančios pradinės kreditorės reikalavimo teisės į atsakovo skolą buvo perleistos ieškovei. 2023 m. balandžio 24 d. ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą ir dar kartą pareikalavo vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas ieškovės raginimų nepaisė ir paskolos sumos bei palūkanų negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 25 000,00 Eur skolą, 553,52 Eur palūkanų, 300,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (25 853,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 941,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus prašydamas teismo panaikinti 2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo priimtu preliminariu sprendimu argumentus ir aplinkybes:
4.1. 2020 m. lapkričio 20 d. D. P., S. P. ir J. L. sudarė steigimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad D. P., S. P. ir J. L. steigia juridinį asmenį – UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“. Šios steigimo sutarties 13.2.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovo mokamas pradinis įnašas yra 25 000,00 Eur, kurį atsakovas sumokėjo tinkamai ir laiku. D. P., S. P. ir J. L. įsteigus minėtą juridinį asmenį, t. y. UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“, D. P. pareiškė atsakovui ir jo tėvui Ž. L., kad jam reikia piniginių lėšų grynųjų pinigų pavidalu ir todėl UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ perves į J. L. banko sąskaitą jo įmokėto įstatinio kapitalo dydžio sumą, kad J. L. galėtų išgryninti šią pinigų sumą ir perduoti D. P., kuri, pasak jo paties, turėjo būti naudojama įmonės veikloje.
4.2. Atsakovas, neturėdamas jokių blogų įsivaizdavimų dėl D. P. veiksmų ir netikėdamas, kad D. P. ir UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ gali imtis apgaulės jo atžvilgiu, išgrynino iš savo banko sąskaitos 25 000,00 Eur sumą ir ją perdavė D. P., kartu tuo metu dalyvaujant Ž. L. ir A. G., kurie gali patvirtinti pinigų perdavimo faktą D. P.. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pinigų perdavimo metu buvo surašytas pakvitavimas dėl pinigų perdavimo, kurį D. P. atsisakė pasirašyti, tačiau kurį pasirašė atsakovas, Ž. L. ir A. G., padarydami prierašą dėl atsisakymo pasirašyti pakvitavimą ir pinigų perdavimo (atsakovas nurodė, kad dokumentas šiuo metu yra pas atsakovo tėvą Ž. L. ir atsakovas jį pateiks iš karto po to, kai tik Ž. L. grįš iš užsienio).
4.3. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis neatsimena, kad kada nors būtų pasirašęs 2020 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį su UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“, todėl jam kyla pagrįstų abejonių dėl šios sutarties tikrumo.
4.4. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog mokėjimo pavedimų paskirtyse UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ nenurodo, kad piniginės lėšos, kurios yra vedamos atsakovui, yra paskola, o tiesiog nurodoma, kad piniginės lėšos pagal sutartį. Neabejotina, kad tuo atveju, jeigu piniginės lėšos būtų vedamos pagal paskolos sutartį, UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ ir būtų nurodžiusi, kad atsakovui yra suteikiama paskola. Be to, kaip patvirtina pateikiamas 2022 m. gegužės 31 d. UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, jame yra patvirtinama, kad visi UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ akcininkai tinkamai sumokėjo pradinius įnašus į UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ banko sąskaitą, todėl atsakovas neabejoja, kad UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ vadovas D. P. sumokėtus pradinius įnašus tiesiog persiėmė sau, nes ši įmonė jokios veiklos nevykdė.
4.5. Atsakovas laiko, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes: pirma, jokia paskola atsakovui iš UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ nebuvo suteikta; antra, UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ (toliau – ir BMT), pervesdama pinigines sumas atsakovui, tiesiog siekė jas išgryninti bendrovės vadovo D. P. naudai, apie kurių perdavimą (grąžinimą) D. P. neteisėtai ir nesąžiningai nutyli.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus pažymėjo, kad:
5.1. Pats atsakovas negali nurodyti, nei kada, nei kur, nei kokiu teisiniu pagrindu tariamai perdavė 25 000 Eur D. P.. Atsakovas taip pat neįrodo ir net neįrodinėja, kad apskritai kada nors būtų kreipęsis į D. P. (D. B., D. P.) dėl pakvitavimo išdavimo, skolos grąžinimo ir pan. Atsakovas nesėkmingai bando įtikinti, jog nenurodytu laiku nenurodytoje vietoje nenurodyto kiekio ir nominalo kupiūromis nenustatytam asmeniui perdavė net 25 000 Eur grynaisiais, nepaisant to, kad pinigus tariamai gavęs asmuo nesutiko išduoti pakvitavimo, o atsakovas tiek grynųjų apskritai net neturėjo.
5.2. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Paskolos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl yra teisėta ir galiojanti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad vykdant Paskolos sutartį atsakovas iš BMT Paskolos sutartyje nustatytais terminais 2020-12-02 – 2020-12-09 laikotarpiu gavo 25 000 Eur. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo. Atsakovas niekada nereiškė BMT pretenzijų dėl 2020-12-02 – 2020-12-09 laikotarpiu jam sumokėtų 25 000 Eur, jų negrąžino BMT kaip gautų nesant teisinio pagrindo.
5.3. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš BMT 2020-12-02 – 2020-12-09 gavo 25 000 Eur ir jų BMT iki šiol nėra grąžinęs. Net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad tarp BMT ir atsakovo nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, atsakovas iš BMT gautus 25 000 Eur bet kuriuo atveju privalo grąžinti ieškovui, kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas – nepagrįstą praturtėjimą.
5.4. Ieškovės vertinimu, atsakovo banko išrašas paneigia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, jog 2020-12-10 atsakovas nenurodytu laiku nenurodytoje vietoje nenurodyto kiekio ir nominalo kupiūromis nenustatytam asmeniui perdavė 25 000 Eur. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas išgrynino tik 21 670 Eur, todėl ieškovui nėra aišku, o atsakovas nenurodo ir nepaaiškina, kaip turėdamas tik 21 670 Eur grynaisiais, atsakovas galėjo nenurodytu laiku nenurodytoje vietoje nenurodyto kiekio ir nominalo kupiūromis nenustatytam asmeniui perduoti daugiau grynųjų, nei jis turėjo – 25 000 Eur.
5.5. Atsakovas teismui taip pat nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovo pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos ar kitų mokesčių administratoriui pateiktų dokumentų, kuriuose būtų atspindėtas atsakovo banko sąskaitoje buvusių 25 000 Eur perdavimo tretiesiems asmenims faktas. Atsakovas taip pat nepateikė nei su trečiaisiais asmenimis sudarytų susitarimų dėl didelės vertės grynųjų perdavimo, nei pakvitavimo, nei bet kokio kito atsakovo įrodinėjamą aplinkybę ir pateikiamą įvykių versiją galinčio pagrįsti įrodymo.
Motyvuojamoji dalis
6. Trečiasis asmuo UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, nes:
6.1. 2020-11-25 trečiojo asmens visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovas, metu buvo nuspręsta suteikti atsakovui 25 000 Eur paskolą bei įgalioti trečiojo asmens vadovą sudaryti paskolos sutartį su atsakovu. Už sprendimą suteikti atsakovui 25 000 Eur paskolą balsavo ir pats atsakovas.
6.2. 2020-11-25 trečiojo asmens visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu tą pačią 2020-11-25 tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovui į banko sąskaitą trečiasis asmuo sumokėjo 25 000 Eur.
6.3. Atsakovas trečiajam asmeniui Paskolos sutartimi išmokėtų 25 000 Eur niekada negrąžino, todėl trečiasis asmuo su ieškove sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei perleido visas iš Paskolos sutarties kylančias reikalavimo teises į atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas advokatas V. Dovidaitis palaikė teismui ieškovės pareikštus reikalavimus bei šiuos reikalavimus ieškovės ir trečiojo asmens pateiktuose procesiniuose dokumentuose pagrindžiančius argumentus. Ieškovės atstovas prašė teismo byloje priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, nes paskola iki šiol negrąžinta ir byloje esantys įrodymai paskolos grąžinimo neįrodo.
8. Teismo posėdžio metu asmens atstovas vadovas D. P. palaikė ieškovės poziciją ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad jokių pinigų grąžinant paskolą iš atsakovo tėvo Ž. L. nėra gavęs, teigė, kad atsakovas paskolos iki šiol trečiajam asmeniui nėra grąžinęs.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, nes 25 000 Eur paskola trečiajam asmeniui buvo grąžinta, paskolą už atsakovą trečiajam asmeniui grynaisiais pinigais grąžino atsakovo tėvas Ž. L..
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškinys tenkintinas
10. Byloje nustatyta, kad UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. lapkričio 25 d. nusprendė: suteikti akcininkui J. L. 25 000 Eur paskolą; nustatyti 1 proc. metinių palūkanų normą nuo paskolintos sumos; nustatyti 5 darbo dienų nuo pareikalavimo paskolos grąžinimo terminą.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ (paskolos davėja, trečiasis asmuo) ir J. L. (paskolos gavėjas, atsakovas) 2020 m. lapkričio 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovui 25 000,00 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti visą paskolą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio paskolos davėjos pareikalavimo (paskolos sutarties 1.1, 2.1 punktai). Paskolos sutarties sudarymą patvirtina į bylą pateikta 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“, atstovaujamo direktoriaus D. P., ir atsakovo J. L. pasirašyta Paskolos sutartis. Atsakovas J. L., duodamas teismui paaiškinimus 2023-11-10 teismo posėdžio metu, patvirtino, kad parašas šioje Paskolos sutartyje yra jo ir neginčijo Paskolos sutarties pasirašymo fakto. Paskolos sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, kad paskolos davėjas visą paskolos sumą perveda į paskolos gavėjo raštu nurodytą banko sąskaitą per 5 darbo dienas nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos; paskola laikoma suteikta nuo to momento, kai visa paskolos suma yra įskaityta į paskolos gavėjo banko sąskaitą. Paskolos suteikimo faktą patvirtina išrašai iš pradinės kreditorės UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ ir atsakovo J. L. atsiskaitomųjų sąskaitų, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. pradinė kreditorė pervedė atsakovui į jo sąskaitą 25 000,00 Eur sumą, t. y. 2020 m. gruodžio 2 d. pervedė 1 000,00 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. – 5 000,00 Eur; 2020 m. gruodžio 4 d. – 5 000,00 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 7 000,00 Eur; 2020 m. gruodžio 9 d. – 7 000,00 Eur. Atsakovas byloje neginčijo, jog 25 000 Eur sumą iš UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ į savo sąskaitą gavo. Bankiniais pavedimais trečiojo asmens UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ atliktų mokėjimų į atsakovo sąskaita nurodyta paskirtis – „pagal sutartį“. Byloje nėra duomenų ir atsakovas nepateikė, kad nurodytu laikotarpiu, be Paskolos sutarties, jis su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs dar kokią nors sutartį, kurios pagrindu jis būtų įgijęs teisę gauti iš trečiojo asmens jam išmokėtas sumas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad 25 000 Eur suma trečiojo asmens į atsakovo sąskaitą pervesta 2020-11-25 Paskolos sutarties pagrindu, o ne kokiu nors kitu tikslu.
12. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas laiko, jog aukščiau aptarti įrodymai patvirtina paskolos suteikimo atsakovui faktą, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog gautą paskolą (25 000 Eur) jis grąžino.
14. 2023 m. vasario 21 d. pradinė kreditorė kreipėsi į atsakovą, reikalaudama grąžinti visą paskolos sumą ir pagal sutartį priskaičiuotas palūkanas, iš viso 25 558,70 Eur, ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 3 d. 2023 m. balandžio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. RTPS-23/04/21-01 pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal paskolos sutartį ieškovei UAB „P projektas“. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2023 m. balandžio 24 d. raštišku pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2023 m. balandžio 24 d. pranešimu.
15. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad visi paskolos gavėjo šios Sutarties pagrindu paskolos davėjo naudai turimi atlikti mokėjimai turi būti atliekami pavedimu į paskolos davėjo atskirai nurodytą banko sąskaitą; šalių susitarta, kad paskola laikoma grąžinta nuo to momento, kai visa jos suma bus įskaityta į paskolos davėjo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovas byloje teigė, kad į jo sąskaitą trečiojo asmens UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ pervestą 25 000 Eur sumą grynaisiais pinigais už jį trečiajam asmeniui grąžino jo tėvas Ž. L., nurodytą sumą grynaisiais pinigais perdavęs UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ vadovui D. P.. Atsakovas J. L. teisme paaiškino, kad jis pats grynųjų pinigų perdavimo D. P. nematė ir pinigų perdavime nedalyvavo, bet apie tai žino iš savo tėvo. Kaip pinigų perdavimo įrodymą atsakovas į bylą pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. sudarytą dokumentą, įvardintą „pakvitavimu“, kuriame nurodyta, kad šiuo pakvitavimu jį pasirašę asmenys Ž. L., A. G. ir J. L. patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Ž. L. perdavė D. P. 25 000 Eur sumą už J. L., grąžinant pinigų sumas, kurios J. L. buvo pervestos iš UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ banko sąskaitos; minėtame dokumente pažymėta, kad D. P. pakvitavimą pinigų perdavimo metu pasirašyti atsisakė, todėl pakvitavimą pasirašo žemiau nurodyti asmenys.
16. Kaip paaiškėjo iš teisme duotų atsakovo J. L. paaiškinimų ir liudytojais apklaustų aukščiau aptartų pakvitavimą pasirašiusių asmenų Ž. L. ir A. G. parodymų, minėto pakvitavimo turinį parengė atsakovo atstovas (advokatas). CK 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Iš aptartos įstatyminės nuostatos turinio akivaizdu, kad pakvitavimą apie prievolės įvykdymą gali duoti tik kreditorius, nagrinėjamu atveju kreditoriumi buvo UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“, kurio reikalavimo teises perėmė ieškovė. Taigi į bylą pateikto atsakovo su dar dviem asmenimis, kurie nebuvo Paskolos sutarties šalimis, 2023-11-08 pasirašyto dokumento, įvardinto pakvitavimu, negalima vertinti kaip pakvitavimo CK 6.65 straipsnio nuostatos prasme. Nagrinėjamu atveju aptartas 2023-11-08 dokumentas tėra rašytinis liudijimas apie pinigų perdavimo aplinkybes, apie kurias šį dokumentą pasirašę asmenys buvo apklausti teismo posėdyje tiesiogiai. Kaip paaiškėjo iš atsakovo J. L. paaiškinimų, jis, nors ir pasirašė 2023-11-08 dokumentą, liudijantį pinigų perdavimą D. P. 2020-12-11, tačiau pats nurodytą dieną pinigų perdavime D. P. nedalyvavo ir pinigų perdavimo pats nematė, taip pat nematė ir to, kad D. P. būtų prašoma pasirašyti pakvitavimą ir jis jį pasirašyti būtų atsisakęs. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. G. parodė, jog jis 2020 m. gruodžio mėnesį buvo kartu su Ž. L. nuvykęs pas D. P. ir matė, kad to susitikimo metu Ž. L., D. P. perdavė pinigus, tačiau kiek tiksliai pinigų buvo perduota, iš kur tie pinigai buvo gauti ir kokiam konkrečiam tikslui pinigai buvo mokami, liudytojas negalėjo nurodyti, taip pat liudytojas A. G. parodė, jog jis nematė ir jam nežinoma, jog Ž. L., perduodamas pinigus D. P., būtų prašęs pastarojo pakvitavimo ir kad D. P. būtų atsisakęs prašomą pakvitavimą išduoti. Be to, liudytojas A. G. parodė, jog jam nėra žinoma apie atsakovo su UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ sudarytą paskolos sutartį, liudytojas taip pat nurodė, kad, jo supratimu, Ž. L. grynuosius pinigus D. P. perdavė įmonės akcinio kapitalo formavimo tikslu. Taigi liudytojas A. G. teisme nepatvirtino jo 2023-11-08 pasirašytame pakvitavime nurodytų aplinkybių. Aplinkybės apie D. P. atsisakymą pasirašyti pakvitavimą dėl 25 000 Eur grynųjų pinigų sumos gavimo nepatvirtino ir liudytoju apklaustas Ž. L., kuris teisme parodė, jog jam perduodant D. P. grynuosius pinigus, kuriuos jis gavo iš savo sūnaus atsakovo J. L., 2020 m. gruodžio mėnesį, galimai gruodžio 21 d. (tikslios datos liudytojas neprisiminė), D. P. pasirašė dokumentą apie pinigų jam perdavimą, tačiau nurodė, jog šis dokumentas liko pas D. P.; koks tiksliai buvo D. P. pasirašyto dokumento turinys, liudytojas negalėjo nurodyti; liudytojas Ž. L. taip pat parodė, kad pinigus D. P. perdavė kaip fiziniam asmeniui. Liudytojas Ž. L. taip pat negalėjo nurodyti, kiek tiksliai pinigų – 25000 Eur ar 30000 Eur grynaisiais - perdavė D. P.. Tuo tarpu D. P., apklausiamas teisme kaip UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ vadovas, teigė, kad jis trečiojo asmens UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ su atsakovu 2020-11-25 sudarytos Paskolos sutarties pagrindu perduotų atsakovui J. L. pinigų nei iš atsakovo, nei iš jo tėvo Ž. L. nėra gavęs ir paskola trečiajam asmeniui UAB „Biocidų moksliniai tyrimai“ iki šiol nėra grąžinta.
17. Teismas, įvertinęs atsakovo J. L., trečiojo asmens vadovo D. P. paaiškinimus, liudytojų A. G., Ž. L. parodymus, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė ir liudytojų parodymai nepatvirtina, jog atsakovui 2020-11-25 Paskolos sutarties pagrindu suteikta 25 000 Eur paskola buvo grąžinta trečiajam asmeniui ar ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog Paskolos sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad visi paskolos gavėjo šios Sutarties pagrindu paskolos davėjo naudai turimi atlikti mokėjimai turi būti atliekami pavedimu į paskolos davėjo atskirai nurodytą banko sąskaitą; šalių susitarta, kad paskola laikoma grąžinta nuo to momento, kai visa jos suma bus įskaityta į paskolos davėjo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovas įrodymų, galinčių patvirtinti paskolos sumos pervedimą į trečiojo asmens banko sąskaitą, nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų sutikęs su paskolos grąžinimu kitu būdu nei susitarta sutartyje (Paskolos sutarties 4.2 punktas). Atsižvelgdamas į Paskolos sutarties 2.2, 4.2 punktų nuostatas, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju nebuvo numatytas paskolos grąžinimas grynaisiais pinigais, todėl liudytojų parodymai negali būti leistina įrodinėjimo priemone paskolos grąžinimui patvirtinti, be to, nors atsakovo prašymu apklausti liudytojai Ž. L. ir A. G. parodė apie aplinkybes, liudijančias grynųjų pinigų perdavimą D. P. 2020 m. gruodžio mėn., tačiau vien grynųjų pinigų perdavimo D. P. faktas negali įrodyti paskolos už atsakovą grąžinimo, nes liudytojai nepatvirtino ir nėra jokių kitų įrodymų, kad grynieji pinigai, net jei jie ir buvo liudytojo Ž. L. perduoti D. P., kad tie pinigai buvo perduoti D. P. būtent 2020-11-25 Paskolos grąžinimo tikslu, kaip trečiojo asmens vadovui, o ne kokiu nors kitu tikslu ar D. P. kaip fiziniam asmeniui. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog pats ar per savo tėvą Ž. L. grąžino 2020-11-25 Paskolos sutarties pagrindu iš trečiojo asmens gautą paskolą (CPK 178 straipsnis).
18. Teismas atskirai pažymi, kad atsakovas byloje iš esmės kėlė klausimą dėl 2020-11-25 Paskolos sutarties fiktyvumo, t. y. teigė, kad minėtos sutarties pagrindu jam pervesti pinigai buvo ne paskola, bet tokiu būdu tiesiog siekta pinigus išgryninti bendrovės vadovo D. P. naudai. Tačiau atsakovas nebuvo byloje pareiškęs reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl sandorio negaliojimas dėl galimo jo fiktyvumo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Paprastai simuliaciniai sandoriai, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes simuliacinių sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių) arba sudarydamos sandorį kitam sandoriui pridengti, slepia tikrąją savo valią. Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).
19. Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 000,00 Eur negrąžintos paskolos (CK 6.38, 6.200, 6.873 straipsniai). Paskolos gavėjas ne tik privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, bet ir mokėti palūkanas. Paskolos sutarties 1.3 punktu šalys sulygo, kad už naudojimąsi suteikta paskola (negrąžinta jos dalimi) nustatomos 1 proc. dydžio metinės palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki suteiktos paskolos grąžinimo paskolos davėjai. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos dalies ir sumokamos grąžinant visą paskolos sumą paskolos davėjai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo už naudojimąsi paskolos suma laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. kovo 3 d. priteistina 553,52 palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, paskolos sutarties 1.3 punktas).
20. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte įtvirtinta, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos, privalo mokėti paskolos davėjai 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. nuo atsakovo negrąžintos paskolos sumos apskaičiavo 300,00 Eur delspinigių. Konstatavus, kad atsakovas pažeidė mokėjimo prievolę, 300,00 Eur delspinigiai priteistini ieškovei iš atsakovo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, paskolos sutarties 2.3 punktas).
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (25 853,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo keisti ar naikinti 2023 m. gegužės 22 d. priimto preliminaraus sprendimo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 291,00 Eur žyminis mokestis ir 850,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateiktos atstovavimo sutarys, 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. lapkričio 9 d. sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustato dydžio, todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, todėl žyminis mokestis už jį nepriteistinas.
25. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose mokėtina pusė žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį turėjo būti sumokėta 291,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė už paduodamą ieškinį sumokėjo 430,00 Eur, todėl ieškovei grąžintina 139,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 33,20 Eur, todėl patenkinus ieškinį yra pagrindas priteisti iš atsakovo 33,20 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., 430 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „P projektas“, j. a. k. 305656577, iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 553,52 (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 52 ct) palūkanas, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (25 853,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 141,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „P projektas“, j. a. k. 305656577, 139,00 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas ZL85411), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.