Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį vienuolikos metų laisvės atėmimu. Iš E. P. nukentėjusiajam G. Z. priteista 1680 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendis pakeistas: iš E. P. priteista neturtinė žala sumažinta iki 40 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė A. L.: tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2011 m. rugpjūčio 7 d. 19.00 val. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. 8.20 val., bute, esančiame Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė nenustatytu aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu du smūgius A. L. į krūtinę ir pilvą, taip padarė jam paviršinę žaizdą krūtinės vidurinėje dalyje, kiauryminę žaizdą pilvo vidurinėje dalyje su žarnyno pasaito kraujagyslių pažeidimu, dėl to, įvykus ūminiam nukraujavimui į pilvo ertmę, A. L. įvykio vietoje mirė.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis E. P. nepagrįstai grįstas jo, kaip įtariamojo, apklausos protokolais, kai, duodamas parodymus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kasatorius pažymi apklausų metu neigęs įtarimą dėl A. L. nužudymo, tačiau policijos pareigūnai, darydami jam psichologinį poveikį, turėdami išankstinį nusistatymą, privertė prisipažinti nužudžius A. L.; parodymų patikrinimo metu buvo nurodyta melaginga A. L. gyvybės atėmimo veiksmų seka. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, nepagrįstai pateisino pirmosios instancijos teismo neatsižvelgimą į visų liudytojų parodymus. Nuteistasis E. P. pabrėžia, kad, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų liečiamumas ir leistinumas, bet ir ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas, atsižvelgiant į tai, ar ekspertas ir specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Anot kasatoriaus, byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad A. L. odos žaizdoje ir marškinėlių pažeidimuose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės, individualias žalojančio įrankio savybes atspindinčių požymių nėra, todėl konkretaus žalojusio įrankio nustatymas negalimas. Nusikalstamos veikos įrankis nerastas, vadinasi, patikrinti galimas nužudymo versijas, ištirti žalojusio įrankio savybes, sulyginti pirštų atspaudus neįmanoma. Pasak nuteistojo E. P., nepagrįstai priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesiremta jo, liudytojos Ž. V. ir I. G. K. teisme duotais parodymais; surašant apkaltinamąjį nuosprendį pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti kasacinės instancijos teismo precedentai neturėtų būti taikomi E. P. byloje, nes yra susiję su visiškai kitomis, nepanašiomis į jo byloje esančias, aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo ir įrodymų vertinimo

Nuteistojo E. P. apeliacinio skundo esminiai argumentai buvo susiję su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio kritika pagrįstumo aspektu, apeliaciniame skunde kelta versija dėl V. V., D. K., Ž. V. buvimo įvykio metu, kreiptas dėmesys į galimą neįsigilinimą į liudytojų parodymus, rėmimąsi tik pirminiais E. P. parodymais, gautais darant psichologinį poveikį. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo tiek E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie dėl jam inkriminuotos veikos padarymo mechanizmo detalių sutapo, taip pat atskleidė, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir E. P. parodymų teisme keitimo, pateikiant savą įvykio versiją, priežastis, nurodydamas, kad visi liudytojai, kurie buvo įvardyti kaip galėję būti akivaizdoje nužudant A. L., viso proceso metu neigė girtavę kartu su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju; nuteistojo pateikta versija paneigta išanalizavus ir kitus įrodymus kaip visumą: V. J. ir R. R. parodymus dėl šių asmenų skatinimo duoti melagingus parodymus, inicijuotus Ž. V. ir G. K., šios laiškus nuteistajam. E. P. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą sieja ne su apeliacinės instancijos teismo atliktu apkaltinamojo nuosprendžio tikrinimu teisėtumo ir pagrįstumo aspektu ir klaidų padarymu, o savo įvykio versijos paneigimo negalimumu. Viso proceso metu jokio psichinio poveikio nuteistajam E. P. dėl parodymų turinio nebuvo nustatyta.

Kasatorius teigia, kad neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-603/2012, 2K-88/2013, 2K-7-107/2013).

Kasatorius nesutinka su teismų įrodymų vertinimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino įrodymus kaip visumą, išanalizavo tiek asmenų parodymus, tiek specialistų išvadas, kitus įrodymus viso proceso metu. Tai, kad konkretus A. L. nužudymo įrankis nenustatytas, nepaneigia fakto, kad būtent E. P. padarė nužudymą. Tai, kad nuteistasis nužudė A. L., įrodyta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat parodymų patikrinimo metu, kai E. P. detaliai nurodė veikos padarymo būdą ir naudotas priemones; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertindami 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. balandžio 18 d. vėlesniame ikiteisminio tyrimo etape ir teisme E. P. parodymų keitimą, aiškinosi tokio parodymų keitimo priežastis, įvertindami ir paneigdami E. P. iškeltą versiją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, vadinasi, iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nevertina. Remiantis bylos medžiaga teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip visumą ir priėmė teisėtus bei pagrįstus procesinius sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti.