Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 8 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas tenkinamas.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skundą, konstatuoja, kad nuteistasis E. P., priešingai, negu konstatuota Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Vertinamu atveju būtent Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus aktualius duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl E. P. lygtinio paleidimo ir juos 2020 m. gegužės 18 d. nutarime teisingai įvertino.

8. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į priežiūrą ir nuostatas apibūdinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimą, vertinimui. Nustatyta, kad E. P. darbinė motyvacija teigiama, nuo 2015 m. birželio 9 d. jis dirba VšĮ „M. A.“, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis iki nuteisimo yra įgijęs veterinarijos gydytojo specialybę, turi darbinės veiklos patirties, pataisos įstaigoje taip pat mokėsi, įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo, avalynės gamintojo ir taisytojo ir siuvinių gamintojo specialybes. Išėjęs iš pataisos namų nuteistasis ketina dirbti. Šios aplinkybės, taip pat pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, socialiai pozityvių santykių su artimaisiais palaikymas, didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai. Nuo 2016 m. spalio 19 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. sausio 19 d. perkeltas į atvirąją koloniją. E. P. suteikta teisė trumpalaikėms (iki dviejų parų) išvykoms į namus, taip pat teisė 10 parų vykti į namus atostogų metu. Sąlygų nuteistasis nepažeidė, išvykų metu nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, į pataisos namus grįžo laiku. Pažymoje apie nuobaudas ir paskatinimus pateikti duomenys rodo, kad vieną kartą – 2018 m. rugpjūčio 28 d. – E. P. dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta. Nuo 2013 m. gruodžio 23 d. nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra nuolatos skatinamas, iš viso per bausmės atlikimo laiką skatintas 16 kartų. Šios aplinkybė rodo, kad nuteistojo prisitaikymas prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir reikalavimų pačiam nuteistajam didelių sunkumų nekėlė, savo, kaip nuteistojo, pareigas E. P. vykdė tinkamai. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Vertinamu atveju aptartos E. P. elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Pažymėtina ir tai, kad E. P. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau ne pirmą kartą, Komisija nuosekliai ir vienbalsiai laikosi pozicijos, kad nuteistojo tolimesnis taisymas gali būti atliekamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Be to, nuteistasis po paskutinio teismo sprendimo netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeniniam veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau jo nustatymas nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, atitinkančiam visas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Darant išvadą apie tai, ar yra pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu, vertinamu atveju svarbu tai, kad E. P. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir šiuo metu, kaltės nuteistasis nepripažįsta aiškindamas, kad tik norėjo padėti, o buvo pats apkaltintas, tačiau bausmės atlikimo metu nužudymo pasekmes aukai, bendruomenei ir plačiajai visuomenei nuteistasis suvokia, bausmę atlieka tinkamai, su pareigūnais elgiasi tinkamai, pagarbiai, priežiūrą pripažįsta. Be to nuteistasis, suprasdamas, kad alkoholio vartojimas jam yra problema (nusikaltimą taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), bausmės atlikimo metu šią problemą sprendė – dalyvavo Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimuose ir AA grupėse, jo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktai pataisos įstaigoje nefiksuoti. Bausmės atlikimo metu veikloje, kuri gali skatinti nusikalstamą elgesį, nuteistasis nedalyvauja, kriminalinio elgesio, diskriminacinių nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai buvo efektyvūs siekiant teigiamų nuteistojo elgesio, nuostatų ir požiūrio pokyčių, nuteistasis reikiamas išvadas padarė. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje be vieno kriminogeninio veiksnio, yra nustatyti ir šeši riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso neaptarė ir jų nevertino, nutartyje akcentuodamas tik tas aplinkybes, kurios bausmę atliekantį asmenį charakterizuoja neigiamai ir jas vertindamas atsietai nuo E. P. elgesį, jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių faktų visumos. Nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu nuo 40 balų sumažėjo iki 24 balų, iš kurių 18 balų yra statiniai (nekintantys), o tai patvirtina, kad nuteistasis daro ženklią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui (padarytas labai sunkus nusikaltimas), nustatytam kriminogeniniam veiksniui, kaltės neigimui, aplinkybei, kad vieną kartą nuteistasis buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, visumos. Teismas iš esmės nenurodė jokių duomenų ar faktų, dėl kurių E. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimo sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykis negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad E. P. toliau gali būti taisomas ir neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad E. P., būdamas laisvėje, sugebės laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, ši nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

12. Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusi BPK 360 straipsnio, BVK 157 straipsnio redakcija numatė, kad probacijos sąlygas lygtinai paleidžiamam asmeniui nustato apylinkės teismas, priėmęs nutartį patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą arba tenkinti skundą ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuo 2020 m. liepos 1 d. šios nuostatos (BPK 360 straipsnio 5, 6 dalys, BVK 157 straipsnio 5 dalis) pripažintos netekusiomis galios. Sutinkamai su nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančia BVK 157 straipsnio 7 dalimi, BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį, proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymas (BPK), galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, vertinamu atveju Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas spręstinas vadovaujantis šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d.) galiojančiomis BPK ir BVK nuostatomis, kurios numato teismui teisę tik patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo nepatvirtinti, tačiau nebenumato galimybės kartu nustatyti ir probacijos sąlygas lygtinai paleidžiamam asmeniui. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, patvirtindama nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, Komisijos siūlomų ar kitų pareigų nuteistajam nenustato.

13. Šios nutarties 12 punkte aptarto teisinio reguliavimo kontekste atkreipiamas dėmesys ir į BVK 3 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančio BVK 157 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas), pagal kurį probacijos vykdymas yra pavestas Probacijos tarnybai (5 straipsnis), kuri savo veiklą vykdo vadovaudamasi probacijos vykdymo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais (3 straipsnio 1 dalis). Taigi Probacijos tarnyba vertinamu atveju turi teisę nustatyti ne tik Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarime siūlomas pareigas, bet ir kitas pareigas, draudimus, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemones (probacijos sąlygas), taip pat ir nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, jeigu mano, kad tai yra būtina siekiant užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.