- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-124-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01016-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. nuteistas 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį –11 metų laisvės atėmimo bausme. 2018 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta perkelti nuteistąjį į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 8 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 26 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika yra žema – 24 balai, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis turi teigiamą nuostatą į darbą, palaiko ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija nustatė, kad E. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas atsižvelgė į E. P. asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis nepagrįsta teisiniais argumentais, todėl turi būti panaikinta kaip neteisėta. BVK nuostatos numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą ir asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, kurie yra atlikę 2/3 paskirtos bausmės. Socialinio tyrimo išvada vienareikšmiškai konstatuoja žemą jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Teismas nepaneigė logišku argumentu, kodėl jo išankstinis paleidimas iš pataisos įstaigos pakenktų visuomenės saugumui ar paskatintų nuteistąjį vėl nusikalsti. Nuteistojo nuomone, teismas neturėtų savo išvadų dėl nuteistojo veiksmų ateityje vertinimo grįsti padaryto nusikaltimo aplinkybėmis. Turi būti vertinamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje. Iš komisijos nutarimo matyti, kad jo elgesys yra nepriekaištingas, jis neturi nuobaudų, 15 kartų skatintas, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdė nustatytas rekomendacijas, palaiko ryšį su artimaisiais, laisvėje turės darbą, kur gyventi. Visa tai ir yra tos aplinkybės, kurios neginčijamai patvirtina esant pagrindui taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismo argumentas, kad šios aplinkybės negali būti absoliutus pagrindas spręsti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistajam yra nesuprantamas ir jam tampa neaišku, ką jis dar gali daryti, kad būtų teigiamai įvertinos jo pastangos išpirkti kaltę prieš visuomenę. Taigi, teismas iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. P. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 24 balai, kas reiškia, jog E. P. priklauso žemos rizikos grupei, tačiau, kaip buvo paminėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo E. P. elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pats nuteistasis teigia, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau pagal turimus duomenis, jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Nuosprendyje minima, kad nuteistasis turi psichikos elgesio sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, yra įrašytas į psichiatro narkologo įskaitą. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.
10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. E. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos. Svarbu pažymėti, kad savo kaltę dėl nusikaltimo E. P. neigia, atsakomybę perkelia aplinkai. Tai rodo, kad jis nėra linkęs kritiškai vertinti savo veiksmus, nesugeba atpažinti problemų, taip pat nesuvokia pasekmių, kas taip pat charakterizuoja asmenį ir kelia abejonių dėl pakankamos jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šias aplinkybes būtina vertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
11. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Todėl pritartina skundžiamos nutarties argumentams, jog bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, o lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
12. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.