- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-472-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08010-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., R. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į antstolį Z. Z. 2024 m. lapkričio 26 d. skundu prašydamas nurodyti antstoliui Z. Z. grąžinti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, pervedant jas į pareiškėjo banko sąskaitą.
2. Antstolis Z. Z. 2024 m. gruodžio 2 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-24-14-11455 iš dalies tenkino skolininko D. B. 2024 m. lapkričio 26 d. skundą dėl antstolio veiksmų, grąžinant skolininkui 412,60 Eur iš išieškotos 879,60 Eur sumos. Skirtumą tarp šių sumų, t. y. 467 Eur, skyrė skolai pagal vykdomąjį dokumentą ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti.
3. Teisme 2025 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjo D. B. 2024 m. lapkričio 26 d. skundo papildymas, kuriame pareiškėjas nurodo reikalavimus: 1) nurodyti antstoliui Z. Z. grąžinti pareiškėjui neteisėtai pasisavintas lėšas; 2) nurodyti Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, iš kurios pareiškėjas galėtų laisvai disponuoti jam įstatymu numatytomis lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
5. Teismas nurodė, kad kadangi pareiškėjas pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. skundą, o taip pat ir banko sąskaitų išrašus, antstolis, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, 2024 m. lapkričio 28 d patvarkymu Nr. S-24-14-11391 grąžino pareiškėjui 412,60 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė, kad antstolis būtų viršijęs jam įstatymu suteiktus įgaliojimus: pirma, antstolis nurodymą kredito įstaigai pateikė per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), kuri sudaro sąlygas priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms; antra, pareiškėjas (skolininkas) pateikė papildomus dokumentus – banko sąskaitų išrašus, į kuriuos atsižvelgdamas antstolis grąžino pareiškėjui 412,60 Eur; trečia, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnyje nėra nurodyta, kad negalima išieškoti iš grąžinto žyminio mokesčio sumos, kuri šiuo nagrinėjamu atveju buvo išieškota ir paskirstyta išieškotojai ir antstolio vykdymo išlaidomos padengti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo reikalavimą grąžinti į jo sąskaitą išieškotas lėšas, nes dalis išskaitytos sumos pareiškėjui buvo grąžinta, o 467 Eur sumą (žyminį mokestį) antstolis turėjo teisę išieškoti.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintą Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) skolininko banko sąskaitai kredito įstaigoje nustatoma neišieškoma suma, atitinkanti nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį (2024 m. – 446 Eur). Aprašo 8 punkte nustatyta, jog skolininkas turi teisę bet kuriam iš galiojančius apribojimo ar nurašymo nurodymus pateikusių nurodymų teikėjų pateikti prašymą pakeisti neišieškomos sumos dydį ir (ar) sąskaitą arba panaikinti neišieškomą sumą, o 9 ir 10 punktuose įtvirtinta, kad skolininko prašymu sąskaita, kuriai nustatyta neišieškoma suma, gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Vadinasi, skolininkui išlieka teisė teikti prašymą dėl neišieškomos sumos dydžio ir (ar) sąskaitos pakeitimo.
7. Teismas nurodė, kad antstolis Z. Z. 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė nurodymą vykdomojoje byloje Nr. 0014/24/01606 priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-14-10942, kuriame nurodyta, kad iš pareiškėjo visų sąskaitų priverstinai nurašomų lėšų suma – 2 1938,77 Eur, sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini), suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 880 Eur. Nors pareiškėjas tvirtina, kad dėl to, jog iš einamosios jo banko sąskaitos nurašomos visos lėšos, jam atsiranda nauji įsiskolinimai – alimentai, turi išlaikyti kūdikį, mokėti komunalinius mokesčius, teismo išlaidas, tai savaime nesudaro pagrindo iškelti skolininko interesus aukščiau išieškotojo interesų ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant skolinių įsipareigojimų geruoju, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas neabejotinai sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kurie laikytini adekvačiais susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent paties skolininko veiksmai. Todėl atmestini pareiškėjo patikslinto skundo argumentai, kad jis negali disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip deklaratyvūs, ir dėl to netenkintinas reikalavimas nurodyti antstoliui Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, iš kurios pareiškėjas galėtų laisvai disponuoti jam įstatymų numatytomis lėšomis.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo objektyviai įvertinti pateiktus įrodymus ir pakeisti Tauragės apylinkės teismo sprendimo 31 punktą dėl banko sąskaitos pakeitimo, taip pat grąžinti pareiškėjui lapkričio – gruodžio mėn. apgaulės būdu antstolio Z. Z. nurašytas lėšas – 812,40 Eur ir 924,72 Eur – 2025 m. sausio mėn. neliečiamas lėšas jau susidariusioms skoloms padengti.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis Z. Z. 2024 m. gruodžio 2 d. nurodyme Nr. S-24-14-11445 nurodė sąskaitos, kurioje esančiomis lėšomis gali disponuoti pareiškėjas, Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra taupomoji sąskaita, pagal banko rekomendacijas atidaryta 2017 metais, kad apsaugoti lėšas nuo sukčių ir į kurią pareiškėjui pervedama pensija. Pagal banko nustatytas taisykles iš šios sąskaitos jokie atsiskaitymai negalimi, išskyrus pervedimus į savo einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ir galimi visi mokėjimai. Kad galėtų disponuoti įstatymų numatytomis lėšomis, ši informacija buvo pateikta antstoliui Z. Z. su prašymu pakeisti savo sprendimą dėl einamosios sąskaitos išblokavimo. Bet visas lėšas, patenkančias į einamąją sąskaitą antstolis akimirksniu nurašo, o pasinaudoti lėšomis iš taupomosios sąskaitos pareiškėjas negali ir gaunasi paradoksas – lėšų turi, bet pasinaudoti jomis negali.
10. Atskirajame skunde teigiama, jog 2024 m. lapkričio mėn. antstolis iš einamosios sąskaitos nurašė 880 Eur (visą pareiškėjo pensiją), iš kurių po 2 dienų grąžino 412,60 Eur. Šiuos pinigus išleido mokesčiams ir alimentams sumokėti. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. į einamąją sąskaitą pervedė 345 Eur, kuriuos jau gruodžio 11 d. nurašė antstolis, nepalikdamas jokių lėšų nei mokesčiams nei alimentams, nei lėšų pragyvenimui. Kadangi nėra lėšų einamoje sąskaitoje, o iš taupomosios mokėjimų atlikti negali, kaupiasi skolos už paskolą namo renovacijai (paskolos suma sudaro 31 600 Eur), už komunalines paslaugas, taip pat pareiškėjas negali sumokėti alimentų, nežiūrint jau į lėšas kasdieninėms išlaidoms. Kadangi negali atlikti mokėjimų, jau kaupiasi delspinigiai. Tokį antstolio elgesį vertina kaip nesąžiningas machinacijas atliekant savo pareigas. Antstolis į daugkartinius pareiškėjo prašymus ištaisyti savo klaidą reagavo tik atsirašinėjimais, todėl pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą, kad pakeistų antstolio klaidingą sprendimą, nes tolesnis mokesčių ir alimentų nemokėjimas tik didina pareiškėjo įsiskolinimus. Pareiškėjo 2025 m. sausio 6 d. skundo papildyme teismui išsamiai paaiškinta susidariusi situacija. Akivaizdu, kad antstolis, švelniai tariant, sąmoningai gudrauja, netesingai nurodęs pareiškėjo taupomąją sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, iš o iš einamosios nurašydamas visas lėšas, tuo didindamas pareiškėjo įsiskolinimus, nepalikdamas pareiškėjui šansų išgyventi.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, matydamas pareiškėjo lėšų judėjimą banko sąskaitose, neteisingai įvertino jo 467 Eur nurašymą, kadangi šios lėšos į jo sąskaitą buvo pervestos 2024 m. lapkričio 6 d. ir iki 2024 m. lapkričio 25 d. buvo išleistos pirkiniams ir mokesčiams apmokėti. 2024 m. lapkričio 25 d. į einamąją sąskaitą buvo pervesta pareiškėjo pensija, kurią jau 2024 m. lapkričio 26 d. visą nurašė antstolis. Akivaizdu, kad antstolis nurašė lėšas, kurias pats deklaravo kaip neliečiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
14. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo D. B. 2024 m. lapkričio 26 d. skundas dėl antstolio Z. Z. veiksmų, kuriuo buvo prašoma nurodyti antstoliui Z. Z. grąžinti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, pervedant jas į pareiškėjo banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai vertino tai, kad antstolis sąmoningai gudrauja, neteisingai nurodęs pareiškėjo taupomąją sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, o iš einamosios nurašydamas visas lėšas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0014/24/01606 2024 m. spalio 29 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-14-10278, kuriuo reikalavo iš skolininko D. B. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti: 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – ir MMA), 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius.
18. Antstolis Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0014/24/01606 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-14-10942, kuriame nurodyta, kad iš D. B. visų sąskaitų priverstinai nurašomų lėšų suma – 21 938,77 Eur, sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini), suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 880 Eur.
19. Iš pareiškėjo Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. matyti, kad į šią sąskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2024 m. spalio 10 d. pervedė 38,23 Eur ir 879,30 Eur, 2024 m. lapkričio 11 d. pervedė 38,23 Eur ir 879,30 Eur, D. K. 2024 m. lapkričio 19 d. pervedė 28 Eur.
20. Iš pareiškėjo Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. matyti, kad į šią sąskaitą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. lapkričio 6 d. parvedė 467 Eur (mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis). Iš šios sąskaitos į antstolio Z. Z. sąskaitą 2024 m. lapkričio 26 d. nuskaityta 877,98 Eur suma, tačiau 2024 m. lapkričio 28 d. iš antstolio Z. Z. sąskaitos į šią pareiškėjo sąskaitą grąžinta 412,60 Eur. Be to, D. B. 2024 m. lapkričio 25 d. iš taupomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į einamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 880 Eur sumą.
22. Antstolis Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0014/24/01606 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko skundo Nr. S-24-14-11455, kuriuo skundą tenkino iš dalies ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad po skundo padavimo skolininkas 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė antstoliui savo sąskaitų išrašus, kuriuos išanalizavus, buvo nustatyta, kad į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas gauna 879,30 Eur senatvės pensiją, iš kurios išieškojimas gali būti vykdomas darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Taip pat nurodė, jog nustatyta, kad į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui 2024 m. lapkričio 6 d. VMI grąžino 467 Eur dydžio žyminį mokestį. Pažymėjo, kad remiantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, išieškojimas iš grąžinamo žyminio mokesčio nėra draudžiamas. Antstolis taip pat nurodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-14-11391 skolininkui buvo grąžinta 412,60 Eur suma, kuri priskirtina prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokų, o likusi išieškota 467 Eur suma, kuri yra skolininkui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžintas žyminis mokestis, paskirstyta skolai pagal vykdomąjį dokumentą ir antstolio vykdymo išlaidoms dengti.
23. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
25. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš skolininko kitų pajamų, taip pat kitų lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai, 689, 733 straipsniai).
26. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi 2024 m. lapkričio 26 d. skundu į antstolį nesutikdamas su tuo, kad iš jo einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 26 d. antstolis nuskaitė visas lėšas, t. y. 877,98 Eur, nors pareiškėjui antstolio patvarkymu buvo leista disponuoti 880 Eur per vieną kalendorinį mėnesį ir prašė pareiškėjui šias lėšas grąžinti. Tik teisme 2024 m. gruodžio 11 d. gautu pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų, kurį 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio skundo nagrinėjimo tvarkos, ir teisme 2025 m. sausio 10 d. gautu pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo papildymu pareiškėjas nurodė, kad antstolis kaip sąskaitą, kurioje esančia 880 Eur suma pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, nepagrįstai nurodė pareiškėjo taupomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne einamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi faktiškai pareiškėjas į taupomąją sąskaitą gautomis lėšomis gali disponuoti tik jas persivedęs iš taupomosios į einamąją. Būtent šiuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas pareiškė papildomą reikalavimą nurodyti antstoliui Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, iš kurios galėtų laisvai disponuoti jam įstatymų numatytomis lėšomis.
27. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
28. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS) CPK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą (CPK 689 straipsnio 6 dalis).
29. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintą Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašą, skolininko banko sąskaitai kredito įstaigoje nustatoma neišieškoma suma, atitinkanti nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį (1.1 punktas). Aprašo 8 punkte nustatyta, jog skolininkas turi teisę bet kuriam iš galiojančius apribojimo ar nurašymo nurodymus pateikusių nurodymų teikėjų pateikti prašymą pakeisti neišieškomos sumos dydį ir (ar) sąskaitą arba panaikinti neišieškomą sumą, o 9 punkte įtvirtinta, kad skolininko prašymu sąskaita, kuriai nustatyta neišieškoma suma, gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
30. Taigi, pareiškėjas nesutikdamas su antstolio sąskaitos, kuriai nustatyta neišieškoma suma, nurodymu dėl to turėjo pirmiausia kreiptis į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo nurodyta tą sąskaita, arba su prašymu pakeisti neišieškomos sumos sąskaitą ir jei prašymas būtų netenkintas – su skundu dėl prašymo netenkinimo. Antstoliui neišnagrinėjus skundo ar netenkinus skundo ir neperdavus skundo nagrinėti apylinkės teismui pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą pats. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, susiję su antstolio veiksmais, kuriais nurodyta sąskaita, kuriai nustatyta neišieškoma suma. Vertinant tai, sutiktina, kad nėra jokio pagrindo nurodyti antstoliui teisingai nurodyti sąskaitos numerį, iš kurios pareiškėjas galėtų laisvai disponuoti jam įstatymų numatytomis lėšomis, nes pirmiausia pareiškėjas turi kreiptis į patį antstolį.
31. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo antstolio veiksmus, kuriuos jis atliko po pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo ir su kuriais pareiškėjas nesutinka, taip pat atskiruoju skundu pareiškėjas prašo grąžinti pareiškėjui, anot jo, neteisėtai antstolio iš pareiškėjo banko sąskaitos lėšas nuskaitytas ne tik 2024 m. lapkričio mėn., bet ir 2024 m. gruodžio mėn., 2025 m. sausio mėn. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo dalykas buvo būtent pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundu skundžiami antstolio veiksmai, o šioje apeliacinės instancijos teismo byloje nagrinėjimo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundą. Todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitų antstolio veiksmų, nei nurodyti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skunde, teisėtumo.
32. Nustačius, jog skundžiama nutartis, be kita ko, priimta išnagrinėjus teisme 2025 m. sausio 10 d. gautą pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo papildymą, kuriame suformuluotas papildomas reikalavimą nurodyti antstoliui Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, pareiškėjui nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ši skundžiamos nutarties dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, kadangi byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
33. Nustačius, jog skundžiama nutartis, be kita ko, priimta išnagrinėjus teisme 2025 m. sausio 10 d. gautą pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo papildymą, kuriame suformuluotas papildomas reikalavimą nurodyti antstoliui Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, pareiškėjui nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos,
34. Antra, byloje nėra ginčo, kad remiantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, išieškojimas iš VMI pareiškėjui į jo einamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinto 467 Eur žyminio mokesčio nėra draudžiamas. Vertinant lėšų judėjimą pareiškėjo banko sąskaitose matyti, jog iš pareiškėjo einamosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo pateikimo (taip pat įvertinant po skundo pateikimo antstolio pareiškėjui grąžintą 412,60 Eur lėšų dalį ir 2024 m. lapkričio 13 d. antstolio nuskaitytą 1,62 Eur mokestį už pervedimus) iš esmės ir buvo išieškota ši VMI pareiškėjui gražinto žyminio mokesčio 467 Eur suma (877,98 Eur - 412,60 Eur + 1,62 Eur). Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo reikalavimą grąžinti į jo sąskaitą išieškotas lėšas, nes dalis išskaitytos sumos pareiškėjui buvo grąžinta, o 467 Eur sumą (žyminį mokestį) antstolis turėjo teisę išieškoti.
35. Byloje nėra duomenų, kad antstolis nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas ar kad dėl antstolio veiksmų pareiškėjui 2024 m. lapkričio mėn. liko mažesnė lėšų suma, nei ta, kuria antstolis leido pareiškėjui disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Kita vertus, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas). Taigi sutiktina, kad antstoliui netgi per klaidą nurašius pinigines lėšas, į kurias nukreipti išieškojimą draudžiama (arba turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka), tokios lėšos, esant skolininko prašymui, yra grąžinamos atliekant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.
36. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis kitoje dalyje laikytina pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog atskirasis skundas atmestinas, tačiau skundžiamos Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties dalis, kuria atmestas teisme 2025 m. sausio 10 d. gautame pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. skundo papildyme suformuluotas naujas reikalavimas nurodyti antstoliui Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, naikintina ir šioje dalyje išspręstinas klausimas iš esmės – byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Kitoje dalyje skundžiama 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais šią skundžiamos nutarties dalį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties dalį kuria atmestas teisme 2025 m. sausio 10 d. gautame pareiškėjo D. B. 2024 m. lapkričio 26 d. skundo papildyme suformuluotas naujas reikalavimas nurodyti antstoliui Z. Z. teisingai nurodyti sąskaitos numerį, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.