Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-126-1042/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-18
Bylos Nr.: e2A-126-1042/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00346-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: D. P.

Kategorijos

1.1.4.3Ieškinio senatis
2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-126-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00346-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.3.3.5; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. R. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei D. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui A. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis nėra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas E. R. nėra jo dukra; panaikinti civilinės būklės aktų įrašą, kuriame E. R. gimimo įraše tėvu nurodytas ieškovas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. būnant (duomenys neskelbtini), ieškovas sutiko atsakovę, pradėjo bendrauti ir leisti laiką kartu, tarpusavyje turėjo artimų santykių. Praėjus apie mėnesiui laiko atsakovė jam pranešė, kad ji laukiasi kūdikio. Tuo laiku ieškovas buvo įtikėjęs, kad kūdikis, kurio laukiasi atsakovė, yra jo, nes iki tol jis su ja palaikė artimus santykius, nepagalvojo, kad atsakovė galėjo tuo laiku turėti artimų santykių ir su kitais asmenimis. Džiaugėsi, kad bus tėvu ir dėjo visas pastangas, kad atsakovė nenutrauktų nėštumo. Atsakovė persikėlė gyventi pas jį, kartu nuomojosi butą. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra E. R.. Buvo tikras, kad jis yra šios mergaitės tėvas, todėl jo sutikimu buvo E. gimimo įraše įrašytas kaip jos tėvas. Jis ir atsakovė gyveno kartu, palaikė artimus santykius ir (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra A. R., kuri, ieškovo įsitikinimu, yra jo biologinis vaikas. Po dukros A. R. gimimo jo ir atsakovės santykiai ėmė prastėti, todėl nusprendė gyventi atskirai. (duomenys neskelbtini) atsakovė pranešė, kad dukras E. ir A. ji išvežė atostogų dviem mėnesiams į I. ir pareikalavo, kad ieškovas mokėtų išlaikymą vaikams po 200 svarų sterlingų (GBP). Jis atsakovės prašomo išlaikymo vaikams sumokėti negalėjo, nes savo vardu buvo išnuomojęs būstą, kuriame atsakovė po išsiskyrimo su vaikais gyveno, jis turėjo apmokėti atsakovės paliktą įsiskolinimą už būstą. Supykusi, kad negavo prašomų pinigų, atsakovė pareiškė, kad ieškovas nebematys vaikų. Neužilgo, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovas nuvažiavo patikrinti į namus, kur gyveno atsakovė, pamatė, kad namai tušti. Vaikų mokykloje ir darželyje jam buvo suteikta informacija, jog mergaitės E. ir A. yra išregistruotos, nes išvyko gyventi į kitą šalį. Ieškovas suprato, kad atsakovė savavališkai išsivežė vaikus iš (duomenys neskelbtini) į kitą šalį, todėl pranešė policijai apie neteisėtą vaikų išvežimą iš šalies be jo, kaip tėvo, sutikimo. Ieškovo žiniomis, policija buvo paskelbusi atsakovės ir vaikų paiešką, jis jokių galimybių susisiekti su vaikais neturėjo net (duomenys neskelbtini) mėnesius. Vėliau su juo susisiekė pati atsakovė ir pažadėjo leisti bendrauti su vaikais per nuotolinį ryšį, todėl atšaukė jai paskelbtą paiešką. Su atsakove sutarė, kad jis mokės kas mėnesį išlaikymą mergaitėms E. ir A., o atsakovė jam leis su jomis bendrauti telefonu, nors ji susitarimo nesilaikė. (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovė telefonu ieškovui labai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad jis iš tikro nėra jos dukters E. R. biologinis tėvas ir pareikalavo jo atsisakyti savo tėvystės teisių ne tik į jos dukrą E. R., kuri nėra jo biologinė dukra, bet ir į A. R., kuri visgi yra jo biologinis vaikas. Žinia, kad jis nėra biologinis E. R. tėvas, jį šokiravo, nes iki tol buvo įsitikinęs, kad E. R. yra jo biologinė dukra, o jis yra jos biologinis tėvas. Ieškovas pažymėjo, kad savo tėvystę vaikui E. pripažino įtikintas atsakovės, kad tai jis yra biologinis jos tėvas, nes turėjo su ja artimus santykius ir turėjo pagrindą tikėti, kad yra mergaitės tėvas. Nuo gimimo jis dalyvavo vaiko E. auginime iki kol jo ir atsakovės santykiai nutrūko ir jie pradėjo gyventi skyrium. Nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovė mergaites išsivežė į kitą šalį jis E. neaugino, su ja tik kartais pabendraudavo telefonu. Tik dabar paaiškėjo iš pačios atsakovės, kad ji tuo laiku, kai vaikas buvo pradėtas, turėjo artimų santykių ir su kitu asmeniu, kuris ir yra tikrasis vaiko biologinis tėvas, todėl jis turėjo pagrindo suklysti dėl savo tėvystės vaikui. Apie kokius nors kitus artimus santykius su kitais asmenimis atsakovė ieškovui nebuvo pasakojusi, todėl jis neturėjo galimybių žinoti. Ieškovas buvo tikras, kad yra E. tėvas, todėl dabar jaučiasi atsakovės apgautas. Ieškovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į jo jauną amžių, gyvenimiškos patirties stoką, yra pagrindo tikėti, kad buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad nėra biologinis E. R. tėvas. Atsakovė yra sudariusi santuoką, kurioje jos sutuoktinis augina E. kaip savo dukrą. Per keletą metų tarp jo ir E. buvęs emocinis ryšys yra galutinai nutrūkęs, jie bendravimo praktiškai nebepalaiko. Mano, kad mergaitei E. R. kalbos apie jį tik kelia ambivalentiškus jausmus, ji nepriskiria jo prie savo šeimos, prie sau svarbių, artimų žmonių, kad mergaitė yra saugiai prisirišusi prie dabartinės savo šeimos, kurioje tėvu laiko atsakovės sutuoktinį, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu tarp jo ir vaiko E. R. būtų susiformavę artimi santykiai ir emocinis ryšys. Pati atsakovė jam yra pasakiusi, kad vaikas E. R. nelaiko jo savo tėvu, nesiekia su juo bendrauti, todėl nuginčijus jo tėvystę, vaiko interesai nebus pažeisti, priešingai, bus panaikinti klaidingi vaiko kilmės įrašai. Vien tai, kad jis tiksliai nežino, kas gali būti biologinis vaiko E. R. tėvas, negalima teigti, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Jei iš mokslinių tyrimų paaiškės, kad jis nėra atsakovės vaiko E. R. biologinis tėvas, socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti vien tik išlaikymo mokėjimu. Tai neatitiktų vaiko interesų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šiuo metu yra susiformavęs glaudus mergaitės tarpusavio ryšys tik su atsakovės sutuoktiniu. E. jaučiasi atsakovės ir jos sutuoktinio šeimos, kaip sistemos, dalimi. Todėl siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, nėra vaiko interesų gynimas.

3. Atsakovė D. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui, bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą dukroms E. R. ir A. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 350 Eur nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukroms E. R. ir A. R. kiekvienam vaikui po 9468 Eur sumą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), išlaikymą skaičiuojant kas mėnesį po 300 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad su ieškovu yra pažįstami maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. Tuomet beveik metus draugavo, susitikinėjo, vėliau jų draugystė nutrūko. Atsakovė išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo. Ten maždaug (duomenys neskelbtini) m. susipažino su vyriškiu, su kuriuo draugavo ir gyveno kartu. Tačiau jų santykiai nutrūko. Po šio išsiskyrimo praėjus savaitei ar dviem su ieškovu susitiko bendros pažįstamos vakarėlyje, pradėjo draugauti, pasijuto, jog laukiasi ir iš karto suprato, kad vaikas ne ieškovo. Apie tai pasakė ir ieškovui. Ieškovas nutarė niekam nieko nepasakoti kad jis nėra biologinis tėvas ir auginti vaiką kartu. Atsakovė pažymėjo, kad ji nenorėjo gimdyti, nežinojo, kaip tinkamai pasielgti, bijojo, tačiau ieškovas ją ramino ir prašė nėštumo nenutraukti. Jis ją tikino, kad ir kas benutiktų, vaiką jis pripažins ir augins kaip savo. Kiek vėliau jis šią žinią pasakė savo mamai, nes ji įtarė, jog mergaitė yra ne ieškovo dukra. Atsakovė su ieškovu apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo šeima. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dar vienos dukros A. R., kuri šeimoje buvo planuotas vaikas. Ieškovas vaikų niekada neskirstė, abi mylėjo vienodai. Kai jaunesniajai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai ieškovo ir atsakovės bendras gyvenimas nutrūko. Ieškovas vaikų išlaikymui kas mėnesį iš viso pervesdavo po 200 svarų sterlingų ir kitaip padėdavo vaikus prižiūrėti ir juos auginti. Kai ieškovas suprato, jog atsakovė nebesutiks su juo kartu gyventi ir tokių vilčių nebėra, tuomet ieškovo elgesys vaikų atžvilgiu pasikeitė, nebeskyrė mergaitėms tinkamo išlaikymo. Atsakovė su vaikais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas paskambindavo dukroms, porą kartų per metus atsiųsdavo joms siuntinį įvairių švenčių progomis. Niekada neakcentavo, jog E. nėra jo biologinis vaikas, to nesijautė ir iš ieškovo elgesio. Bendraudavo ir paramą teikdavo arba abiem mergaitėm, arba nė vienai. Situacija pasikeitė praėjusių metų (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai atsakovė paprašė, jog ieškovas vaikams mokėtų tinkamo dydžio išlaikymą, o ne iš viso 100 ar 145 svarų sterlingų kas mėnesį abiem dukroms. Tuomet ieškovas priminė, jog E. nėra jo biologinis vaikas, ir stengėsi tėvystę mergaitės atžvilgiu paneigti. Ieškovui, kad jis nėra E. biologinis tėvas buvo žinoma nuo pat to momento, kai ieškovė pati sužinojo, jog laukiasi kūdikio, todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. E. R. yra įsitikinusi, kad ieškovas yra jos tėvas. Ji vadina jį tėčiu, pasiilgsta jo, tarp mergaitės ir ieškovo yra susiklostę tėvo ir dukters santykiai. Biologinis mergaitės tėvas yra miręs maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus, šią žinią pats ieškovas telefonu minėto asmens mirties laikotarpiu pasakė atsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad abi dukros nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakove, ji jomis betarpiškai rūpinasi, stengiasi užtikrinti visus mergaičių poreikius, tarp jų yra susiklostęs tamprus emocinis ryšys, todėl dukrų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja. Ieškovas vaikais domisi epizodiškai, tai paskambindamas joms, tai visiškai nebendraudamas. Ieškovas niekada tinkamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Pinigines perlaidas vaikų išlaikymui siųsdavo ne periodiškai ir mažo dydžio. Kadangi ieškovas neteikė išlaikymo tinkamai už praėjusį laikotarpį, todėl iš jo turėtų būti priteistas ir susidaręs įsiskolinimas. Pažymėjo, kad E. R. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) būrelį. Dėl regos sutrikimų mergaitei reikalingi akiniai, kuriuos dažnai reikia keisti. A. R. lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būrelius. Kiekvienos dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma (E.: (duomenys neskelbtini) būrelis – 35 Eur, gyvybės draudimas – 13 Eur, (duomenys neskelbtini) mokykla –12 Eur, maistas – 150 Eur, mokesčių dalis – 120 Eur, pramogos – 100 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur, vitaminai – 15 Eur, dienpinigiai – 50 Eur, higienos priemonės, atostogos, vaistai, baldai, akiniai ir kt.; A.: (duomenys neskelbtini) būrelis – 40 Eur, gyvybės draudimas – 13 Eur, darželis – 50 Eur, (duomenys neskelbtini) būrelis – 10 Eur maistas – 150 Eur, mokesčių dalis – 120 Eur, pramogos – 100 Eur, vitaminai – 15 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur, higienos priemonės, atostogos, vaistai, baldai ir kt.). Todėl kiekvienos dukros išlaikymui iš ieškovo prašė priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas dirba ir gyvena užsienio valstybėje, turi visas galimybes tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl ieškovo išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui yra 9468 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio netenkinti dėl senaties, kaip to prašo atsakovė, nėra teisinio pagrindo. Atsakovės prašomos priteisti vaikui (vaikams) pinigų sumos jam yra ir būtų sunkiai pakeliamos, kadangi Lietuvoje registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų jis neturi. Šiuo metu ieškovas kartu su savo dabartine sutuoktine ir mažamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Būsto nuomos mokestis kas mėnesį sudaro 836,89 Eur, dar mokesčiai už butui teikiamas paslaugas ir patarnavimus. Pažymėjo, jog šiuo metu ieškovas „į rankas“ uždirba 1689,19 Eur. Ieškovo dabartinė sutuoktinė niekur nedirba, ieškovas yra vienintelis savo trijų asmenų šeimos išlaikytojas.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, specialistui pabendravus su nepilnamete E. R. ir išklausius jos nuomonę savo išvadoje nurodė, kad nors A. R. nėra vaiko biologinis tėvas (tą pripažįsta ir atsakovė), tačiau yra susiformavusi socialinė tėvystė. E. R. save laiko A. R. dukra, su juo bendrauja ir laukia su juo susitikimų, jo pasiilgsta. Nuginčijus tėvystę vaikui būtų padaryta žala, kadangi tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę emociniai ryšiai, kurie šiuo atveju svarbesni nei kraujo ryšys. Taip pat pažymėjo, kad kaip nurodė atsakovė, vaiko biologinis tėvas yra miręs, todėl nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be įstatyminio atstovo, kas gali paveikti vaiko raidą ir vystymąsi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų E. R. ir A. R. gyvenamąją vietą su atsakove D. P.. Priteisė iš ieškovo A. R. nepilnamečiams vaikams E. R. ir A. R. išlaikymą kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra atsakovė D. P.. Priteisė iš ieškovo A. R. valstybei 135 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš ieškovo A. R. atsakovei D. P. 946 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kartu kaip pora gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šalys santuokos nebuvo sudarę. Atsakovė turi dvi dukras – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Abiejų vaikų gimimo įrašuose tėvu nurodytas ieškovas.

9. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas A. R. nėra vaiko E. R. biologinis tėvas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. R. gimė vėliau, negu nustatytu terminu.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nekeitė savo pozicijos ir nuosekliai nurodė aplinkybes dėl momento, kada ieškovas sužinojo apie jos nėštumą ir laukiamo kūdikio tėvystę, darė išvadą, kad labiau tikėtina situacija, jog ieškovui apie tai, kad jis nėra E. R. biologinis tėvas, buvo žinoma nuo pat atsakovės pastojimo, t. y. (duomenys neskelbtini) m.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi po (duomenys neskelbtini) metų nuo sužinojimo, todėl pripažino, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovo ir E. R. bendravimas nutrūkęs, nenuginčijus tėvystės socialinės tėvystės institutas galėtų pasireikšti vien tik išlaikymo mokėjimu. Teismas vertino, kad tarp dukros E. R. ir ieškovo yra susiklostę socialiniai dukros ir tėvo santykiai, todėl nuginčijus tėvystę būtų pažeisti vaiko interesai.

12. Teismas vertino, kad E. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ieškovas E. R. augino nuo gimimo, ja rūpinosi, auklėjo ir išlaikė kaip savo vaiką. E. R. yra prisirišusi prie ieškovo, juos sieja artimas ryšys, dukra nori ir siekia bendrauti su ieškovu, nori nuvažiuoti pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Abi dukros ieškovą laiko savo tėvu.

13. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko E. R. yra susiklostę ne tik teisiniai, bet ir socialinės tėvystės santykiai. Ieškovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino ir šiuo metu, tikėtina, tik dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo kreipimusi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, epizodiškai įgyvendina tėvo valdžią dukrai, ieškovo ir dukros ryšys ir šiandien nėra nutrūkęs, vaikas ieškovą pripažįsta tėvu. Teismas pažymėjo, kad nors ir atlikus ekspertizę nustatyta, kad ieškovas nėra biologinis E. R. tėvas, vertino, kad biologinės kilmės tiesos paieškos neatitinka geriausių vaiko interesų.

14. Teismas konstatavo, kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra negalimas ir nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikas E. R. liktų be tėvo, o tai teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnametės E. R. interesus.

15. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukros E. R. ir A. R. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena tik su atsakove, todėl įvertinęs vaikų amžių, atsakovės santykį su jais, nesant byloje ieškovo prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sprendė, kad nepilnamečių vaikų E. R. ir A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

16. Spręsdamas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas vertino, kad sudėjus atsakovės išvardytas sumas vaikų poreikiams tenkinti, nustatė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga suma neviršija 600 Eur.

17. Teismas nustatė, kad atsakovės darbo užmokestis yra 1545 Eur (neatskaičius mokesčių), jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo vardu (duomenys neskelbtini) nėra įregistravęs nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių. Ieškovo darbo užmokestis sudaro 1689,19 Eur (atskaičius mokesčius), kas mėnesį ieškovas moka 836,89 Eur nuomos mokestį. Ieškovas turi dar vieną dukrą – K. R., gim. (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymėjo, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo turtinė padėtis laikytina sunkia ar nelengva neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį mažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kuri šiuo metu yra 85,75 Eur, ir iš ieškovo nepilnametėms E. R. ir A. R. priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas.

20. Ieškovo ieškinį atmetęs, o atsakovės priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas iš ieškovo priteisė atsakovei jos patirtos 946 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 135 Eur žyminio mokesčio valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir priimti naują sprendimą. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atmesti atsakovės priešieškinį ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 185 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

21.2. Teismas neturėjo pakankamai įrodymų konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Nesant kitų byloje duomenų apie ieškinio senaties skaičiavimo pradžią, išskyrus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas.

21.3. Nors ieškovas ir neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas, turėdamas pareigą kiekvienoje byloje vykdyti teisingumą ir nustatyti tiesą, gavęs duomenis apie tai, kad galimai tikrasis mergaitės tėvas egzistuoja, ar egzistavo, ieškinio senaties termino neturėjo taikyti.

Atsiliepimas

21.4. Atsakovei nurodžius kas yra tikrasis vaiko tėvas, teismas privalėjo patikrinti ar tie duomenys yra teisingi.

21.5. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę atsakovės paaiškinimams nei jo. Neištyrė visų reikšmingų byloje nurodytų šalių aplinkybių, t. y. neatliko vaiko apklausos; nesiaiškino tikrojo vaiko tėvo T. S. egzistavimo fakto. Teismas netinkamai vertino ieškovo santykius su dukterimi ir nepagrįstai sprendė, kad tarp tėvo ir dukters egzistavo socialinis ryšys. Teismas turėjo vertinti ieškovo ir mergaitės bendravimo dažnumą, realias galimybes susidaryti tvirtiems socialiniams ryšiams. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo ir mergaitės E. emocinis ryšys egzistuoja.

22. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. P. nurodė, kad apelianto (ieškovo) A. R. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, byla išspręsta teisingai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie tai, jog jis nėra E. R. biologinis tėvas, ieškovas žinojo nuo pat to momento, kai atsakovė sužinojo, jog laukiasi kūdikio.

22.2. Ieškovas praleido įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą, neprašė jo atnaujinti, nepateikė įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir, priešingai negu ieškovas teigia, teismas visiškai pagrįstai šį faktą konstatavo priimtame sprendime.

Šalies argumentai

22.3. Ieškovas, žinodamas kas yra vaiko biologinis tėvas, nereiškė prašymų dėl biologinės tėvystės aplinkybių nustatymo.

22.4. E. ieškovą laiko savo tėvu ir tarp jo bei mergaitės susiklostęs emocinis ryšys yra didesnis, negu tarp ieškovo ir jo biologinės dukters A. R.. Mergaitė jo pasiilgsta, laukia susitikimų su ieškovu, kalbasi telefonu, todėl yra susiformavusi socialinė tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

24. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

25. Atsakovė D. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus.

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Atsakovė D. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus, iš kurių kaip ji nurodo matyti, kad ieškovas pats skambino ir rašė pranešimą mergaitei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė D. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė fotonuotrauką iš E. R. telefono, kuri yra gauta dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pažymi, kad atsakovės naujai pateiktuose įrodymuose esanti informacija atsakovei buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsakovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jos manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, vien ta aplinkybė, kad atsakovė juos pateikė pagrįsti, kad ieškovas ir toliau bendrauja su mergaite nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

28. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

29. Tėvystei pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje arba buvo nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 1–2 dalys); 2) vaiko motinos sutikimas (CK 3.142 straipsnio 1 dalyje, 3.143 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vyras, laikantis save vaiko tėvu, paduoda kartu su vaiko motina, o CK 3.144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vaiko motina negali kartu paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, šį turi patvirtinti teismas); 3) asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys); 4) nepilnamečio asmens, laikančio save vaiko tėvu, tėvų, globėjų, rūpintojų ar neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, laikančio save vaiko tėvu, globėjų sutikimas, o jiems nesutinkant – teismo leidimas, patvirtinimas pripažinti tėvystę (CK 3.142 straipsnio 3 dalis, 3.144 straipsnio 1 dalis); 5) vyresnio nei dešimties metų vaiko sutikimas (CK 3.142 straipsnio 2 dalis), o jam nesutinkant, išskyrus pilnametį vaiką (CK 3.144 straipsnio 3 dalis), pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo turi patvirtinti teismas (CK 3.144 straipsnio 1 dalis).

30. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, esant šios nutarties 29 punkte nustatytoms sąlygoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr. CK 3.152 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 18 punktą).

31. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 29 punktas).

32. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 14 punktas; 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, 22 punktas).

33. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (žr., pvz., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

34. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

35. Asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą); 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl, net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę); 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint); 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; žr., pvz., 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą); 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas A. R., motina – atsakovė D. P.. Nepilnametė E. R. gimė šalims nesudarius santuokos. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas A. R. nėra vaiko E. R. biologinis tėvas.

38. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis tuo, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesą išlaikyti jau susiformavusius santykius su tėvu, o nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes spėjamas biologinis tėvas yra miręs. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

39. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nurodo, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms, jog tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Apelianto teigimu, tarp jo ir vaiko buvę geri santykiai šiuo metu jau yra nutrūkę, nebepalaikomi, mergaitė tėvu laiko mamos sutuoktinį, su juo vaiką sieja emocinis ryšys ir ieškovas nebeketina ateityje palaikyti bet kokių santykių su ne savo vaiku, nėra jokios galimybės tokiems santykiams ateityje atsinaujinti ir būti palaikomiems.

40. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad tarp ieškovo ir vaiko yra emocinis ryšys, teismas nustatė įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas šią faktinę aplinkybę (ieškovo ir vaiko emocinį ryšį) teismas pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Bylos medžiaga patvirtina, kad nepilnametis vaikas, nors ir negyvena su ieškovu, tačiau išreiškė pageidavimą bendrauti su tėvu ((duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktas). (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad vaikas savo tėčiu įvardija ieškovą A. R., nurodo, kad su tėčiu susiskambina su vaizdu, jis mergaitei atsiunčia dovanų, ji tėvo pasiilgsta; mergaitė nurodo, kad turi ir kitą tėtį – mamos vyrą P., kuris ja ir seserimi taip pat rūpinasi, jas myli, yra joms geras, žaidžia žaidimus, su šeima važiuoja prie jūros.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas pripažįsta ieškovą tėvu, nori ateityje su juo bendrauti, priskiria ieškovą prie sau svarbių, artimų žmonių, sprendžia, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad nutrūkus šalių santykiams ir pradėjus gyventi atskirai, ieškovas ir toliau palaikė santykius su dukra, ieškovei išsivežus vaikus iš (duomenys neskelbtini) į kitą šalį, jis pranešė policijai apie neteisėtą vaikų išvežimą iš šalies be jo, kaip tėvo, sutikimo, kas rodo, kad ieškovui buvo svarbi vaikų buvimo vieta, jis siekė bendrauti su vaiku, o vaikas reiškė poreikį bendrauti su tėvu, ieškovą laiko savo tėvu.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje vaiko interesams atstovavęs (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) savo išvadoje, be kita ko, pažymėjo, kad nors A. R. nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau yra susiformavusi socialinė tėvystė. E. R. save laiko A. R. dukra, su juo bendrauja ir laukia su juo susitikimų, jo pasiilgsta. Nuginčijus tėvystę vaikui būtų padaryta žala, kadangi tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę emociniai ryšiai, kurie šiuo atveju svarbesni nei kraujo ryšys. Taip pat pažymėjo, kad kaip nurodė atsakovė, vaiko biologinis tėvas yra miręs, todėl nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be įstatyminio atstovo, kas gali paveikti vaiko raidą ir vystymąsi.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja vaiko teisę žinoti biologinę kilmę ir galimybę nustatyti biologinį tėvą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje yra negalimas ir nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikas E. R. liktų be tėvo, o tai teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnametės E. R. interesus.

45. Tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 45 punktas).

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko motina nurodė, kad spėjamas vaiko biologinis tėvas yra miręs (jam apie tai, kad jis turi vaiką nebuvo žinoma) ir iš esmės nėra įmanoma imtis priemonių, siekiant nustatyti biologinį tėvą. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės teismui sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam tėvui nustatyti, prieštarautų vaiko interesams, teismas tokių priemonių neturi taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvo emocinis ryšys su vaiku daugiausia formuojamas tėvui auginant vaiką ir rūpinantis juo, o ne dėl fakto apie biologinę tėvystę (su)žinojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo mažens augino mergaitę ir rūpinosi ja, tėvystę pripažino laisva valia išreikštu savo sutikimu būti įrašytu vaiko tėvu, nepilnametis vaikas ieškovą laiko savo tėvu, aiškiai išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), tikimybė, kad net ir pavykus nustatyti biologinį tėvą, tarp jo ir vaiko neatsiras emocinis ryšys, nes kaip nurodė atsakovė spėjamas vaiko biologinis tėvas yra miręs, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje yra negalimas, o nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikas E. R. liktų be tėvo, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnametės E. R. interesus.

Dėl ieškinio senaties termino

48. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino turėjo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Teigia, kad faktą, jog apeliantas nėra vaiko tėvu sužinojo (duomenys neskelbtini) mėnesį po pokalbio su atsakove, o (duomenys neskelbtini) DNR ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino apelianto abejones dėl tėvystės.

49. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

50. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

51. Kaip jau nurodyta šios nutarties 30 punkte, vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Viena iš būtinųjų sąlygų – asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys). Toks asmens pareiškimas yra asmens valios išorinė išraiška. Įstatymų leidėjas CK 3.152 straipsnio 1 dalimi suteikia galimybę asmeniui, nesančiam vaiko tėvu ir tai sužinojusiam, laisva valia išreikšti ketinimą ginčyti tėvystę ar jos neginčyti, tačiau taip pat yra nustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo gali išreikšti savo valią. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tiek tėvystės pripažinimas, tiek tėvystės ginčijimas yra kiekvieno konkretaus asmens teisė, kuria jis naudojasi savo nuožiūra.

52. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad gimus vaikui E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas A. R., motina – atsakovė D. P.. Ieškovas patvirtino, kad jo sutikimu vaiko gimimo įraše jis buvo įrašytas vaiko tėvu, t. y. pripažino tėvystę.

53. Tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 30 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina situacija, jog ieškovui apie tai, kad jis nėra E. R. biologinis tėvas, buvo žinoma nuo pat atsakovės pastojimo, t. y. (duomenys neskelbtini) m., nes kaip ir ieškovas nurodė savo ieškinyje, atsakovė, kad laukiasi jam pranešė „...praėjus apie mėnesiui nuo jų santykių pradžios“. Toks greitas atsakovės pastojimas ieškovui turėjo sukelti abejones dėl jo galimybės būti atsakovės vaiko biologiniu tėvu, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar tikrai jis yra atsakovės kūdikio biologinis tėvas ar vėliau tėvystei nuginčyti. Ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu, ir tik tada, kada atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo, kad ieškovas teiktų vaikams išlaikymą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo siekis nuginčyti tėvystės faktą laikytinas kaip jo siekis išvengti savo, kaip tėvo, finansinių pareigų vaikui vykdymo, o nuginčijus tėvystę, vaikas gali likti be tėvo ir prarasti materialinį išlaikymą.

55. Kaip jau nurodyta 54 punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas ir nenustatė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, kurią pats ieškovas pripažino sutikimu būti nurodytas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše.

56. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

58. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų nepilnamečio vaiko interesų visuma sudaro iš esmės pakankamą pagrindą pirmenybę suteikti jiems, o ne ieškovo interesams. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės teisingai aiškinant ir taikant tėvystės nuginčijimą ir vaiko interesų apsaugą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypstant nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovės turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė