Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-1726-671/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-12
Bylos Nr.: e2-1726-671/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00346-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audronė Alčauskienė
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: D. P.
Advokatai: Rasa Valiukienė, Valdas Andrijauskas

Kategorijos

2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas

Civilinė byla Nr. e2-1726-671/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00346-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5. 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,atsakovei D. P., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Vaivai Jankauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei D. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui A. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo nustatyti, kad jis nėra atsakovės vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas E. R. nėra jo dukra; panaikinti civilinės būklės aktų įrašą, kuriame atsakovės vaiko E. R. gimimo įraše tėvu nurodytas ieškovas. Ieškinyje nurodyta, kad 2009 metų vasarą ieškovas draugų aplinkoje susipažino su atsakove, su kuria ėmė bendrauti, tarp jų užsimezgė romantiški jausmai. Atėjusios žiemos pradžioje ieškovas ir atsakovė išvažiavo į Italiją pas ten gyvenančią atsakovės mamą, nes jiems buvo pažadėta, kad šioje šalyje turės galimybę įsidarbinti. Ieškovas ir atsakovė Italijoje praleido apie 3 mėnesius, tačiau per tą laiką jiems taip ir nepavyko įsidarbinti, todėl 2010 m. sausio mėnesį apsisprendę sugrįžo į Lietuvą. 2010 m. pavasarį ieškovas gavo pasiūlymą išvažiuoti dirbti į Vokietiją pas savo tėvą. Jam išvažiavus į Vokietiją, po keleto mėnesių jo ir atsakovės bendravimas nutrūko, nes jis turėjo planų pasilikti dirbti Vokietijoje ilgesniam laikui, o atsakovė išvažiavo gyventi pas savo mamą atgal į Italiją. Vokietijoje ieškovas pradirbo apie 4 mėnesius, o po to, t. y. 2010 m. rugsėjo mėnesį, išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę (Angliją). 2013 m. būnant Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), draugų pasiūlymu kartu praleisti laisvalaikį, ieškovas nuvyko kartu pažaisti biliardą, kur netikėtai vėl susitiko atsakovę. Nuo pirmos susitikimo dienos tarp jo ir atsakovės vėl atgimė šilti jausmai vienas kitam, todėl vėl pradėjo bendrauti ir leisti laiką kartu, tarpusavyje turėjo artimų santykių. Praėjus apie mėnesiui laiko atsakovė jam netikėtai pranešė, kad ji laukiasi kūdikio. Tuo laiku ieškovas buvo įtikėjęs, kad kūdikis, kurio laukiasi atsakovė, yra jo, nes iki tol jis su ja palaikė artimus santykius. Net nepagalvojo, kad atsakovė galėjo tuo laiku turėti artimų santykių ir su kitais asmenimis. Apsidžiaugė, kad bus tėvu ir dėjo visas pastangas, kad atsakovė nenutrauktų nėštumo. Neužilgo atsakovė persikėlė gyventi pas jį, kur kartu nuomojosi butą. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra E. R.. Buvo įtikėjęs, kad jis yra šios mergaitės tėvas, todėl jo sutikimu buvo E. gimimo įraše įrašytas kaip jos tėvas. Toliau jis ir atsakovė gyveno kartu, palaikė artimus santykius, po ko atsakovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra A. R., kuri, ieškovo įsitikinimu, yra jo biologinis vaikas. Po dukros A. R. gimimo jo ir atsakovės santykiai ėmė prastėti, pradėjo nuolat pyktis, kol galiausiai apsisprendė gyventi atskirai. 2019 m. liepos 25 d. atsakovė netikėtai pranešė, kad dukras E. ir A. ji išvežė atostogų dviem mėnesiams į Italiją ir tada atsakovė pareikalavo, kad ieškovas mokėtų išlaikymą vaikams po 200 svarų sterlingų (GBP). Jis iškart atsakovės prašomo išlaikymo vaikams sumokėti negalėjo, nes savo vardu buvo išnuomojęs būstą, kuriame atsakovė po išsiskyrimo su vaikais gyveno, todėl jam paskambino iš agentūros ir pasakė, kad turi apmokėti atsakovės paliktą įsiskolinimą už būstą. Supykusi, kad negavo prašomų pinigų, atsakovė pareiškė, kad nuo šiol ieškovas nebematys vaikų ir ji užblokavo jį socialiniame tinkle Facebook. Neužilgo, t. y. rugsėjo 9 d., ieškovas nuvažiavo patikrinti į namus, kur gyveno atsakovė, kur pamatė, kad namai tušti. Tada nuvyko į vaikų mokyklą ir darželį, kur jam buvo suteikta informacija, jog mergaitės E. ir A. yra išregistruotos, nes išvyko gyventi į kitą šalį. Tokiu būdu suprato, kad atsakovė savavališkai išsivežė vaikus iš Jungtinės Karalystės į kitą šalį, todėl pranešė policijai apie neteisėtą vaikų išvežimą iš šalies be jo, kaip tėvo, sutikimo. Jo žiniomis, policija buvo paskelbusi atsakovės ir vaikų paiešką, jis jokių galimybių susisiekti su vaikais neturėjo net penkis mėnesius. Po to, su juo susisiekė pati atsakovė, kuri pasakė, kad pas ją buvo atvykę vaiko teisių specialistai ir jai nurodė neriboti jo galimybių bendrauti su vaikais, nes priešingu atveju vaikai gali būti teismo keliu sugrąžinti atgal į Jungtinę Karalystę. Atsakovė pažadėjo leisti bendrauti su vaikais per nuotolinį ryšį, todėl atšaukė jai paskelbtą paiešką. Su atsakove sutarė, kad jis mokės kas mėnesį išlaikymą mergaitėms E. ir A., o atsakovė jam leis su jomis bendrauti telefonu, nors ji savo pažadus vis laužydavo. Galiausiai, 2022 m. birželio mėnesį jam telefonu atsakovė labai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad jis iš tikro nėra jos dukters E. R. biologinis tėvas. Atsakovė pareikalavo jo atsisakyti savo tėvystės teisių ne tik į jos dukrą E. R., kuri pasirodo nėra jo biologinė dukra, bet ir į A. R., kuri visgi yra jo biologinis vaikas. Tokia žinia, kad jis nėra biologinis E. R. tėvas, jį šokiravo, nes iki tol buvo įsitikinęs, kad E. R. yra jo biologinė dukra, o jis yra jos biologinis tėvas. Taigi, šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kai ieškovas yra savo noru pripažinęs tėvystę atsakovės dukrai E. R., kurios gimimo įraše buvo įrašytas kaip tėvas, o ji – kaip jo dukra. Savo tėvystę vaikui E. pripažino įtikintas atsakovės, kad tai jis yra biologinis jos tėvas, nes turėjo su ja artimus santykius ir turėjo pagrindą tikėti, kad yra mergaitės tėvas. Nuo gimimo jis keletą metų dalyvavo vaiko E. auginime, kol jo ir atsakovės santykiai nutrūko ir pradėjo gyventi skyrium. Nuo 2019 m. liepos 25 d. atsakovė mergaites išsivežė į kitą šalį ir nuo to laiko jis E. neaugino, su ja tik kartais pabendraudavo per telefono ryšį. Tik dabar paaiškėjo iš pačios atsakovės, kad ji tuo laiku, kai vaikas buvo pradėtas, turėjo artimų santykių ir su kitu asmeniu, kuris ir yra tikrasis vaiko biologinis tėvas, taigi jis turėjo pagrindo suklysti dėl savo tėvystės vaikui. Apie kokius nors kitus artimus santykius su kitais asmenimis atsakovė jam nebuvo pasakojusi, todėl neturėjo galimybių žinoti. Jam nebuvo abejonės, kad yra E. tėvas, todėl šioje situacijoje jaučiasi atsakovės apgautas. Atsižvelgiant į jo jauną amžių, gyvenimiškos patirties stoką, yra pagrindo tikėti, kad buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad nėra biologinis E. R. tėvas. Atsakovė yra sudariusi santuoką, kurioje jos sutuoktinis augina E. kaip savo dukrą. Per šitiek metų tarp jo ir E. buvęs emocinis ryšys yra galutinai nutrūkęs, jie bendravimo praktiškai nebepalaiko. Mano, kad mergaitei E. R. kalbos apie jį tik kelia ambivalentiškus jausmus, ji nepriskiria jo prie savo šeimos, prie sau svarbių, artimų žmonių, kad mergaitė yra saugiai prisirišusi prie dabartinės savo šeimos, kurioje tėvu laiko atsakovės sutuoktinį, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu tarp jo ir vaiko E. R. būtų susiformavę artimi santykiai ir emocinis ryšys. Pati atsakovė jam yra aiškiai pasakiusi, kad vaikas E. R. nelaiko jo savo tėvu, nesiekia su juo bendrauti, todėl nuginčijus jo tėvystę, vaiko interesai nebus pažeisti, priešingai, bus panaikinti klaidingi vaiko kilmės įrašai. Šiuo atveju vien dėl tos aplinkybės, kad jis tiksliai nežino, kas gali būti biologinis vaiko E. R. tėvas, negalima teigti, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Jei iš mokslinių tyrimų paaiškės, kad jis nėra atsakovės vaiko E. R. biologinis tėvas, socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti vien tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks jo ir vaiko santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šiuo metu yra susiformavęs glaudus mergaitės tarpusavio ryšys tik su atsakovės sutuoktiniu. E. jaučiasi būtent atsakovės ir jos sutuoktinio šeimos, kaip sistemos, dalimi. Tokiu būdu, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, nėra vaiko interesų gynimas.

Atsakovė priešieškiniu su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškovo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo netenkinti, suėjus ieškinio senaties terminui; nustatyti nepilnamečių vaikų – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą dukroms E. R. ir A. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 350 Eur nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukroms E. R. ir A. R. kiekvienam vaikui po 9468 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., išlaikymą skaičiuojant kas mėnesį po 300 Eur. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovė su ieškovu yra pažįstami maždaug nuo 2009 m. Tuomet beveik metus draugavo, susitikinėjo. Tada ieškovas susirado kitą merginą, dėl ko jų draugystė nutruko. Kai atsakovė sukako pilnametystės, ji išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Ten maždaug 2011 m. susipažino su vyriškiu, su kuriuo draugavo, o vėliau ir apsigyveno kartu. Tačiau dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto, nepagrįsto pavydo, nusprendė su juo nutraukti santykius ir daugiau nesusitikinėjo. Po šio išsiskyrimo praėjus savaitei ar dviem su ieškovu susitiko bendros pažįstamos vakarėlyje. Vėl atgimė jausmai, pradėjo draugauti. Neilgai trukus pasijuto, jog laukiasi ir iš karto suprato, kad vaikas ne ieškovo. Išsigando, nebežinojo, kaip elgtis. Pirmiausia pasikalbėjo su savo mama S. B., o tuomet pasakė ieškovui. Tačiau jis labai gražiai sureagavo į šią žinią, sakydamas, kad yra suaugę žmones, niekam nieko nepasakos, užaugins vaiką kartu ir niekas nežinos, kad jis nėra ieškovo biologinis vaikas. Nors ji nenorėjo gimdyti, verkė, blaškėsi, nežinojo, kaip tinkamai pasielgti, bijojo, tačiau ieškovas labai ją ramino ir prašė nėštumo nenutraukti. Jis ją tikino, kad „šią paslaptį nusinešime į kapus“, kad ir kas benutiktų, vaiką jis pripažins ir augins kaip savo. Kiek vėliau jis šią žinią, vis dėlto, pasakė savo mamai, nes ji įtarė, jog mergaitė yra ne ieškovo ir primygtinai vertė pasakyti tiesą. Su ieškovu apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo tiesiog šeima. (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vienos dukros A. R., kuri šeimoje buvo planuotas vaikas. Ieškovas vaikų niekada neskirstė, abi mylėjo vienodai. Vaikų neleido diskriminuoti ir savo mamai, nors jos toks noras visada jautėsi. Kai jaunesniajai dukrai buvo devyni mėnesiai, labai pakriko jų bendras gyvenimas. Namuose kildavo vis daugiau konfliktų, nesutarimų, dėl ko, galiausiai, nusprendė bendrą gyvenimą nutraukti. Ieškovas vaikų išlaikymui kas mėnesį iš viso pervesdavo po 200 svarų sterlingų ir kitaip padėdavo vaikus prižiūrėti ir juos auginti. Tačiau kai suprato, jog ji nebesutiks su juo kartu gyventi ir tokių vilčių nebėra, tuomet jo elgesys vaikų atžvilgiu pasikeitė. Nebeskyrė mergaitėms tinkamo išlaikymo, dėl ko ji privalėjo dirbti keliuose darbuose, o vaikų priežiūrai turėdavo samdyti auklę. Tuo tarpu ieškovas ją apkalbinėdavo teigdamas, jog ji palieka vaikus svetimiems žmonėms, yra bloga mama ir t. t., nors pats tinkamos pagalbos nesuteikė. Kiek vėliau atsakovė nusprendė su vaikais persikelti gyventi į Lietuvą. Ieškovas paskambindavo dukroms, porą kartų per metus atsiųsdavo joms siuntinį įvairių švenčių progomis. Niekada neakcentavo, jog E. nėra jo biologinis vaikas, to nesijautė ir iš ieškovo elgesio. Bendraudavo ir paramą teikdavo arba abiem mergaitėm, arba nė vienai. Tačiau situacija pasikeitė praėjusių metų liepos mėn., kai atsakovė paprašė, jog ieškovas vaikams mokėtų tinkamo dydžio išlaikymą, o ne iš viso 100 ar 145 svarų sterlingų kas mėnesį abiem dukroms. Tuomet ieškovas priminė, jog E. nėra jo biologinis vaikas, ir visais įmanomais būdais stengėsi tėvystę mergaitės atžvilgiu paneigti. Ieškovas siūlė sudaryti taikos sutartį dėl dukros A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nustatymo ir mokėjimo bei bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Tačiau šiame pasiūlyme nurodė, kad neaptarinėjami klausimai dėl E. R. išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos klausimai. Tačiau kadangi ji su tokiu pasiūlymu nesutiko, ieškovas visais įmanomais būdais stengiasi nuginčyti tėvystę dukros E. R. atžvilgiu. Nors ieškovas nurodo, jog tik 2022 m. birželio mėnesį telefonu jam atsakovė pasakė, kad jis nėra E. biologinis tėvas, tačiau tai visiškai neatitinka faktinės tiesos. Kaip ir minėjo, ieškovui šios aplinkybes vienareikšmiai buvo žinomos nuo pat to momento, kai ji pati sužinojo, jog laukiasi kūdikio. Akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Be to, ir pats ieškovas to teismo neprašo. Pažymėtina, kad E. R. yra įsitikinusi, kad ieškovas yra jos tėvas. Ji vadina jį tėčiu, pasiilgsta jo, tarp mergaitės ir ieškovo yra susiklostę tėvo ir dukters santykiai ir šios aplinkybės esamu atveju yra labai svarbios. Tuo labiau, kad biologinis mergaitės tėvas yra miręs maždaug prieš trejus metus. Pažymėtina, kad šią žinią pats ieškovas telefonu minėto asmens mirties laikotarpiu pasakė atsakovei. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad ieškovas jau seniai žinojo, jog jis nėra biologinis E. tėvas. Dėl visų nurodytų priežasčių, mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Kadangi abi dukros nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakove, ji jomis betarpiškai rūpinasi, stengiasi užtikrinti visus mergaičių poreikius, tarp jų yra susiklostęs tamprus emocinis ryšys, mano, kad dukrų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja. Tuo labiau, kad kaip ir minėjo, ieškovas vaikais domisi epizodiškai, tai paskambindamas joms, tai visiškai nebendraudamas (kas vyksta pastaruoju metu). Kaip ir minėta, ieškovas niekada tinkamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Pinigines perlaidas vaikų išlaikymui siųsdavo ne periodiškai ir pernelyg mažo dydžio, tiesiog tokias sumas, kokias jis pats sumanydavo. Dėl šių priežasčių, mano, kad materialinis išlaikymas turėtų būti priteistas tokio dydžio, jog atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaikus, jiems būtų galima užtikrinti tinkamą ugdymą pramogas, būtinuosius poreikius. Kadangi ieškovas neteikė išlaikymo tinkamai už praėjusį laikotarpį, todėl iš jo turėtų būti priteistas ir susidaręs įsiskolinimas. Pažymėtina, kad E. R. lanko dailės mokyklą, karatė būrelį. Dėl regos sutrikimų mergaitei reikalingi akiniai, kurie taip pat yra nepigūs ir pakankamai dažnai juos reikia keisti. A. R. lanko robotikos ir šokių būrelius. Kiekvienos dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma (E.: karatė būrelis – 35 Eur, gyvybės draudimas – 13 Eur, dailės mokykla –12 Eur, maistas – 150 Eur, mokesčių dalis – 120 Eur, pramogos – 100 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur, vitaminai – 15 Eur, dienpinigiai – 50 Eur, higienos priemonės, atostogos, vaistai, baldai, akiniai ir kt.; A.: robotikos būrelis – 40 Eur, gyvybės draudimas – 13 Eur, darželis – 50 Eur, šokių būrelis – 10 Eur maistas – 150 Eur, mokesčių dalis – 120 Eur, pramogos – 100 Eur, vitaminai – 15 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur, higienos priemonės, atostogos, vaistai, baldai ir kt.). Todėl atsižvelgiant į nurodytas išlaidas, kiekvienos dukros išlaikymui iš ieškovo prašo priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur. Mano, kad ir ieškovas, dirbantis ir gyvenantis užsienio valstybėje, turi visas galimybes tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. kiekvieno vaiko išlaikymui mokėjo po 58 Eur, kas per visą minėtą laikotarpį sudaro 522 Eur, o laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. mokėjo kiekvienam vaikui po 81 Eur, kas per visą laikotarpį sudaro 810 Eur, todėl jo išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui yra yra 9468 Eur uz laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., skaičiuojant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas žinojo, kad vaikas ne jo, yra absoliuti netiesa ir pačios ieškovės pramanai. Nuo pat pradžių atsakovė jam tvirtino, kad lytinių santykių su kitais vyrais per jų išsiskyrimo laikotarpį ji nėra turėjusi, ir dar net kai tapo aišku, kad ji laukiasi, kategoriškai tvirtino, kad vaikas tikrai jo. Ieškovo nuomone, šioje situacijoje atsakovė akivaizdžiai gudrauja dėl tos priežasties, nes suvokia ir aiškiai supranta, kad teismui paskyrus kraujo DNR ekspertizę, ekspertų atsakymas bus ne jos naudai, tad atsakovė nusprendė eiti per ieškinio atmetimo dėl senaties variantą. Atsakovė pareikalavo jo atsisakyti savo tėvystės teisių ne tik į jos dukrą E. R., kuri pasirodė nėra jo biologinė dukra, bet ir į A. R., kuri visgi yra jo biologinis vaikas. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad šioje situacijoje ieškinio netenkinti dėl senaties, kaip to prašo atsakovė, nėra teisinio pagrindo. Atsakovės prašomos priteisti vaikui (vaikams) pinigų sumos jam yra ir būtų sunkiai pakeliamos, kadangi Lietuvoje registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų jis neturi. Šiuo metu ieškovas kartu su savo dabartine sutuoktine ir mažamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute Didžiojoje Britanijoje. Vien būsto nuomos mokestis kas mėnesį sudaro net 836,89 Eur. O kur dar mokesčiai už butui teikimas paslaugas ir patarnavimus. Šiuo metu ieškovas „į rankas“ uždirba 1689,19 Eur. Taigi atėmus iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio būsto nuomos mokestį, ieškovui telieka tik 852,31 Eur, o šią sumą padalijus trims ieškovo šeimos nariams, vienam asmeniui pragyvenimui vienam mėnesiui telieka vos po 284,43 Eur. Ieškovo dabartinė sutuoktinė niekur nedirba, tad ieškovas yra vienintelis savo trijų asmenų šeimos išlaikytojas.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybos specialistė bendravo su E. R.. E. jautėsi nedrąsiai, nenorėjo kalbėtis be mamos, tarp mamos ir dukros matėsi stiprus tarpusavio ryšys. Specialistei davus tarnybos skiriamas dovanėles vaikams, mažametė išdrąsėjo ir paliko kalbėti su specialiste nedalyvaujant mamai. Paklausus kokie yra jos santykiai su seserimi, ji teigė, kad geri, jos nesipyksta, dalinasi vienu kambariu. Teigė, kad gerai sutaria su mama. Pasiteiravus vaiko apie tėvą, E. specialisto paklausė „ar apie tėtį A.?“. Nurodžius, kad taip, E. teigė, kad su juo sutaria gerai, jis gyvena Anglijoje, šiuo metu jie susiskambina su vaizdu, o mano, kad paskutinį kartą tėtį matė praeitą vasarą. Teigė, kad A. jai atsiunčia dovanų, sakė, kad ir dabar kažką atsiųs. Paklausus, ar A. ji vadina vardu, E. atsakė, kad jį vadina tėčiu. Mažametė nurodė, kad labai pasiilgo tėčio, jie jau senai matėsi. Vaikas taip pat nurodė, kad ji turi ir kitą tėtį – mamos vyrą P., kuris ja ir seserimi labai rūpinasi, jas myli, kuris joms yra labai geras, su jomis žaidžia žaidimus. Kaip teigė E., tėtis P. dabar daugiau rūpinasi nei tėtis A. Vaikas teigė, kad su šeima jie pramogauja, būna važiuoja prie jūros. Pabendravus su D. P., ji nurodė, kad ieškinys dėl tėvystės jai buvo naujiena, nes jie visai neseniai su A. R. baigė mediaciją dėl išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimų. Moteris paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kai ji paprašė didesnio išlaikymo vaikams, vyras su tuo nesutiko, vėliau prasidėjo mediacijos procesas. Moteris teigė, kad vyras nuo pat pradžių žinojo, kad nėra E. biologinis tėvas, tačiau pats su tuo sutiko, pripažino tėvystę, net nurodė, kad visiems šį faktą slėps ir laikys E. savo dukra. D. P. paaiškino, kad A. R. per tris metus vaikus matė tik du kartus, buvo grįžęs ir šiais metais, tačiau su vaikais nesusitiko, tačiau susiskambina 1-2 kartus per mėnesį vaizdo skambučiu. Moteris teigė, kad nėra sąžininga vieną vaiką taip atskirti, juolab, kad vyras pats prisiėmė šią atsakomybę. Teigė, kad E. biologinis tėvas vartojo alkoholį, jos žiniomis, jis yra miręs, o apie jos nėštumą jis nė nežinojo. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovui teigiant, kad žinią, dėl to, kad jis nėra vaiko tėvas, sužinojo tik 2022 m. birželio mėnesį, manytina, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas nėra praleidęs įstatyme įtvirtinto senaties termino. Tarnyba pasisako, kad nors A. R. nėra vaiko biologinis tėvas (tą pripažįsta ir atsakovė), tačiau yra susiformavusi socialinė tėvystė. E. R. save laiko A. R. dukra, su juo bendrauja ir laukia su juo susitikimų, jo pasiilgsta. Manytina, kad nuginčijus tėvystę vaikui būtų padaryta žala, kadangi tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę emociniai ryšiai, kurie šiuo atveju svarbesni nei kraujo ryšys. Taip pat pažymima, kad atsakovė nurodė, kad vaiko biologinis tėvas yra miręs, todėl nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be įstatyminio atstovo, kas gali paveikti vaiko raidą ir vystymąsi.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir tik iš dalies sutiko su priešieškinio reikalavimais. Papildomai paaiškino, kad 2009 m. susipažino su atsakove. Pradėjo bendrauti, kartu leido laiką. Tų metų vasaros gale jis išvyko dirbti į Vokietiją, o atsakovė – pas savo mamą į Italiją. Jų santykiai nutrūko. 2013 m. draugų rate jis vėl sutiko atsakovę. Atgimė jausmai, jie iš karto pradėjo artimai, intymiai bendrauti. Mėnesio eigoje atsakovė pranešė, kad yra nėščia. Negali tiksliai pasakyti, koks tai buvo metų laikas ar mėnuo, tačiau buvo šilta, galimai buvo pavasaris. Atsakovė pasakė, kad ji bijo, kad yra nepasiruošusi, todėl norėjo darytis abortą. Jis ją atkalbėjo, kadangi norėjo turėti vaiką. Tuo metu jokių abejonių, kad atsakovė laukiasi ne jo vaiko, jam nekilo. Su atsakove išsinuomojo butą, pradėjo kartu gyventi. (duomenys neskelbtini) gimė E. Mano, kad dukra gimė nustatytu laiku. Vos tik gimus dukrai, pasidarę tatuiruotę su jos vardu. (duomenys neskelbtini) gimė dar viena dukra A. Visada abi dukras augino ir mylėjo kaip savo. Ryšys su dukromis pradėjo silpnėti, kai atsakovė 2019 m. nieko nesakiusi pabėgo iš Anglijos į Lietuvą. Jis nežino, kodėl ji taip pasielgė. Jo žiniomis, atsakovė turėjo labai daug įsiskolinimų, susirado naują draugą. Iki išvykimo jis apie vienerius metus su atsakove jau kartu nebegyveno. Jis buvo palikęs atsakovei su dukromis gyvenamąjį būstą, dėl kurio nuomos jis buvo sudaręs sutartį. Su atsakove buvo sutarę, kad ji mokės mokesčius. Tačiau atsakovei palikus Angliją, jis turėjo sumokėti dideles skolas už atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį. Atsakovei su dukromis išvykus iš Anglijos, jis paskelbė jų paiešką, tačiau jiems su atsakove pavyko viską taikiai išsiaiškinti. Jie susitarė, kad už įsiskolinimus už gyvenamojo būsto nuomą jis du metus nemokės vaikams išlaikymo. Po to, 2021 m. susitarė, kad kas mėnesį abiem dukroms jis mokės 100 svarų (130 Eur) išlaikymą. Atsakovei tiko ši suma. Jis taip pat dukroms siųsdavo dovanų, rūbų, tačiau atsakovė pasakė, kad jų kokybė jos netenkina. Prieš metus santykiai su dukromis dar labiau suprastėjo. Atsakovė yra sukūrusi kitą šeimą, dukros jos sutuoktinį vadina tėčiu, galimai myli jį labiau. Paskutinį kartą su dukromis susitiko prieš du metus, kai buvo grįžęs į Lietuvą. 2022 m. birželio mėnesį sužinojo, kad E. nėra jo dukra. Pokalbio su E. metu grįžusi namo atsakovė įsikišo į jų pokalbį ir pasakė jam, kad nustotų skambinėti, nes E. nėra jo dukra. Tuo metu jis puolė į depresiją, jautėsi labai blogai. Taip pat atsakovė liepė jam nutraukti ryšius su abiem dukromis, nustoti su jomis bendrauti. Tokiu atveju, ji nebūtų prašiusi išlaikymo vaikams. Jam toks pasiūlymas netiko. Nuo tada tarp jų prasidėjo tarpusavio ginčai. Šiuo metu ryšys su abiem dukromis yra beveik nutrūkęs. Abi dukros į jį kreipiasi arba vardu, arba tėčiu. Tai įtakoja atsakovės naujai sukurta šeima. Jis neturi galimybės susisiekti su atsakove, ne ji yra jį užblokavusi. Paskutinį kartą su abiem dukromis bandė bendrauti 2023 m. rugsėjo 1 d. Dukros nenori su juo bendrauti. Prieš tai su dukromis susiskambino 2023 m. liepos 12 d. Norint susisiekti su A., jis turi skambinti E. Paskutinis pokalbis buvo trumpas, iki 10 min. Iš esmės žino apie dukrų lankomus būrelius, neturi informacijos apie jų sveikatos būklę. Nesutinka su priešieškiniu prašoma priteisti išlaikymo suma. Jo manymu, tai neadekvačios sumos. Jo darbo užmokestį sudaro 1400 svarų (1694 Eur). Jis yra vedęs, turi dar vieną vienerių metukų dukrą. Būsto nuomai per mėnesį išleidžia apie 1200 svarų. Jo sutuoktinė niekur nedirba, augina dukrą, jai nėra mokamos jokios išmokos. Dukrai yra mokama apie 40 svarų per mėnesį. Gyvena „į skolą“. Neužsiima namelių prekyba. Skelbimus paprašė įdėti jo draugas, kuris neturi „Facebook“. Už tai jis gauna 20 svarų. Šiuo metu teismo nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą moka. Pinigus skolinasi. Maksimaliai galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur. Taip pat nepagrįstas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Su atsakove jie buvo sutarę dėl mokėtino išlaikymo dydžio, tačiau dėl nesutarimų ji prašo priteisti didesnę sumą.

Atsiliepimas

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Nurodė, kad su priešieškiniu ieškovas sutinka tik iš dalies, dukrai A. R. šiuo metu galėtų teikti 250 Eur išlaikymą.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovu pirmą kartą susipažino, kai jai buvo 16 metų. Tarp jų užsimezgė romantiški santykiai. Kartu su ieškovu išvyko gyventi pas jos mamą į Italiją. Tačiau ieškovui neradus darbo, abu grįžo į Lietuvą. Tada ieškovas išvyko į Vokietiją, slapta užmezgė santykius su kita mergina ir ją paliko. Ji išvažiavo pas savo mamą į Italiją mokytis. Kai jai suėjo 18 metų, išvyko dirbti į Angliją. Ten susipažino su aštuoneriais metais vyresniu vyru, T. S., su kuriuo pradėjo kartu gyventi. Tačiau pamažu išaiškėjo, kad jos draugas turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Prasidėjo emocinis ir fizinis smurtas. Jie ilgai pykosi ir vėl taikėsi, kol vieną kartą ji susikrovė daiktus ir išvyko gyventi į kitą vietą. Tačiau jos draugas atvyko pas ją ir jie toliau kartu gyveno. Tačiau santykiuose niekas nepasikeitė, todėl 2013 m. vasario mėnesio pabaigoje ji visiškai nutraukė santykius. Po savaitės sporto klube ji susitiko draugę K., kuri ją pakvietė vakare susitikti su jos draugų kompanija, tarp kurių buvo ir ieškovas. Tarp jų vėl atgimė romantiški jausmai. Vasario mėnesio pabaigoje, kovo mėnesio pradžioje, pasijuto esanti nėščia. Testas rodė, kad ji yra nėščia jau keturias savaites. Kadangi su ieškovu tuo metu bendravo apie dvi savaites, iš karto suprato, kad vaikas yra ne jo. Pirmiausiai apie nėštumą pasakė mamai, po to draugei D. Kadangi ji norėjo darytis abortą, pasakė ir ieškovui. Ieškovas tuo metu pasielgė labai vyriškai, jai tada taip atrodė, ir pasakė jai, kad gimdytų vaiką, abu jį užaugins, niekas nesupras. Jie išsinuomojo butą ir pradėjo kartu gyventi. Tada apie tai, kad ieškovas nėra jos laukiamo kūdikio tėvas, sužinojo ieškovo mama. Ji nuo pat pradžių turėjo įtarimą, kad vaikas ne ieškovo, stipriai jį spaudė, kol vieną kartą jis pasakė. Su ieškovu labai susipyko. Iš esmės daug ieškovo draugų jo klausdavo, ar jis tikrai yra jos būsimo vaiko tėvas, nes visiems atrodė, kad viskas įvyko labai greitai. Su ieškovu norėjo, kad vaikas gimtų vėliau nei turėjo, kad viskas būtų įtikinamiau. Taip ir atsitiko. Dukra E. gimė dviem savaitėmis vėliau, nei buvo numatyta. Toliau gyvenant su ieškovu, jis buvo susiradęs kitą moterį, tačiau jie susitaikė. Kai dukrai E. buvo du metai aštuoni mėnesiai, gimė dukra A., kuri buvo labai planuota. Tačiau jie su ieškovu labai pykosi ir kai A. buvo devyni mėnesiai, ji su ieškovu išsiskyrė. Bendro gyvenimo metu ieškovas jai labai padėdavo su vaikų priežiūra, dukrų niekada neskirstė. Viskas pasikeitė, kai ieškovas suprato, kad jiems nebepavyks susitaikyti. Ieškovas vaikus pasiimdavo retai, jai reikėdavo samdyti auklę arba paprašyti draugų, kad juos prižiūrėtų. Ieškovas ją šmeiždavo sakydamas, kad ji palieka vaikus, tačiau pats prie jų priežiūros neprisidėjo. Tuo metu pagal jų susitarimą ieškovas dukroms mokėdavo 200 svarų išlaikymą. 2019 m. ji susipažino su dabartiniu vyru P. Nuo pat pradžių dukros su juo labai gerai sutarė, tačiau niekada nebuvo verčiamos jį vadinti tėčiu. Tuo metu santykiai su ieškovu labai pagerėjo. Jis taip pat turėjo draugę, ji kviesdavo jį į vaikų šventes, ieškovas dalyvavo dukrų gyvenime. Su ieškovu pasiekė bendrą susitarimą, kad kas antrą savaitgalį dukros praleis su juo. Situacija pasikeitė 2019 m. liepos mėnesį. Dukros buvo išvykusios atostogauti į Italiją pas jos mamą. Ieškovas nustojo mokėti vaikams sutartą išlaikymą. Ji vedama pykčio, niekam nepranešusi, 2019 m. rugsėjo mėnesį išvyko į Lietuvą. Dėl jos kaltės kelis mėnesius vaikų ir ieškovo bendravimas buvo nutrūkęs. Ji gailisi tokio savo poelgio. Praėjus kažkuriam laikui į ją kreipėsi vaiko teisių apsaugos tarnyba, nes ieškovas buvo paskelbęs dukrų paiešką. Ji pasikalbėjo su ieškovu, viską išsiaiškino, pasakė, kad daugiau taip nebepasielgs. Santykiai su ieškovu tapo labai geri. Prieš 3-4 metus jis jai paskambino ir pasakė, kad E. biologinis tėvas mirė. Šią žinią jis sužinojo iš D., kuri yra E. krikšto mama. E. biologinio tėvo vardas ir pavardė buvo T. S.. Jis mirė nesužinojęs, kad turi dukrą. Jis bandė jos ieškoti, kažką įtardamas, tačiau ji buvo sukūrusi šeimą su ieškovu, todėl visiškai jį ignoravo. Nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio ieškovas nemokėjo dukroms išlaikymo. Ji bijojo pradėti kalbėti šia tema, nes nujautė, kad ieškovas gali sakyti, kad E. nėra jo dukra. Jau anksčiau buvo girdėjusi panašių komentarų. 2020 m. vasarą ieškovas grįžo į Lietuvą. Jų santykiai buvo labai geri, ji su savo vyru pasiėmė jį iš oro uosto ir nuvežė pas jo mamą. 2021 m. ieškovas į Lietuvą grįžo su savo būsima žmona. Lietuvoje jie susituokė, į šventę dukros nebuvo pakviestos, dėl ko jos buvo labai nusiminusios. Ieškovas su vaikais susitiko tik keletą kartų. Ieškovas pasakė, kad mokės išlaikymą abiem dukroms 100 svarų (115-116 Eur). Ieškovo ir dukrų ryšys pradėjo silpnėti, jis paskambindavo tik kartą per mėnesį. Ji niekada dukrų akivaizdoje apie ieškovą nekalbėdavo blogai. Tokio pokalbio, kurio metu, pasak ieškovo, ji pasakė, kad E. nėra jo dukra, nebuvo. 2022 m. perlipusi per save, ji pasakė ieškovui, kad dukroms reikia mokėti didesnį išlaikymą. Ieškovas pasakė, kad mokės abiem dukroms 140 svarų. Taip pat ji gavo ieškovo advokato paruoštą taikos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad E. nėra ieškovo dukra. Ji negalėjo sutikti su tokiomis sąlygomis. Po to, sekė mediacijos procesas, tačiau taikaus susitarimo nepavyko pasiekti. Jeigu ji turėtų vieną dukrą, ji sutiktų su ieškovo reikalavimais, tačiau ji turi dvi dukras ir tik dėl jų gerovės negali sutikti, kad viena iš jų būtų išskirta. Dukros yra įsitikinusios, kad ieškovas yra jų tėvas, nors šiuo metu jomis ir nesirūpina. Ieškovas 2023 m. dukroms paskambino tik tris kartus. Ieškovas ją gali pasiekti visomis ryšio priemonės, išskyrus „Facebook“. Ieškovas skambindavo tik A., todėl ji nusivesdavo E., kad ji negirdėtų. Po to, ieškovas „suminkštėjo“. Atsiuntė E. gimtadienio proga piniginę dovaną. Dukros E. ir ieškovo tarpusavio ryšys yra didesnis nei dukros A. su ieškovu. A. vengia bendravimo su ieškovu, o E. priešingai, bendrauja, pasakoja, nori susitikti su tėvu. Dukra E. labai išgyvena, kad ieškovas šiuo metu iš esmės nebebendrauja su ja, jai prasidėjo pykčio priepuoliai, mergaitė lankosi pas psichologą. Pripažįsta, kad ieškovui yra pasakiusi, kad jis atsisakytų teisių į abi dukras, tačiau taip pasielgė iš pykčio ir dėl esamų nesutarimų. Ji siekia dukroms sukurti kuo kokybiškesnį gyvenimą, todėl prie dukrų išlaikymo turi prisidėti ir ieškovas. Jeigu prašoma išlaikymo suma ieškovui yra per didelė, jis gali susirasti geriau apmokamą darbą. Prašo priteisti įsiskolinimą už tris metus, nes tuo laikotarpiu jokių susitarimų su ieškovu nebuvo, išlaikymą jis mokėjo savo valia, nes ji bijojo, ką nors pasakyti šia tema.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir palaikė priešieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovo teiginiai, jog jis apie tai, kad nėra E. R. tėvas, sužinojo tik 2022 m. birželio mėnesį, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti tėvystę, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Be to, byloje nepaneigta, kad tarp ieškovo ir E. R. yra susiklostęs artimas ryšys, todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, būtina atsižvelgti į vaiko interesus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad palaiko atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu kaip pora gyveno nuo 2013 m. iki 2017 m., šalys santuokos nesudarė. Atsakovė turi dvi dukras – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Abiejų vaikų gimimo įrašuose tėvu nurodytas ieškovas.

2023 m. liepos 19 d. ekspertizės aktu Nr. ES 51/2023 (01) nustatyta, kad ieškovas A. R. nėra vaiko E. R. biologinis tėvas.

Iš medicininių dokumentų matyti, kad E. R. gimė vėliau, negu nustatytu terminu.

Byloje pateikti ieškovo ir atsakovės bei atsakovės ir ieškovo mamos susirašinėjimai telefonu, ieškovo ir atsakovės pokalbio garso įrašas.

Liudytoja L. Š. parodė, kad yra ieškovo mama. Apie tai, kad E. nėra ieškovo dukra nežinojo nei ji, nei jos sūnus. Jai iki šiol yra nesuvokiama, kad E. yra ne jos sūnaus dukra. Apie tai ji sužinojo praeitą vasarą, jai pasakė sūnus. Niekada neišskirdavo ieškovo ir atsakovės dukrų, tačiau mano, kad būtų nepagrįsta, jeigu ieškovas turėtų teikti išlaikymą ne savo vaikui. Jai niekada nekilo įtarimų, kad E. yra ne jos sūnaus dukra.

Liudytojas M. S. parodė, kad yra ieškovo draugas. Su ieškovu susipažino 2015 m. Negali pasakyti tikslios datos, kada ieškovas jam pasakė, kad išsiskyrė su atsakove. Žino, tik kad tuo metu dukra A. buvo dar labai maža. Po išsiskyrimo ieškovas bendraudavo su vaikais, pasiimdavo juos savaitgaliais. Dažnai atsakovė ieškovui palikdavo vaikus, nes pati eidavo į vakarėlius, kuriuose vartodavo psichotropines medžiagas. Kartą ieškovas pasakė, kad negali susisiekti su vaikais. Padėjo ir patarė jam, ką daryti, kaip surasti dukras. Kai dukros buvo surastos Lietuvoje, ieškovas su jomis bendraudavo telefonu. Jam buvo žinoma, kad ieškovas siunčia pinigus dukrų išlaikymui, dovanas. Yra nupirkęs abiem dukroms po telefoną. Vieną kartą vis nepavyko susisiekti su ieškovu. Kai pagaliau prisiskambino, ieškovas jam pasakė, jog atsakovė jam pasakė, kad E. nėra jo dukra. Ieškovas buvo labai piktas, užsidarė. Nuvykus pas jį, pamatė, kad tai visai kitas žmogus. Jam ši žinia taip pat buvo netikėta. Tai atsitiko vasarą, prieš daugiau nei metus laiko.

Liudytoja E. V. parodė, kad yra atsakovės draugė. Su atsakove susipažino Anglijoje, yra pažįstamos apie aštuonerius-devynerius metus. Iš pradžių bendravo kaip draugės, po to, pradėjo bendrauti šeimomis. Kai atsakovė išsiskyrė su ieškovu, vieno pokalbio metu atsakovė jai pasakė, kad E. nėra ieškovo dukra. Ji suprato, kad tai nebuvo tik atsakovės paslaptis, kad apie tai žino ir ieškovas. Taip pat jai žinoma, kad atsakovei paprašius didesnio išlaikymo iš ieškovo, jis Anglijoje pradėjo visiems sakyti, kad E. nėra jo dukra. Pasakė apie tai atsakovei. Tai galėjo įvykti praeitą pavasarį ar vasarą. Ieškovas visada buvo geras ir rūpestingas tėvas.

Liudytoja S. B. parodė, kad yra atsakovės mama. Parodė, kad aplinkybę, jog ieškovas nėra E. tėvas, ji sužinojo viena iš pirmųjų. Jai paskambino atsakovė ir verkdama pasakė, kad yra nėščia. Atsakovė labai bijojo. Ji paklausė, ar ieškovas apie tai žino. Dukra atsakė, kad taip. Ji pati kalbėjo su ieškovu, kuris nurodė, kad viską žino, kad prisiima atsakomybę. Taip pat ieškovas pasakė, kad jo mama suskaičiavo, jog E. gimė per anksti. Ieškovas E. augino kaip savo dukrą.

Liudytoja D. B. parodė, kad ieškovas ir atsakovė yra jos dukros krikšto tėvai. Ji viena iš pirmųjų sužinojo, kad atsakovė laukiasi. Atsakovė jai pasakė, kad kūdikio tėvas nėra ieškovas, kad jis viską žino ir sutinka būti vaiko tėvu. Biologinis E.tėvas buvo vardu T. ir prieš 4-5 metus jis mirė. Šią žinią susitikus ji pasakė ieškovui. Su ieškovu šiuo metu nebebendrauja.

Liudytoja R. K. parodė, kad ieškovą pažįsta nuo pat vaikystės, o atsakovę nuo tada, kai atvyko į Angliją, tai yra apie 10 metų. Ją su ieškovu ir atsakove siejo artimi, draugiški santykiai. Apie tai, kad ieškovas nėra E. R. biologinis tėvas sužinojo tik prieš porą mėnesių, kai ieškovas jai parašė žinutę. Jai niekada nekilo įtarimas, kad ieškovas nėra E. tėvas, nes jis bendraudavo su vaikais, teikdavo jiems išlaikymą. Prieš atsakovei iš Anglijos išvykstant į Lietuvą, ji buvo pas ją apsigyvenusi, nes atsakovė buvo jau skolinga ir tokiu būdu leidžiant gyventi, nemokant nuomos mokesčio, iš dalies grąžino skolą. Tačiau jai netiko atsakovės gyvenimo būdas, kuomet prasidėjo vakarėliai, išgertuvės ir kt. Jai tekdavo naktį prižiūrėti atsakovės vaikus. Dėl šių priežasčių jų draugystė nutrūko.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo atsakovės dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad nuo pat E. R. gimimo jis manė, kad yra biologinis jos tėvas ir tik 2022 m. birželio mėnesį sužinojo, jog E. R. nėra jo dukra. Kadangi šiuo metu jo ir E. R. bendravimas iš esmės nutrūkęs, nenuginčijus tėvystės, socialinės tėvystės institutas šiuo atveju galėtų pasireikšti vien tik išlaikymo mokėjimu. Atsakovė teigia, kad ieškovas aplinkybę, jog jis nėra biologinis E. R. tėvas, žinojo nuo to momento, kai ji pastojo ir pats prisiėmė atsakomybę būti jos dukros tėvu. Esant šiai aplinkybei, ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti tėvystę, be to, tarp dukros E. R. ir ieškovo yra susiklostę socialiniai dukros ir tėvo santykiai, todėl nuginčijus tėvystę būtų pažeisti vaiko interesai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodytas aplinkybes apie momentą, kada ieškovui tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis E. R. tėvas, įrodinėja savo pačių ir liudytojų paaiškinimais, tarpusavio bei atsakovės ir ieškovo mamos susirašinėjimais telefonu. Pažymėtina, kad susirašinėjimuose telefonu esančių žinučių turinys pagal byloje nustatytas aplinkybes gali būti interpretuojamas įvairiai ir nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą dėl momento, kada ieškovui tapo žinoma, kad jis nėra biologinis E. R. tėvas. O atsakovo pateiktame garso įraše girdima kaip atsakovė tvirtina, jog ieškovas žinojo, kad ji laukiasi ne jo kūdikio ir prisiėmė atsakomybę, todėl negali dabar atsisakyti vienos dukters. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti liudytojų, kurių parodymai yra iš esmės skirtingi, parodymais ir suteikti vieniems parodymams išankstinį pranašumą kitų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nekeitė savo pozicijos ir nuosekliai nurodė aplinkybes dėl momento, kada ieškovas sužinojo apie jos nėštumą ir laukiamo kūdikio tėvystę, daro išvadą, kad labiau tikėtina situacija, jog ieškovui apie tai, kad jis nėra E. R. biologinis tėvas, buvo žinoma nuo pat atsakovės pastojimo, t. y. 2013 m. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi po dešimt metų nuo sužinojimo, todėl pripažintina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nustačius faktą, kad ieškovas kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, teismas, vis dėlto, šiuo atveju pasisako ir dėl ieškovo reikalavimo nuginčyti tėvystę pagrįstumo.

Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – i Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi.

Byloje nustatyta, kad šiuo metu E. R. yra dešimties metų amžiaus. Šalys neginčija, kad ieškovas E. R. augino nuo gimimo, ja rūpinosi, auklėjo ir išlaikė kaip savo vaiką. Nors ieškovas nurodo, kad iš esmės dėl nutrūkusių jo ir atsakovės santykių, jo ir E. R. nebesieja tėvo ir dukros santykiai, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra E. R. yra prisirišusi prie ieškovo, juos sieja artimas ryšys, dukra nori ir siekia bendrauti su ieškovu, nori nuvažiuoti pas tėvą į užsienį. Atsakovės teigimu, nors šiuo metu jos dukromis visapusiškai rūpinasi ir jas augina jos sutuoktinis, vis dėlto abi dukros ieškovą laiko savo tėvu. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir vaiko E. R. yra susiformavę artimi tėvo ir dukros santykiai patvirtina ir į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad išklausius vaiko E. R. nuomonę, darytina išvada, kad nors ieškovas nėra biologinis E. R. tėvas, tarp jų yra susiformavusi socialinė tėvystė, E. R. save laiko ieškovo dukra, su juo bendrauja ir laukia susitikimų, jo pasiilgsta. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko E. R. yra susiklostę ne tik teisiniai, bet ir socialinės tėvystės santykiai. Ieškovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino ir šiuo metu, tikėtina, tik dėl aplinkybių, susijusių su ieškovu kreipimusi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, epizodiškai įgyvendina tėvo valdžią dukrai, ieškovo ir dukros ryšys ir šiandien nėra nutrūkęs, vaikas ieškovą pripažįsta tėvu. Nors nagrinėjamoje byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad ieškovas nėra biologinis E. R. tėvas, tačiau atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad šiuo atveju biologinės kilmės tiesos paieškos neatitinka geriausių vaiko interesų.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018). Atsakovė tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros E. R. biologinis tėvas yra T. S., su kuriuo ji artimai bendravo prieš pradedant santykius su ieškovu. Atsakovė paaiškino, kad nurodytas asmuo yra miręs ir jam niekada nebuvo žinoma, kad jis yra E. R. biologinis tėvas. Byloje šias aplinkybes paneigiančių duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra negalimas ir nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikas E. R. liktų be tėvo. Tokiu atveju, teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnametės E. R. interesus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, vadovaujantis išimtinai nepilnamečio vaiko E. R. interesais, siekiant nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavęs tarpusavio ryšys, bei siekiant išsaugoti vaiko teisinio statuso aiškumą, ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę atmestinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros E. R. ir A. R. nuo 2017 m. gyvena tik su atsakove. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės gyvenimo aplinka yra netinkama nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis, kad atsakovė neužtikrina vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. Todėl įvertinus vaikų amžių, atsakovės santykį su jais, nesant byloje ieškovo prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų E. R. ir A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 Eur neatskaičius mokesčių (apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Atsakovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems dukrų poreikiams per mėnesį kiekvienai atskirai reikalinga 700 Eur suma (E.: karate būrelis – 35 Eur, gyvybės draudimas – 13 Eur, dailės mokykla – 12 Eur, maistas – 150 Eur, mokesčių dalis – 120 Eur, pramogos – 100 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur, vitaminai – 15 Eur, dienpinigiai – 50 Eur, higienos priemonės, atostogos, vaistai, baldai, akiniai ir kt.; A.: robotikos būrelis – 40 Eur, gyvybės draudimas – 13 Eur, darželis – 50 Eur, šokių būrelis – 10 Eur maistas – 150 Eur, mokesčių dalis – 120 Eur, pramogos – 100 Eur, vitaminai – 15 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur, higienos priemonės, atostogos, vaistai, baldai ir kt.). Visgi, sudėjus išvardytas sumas, matyti, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga suma neviršija 600 Eur. Taip pat nors pateiktoje išlaidų detalizacijoje nenurodyta, kokia suma reikalinga sąraše nurodytoms higienos priemonėms, atostogoms, vaistams, baldams ir akiniams, kurie E. R. reikalingi dėl regos sutrikimų, tačiau galima daryti išvadą, kad šias išlaidas apima atsakovės nurodytos kitos išlaidos (100 Eur) ir išlaidos pramogoms (100 Eur).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės darbo užmokestis yra 1545 Eur (neatskaičius mokesčių), jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo vardu Lietuvoje nėra įregistravęs nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių. Ieškovo darbo užmokestis sudaro 1689,19 Eur (atskaičius mokesčius), kas mėnesį ieškovas moka 836,89 Eur nuomos mokestį. Ieškovas turi dar vieną dukrą – K. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo turtinė padėtis laikytina sunkia ar nelengva neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams bei teismų praktikai, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kuri šiuo metu yra 85,75 Eur, atsakovės priešieškinis dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo nepilnametėms E. R. ir A. R. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovė taip pat prašo iš ieškovo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukroms E. R. ir A. R. kiekvienai po 9468 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., išlaikymą skaičiuojant kas mėnesį po 300 Eur. Nurodo, kad ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. kiekvieno vaiko išlaikymui mokėjo po 58 Eur, kas per visą minėtą laikotarpį sudaro 522 Eur, o laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. mokėjo kiekvienam vaikui po 81 Eur, kas per visą laikotarpį sudaro 810 Eur. Atsakovė teigia, kad ieškovas vaikų išlaikymą teikė pagal savo nuožiūrą, jokių susitarimų dėl mokėtino išlaikymo dydžio tarp jų nebuvo. Ieškovas argumentuoja, kad atsakovė neginčijo jo mokamo išlaikymo vaikams dydžio, todėl prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas.

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas dukrų E. R. ir A. R. išlaikymui 2020 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d. pervedė po 90 svarų, 2020 m. lapkričio 25 d. – 60 svarų, 2020 m. gruodžio 7 d. – 100 svarų; 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. spalio 25 d. – po 100 svarų, 2021 m. lapkričio 25 d. – 150 svarų, 2021 m. gruodžio 23 d. – 180 svarų; 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 26 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. birželio 24 d. – po 100 svarų. Taip pat atsakovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. ieškovas mokėjo kiekvienam vaikui po 81 Eur. Įvertinus išdėstytus duomenis, matyti, kad ieškovas jokio išlaikymo nemokėjo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. ir nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2019 m. atsakovei išvykus į Lietuvą ir nesumokėjus nuomos mokesčio už gyvenamąjį būstą, šias skolas padengė jis. Ieškovas nurodo, kad tais pačiais metais su atsakove buvo sutarta, kad už šių skolinių įsipareigojimų įvykdymą jis du metus neprisidės prie vaikų išlaikymo. Taip pat pažymėjo, kad 2021 m. jis su atsakove susitarė, kad dukroms teiks 100 svarų išlaikymą. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iš esmės nepaneigė nurodytų ieškovo teiginių, teismo posėdžio metu pripažino, kad neginčijo teikiamo išlaikymo dydžio, nes bijojo, kad ieškovas neiškeltų klausimo dėl dukros E. R. tėvystės, sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis žyminis mokestis sudaro 135 Eur ((250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl valstybei iš ieškovo priteistina 135 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymą sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį ir iš viso patyrė 1070 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovas patyrė 2035 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, 1400 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 390 Eur išlaidos už DNR ekspertizę ir 138 Eur išlaidos už vertimo paslaugas. Atsakovės ir ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos 1070 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė priešieškiniu pareiškė du reikalavimus (vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas), abu sudaro po 50 procentų nuo visų priešieškinio reikalavimų. Laikytina, kad priešieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą patenkintas 100 procentų, reikalavimas priteisti išlaikymą – 70 procentų. Tenkintina priešieškiniu pareikštų reikalavimų dalis sudaro 85 procentus ((100 + 70) / 2). Proporcingai patenkintiems ir atmestiems priešieškinio reikalavimams iš ieškovo atsakovei priteistinas 107 Eur žyminis mokestis ir iš atsakovės ieškovui priteistina 15 procentų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 231 Eur ((1400 Eur + 138 Eur) x 15 proc.). Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovo atsakovei priteistina 946 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. R. ieškinį atmesti.

Atsakovės D. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra atsakovė D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis Eur) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 946 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė