- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- e2-918-994/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08540-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Edmundas Kisielius, Giedrė Semionovė
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 2.5.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei L. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu bei patikslinus reikalavimus 2025-02-07 teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovės 1242,31 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 249,88 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022-11-21 savo nutarimu Nr.10E-899 nutarė: „Patenkinti vartotojų L. G. ir D. G. prašyme keliamą reikalavimą, t.y. pripažinti pagrįstu vartotojų UAB A atžvilgiu keliamą reikalavimą pateikti vieną iš LR Aplinkos ministro 2016-12-30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto STR 1.07.03:2017 <...>, užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių vykdymą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įpareigoti UAB „A“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos“. Šis nutarimas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas. Nutarimas, kaip Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstolei V. M.. Pastaroji, dėl minėto nutarimo nevykdymo kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2023-02-21 nutartimi skyrė UAB „A vadovei I. K. 5,00 Eur į dieną baudą už antstolės raginimo nevykdymą išieškotojos L. G. (atsakovės šioje byloje) naudai bei priteisė antstolei 156,46 Eur. vykdymo išlaidų (c/b e2VP-6043-599/2023). Teismo nutartis įsiteisėjo 2023-03-01 d. Byloje buvo išduotas Vykdomasis raštas. Atsakovė gautą Vykdomąjį raštą pateikė vykdymui antstoliui D. Š., reikalaudama pagal jį išieškoti savo naudai 510 Eur. asmeniškai iš ieškovės. Ieškovė savo iniciatyva sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą šią pinigų sumą ir antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas (viso: 571,27 Eur., priedas Nr. 4). 2023-07-28 atsakovė laisvos formos dokumentu vėl kreipėsi į antstolį, reikalaudama toliau tęsti piniginius išieškojimus savo naudai. Antstolis atnaujino tuo laiku jau buvusią baigta Vykdomąją bylą ir toliau ėmėsi vykdyti išieškojimą atsakovės naudai. UAB „A“, tiesa kiek pavėluotai, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškininiu reikalavimu nagrinėti ginčą iš esmės bei atstatyti terminą ieškiniui pareikšti. Ieškinyje savo poziciją mes grindėme tuo, kad kilo neaiškumų dėl VVTAT nutarimo vykdymo bei pagrįstumo. Tarnyba raštu atsisakė mums išaiškinti savo sprendinio vykdymo tvarką. Esant tokiai situacijai, susidurta su esmine problema, kad nėra aišku, kaip vykdyti šį nutarimą ir, kas yra ypač svarbu, ar Nutarimas buvo priimtas esant pagrįstam ir teisėtam vartotojų reikalavimui. UAB „A“ siekdama tinkamai, nors ir kiek pavėluotai įvykdyti Nutarimą susidūrė su tam tikrais neaiškumais dėl paties šio įpareigojimo įvykdymo proceso. UAB „A“ garantiniai įsipareigojimai tiek pirkimo – pardavimo sutartimi, tiek ir statybą reglamentuojančiais teisės aktais (tame tarpe ir gausiai suformuota teismine praktika) yra orientuoti į statinio garantinę apsaugą. Tokiu būdu reikalavimo teisę pagal šiuos garantinius reikalavimus turi ne bet kas, o tik statinio savininkas. Būtent tuo pagrindu buvo pateiktas teismui ieškinys dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Notarine pirkimo pardavimo sutartimi, įvertinant tai, kad parduodamas pastatas buvo tik dalinio baigtumo (85 procentų baigtumo) buvo numatyta, kad per vienų metų laikotarpį nuo statinio 100 procentinio baigtumo įregistravimo, pateikti namo savininkams pasirinktinai vieną iš trijų Statybos įstatymu (41 str. 3 dalyje) numatytų garantijų, užtikrinančių 3 metų garantiją. Atsakovė pilną statinio baigtumą įregistravo 2021 m. vasario 14 dieną. Tuo tarpu pastato dalį iš bendrovės įsigijo 2020-05-27 d. Įstatymu bei minėta pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta trijų metų garantija tokiu būdu turėtų apimti laikotarpį nuo 2020-05-27 iki 2023-05-26 dienos. UAB „A“, vykdant įstatymines nuostatas buvo pasiruošusi suteikti nurodytą garantiją nekilnojamojo turto pirkėjui. Tačiau, problema buvo kilusi dėl garantijos gavėjų. Vartotojai L. G. ir D. G. dar 2022-06-20 dieną pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusią gyvenamojo namo, dėl kurio vyksta šis ginčas, dalį ir jam priskirto pagal naudojimosi tvarkos sutartį žemės sklypo dalį kitiems asmenims. Tokiu būdu minėti Tarnybos Nutarime nurodyti pareiškėjai (vartotojai) nuo 2022-06-20 dienos nebeteko reikalavimo teisės šiuo klausimu ir jos nebeturėjo minėto Komisijos Sprendinio priėmimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės atsisakė priimti (c/b e2-5776-1014/2023). Komisijos Nutarimą, kaip vykdomąjį dokumentą, vykdymui pateikė kaip išieškotoja, teikianti Vykdomąjį raštą išieškojimui, taip pat buvo atsakovė L. G.. Tokios teisės pastaroji negalėjo turėti. Tuo labiau, kad dar 2021-09-20 d. galimų garantinių kompensacijų klausimas su atsakovės šeima buvo aptartas ir, pasiekus kompromisą, pasirašytas susitarimas. Kompensacijai buvo susitarta skirti 3 200 Eur. pinigų sumą, kurią UAB A sumokėjo (priedas Nr. 9). Tuo tarpu naujieji savininkai į UAB A nesikreipė. Jie bendrovei net nėra žinomi. 2023-06-19 dieną ieškovė nutraukė darbo sutartį su UAB A. Nuo šio momento išieškojimas iš jos, kaip bendrovės vadovės visumoje turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Tačiau, ir vėl taip neįvyko. Po pakankamai ilgo bylinėjimosi (c/b Nr. e2YT-20223-937/2023; e3S-167-661/2024; e2YT-6071-1193/2024), teismas priėmė jau įsiteisėjusį sprendimą: „... Tenkinti pareiškėjos skolininkės I. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Panaikinti antstolio D. Š. procesinių dokumentų, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0178/23/00711, dalis, susijusias su priverstiniu išieškojimu nuo 2023 m. birželio 20 d., t. y.: 2023 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalį 375 Eur apimtyje; 2023 m. spalio 2 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2023 m. rugsėjo 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dalį 375 Eur apimtyje. Įpareigoti antstolį D. Š. grąžinti pareiškėjai I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepaskirstytą ir antstolio D. Š. depozitinėje sąskaitoje saugomą 272,96 Eur piniginių lėšų sumą. Tokiu būdu ieškovei liko negrąžinti: 1.antstolio D. Š. išieškotos vykdymo išlaidos bei atlyginimas antstoliui už minėtą periodą; 2.lėšos nepagrįstai antstolio pervestos į išieškotojos (atsakovės šioje byloje) sąskaitą, vykdant minėtą vykdomąją bylą. Mūsų nuomone šie pinigai laikytini kaip nepagrįstas atsakovės (tiesiogiai ar/ir jos veiksmų pasėkoje) praturtėjimas. Pirmuoju periodu atsakovė neturėdama tam teisinio pagrindo pateikė antstolei V. M. vykdymui VVTAT sprendimą, pagal kurį antstolei buvo priteista 156,46 Eur vykdymo išlaidų, kurias ieškovė sumokėjo. Šiuo periodu atsakovė jau gautą vykdomąjį raštą „Dėl baudos skyrimo“ pateikė vykdymui antstoliui D. Š.. Pagal šį vykdomąjį dokumentą nuo atsiliepiant į antstolio raginimą ieškovė sumokėjo 571,27 Eur. baudos ir vykdymo išlaidų. 2024-04-20 d. iki nurodomos 2023-06-19 d. iš ieškovės buvo dar išieškota bendra 549,88 Eur. suma, tame tarpe 300 Eur. baudos, pervedant ją į atsakovės sąskaitą ir 126,92 Eur. vykdymo išlaidų bei atlyginimo antstoliui. Trečiuoju periodu (nuo 2023-06-20 iki 2023 10-02) iš ieškovės buvo dar išieškota 801,92 Eur. (priedas Nr. 6). Tame tarpe 675,00 Eur. skolos ir 122,96 atlyginimo antstoliui. Po to, Antstolis, 2023-10-03 d. neteisėtai nuskaičiuotą atlyginimo antstoliui sumą 272,96 Eur. grąžino ieškovei. Tokiu būdu, antstoliai, vykdydami atsakovės pateiktą vykdomąjį dokumentą per nurodytą periodą viso nurašė nuo ieškovės sąskaitos 1 529,65 Eur. tame tarpe 1 242,31 Eur. skolos, kurią pervedė į atsakovės sąskaitą ir 329,65 Eur. vykdymo išlaidų bei atlyginimo antstoliui. Tokiu būdu bendra pinigų suma, kuria ieškovės sąskaita nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo atsakovė yra 1 242,31 Eur. Greta to, dėl atsakovės kaltų veiksmų, ieškovė patyrė 287,34 Eur. žalą. Ji kilo atsakovei atlikus kaltus, tyčinius neteisėtus veiksmus, neturint reikalavimo teisės gauti ir pateikti vykdymui vykdomąjį dokumentą. Žalai priskirtinos piniginės sumos išieškotinos iš ieškovės kaip bylos administravimo mokesčiai bei dalis antstolio atlyginimo. Šis nuostolis sudaro 17 punkte minėtą sumą. Šia suma atsakovė neteisėtai nepraturtėjo. Tačiau, ši žala atsirado tik išimtinai dėl atsakovės kaltos veikos. Atsakovės civilinės pareigos atsirado dėl pastarosios veiksmų, kurie pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis ir prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (2024-10-28 DOK - 160990) nurodė, kad išieškojimas iš Ieškovės buvo vykdomas įsiteisėjusių sprendimų pagrindais, o ne be pagrindo, kaip nurodo Ieškovė. Pabrėžtina, kad patikslintame ieškinyje Ieškovė pati pripažįsta ir konstatuoja bei kaip prejudicinį faktą laiko, kad: teisėtai išieškojimas buvo vykdomas tik nuo 2023-04-20 iki 2023-06-19 (Ieškinio reikalavimų patikslinimas, 8 punktas). Tad, nėra suprantama, kokiu pagrindu Ieškovė reikalauja priteisti iš Atsakovės teisėtai ir pagrįstai išieškotas sumas Atsakovės naudai. Ieškovė (Ieškinio reikalavimų patikslinimas, 9 punktas) klaidingai nurodo, kad: už laikotarpį nuo 2023-06-20 antstolio vykdytais neteisėtais išieškojimais atsakovei buvo nepagrįstai pervesta 675 Eur. Pabrėžtina, kad jau įsiteisėjusia teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-6071-1193/2024), kuri turi prejudicinę galią šalims, to konstatuota nebuvo. Teismas konstatavo, kad nuo 2023-06-20 antstolio atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai iš Ieškovės yra neteisėti, dalį neteisėtai išieškotų lėšų antstolis Ieškovei grąžino. Bet teismas pažymėjo, kad kol vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas, teismas negali spręsti dėl išieškotų ir Atsakovei pervestų lėšų grąžinimo klausimo ar pripažinti, kad Atsakovė šias išieškotas lėšas gavo neteisėtai. Pabrėžtina, kad Ieškovė būdama UAB „A“ vienintelė akcininkė ir vadovė, žinodama jai kylančias prievoles, tikėtina formaliai pakeitė vadovą, apie vadovo pasikeitimą nei antstolio, nei Atsakovės neinformavo, dėl ko, jeigu Ieškovė mano, kad ji įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį, ji galėtų ir turėtų skolos reikalauti iš trečiojo asmens, o ne iš Atsakovės. Apie tai, kad Atsakovė nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje plačiau pasisakyta ir pradiniame atsiliepime į ieškinį. Atsakovė kartu su sutuoktiniu D. G. iš UAB „A“ įsigijo namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Notarinėje Namo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo susitarta, kad „kadangi Namas pirkimo metu dar yra nebaigtas statyti statinys, todėl Statybos įstatymo 41 str. 3 d. nurodytos prievolės įvykdymą užtikrinantis dokumentas dar negali būti gautas pirkimo metu ir atitinkamai negali būti perduotas nekilnojamojo turto įgijėjui, UAB “A” įsipareigojo per (vienerius) metus, skaičiuojamus nuo Namo 100% (vieno šimto procentų) baigtumo įregistravimo VĮ Registrų centre pateikti Pardavėjo pasirinktą iš STR 58 (1) nurodytų dokumentų, užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą“. Namas VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumu buvo įregistruotas 2021-02-24. UAB „A“ per vienerius metus, skaičiuojant nuo 2021-02-24, neišdavė ir neperdavė dokumento, užtikrinančio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. 2022-04-20 Atsakovė ir jos sutuoktinis D. G. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu dėl vartotojų teisių pažeidimo. VVTAT priėmė 2022-11-21 nutarimą Nr.10E-899 (toliau – Nutarimas), kuriuo patenkino Atsakovės ir jos sutuoktinio prašymą, pripažinti pagrįstu Vartotojų UAB „A“ atžvilgiu keliamą reikalavimą pateikti vieną iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 581 dalyje nurodytų dokumentų (draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija) arba lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, arba mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą, arba kredito įstaigos garantiją), užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių vykdymą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įpareigoti UAB „A“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarimas nebuvo apskųstas ir (ar) nebuvo įvykdytas, dėl to, Atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio Nutarimo vykdymo. Antstolė V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2023-02-21 Nutartimi skyrė UAB „A“ Ieškovei vadovei I. K. 5 EUR į dieną baudą už antstolės raginimo nevykdymą Atsakovės L. G. naudai bei priteisė antstolei 156,46 EUR vykdymo išlaidų (toliau – Nutartis) (civilinės bylos Nr. e2VP-6043-599/2023). Nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2023-03-01 ir byloje buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė klaidingai nurodo ieškinyje, kad Atsakovai kreipdamiesi į VVTAT su prašymu ar į antstolį su vykdomuoju raštu į antstolį neturėdama reikalavimo teisės. Pabrėžtina, kad VVTAT Nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Nutartis yra įsiteisėję, nepanaikinti ir vykdytini dokumentai – šalims turi įstatymo galią. Su jais sutiko ir šių VVTAT ir teismo sprendimų neskundė UAB „A“ ir jos atstovė tuometinė vadovė ir vienintelė įmonės akcininkė – Ieškovė (Priedas Nr. 1). Pabrėžtina, kad Ieškovė neskundė ir tolimesnių antstolio priverstinio išieškojimo veiksmų. Pabrėžtina, kad ieškiniu Ieškovė kvestionuoja, siekia paneigti įsiteisėjusius VVTAT, teismo sprendimus, antstolio veiksmus, kurių neskundė, nurodo, kad Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo iš viso kreiptis į VVTAT, tačiau visus šiuos teiginius paneigia įsiteisėję ir šalims įstatymo galią turintys dokumentai. Pabrėžtina, kad pagrindinė/esminė sąlyga taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą – Atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo. Tačiau šiuo atveju Atsakovė veikė teisėtai, pagrįstai, kreipėsi į VVTAT būdama namo savininkė, VVTAT priėmė Nutarimą, kuris nebuvo apskųstas, įsiteisėjo ir turi įstatymo galią šalims. Šio Nutarimo pagrindu Atsakovė toliau teisėtai kreipėsi į antstolį, nes Nutarimas nebuvo vykdomas, antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo UAB „A“ vadovei - Ieškovei. Nutartis taip pat nebuvo apskųsta. Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo neigti įsiteisėjusius VVTAT ir teismo sprendimus. Atsakovės nuomone, nauju ieškiniu Ieškovė bando pakeisti/paneigti įsiteisėjusius dokumentus. Įvertinus tai, kad nuo 2023 m. birželio 20 d. buvo išieškota 375 EUR suma ir atsakovės nuomone, kadangi Ieškovė įvykdė prievolę už UAB „A“ ir (ar) įmonės vadovą šios piniginės lėšos turėtų būti priteistos ne iš Atsakovės. Pabrėžtina, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu Atsakovė gavo išieškotas lėšas yra galiojantis ir nėra nuginčytas, dėl ko, Atsakovė negali būti laikoma neteisėtai, be teisinio pagrindo įgijusi lėšas. Ieškovė, būdama vienintelė UAB „A“ akcininkė ir vadovė, pati priėmė sprendimą pasitraukti iš vadovės pareigų nuo 2023-06-19 bei vadovu paskyrė savo sutuoktinį R. K.. Labai tikėtina, kad toks vadovų pasikeitimas tebuvo Ieškovės siekis, kad priverstinio išieškojimo veiksmai jos atžvilgiu būtų nutraukti Ieškovei formaliai pasitraukus iš vadovės pareigų. Tačiau Ieškovė puikiai žinojo apie Nutarimą, Nutartį, UAB „A“ neįvykdytus įsipareigojimus, paskirtą baudą ir priverstinius antstolio veiksmus jos atžvilgiu, tad Ieškovė, kaip įmonės vadovė, kuriai yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, turėjo pareigą informuoti antstolį informuoti pasikeitusį UAB „A“ vadovą, kad antstolis nutrauktų priverstinio išieškojimo veiksmus Ieškovės atžvilgiu ir galėtų kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo naujajam vadovui. Vien tai, kad UAB „A“ vadovas pasikeitė, niekaip nereiškia, kad Nutarimas įpareigojantis UAB „A“ atlikti veiksmus yra netekęs judrinės galios ar Nutartis skirti vadovui baudą tapo nebegaliojantys ir niekiniai per se. Atsakovės manymu, šioje byloje ji yra įtraukta kaip netinkama atsakovė, o atsakovas turėtų būti UAB „A“ ir (ar) naujasis juridinio asmens vadovas. Visų pirma, Atsakovė neveikė. Jeigu Ieškovė įvykdė prievolę už UAB „A“ ir (ar) naują jos vadovą, nebebūdama šios įmonės vadovė ir įstatyminė atstovė, ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalimi, reikalavimą gali nukreipti į įmonę ir (ar) jos vienasmenį valdymo organą - vadovą, kurio naudai Ieškovė sumokėjo baudą. Paminėtina ir tai, kad ieškinyje Ieškovė nurodo, kad ji patyrė žalos dėl Atsakovės veiksmų, tačiau paminėtina, kad Ieškovė, siekdama prisiteisti žalą, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir kaltę. Ieškinyje nėra įvardinama ar įrodinėjama šios civilinės atsakomybės sąlygos. Konkrečiai, visiškai nėra aišku, kaip pasireiškė Atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, neaiškus ir priežastinis ryšys tarp Atsakovės veiksmų ir neva Ieškovei atsiradusios žalos; Atsakovė būdama vartotoja, neturinti teisinio išsilavinimo, kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo į atitinkamas institucijas, šios priėmė atitinkamus sprendimus, sprendimai yra teisėti, galiojantys, jų pagrindu Atsakovė gavo išieškotas lėšas. Atsakovė veikė sąžiningai ir teisėtai. Paminėtina, kad tai, kad Atsakovė nebėra Namo savininkė niekaip nepaneigia UAB „A“, jos valdymo organų pareigas vykdyti įstatymus, teismo sprendimo ir pan. Kaip teisingai pabrėžė VVTAT Nutarime ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, statinio garantija yra taikoma nepriklausomai kas yra statinio savininkas.
3. Ieškovės atstovas 2025-02-07 teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nuostolių atlyginimo suma yra 249,88 Eur, t. y. birželio 19 dieną sumokėta 126,92 Eur vykdymo išlaidų suma bei spalio 2 dieną sumokėta – 122,96 Eur suma antstoliui kaip vykdymo išlaidos.
4. Atsakovės atstovė 2025-02-07 teismo posėdžio metu parodė, kad pilnai palaiko savo visus argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
5. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2022-04-20 atsakovė ir jos sutuoktinis D. G. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apginti jų, kaip vartotojų teises, t. y. įpareigoti sutarties šalį (pardavėją) UAB „A“, kurios vadove iki 2023-06-19 buvo ieškovė, pateikti pirkėjams (vartotojams) vieną iš dokumentų, užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. 2022-11-21 buvo priimtas VVTAT nutarimas Nr. 10E-899 „Dėl L. G. ir D. G. prašymo“, kuriuo vartotojų prašymas buvo patenkintas ir pripažinta pagrįstu reikalavimas – pateikti vieną iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d.įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 581 dalyje nurodytų dokumentų (draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija) arba lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, arba mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą, arba kredito įstaigos garantiją), užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių vykdymą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas VVTAT nutarimas nebuvo UAB „A“ per nustatytą laikotarpį vykdomas, atsakovė kreipėsi į antstolę V. M. jo priverstiniam vykdymui (civilinės bylos Nr. e2VP-6043-599/2023 duomenys). Skolininkei UAB ‚A“ nevykdant VVTAT nutarimo, antstolė V. M. kreipėsi į teismą dėl baudos įmonės vadovei skyrimo ir 2023-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 UAB „A“ vadovei I. K. skirta 5,00 EUR bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2023-01-04 antstolės raginimą įvykdyti sprendimą dieną, vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/00022, kuriuo UAB "A" vadovė I. K. buvo įpareigota nedelsiant nuo šio raginimo gavimo dienos pateikti vieną iš dokumentų ir sumokėti 156,46 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. nuo 2023-01-04, išieškotojos L. G. naudai iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. 2023-03-17 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2VP-6043-599/2023 dėl 5,00 Eur baudos išieškojimo iš UAB „A“ vadovės I. K. (ieškinio priedas Nr. 1), kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. Š. (ieškinio priedas Nr. 2). Vykdant baudos išieškojimą atsakovės L. G. naudai, į jos sąskaitą antstolio D. Š. buvo pervesta 1242,31 Eur suma, ko neginčija šalys (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas) ir ši suma yra prašoma priteisti kaip atsakovės (vykdymo procese buvusi išieškotoja) nepagrįstai gauta suma, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo.
6. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).
7. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
8. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 51 punktas).
9. Atsakovė, ginčydama ieškovės įrodinėjamas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas, vienu esminių argumentų nurodo, kad ieškovė neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, iš jų ir vienos esminių, kad atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo. Vertinant šią poziciją, teismas jai pritaria, detaliau pasisakydamas toliau.
10. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, akivaizdu, kad ieškovės sumokėta ir atsakovės gauta 1242,31 Eur suma buvo gauta, remiantis įsiteisėjusių 2022-11-21 VVTAT nutarimo ir 2023-02-21 teismo nutarties pagrindu skirti baudą už nevykdymą, antstoliams, priverstinai realizuojant išieškojimą CPK nustatyta tvarka. Kaip matyti, atsakovė, būdama pirkėja ir namo savininkė, kreipėsi į VVTAT dėl vartotojo teisių gynimo (DOK – 90356), ko pasekoje buvo priimtas 2022-11-21 nutarimas Nr. 10E-899, kuris įsiteisėjo ir tapo vykdomuoju dokumentu, ką numato ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos (toliau – ir VTAĮ).
11. VTAĮ 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, viena jų – teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą (VTAĮ 3 straipsnio 6 punktas). Pagal VTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Šios nuostatos taikytinos ir kito vartojimo teisinių santykių šalies – komercinės veiklos subjektų atžvilgiu.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklaus vertinimo, jog VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, taip pat 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, o jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka.
13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsiteisėjusį VVTAT nutarimą atsakovė pateikė vykdyti antstolei V. M., kuri priėmusi įsiteisėjusį nutarimą, kaip vykdomąjį dokumentą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo UAB „AA“ vadovei I. K. (ieškovei), kas 2023-02-21 teismo įsiteisėjusia nutartimi byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 buvo patenkinta, skiriant 5 Eur baudą išieškotojos naudai iki visiško įvykdymo (Liteko duomenys – e2VP-6043-599/2023 byla). Tad 1242,31 Eur suma atsakovei antstolio D. Š., vykdant baudos išieškojimą, buvo pervesta, remiantis įsiteisėjusiais, nenuginčytais ir galiojančiais tarnybos ir teismo procesiniais sprendimais.
14. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad 2022-11-21 VVTAT nutarimas ir 2023-02-21 įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 dėl baudos skyrimo šalims turi įstatymo galią, privalomumą, kol nenuginčytini įstatymo nustatyta tvarka. Tad teigti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nesant tam jokio teisinio pagrindo, teisiškai ir faktiškai byloje nepagrįsta. Akivaizdu, kad 1242,31 Eur suma atsakovės naudai iš ieškovės išieškota pagal galiojančius, nenuginčytus, įsiteisėjusius ir neapskųstus VVTAT nutarimą ir teismo nutartį dėl baudos skyrimo, nevykdant vykdomojo dokumento.
15. Reiškiant nepagrįsto praturtėjimo ieškinio reikalavimą, siekiant susigrąžinti išieškotas baudas iš ieškovės atsakovės naudai, neįmanomas įsiteisėjusių, galiojančių ir įstatymo galią šalims turinčių sprendimų paneigimas. Kaip žinia, įsiteisėjusio sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tad ieškovės argumentai dėl galimai neteisėto VVTAT nutarimo priėmimo, šioje byloje neturi esminės reikšmės, teismui neturint teisinio pagrindo revizuoti įsiteisėjusį VVTAT nutarimą, tapusį vykdomuoju dokumentu.
16. Ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, taip pat nurodo ir remiasi įsiteisėjusia 2024-03-29 nutartimi byloje Nr. e2YT-6071-1193/2024 konstatuotais faktais, kad nuo 2023-04-20 iki 2023-06-19, kai ieškovė buvo UAB „A“ vadovė (atsiliepimo priedas) bauda turėjo sudaryti 300 Eur sumą, o išieškotojai nuo 2023-04-20 iki 2023-08-31 vietoj 300 Eur baudos, pervesta 675 Eur baudos suma. Kitaip tariant, išieškotojai nepagrįstai pervesta 375 Eur suma.
17. Vertinant ar šiuo aspektu, išieškotojai (atsakovei) kyla pareiga grąžinti gautą 375 Eur sumą, kuri buvo išieškota laikotarpiu, kai ieškovė jau nebebuvo UAB „A“ vadovė, visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-02-23 nutartimi byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 yra konstatavęs, kad išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Šiuo konkrečiu atveju tai nėra padaryta.
18. Kita vertus, vien tai, kad ieškovė perleido įmonės vadovavimą savo sutuoktiniui R. K., ir galimai laiku pati nepranešė antstoliui apie vadovų kaitą, žinodama tuometinio vadovo prievolę (tokių duomenų byloje apie informavimą nepateikta), nereiškia, kad VTAT nutarimo įpareigojimas perduoti dokumentą neteko galios ar /ir tapo niekinis, dėl ko jo vykdymas ir baudos išieškojimas tapo nebeaktualūs. Byloje nėra duomenų, kad vadovų pasikeitimas kaip nors įtakojo nutarimo įvykdymą. Tad teigti, kad atsakovė (išieškotoja) neturėdama teisinio pagrindo gavo 375 Eur sumą nėra objektyvaus pagrindo. UAB „A“ vadovui nevykdant VVTAT nutarimo, kilo prievolė mokėti 5,00 Eur per dieną baudą.
19. CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendros normos (įtvirtintos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje) išimtys: negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
20. Susiklosčius situacijai, kai įmonės vadovė neinformavo iš karto antstolio apie vadovų pasikeitimą nuo 2023-06-20, pati prisiėmė riziką patirti nuostolius, žinant apie antstolio vykdomą priverstinį vykdymą, išieškant baudą už vykdomojo dokumento (VVTAT nutarimo) neįvykdymą. Ieškovė pabaigusi vadovavimą įmonei ir žinodama, kad jai kaip fiziniam asmeniui nebeliko prievolės vykdyti teismo nutartį dėl baudos mokėjimo, savanoriškai tęsiant vykdymą, negali vadovautis nepagrįsto praturtėjimo institutu ir tokiu atveju turto išreikalavimas negalimas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Kita vertus, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
22. Ieškovė reikšdama ir 2025-02-07 teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimą dėl 249,88 Eur nuostolių atlyginimo, šį prašymą grindžia antstoliui D. Š. sumokėtomis vykdymo išlaidomis vykdymo procese (ieškinio priedai ir antstolio D. Š. raštas „Dėl informacijos pateikimo-patikslinto ieškinio priedas Nr. 1). Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė kreipimųsi į antstolius, tiek V. M., tiek ir D. Š., prašant vykdyti VVTAT nutarimą.
23. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
24. Neteisėti veiksmai, kaip būtinoji ir kartu pirminė civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra bendriausia prasme apibrėžti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (deliktas) yra atskirai reglamentuotas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 81 punktas).
25. Teismas pažymi, kad šaliai, reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, turi būti įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė.
26. Ieškovės pozicija, kad atsakovė neteisėtai kreipėsi į VVTAT bei jos priimto nutarimo pagrindu į antstolius priverstiniam vykdymui tiek VTAT nutarimo, tiek teismo nutartimi paskirtos baudos, teismo vertinimu nėra teisiškai ir faktiškai pagrįsta. Kaip jau minėta aukščiau sprendime, VVTAT ne tik, kad priėmė atsakovės pareiškimą ir atliko tyrimą, bet ir tenkino vartotojų prašymą, tokiu būdu konstatuodama atsakovės L. G. veikimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovės siekis, neturint teisinio išsilavinimo, apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipiantis į ikiteisminę instituciją vartotojų teisių gynimui, laikytinas neteisėtu veikimu.
27. Kita vertus, kiekvienas subjektas, turėdamas jo naudai išduotą įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą, yra laisvas apsispręsti dėl tokio sprendimo priverstinio vykdymo, kreipiantis į antstolį, kas ir buvo šiuo atveju atsakovės atlikta, pateikus 2022-11-21 VVTAT nutarimą priverstiniam vykdymui. Kaip nurodė atsakovės atstovė, atsakovei buvo aktualus pardavėjos UAB „A“ sutartinis įsipareigojimas išduoti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, kuris kaip matyti iš VVTAT nutarimo ir teismų formuojamos praktikos yra aktualus nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 79 punktas).
28. Šių argumentų kontekste, teismas sprendžia, kad byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto veikimo, tiek pasikreipus į VVTAT dėl vartotojų teisių gynimo, tiek ir į antstolius, vykdant įsiteisėjusius 2022-11-21 VVTAT nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-21 nutartį byloje e2VP-6043-599/2023 dėl baudos skyrimo (2023-03-17 vykdomasis raštas Nr. e2VP-6043-599/2023 – ieškinio priedas Nr. 1).
29. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
30. Atsakovė patyrė 1 936,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str., 88 str. 1 d. 6 p.- 2025-02-07 DOK – 20089). Įvertinus atsakovės advokatės surašytus procesinius dokumentus – atsiliepimus į ieškinius, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).
31. Atmetus ieškinį visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto vėlesniu įsakymu) nustatytą minimalią valstybei priteistiną procesinių dokumentų siuntimo sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 936,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.