Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, turi mažametį vaiką, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį galutine 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;

2) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 11 mėnesių atlyginti nukentėjusiam asmeniui nusikaltimu padarytą 2 100 Eur turtinę žalą;

3) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 3 000 Eur žalą nukentėjusiems asmenims; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

– Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi subendrintos bausmės, skirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, vietoje jos nustatant įpareigojimus: 1) per 11 mėn. nuo 2023 m. spalio 16 d. teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. L. nusikalstama veika padarytą 2 100 Eur turtinę žalą; 2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytas turtines žalas: 1 000 Eur nukentėjusiajai G. R., bei 2 000 Eur – nukentėjusiajam R. K.; 3) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per mėnesį nuo 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nutarta pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą ir M. K. įpareigotas atlyginti iki 2025 m. spalio 23 d. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ar likusią neatlygintą jos dalį: nukentėjusiajai S. L. 2 100 Eur; nukentėjusiajai G. R. 1 000 Eur; nukentėjusiajam R. K. 2 000 Eur (nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 15 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

5. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad žmogui pervedus pinigus, jis juo galėjo naudoti savo reikmėms, bet jam ta programa susprogo, dėl to tiek jo, tiek visų investuotojų pinigai sudegė. Klaida įvyko per jo neapsižiūrėjimą. Dėl šito jis prisiima visą kaltę ir pažada visiems tuos pinigus atlyginti. Pinigus visada investuoja, per tą laiką yra daug taktikų pakeitęs. Viską aiškindavo nukentėjusiesiems kaip viskas vykdavo. Pinigai jam būdavo pervesti į „Monese“ banką, duodavo pažadą apie palūkanas ir investavimą, žadėjo 65% grąžą. Pinigus naudojo savo reikmėms, nes galėjo juos naudoti savo reikmėms, jų neinvestavo. Tuo metu, kai buvo padaryti pavedimai iš nukentėjusiųjų jis vykdė tą pačią veiklą, kuria užsiima ir dabar – investicijos, akcijų biržą, obligacijos. Veiklą vykdo apie 7 metus. Dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ programose. Yra standartas, įvertina visas įmanomas rizikas ir per kokį laiką galima gauti pelną. Tai priklauso ir nuo to, kas vyksta pasaulyje su rinkoje. Gali pateikti žinutes, kokias grąžas gauna asmenys. Kai viskas vyksta tvarkingai, viską gauni, tačiau kai viskas sugriuvo – sudegė jo ir investuotojų pinigai, jis ėjo į „minusą“, nuėjo į dugną. Viskas sugriuvo 2023 m. pabaigoje. Negali tiksliai pasakyti, kas būtent nutiko 2023 m., nes rinka keičiasi. Iki šio minėto atvejo nėra turėjęs tokio griuvimo. Paklausus kaip sudegė pinigai, nurodė, kad yra tam tikri limitai laikotarpiui ir tos sumos buvo neapsaugotos, tik 2 užraktais ir yra kas tai sulaužo. Jis pats sudegė su nemaža suma, savo pinigus atsiėmė, bet nervai dėl teismų neprideda jam sveikatos. Jo mėnesinės pajamos yra labai nestabilios, jis pats yra sau darbdavys, jei dirba gerai ir gauna gerus pelnus, tai gauna (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, būna taip ir taip, kad negauna pelno, gali (duomenys neskelbtini) Eur uždirbti per 3 mėnesius, gali būti (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) Eur, gali būti (duomenys neskelbtini) Eur. Prarado visas lėšas, tai buvo jo klaida, dabar bando išsikapstyti. Turi nemažai klientų, turi ir pastovių klientų, jam yra svarbus klientų vertinimas. Nukentėjusiųjų apie situaciją, kad jų investuoti pinigai sudegė neinformavo, nes manė, jog sugebės jiems juos apmokėti ir gražinti, dirbo toliau ir tikėjosi uždirbti didesnes sumas. Buvo sutaręs iki kada gražins pinigus, bet kai baigėsi terminas nieko nesakė, nes kai kuriomis akimirkomis jiems neatrašė, kai kada jam buvo gėda, pažintis su L. Ž. jam buvo fantastika, galvojo ilgai bendraus, nes turėjo bendrų pomėgių ir kai viskas įvyko, jam pasidarė gėda Nukentėjusieji jam skambino. L. Ž. iki 2025 m. gruodžio gražins viską, o M. S. buvo nustatęs iki 2025 m. sausio gražinti pinigus pagal akcijų biržą. Nurodė, kad iki tokio laiko gražins, bet to nepadarė, nes turi išlaikyti šeimą ir jį Probacijos tarnyba prižiūri, kitose bylose turi atsiskaityti. Planavo sumokėti, bet šiuo metu neturi iš ko. Šiuo metu yra parduodamas jo ir sutuoktinės turtas, nežino kada jis bus parduotas. Šiuo metu gražina pinigus pagal priteistus ieškinius. Atsiprašo nukentėjusiųjų, nesiginčija, jog padarė žalos, civilinius ieškinius atlygins. Pripažįsta abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, sutinka juos atlyginti. Prašo suteikti adekvatų terminą visiems ieškiniams atlyginti. Pyksta ant savęs, kad tiek teismų turi, ėmė abejoti tuo ką daro.

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jį palaiko. Dėl šio įvykio patyrė dvasinių nemalonumų, teko važinėti į policiją. Pats užsiima investicijomis, dėl to įvertino, kad tokią sumą pats gali užsidirbti už tokias sumas.

7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. Ž. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jį palaiko. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad iš bendravimo su kaltinamuoju ne to tikėjosi. Pats lygiai taip pat investuoja į kitas platformas, nėra naujokas šioje sferoje. Kai klausė pažįstamų nuomonės apie kaltinamąjį, gavo neigiamų atsiliepimų. Šis įvykis jį sukrėtė, yra veiklus žmogus, organizuoja daug įvairių turnyrų ir geriau investuotų į kitką, nei į veiklą su kaltinamuoju. Patyrė žalą finansinei reputacijai, nukentėjo jo emocinė būsena. Patyrė ir emocinę nuoskaudą, nes kai susipažino bendravo įvairiomis jiems aktualiomis temomis. Nurodė, kad kaltinamasis moka kalbėti, bet pažadų jau pakanka.

8. Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkūs nusikaltimai, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, taip pat, prokurorė neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 17 d. apklaustas kaltinamasis M. K. nurodė, kad nuo 2021 metų vykdo individualią veiklą – investicijų brokerio, yra tarpininkas investavimo srityje. Į jį kreipiasi asmenys, gauna iš jų pinigus, juos investuoja į akcijų biržas, žaliavas, obligacijas. Investavus pinigus, tų pinigų suma po kažkurio laiko padidėja. Nuo bendro kapitalo jam atitenka apie 4 procentus. Taip pat vykdo posėdžių ir verslo renginių organizavimą. Jie su L. Ž. susipažino atsitiktinai prie Žaliųjų ežerų. Pokalbio metu jie kalbėjo apie investicijas, po ko jų bendravimas tęsėsi per „Messenger“. Jis nusprendė, kad investuos 650 Eur. Tiksliai kur jis norėjo investuoti nenurodė, dėl to pinigus „sudėjo“ į įvairias biržas. Taip pat po kurio laiko su juo susisiekė ir L. Ž. bendradarbis M. S., kuris investavo 1000 Eur. Jo pinigai taip pat buvo „sudėti“ į įvairias biržas. Vėliau gavosi taip, kad jo paskyros buvo užblokuotos. Neturėjo galimybių prie paskyrų prisijungti, todėl jokių duomenų nežino. Nei asmenų nežinojo kieno pinigai investuoti, nei kokios sumos buvo investuotos. Vėliau pradėjo jį kviesti į policijos komisariatus, kadangi asmenys pradėjo rašyti pareiškimus. Tyčios apgauti neturėjo, tiesiog pats irgi nukentėjo, kadangi jo paskyros buvo užblokuotos, todėl ir pats jokios naudos negavo. Norėtų, kad jam būtų suteikta galimybė iki liepos 4 dienos atlyginti žalą L. Ž. ir M. S. Šis terminas yra jam tinkamas, nes per kelias savaites turės tokią pinigų sumą ir galės pervesti tiek M. S., tiek L. Ž. Supranta, kad negražiai gavosi ir pačiam yra gėda, bet tikrai nenorėjo sukčiauti, net nebuvo tokios minties. Aštunti metai užsiima šiomis investicijomis. Tiesiog buvo momentas, kai užblokavo jo paskyras ir dėl to nieko negalėjo padaryti. Tačiau ir dabar toliau tarpininkauja, žmonės sėkmingai investuoja ir gauna pelną. Investavime yra rizika, kur niekad nežinai kaip viskas gali pasisukti. Taip pat su kiekvienu asmeniu pasirašo kvalifikuotu parašu susitarimą. Tai jeigu norėtų sukčiauti, nepasirašinėtų jokių susitarimų ir visaip vengtų atsakomybės. Tačiau atsakomybės nevengia ir yra pasiruošęs iki liepos 4 dienos atlyginti visą žalą L. Ž. ir M. S. Jo sąskaita, į kurią L. Ž. ir M. S. pervedė pinigus, yra Belgijos banke. Tas bankas neveikia taip kaip Lietuvos bankai, kad gali paimti išrašą už kurį nori laikotarpį. Šiuo atveju jis negali pateikti išrašo su L. Ž. ir M. S. pavedimais, kadangi šie pavedimai buvo atlikti seniai ir jų jau nebėra istorijoje. Programose yra jo asmeniniai pinigai, kurie kurį laiką „nedirba“. Kai su juo susisiekia asmenys ir nori investuoti, jie perveda jam pinigus, o jis tada iš programos „įdarbina“ savo asmeninius pinigus, kurie „auga“. Tuos pinigus, kuriuos jam perveda asmenys, jis leidžia savo reikmėms, kadangi savo pinigus jis „paleidžia dirbti“. Tai vėliau tie patys jo asmeniniai pinigai ir yra pervedami asmenims, kurie investavo. Savo kaltę tikrai pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Dar kartą pasikartos ir prašo leisti jam iki liepos 4 dienos atlyginti žalą M. S. ir L. Ž. (t. 2, b. l. 79-82).

10. 2025 m. balandžio 22 d. M. S. ir L. Ž. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 23 d. L. Ž. ir 2023 m. gruodžio 6 d. M. S. sudarė su M. K. susitarimą dėl piniginių lėšų pervedimo į M. K. investicinį portfelį. Šalys susitarimo pagrindu pinigines lėšas pervedė į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SWIFT(duomenys neskelbtini)). M. K., susitarimo pagrindu, įsipareigojo L. Ž. iki 2023 m. gruodžio 21 d. grąžinti investuotą sumą – 650 Eur ir 350 Eur investicinę grąžą, iš viso – 1 000 Eur. M. K., susitarimo pagrindu, įsipareigojo M. S. iki 2024 m. sausio 15 d. grąžinti investuotą sumą – 1 000 Eur ir 65% investicinę grąža, iš viso – 1 650 Eur. Tačiau M. K. tyčia, t. y. suvokdamas, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu esmingai suklaidinęs nukentėjusiuosius savo naudai įgijo svetimą turtą, siekiant išvengti turtinės prievolės, negrąžinamai užvaldyti svetimą turtą (pinigines lėšas) bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, susitarimo pagrindu padarė turtinę žalą. <..> M. K. veiksmai apsunkino civilinių sutarčių vykdymą, kadangi asmuo slapstosi, į telefono skambučius neatsako, daro jų vykdymą neįmanomą, apgaule įtraukė asmenys į sandorį ir jau šio sandorio metu turėjo tyčią nevykdyti savo prievolės <..> L. Ž. ir M. S. suklaidinimo faktas sprendžiant iš situacijos akivaizdus, kadangi M. K. galimai sistemingai atlieka sukčiavimo veiksmus, t. y. pasisavina pinigines lėšas iš fizinių asmenų, neturėdamas licencijos teikti paslaugas dėl investicinių portfelių valdymo. Apgaulė sukčiaujant, šiuo atveju, esminė, t. y. suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką L. Ž. ir M. S. apsisprendimui dėl piniginių lėšų perdavimo M. K. (t. 1, b. l. 1-2). Kartu su pareiškimu pateikti dokumentai, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d. L. Ž. ir M. K. susitarimas (t. 1, b. l. 10), 2023 m. gruodžio 6 d. M. S. ir M. K. susitarimas (t. 1, b. l. 11), 2023 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 11 kopija (t. 1, b. l. 12), mokėjimo nurodymo Nr. VM4 kopija (t. 1, b. l. 13), M. K. socialinių tinklų skelbimai (t. 1, b. l. 14-17).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. nukentėjusysis M. S. nurodė, kad M. K. asmeniškai nepažįsta, apie tai, kad galima investuoti į M. K. portfelį sužinojo iš savo pažįstamo kolegos, kuris jam pasakė, kad M. K. tikrai supranta investavime. Jis pats paskambino M. K. ir su juo kalbėjosi telefonu bei „Messenger“ programėlėje jį dominčiais klausimais. M. K. iš pokalbio tikrai atrodė nusimanantis apie investavimą. M. K. jam nesukėlė jokių abejonių, todėl nutarė investuoti 1 000 Eur. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 6 d. nuotoliu jis pasirašė sutartį investuoti į M. K. investicinį portfelį 1 000 Eur iki 2024 m. sausio 15 d. Skirtą sumą 1 000 Eur investicijoms jis 2023 m. gruodžio 7 d. pervedė iš savo SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. jam pats atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką, kad jis tikrai žinotų, kad sutartį pasirašė su juo. Investicinė grąža buvo numatoma 65 proc. M. K. susitarimo pagrindu įsipareigojo iki 2024 m. sausio 15 d. jam grąžinti investuotą sumą 1 000 Eur ir 65 procentus investicinę grąžą. Kai M. K. pervedė pinigus dar su juo susirašinėjo apie du mėnesius, bet telefonu jam neatsiliepdavo ir kilo įtarimas, kadangi iš savo pažįstamo sužinojo, kuris taip pat investavo pinigus, kad M. K. ir jam neatsiliepia į skambučius. 2024 m. vasario mėnesio pradžioje M. K. jam parašė, kad su investavimu yra viskas gerai, šiek tiek buvo trumpalaikių nesklandumų su birža. Po ko M. K. dingo ir daugiau į telefono skambučius bei žinutes neatrašė, tuomet jis suprato, kad jį apgavo. Jis socialiniame tinklapyje „Facebook“ grupėje, susijusioje su investavimu, pastebėjo, kad iki dabar M. K. siūlo savo paslaugas dėl investavimo ir galimai toliau apgaudinėja žmones. Nuo 2024 m. vasario mėnesio pradžios iki šios dienos jam nepavyksta susisiekti su M. K. Jam padaryta 1 000 Eur turtinė žala, kadangi M. K. jam negrąžino jo investuotų pinigų. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 37-40).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 22 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. S. nurodė, kad L. Ž. papasakojus, kad jis pas savo pažįstamą M. K. investuoją pinigus susigundė ir pradėjo svarstyti, kad būtų verta pabandyti. L. Ž. jam davė M. K. telefono numerį, jam 2023 m. gruodžio 6 d. pasiskambino ir jie pradėjo bendrauti. Prieš investuojant pinigus jis norėjo įsivertinti M. K. kompetenciją ar šis išmano apie investavimus, kadangi pastoviai investuoja ir ieško naujų būdų, todėl kalbėdamas su juo klausinėjo apie įvairius investavimo terminus. M. K. į užduotus klausimus atsakė, kad investuoja biržoje, tačiau kokioje, jam neatskleidė. Pasakojo, kad atlieka Amerikos biržos analizę ir tuomet investuoja į tam tikras sritis ar kryptis, kaip kriptovaliutą, naftą, tauriuosius metalus ir t. t. Taip pat jam pasakius, kad investuodamas pinigus naudoją vadinamą svertą (birža paskolina bei padvigubina, patrigubina ir t.t pinigus, nuo kurių uždirbtą procentą gauną investuotojas bei birža, tokiu būdu būna padidinamas pelnas bet išauga ir rizika), jam minėtas vyras padarė įspūdį, kad dirba su didelėmis sumomis bei prašė jo 5-6 tūkstančių eurų, tačiau jis pradžioje tik norėjo pabandyti investuoti vieną tūkstantį. Į kitus užduotus klausimus jis atsakė teisingai, paprastai ir nekilo jokių abejonių apie jo kompetenciją. Taip pat jam nurodė, kad jo investuotų pinigų grąža bus 65 procentai, tai jam nesukėlė jokių abejonių, kadangi investuojant pinigus į biržą galima uždirbti dar daugiau negu 65 procentus. Visos kitos jų sutartos sąlygos, kaip pavyzdžiui pinigų išmokėjimo terminas yra nurodytos jų pasirašytoje sutartyje. Po pokalbio į savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kuri yra pavadinta „M. S.“, gavo kvietimą iš jo anketos, kuri buvo pavadinta „M. K.“ kurios nuoroda „https://facebook.com/(duomenys neskelbtini)“. Iš karto jam priėmus jį į draugus, jis atsiuntė savo elektroninio pašto adresą, dėl kurio jie susitarė telefonu. Jam sakė, kad prieš investuojant turi susirašyti sutartį bei turi patikrinti ar tikrai tai jis. Jam paprašius jo asmens tapatybės kortelės nuotraukos, jis beveik iš karto atsiuntė nuotrauką, bet po kelių akimirkų ištrynė. Daugiau jo papildomų klausimų dėl investavimo neklausinėjo, kadangi jam užteko to, kad matėsi jo žinios, buvo įsitikinęs, kad tai tikrai M. K. bei susirašė sutartį. Taip pat jis sudarė gero investuotojo įspūdį, nes paprašė, kad atsiųstų savo pavedimo kopiją, jog galėtų atsekti kas investuoja, todėl suprato, jog investuotojų turi daug. Taip pat prieš investuojant jis patikrino kitas investavimo grupes, kuriose matė, kad jis yra ir ant žmonių komentarų, jis nurodydavo save kaip investuotoją. Jau praeitoje apklausoje minėjo kur ir kaip jam pervedė pinigus. Taigi jam atlikus pavedimą, jis jį patvirtino ir jie daugiau nebendravo. 2023 metų pabaigoje, kuomet jau L. Ž. nebuvo pervesti pinigai, numanė, kad kažkas yra negerai, todėl pradėjo jo klausinėti apie komunikaciją, šis tikino, kad yra susirgęs ir viskas gerai. 2024 m. sausio 11 d. dar kartą bendravo, jis vėl įtikinėjo, kad viskas gerai ir atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi kažkokioje biržoje, kurios pavadinimo nesimatė, esantys 34 tūkstančiai eurų kapitalo ir 9 tūkstančiai maržos iš kurių suprato, kad bus išmokėti pinigai. Taip pat jis atsiuntė nuotrauką ir 2024 m. sausio 29 d., kurioje jau pinigai buvo išimti ir jis toliau tikino, kad viskas gerai, pinigai bus pervesti. Laukiant pavedimo jis vis rasdavo pasiteisinimus, jog susirgo, sugedo telefonas, šventės ir t. t. Su M. K. sandorį sudarė laisva valia, niekas jo nevertė, kaip ir minėjo norėjo pabandyti pas jį investuoti pinigus. Siekdamas apginti savo teises jis kreipėsi į M. K., kuris vėliau su juo daugiau nebendravo, į teismą pats nesikreipė ir 2024 m. vasario mėnesį pasisamdė advokatę kuri už jį pradėjo tvarkyti šį reikalą ir bendravo su juo. 2024 m., vasarą sužinojo iš kitų žmonių, taip pat ir L. Ž. sužinojo, kad M. K. reputacija kituose miestuose prasta, tačiau dėl ko nežinojo. Po to, kai jau nebeatgavo pinigų ir pasisamdė advokatę, daugiau jokios informacijos apie jo sukčiavimus nematė. Prieš investuojant pas M. K. jis nesikonsultavo su jokiais teisininkais, tik jau po fakto. Jo advokatė nuo 2024 metų vasario mėnesio bandė išspręsti šią situaciją pagal civilinę teisę, tačiau toks procesas buvo neįmanomas, todėl jo ir L. Ž. vardu surašė pareiškimą dėl sukčiavimo atvejo. Pokalbius ir susirašinėjimus atsiųs elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 45-48).

13. 2025 m. gegužės 22 d. e. paštu nukentėjusysis M. S. pateikė susirašinėjimo su M. K. telefono ekrano kopijas (t. 1, b. l. 51-58).

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. apklaustas nukentėjusysis L. Ž. nurodė, kad M. K. pažįsta tik keletą metų. Jis yra iš matymo pažįstamas asmuo, su juo susipažino 2023 m. renginyje ir jie kalbėjo apie savo pomėgius. M. K. papasakojo, kad jis domisi investavimu. 2023 lapkričio mėn., jis gavo žinutę iš M. K. M. K. klausė kaip jam sekasi, po ko jų pokalbis perėjo apie investavimą. M. K. suteikė informacijos apie investavimą ir jos grąžą 350 Eur. Jų surašinėjimo metu jis nutarė investuoti į M. K. portfelį 650 Eur. Investavęs 650 Eur sumą turi papildomai gauti 350 Eur. 2023 m. lapkričio 23 d. jis nuotoliniu būdu su M. K. pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad 650 Eur lėšas investuoja į M. K. investicinį portfelį, kurio garantuota investicinė grąža numatoma 350 Eur, iki 2023 m. gruodžio 21 d. Po pasirašytos sutarties praėjus kelioms dienoms jis iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 650 Eur į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jam M. K. pasakė, jog jeigu jis dar pritrauks žmonių, kad jie investuotų į jo portfelį, už tai gaus procentą, todėl jis apie investavimą papasakojo M. S., kuris susidomėjo ir taip pat investavo į M. K. portfelį. Praėjus laikui M. K. su juo kontaktavo, siuntė biržos apžvalgas, jis buvo ramus, kad su investavimu yra visas gerai. 2023 m. gruodžio 21 d. jam per „Messenger“ programėlę parašė M. K., kuris nurodė, kad pradės atlikinėti pavedimus už investavimą. Praėjus dienai laiko jis pavedimo iš M. K. nesulaukė, jis parašė, kad pavedimą atliks, bet to nepadarė. Praėjus savaitei laiko jis dar kartą parašė M. K., kuris atsakė, kad viskas bus gerai ir pinigus grąžins. Po ko jis daugiau nerašė M. K., kadangi prieš tai sulaukė iš jo tik pažadų dėl pinigų grąžinimo. Parodė, kad jam padaryta 650 Eur turtinė žala, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 60-63).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis L. Ž. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. su M. K. susipažino, kai jis buvo vieno iš (duomenys neskelbtini) klubo prezidentas ir jie rado bendrą temą apie (duomenys neskelbtini). Po bendravimo, manytų, kad M. K. jį pakvietė į socialinio tinklo „Facebook“ draugus. Minėtame tinkle yra pasivadinęs „L. Ž.“, jo profilio nuoroda „https://facebook.com/(duomenys neskelbtini)“. M. K. jį pakvietė į draugus iš anketos, kuri pavadinta „M. K.“, kurios nuoroda „https://facebook.com/(duomenys neskelbtini)“. M. K. atpažino, kadangi pagrindinėje nuotraukoje buvo uždėta jo nuotrauka. Jų pirmojo pokalbio metu, kalbėjo ne vien apie krepšinį, domėjosi vienas kito pomėgiais. Pokalbio metu M. K. jam kalbėjo, kad užsiima investavimu. Vyro pasakojimas jį sudomino, šis nurodė, kad pas jį yra didelė grąža, tačiau apie patį procesą jam nieko nepasakojo. Pats pakankamai išmano apie investavimus, todėl suprato, kad jo nurodyta grąža yra didelė, tačiau toliau apie patį investavimą nebekalbėjo. Po pirmojo susitikimo jie daugiau nebendravo, tačiau vienas kitą socialiniame tinkle turėjo drauguose. 2023 m. lapkričio 20 d. jis savo socialinio tinklo „Facebook“ minėtoje anketoje, pakeitė profilio nuotrauką, kurioje stovi ant vinių, todėl jis į jo nuotrauką pakomentavo, kad ne vien juos sieja krepšinis, bet ir kiti užsiėmimai. Jiems susirašinėjant, M. K. jo paklausė apie jo darbą ir klausė ar jis prisimena kuo M. K. užsiima ir ar jis turi papildomų pajamų šaltinių. Jis nurodė, kad taip, jog bei šiuo metu investuoja į „įvairias platformas“ už 14 procentų palūkanų. M. K. neklausė apie visą investavimo procesą, tačiau iš karto ėjo prie reikalo ir paklausė apie investavimo grąžą. Vyras jam nurodė, jog investicinė grąža nuo investavimo yra 43-61 procentai. Kaip ir minėjo jau prieš tai buvo investavęs kitose platformose, todėl jo nurodyta grąža pasirodė labai gera, todėl su juo susitarė, kad investuos 500 Eur. Šią sumą jam nurodė, kadangi įvertino riziką, kad pinigus investuojant galima prarasti. M. K. jį įtikino, kad geriau investuoti 650 Eur, todėl ją jam pervedė. M. K. pats nieko nepasakojo kaip yra investuojami pinigai, o jis kaip ir minėjo jo detalių neklausinėjo. Kaip ir minėjo susipažinęs su juo jį domėjosi, matė, jog jis anksčiau žaidė (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „Linkedin“ jis buvo nurodęs savo profilyje, kad yra finansų specialistas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Apie pačia įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nesidomėjo ir nežiūrėjo ar jis joje dirba, kadangi M. K. sakė, kad yra brokeris ir dirba pagal individualią veiklą, moka už klientų pelną visą mokestį. Minėto asmens „Linkedin“ profilio nuoroda „https://lt.linkedin.com/in/(duomenys neskelbtini)“. Socialiniame tinkle „Facebook“ matė, kad jis buvo užsirašęs, kad yra vyresnysis finansų patarėjas. Ar jis yra finansų patarėjas kokioje įmonėje jis nepastebėjo, tik dabar suprato, kad ir socialiniame tinkle „Facebook“ užsirašęs, kad minėtas pareigas eina įmonėje „Finansai ir investavimas“. Taigi jam jau pervedus pinigus į prieš tai esančioje apklausoje nurodytą banko sąskaitą, M. K. pasiūlė, jog jeigu pakvies dar kelis žmones nuo kiekvienos jų investavimo sumos, gaus papildomai 10-15 procentų grąžos. Kaip visa ši sistema su kitų žmonių pakvietimu buvo, jis nesidomėjo, kadangi juo pasitikėjo. Šis pasiūlymas pasirodė patrauklus, patikimas, kadangi žino, kad tai daro ir kitos garsios įmonės, norint pritraukti naujus klientus. 2023 m. gruodžio 6 d. jam bendraujant su savo vadovu M. S., šis susidomėjo investavimu ir pas minėtą vyrą taip pat investavo pinigų sumą. Investicinė grąža nuo investavimo 43-61 procentai jam pasirodė neįtartina, kadangi buvo girdėjęs, kad asmenys, kurie uždirba nuo šio darbo sugeba sau ir klientams uždirbti tokius procentus. Daugiau papildomų investavimo sąlygų neaptarė. Taip pat, kad jaustųsi saugus, jo paprašė, kad būtų sudaryta sutartis, kurios pavadinimas „Garantinis raštas“. Tokių sąlygų, kaip apie pinigų praradimą jie nieko neaptarė, jis buvo užtikrintas, jog investavimas yra garantuotas ir grąža bus išmokėta. Jis daugiau detalių M. K. neklausinėjo, norėjo pasižiūrėti ar šis investavimo būdas yra geras per M. K. kaip brokerį. M. K. apie kažkokius savo investicinius profilius jam nieko nepasakojo, jo neklausė, o juo pasitikėjo tik dėl to, kad su juo buvo bendravęs gyvai ir buvo iš matymo pažįstamas. Su investavimo rizikomis jis nebuvo supažindintas, kadangi kaip ir minėjo M. K. garantavo minėtą grąžą. Prieš tai investuodamas pinigus minėtose kitose investavimo platformose jis turėjo konsultantus ir teisininkus, o dėl investavimo pas M. K. su jokiu teisininku nesitarė, nesikonsultavo. Su M. K. sandorį sudarė laisva valia, niekas jo nevertė, kaip ir minėjo norėjo pabandyti pas jį investuoti pinigus. Siekdamas apginti savo teises jis kreipėsi tik į patį M. K., į teismą nesikreipė ir kartu su kitu byloje nukentėjusiuoju M. S. pasisamdė advokatę. Pirmoje apklausoje nurodė, kad kreipėsi pas M. K., šis pratęsdavo terminą, atidėliodavo pinigų grąžą, tačiau pinigų grąžinti nenorėjo. M. K. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., 16.45 val., parašė, kad baigėsi investavimas, pradės pervesti pinigus tik nuo rytojaus. Tą pačią dieną jam asmuo nurodė, kad jis uždirbo 1039 Eur ir 100 Eur, todėl, kad jo pažįstamas M. S. investavo. M. K. jam balso žinute nurodė, kad daug žmonių, daug darbo, mergaitės pasirodymo repeticija. Sekančią dieną jis nurodė, kad vėl atlikinėja pavedimus. Kai M. K. nurodė, kad atlikinėja pavedimus, jis nė vieno pavedimo iš jo negavo. Jokių pavedimų iki šiol jis iš M. K. negavo. Vėliau M. K. nurodydavo ir kitas priežastis kodėl negali pervesti pinigų. Vėliau jis iš M. K. nesitikėjo jo investuotų pinigų, o paskui ir prisijungė kitas nukentėjusysis M. S.. Po to, kai jau nebeatgavo pinigų detaliau interneto paieškoje tikrino M. K., tačiau vis tiek jokios informacijos apie jo sukčiavimus nematė. Socialinio tinklo „Messenger“ susirašinėjimą su M. K. pateiks elektroniniu paštu. (t. 1, b. l. 68-72).

16. Nukentėjusysis L. Ž. pateikė susirašinėjimo su M. K. telefono ekrano kopijas (t. 1, b. l. 73-81).

17. 2025 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta „Facebook“ paskyros, pavadinimu „M. K.“ apžiūra. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 85-90).

18. 2025 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta M. S. priklausančios SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrėjus sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 7 d. iš M. S. sąskaitos buvo atliktas 1 000 Eur sumos tarptautinis mokėjimas į gavėjo M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – „pagal investicinę sutartį“ (t. 1, b. l. 103-105).

19. 2025 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta L. Ž. priklausančios Swedbank, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrėjus sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 23 d. iš L. Ž. sąskaitos atliktas 650 Eur sumos pervedimas į gavėjo M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – „TMP -> (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116-118).

20. 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta M. K. pateiktų ekrano nuotraukų iš programėlės „Monese“ apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. buvo gauta 32 341,83 Eur įplaukų ir turėta 32 341,48 Eur išlaidų. Sąskaitos balansas – 0,35 Eur. 2023 m. lapkričio 24 d. į M. K. sąskaitą buvo gauta 650 Eur suma iš mokėtojo L. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 7 d., 17.18 val. iš mokėtojo S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta 1 000 Eur suma. Mokėjimo paskirtis – „pagal investicine sutarti“. 2023 m. lapkričio 24 d., 13.48 val. iš mokėtojo L. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta 650 Eur suma. Mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126-128).

21. 2025 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta M. K. „Revolut“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. liepos 2 d. apžiūra. Nustatyta, kad yra laukiamų mokėjimų, tačiau suma nėra nurodyta. Laukiantys mokėjimo subjektai: VĮ Registrų centras, antstolė A. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus apygardos prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra (t. 2, b. l. 31-33).

22. 2025 m. birželio 5 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, kad M. K. 2021 m. birželio 6 d. registravo individualias veiklas pagal pažymą: Draudimo agentų ir brokerių veikla (EVRK kodas 662200); posėdžių ir verslo renginių organizavimas (EVRK kodas 823000) (t. 2, b. l. 66-67).

23. 2025 m. spalio 6 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktame rašte, be kita ko, nurodoma, kad nuo bausmės pradžios, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d. iki šios dienos, M. K. yra atlyginęs tik S. L. 1 050 Eur, paskutinė įmoka atlikta 2025 m. rugpjūčio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

24. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

25. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2014, 2K-43-387/2022). Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

28. Kaltinamasis M. K. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nurodė, kad užsiima investavimu, bendravo su abejais nukentėjusiaisiais, jie jam pervedė pinigus į jo „Monese“ banko sąskaitą. Nukentėjusiesiems buvo davęs pažadą investuoti ir už jų pervestus pinigus gauti 65 procentų grąžą. Tačiau pervestus pinigus panaudojo savo reikmėms, jų neinvestavo. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. nurodė, kad programa, kuria jis naudojosi, „sprogo“ ir visi investuoti pinigai „sudegė“, klaida įvyko per jo neapsižiūrėjimą, jis prarado daug ir savo investuotų pinigų ir iki 2023 m. šių atvejų nėra turėjęs tokio „griuvimo“. Tokią kaltinamojo išdėstytą poziciją teismas laiko gynybine, siekiu sušvelninti savo atsakomybę. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nešalina kaltinamojo M. K. kaltės ir nesumenkina jo indėlio, darant nusikalstamas veikas, jis pats kelis kartus akcentavo, kad po to, kai pinigus nukentėjusieji jam pervedė jis su jais elgėsi kaip su savais. Iš abiejų nukentėjusiųjų nuoseklių parodymų nustatyta, kad su abiem nukentėjusiaisiais M. K. naudojo tą pačią gero investuotojo įvaizdžio sudarymo ir užtikrintos grąžos pažado schemą, t.y. po datos, kai turėjo būti grąžinti pinigai, jis sudarė įspūdį, kad pinigus netrukus perves, tuomet pateikdavo įvairius pasiteisinimus, kodėl to padaryti negali, vėl žadėdamas greitą pinigų atgavimą, tačiau pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, juos panaudojo savo reikmėms. Apie tai, kad pinigai nebuvo niekur investuoti nuo pat pradžios pripažino ir pats kaltinamasis M. K., nurodydamas teisme, kad pinigus naudojo savo reikmėms, nes galėjo juos naudoti savo reikmėms, jų neinvestavo. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. K. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamų įvykių aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, suprato, jog apgaule siekia įgyti svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis iš anksto žinojo, kad jis realiai neketina investuoti jam nukentėjusiųjų L. Ž. ir M. S. pervestų piniginių lėšų ir jiems pateikti sutartos investicinės grąžos, taip suklaidindamas (apgaudamas) nukentėjusiuosius, apgaule įgijo jų turtą. Taip pat, įvertintina minėtų įvykių metu apgaule įgyto turto vertė dviem atvejais, t. y. 650 Eur (dėl nukentėjusiojo L. Ž. įvykio) ir 1 000 Eur (dėl nukentėjusiojo M. S. įvykio), viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos prieš du nukentėjusiuosius, kiekvienu atveju susiformavus naujai tyčiai, todėl teismas vertina, kad buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip sukčiavimas.

29. Teismas, atsižvelgdamas į apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertę bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad įrodyti visi nusikaltimų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, požymiai. Kaltinamasis suprato, kad apgaulės būdu du kartus iš atskirų nukentėjusiųjų įgijo svetimą turtą, t. y. žinojo, kad nukentėjusiųjų pinigų neinvestuos ir panaudos juos savo reikmėms, taigi veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. dvi veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

30. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo M. K., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, ar yra baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

32. Teismas, skirdamas bausmę kaltu pripažintam M. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padaryti du baigti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti apgaulės būdu, jais padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems, kuri iki šiol nėra atlyginta. Taip pat, atsižvelgtina į kaltininką apibūdinančias aplinkybes. M. K. yra gan jauno, darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą (susijusią su investavimu), nevedęs, turintis mažametį vaiką. Neigiamai M. K. asmenybę apibūdina tai, kad praeityje teistas – nusikalstamų veikų pobūdis yra toks pat, t.y. M. K. pagrinde teistas už analogiškų nusikalstamų veikų (sukčiavimas) darymą (t. 2, b.l. 137-146). Be kita ko, nors per 2025 m. metus administracinių nusižengimų nefiksuota, tačiau administracine tvarka 2024 m.-2021 m. baustas už įvairaus pobūdžio nusižengimus (informacijos nepateikimo VMI, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymas, viešos rimties trikdymas, smulkus sukčiavimas) (paskirtų baudų nelinkęs mokėti) (t. 2 b.l. 147-150). Šioje baudžiamojoje byloje duomenų apie kaltinamojo M. K. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė pripažinti kaltinamojo M. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. M. K. su tuo nesutiko. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra teisinis ir faktinis pagrindas M. K. pripažinti recidyvistu.

34. Visų pirma, teismas paaiškina, kad recidyvas bendrąja prasme reiškia nuteisto asmens naujos nusikalstamos veikos padarymą po nuteisimo. Recidyvas nusako nusikalstamų veikų kartojimą esant tam tikroms teisinėms sąlygoms. Teisinių sąlygų visumą recidyvisto pripažinimui nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos. Būtent BK 27 straipsnis įtvirtina, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Taigi būtina, visų pirma, nustatyti, ar yra formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti dėl M. K. pripažinimo recidyvistu. Byloje nustatyta, kad M. K. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. būdamas pilnametis. Šių veikų padarymo metu remiantis IKNR duomenimis M. K. buvo teistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d. Šiuo nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo (BK 182 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, M. K. vėl padarė du tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas pažymi, kad jo padaryti nusikaltimai yra to paties pobūdžio, neatsitiktiniai, pasižymintys sistemingu veikimu naudojant apgaulę, taigi veikų tarpusavio ryšys rodo, kad M. K. tokį nusikalstamą veikimą naudoja kaip pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę pažymėtina, kad M. K. yra teistas ir kitais nuosprendžiais už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. K. būdams teistas už tyčinių nusikalstamų veikų darymą, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, vertindamas kutas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes aptartaus aukščiau, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. K. sprendžia pripažinti recidyvistu. Tai reiškia, kad nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

35. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes (o būtent tai, jog kaltinamasis teistas – pagrinde už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydį bei tai, kad šioje baudžiamojoje byloje padaryta turtinė žala nėra atlyginta), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus griežtesnę nei ankstesniais nuosprendžiais skiriamos bausmės, t. y. arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį negu minimalus, bet artimą sankcijos vidurkiui, t. y. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus po 40 parų arešto bausmės. Pažymėtina, kad paskutinis nuosprendis, kuriame buvo skirta laisvės apribojimo bausmės rūšis buvo motyvuojamas aplinkybe, jog M. K. veikos padarymo metu dar nebuvo teistas, šiuo gi atveju, situacija yra kitokia. Kaip nurodyta aukščiau M. K. šioje byloje nagrinėjamas veikas padarė jau būdamas teistas už analogiškų tyčinių nusikaltimų padarymą. Tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės rūšis atsižvelgiant į veikų pavojingumą ir ypatingai kaltinamojo asmenybę bei teistumų istoriją nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes – o būtent tai, kad M. K. yra teistas už pagrinde analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą –veikiant analogišku nusikalstamu modeliu – suklaidinant nukentėjusiuosius įtikinant juos investuoti pinigus, savo elgesio iš esmės nekeičia. M. K. veiksmai iš esmės pasižymi tam tikru kartojimusi, o tai rodo kaltininko asmenybės didesnį pavojingumą. Svarbu ir tai, kad, nors veikos yra turtinio pobūdžio padarant turtinę žalą, tačiau šioje byloje žalos nėra atlygintos net iš dalies, o probacijos tarnybos medžiaga rodo, kad kol kas žala nėra visiškai atlyginta ir pagal kitus nuosprendžius, visa tai leidžia teismui spręsti, kad laisvės apribojimo bausmė būtų per švelni ir neatitiktų teisingumo principo, kad būtent arešto bausmė šiuo atveju atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie 40 parų arešto bausmės, paskirtos už sukčiavimą prieš M. S., pridedant dalį bausmės, paskirtos už sukčiavimą prieš L. Ž., bet ne mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t.y. 20 parų arešto bausmę. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgus į veikos analogišką pobūdį, mažesnį turtinės žalos dydį. Subendrinus bausmes teismas sprendžia M. K. paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

37. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. prisipažino kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, sprendžia jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

38. Kita vertus, teismas pažymi, kad M. K. argumentai, jog jis iki 2025 m. gruodžio pabaigos atlygins žalą, kad laisvės apribojimo bausmė sudarytų tinkamesnes sąlygas žalos atlyginimui iš dalies teismo vertinami kaip iš dalies pagrįsti tuo aspektu, kad bausmės paskyrimu turi būti siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo vykdymą bei sudaryti tinkamas sąlygas kaltininkui įrodyti, kad jis gali savo elgesį keisti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad siekiant sudaryti sąlygas tiek M. K. išreikštai valiai įgyvendinti įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo, tiek pažadų nevykdymo atveju nesudarant galimybių išvengti realios bausmės, tinkamiausias ir teisingumo principą atliepiantis sprendimas nagrinėjamu atveju yra arešto bausmės vykdymo atidėjimas nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurių nevykdymas pagal įstatymą suponuotų realios arešto bausmės atlikimo pasekmių grėsmę. Tokį sprendimą teismas priima atsižvelgdamas ir į tai, kad pagal probacijos tarnybos duomenis, nors M. K. nėra visiškai atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, tačiau visgi dalį įsipareigojimų jis dengia, be to, teismas jam 2025 m. spalio 7 d. nutartimi pratęsė žalos atlyginimo terminus.

39. Taigi, teismas, įvertinęs tai, kad M. K., nors ir yra teistas, tačiau iš esmės yra saistomas pakankamai stiprių socialinių ir ekonominių ryšių – dirbantis pagal individualią veiklą ir gaunantis iš to pajamas (kurios, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, būna įvairios), nevedęs, bet turintis mažametį vaiką, teisiamojo posėdžio metu teigė norintis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą ir manantis, kad turi galimybes tą padaryti iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos, nutaria, jog yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą maksimaliam terminui – 1 metams (BK 75 straipsnio 1 dalis), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei sudaryti sąlygas kaltininko elgesio ir jo nuostatų teigiamam pokyčiui, taip pat žalos nukentėjusiesiems atlyginimui iš teisėtu būdu (darbu, skolinimusi iš artimųjų ir pan.) gaunamų pajamų, bausmės vykdymo atidėjimo metu M. K. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiesiems L. Ž. ir M. S. padarytą turtinę žalą priteistą šiuo nuosprendžiu (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktai, 7 dalis). Pažymėtina, kad teismas terminą, per kurį kaltinamasis M. K. įpareigotinas atlyginti nukentėjusiesiems L. Ž. ir M. S., nustato atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. K. nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad jis per kelis kartus išreiškė valią iki minėto laiko sumokėti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

40. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamojo M. K. atžvilgiu yra įsiteisėjusių procesinių sprendimų (detaliau nurodytų prie kaltinamojo teistumų), taip pat, matyti, jog yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme teikimo byla Nr. T-1058-1127/2025 dėl bausmių subendrinimo, kurioje šiuo metu nėra įsiteisėjusio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nespręstinas klausimas dėl kaltinamajam paskirtų bausmių subendrinimo.

V. Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

41. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

42. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai. 2025 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusiojo L. Ž. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo M. K. priteisti: 1) 650 Eur turtinės žalos, 2) 350 Eur negautos naudos pagal šalių susitarimą dėl investicinės grąžos per vieną mėnesį; 3) 88,22 Eur įstatyminių palūkanų nuo 1000 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2025 m. rugsėjo 26 d.; 4) priteisti 1000 Eur neturtinės žalos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. Taip pat, šioje byloje yra pareikštas 2025 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo M. K. priteisti: 1) 1 000 Eur turtinės žalos, 2) 650 Eur negautos naudos pagal šalių susitarimą dėl 65 procentų investicinės grąžos per vieną mėnesį; 3) 140,14 Eur įstatyminių palūkanų nuo 1 650 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 14 d. iki 2025 m. rugsėjo 26 d.; 4) priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44. Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

45. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019 ir kt.).

46. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

47. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji L. Ž. ir M. S. perdavė savo pinigus M. K., kuris juos neteisėtai pasisavino. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos duomenų, kad pinigai būtų buvę grąžinti nukentėjusiesiems byloje nėra. Nustatyta, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo M. K. veiksmais, kuomet jis, melagingai teigdamas, kad pinigai bus investuoti ir bus gauta didesnė grąža, nurodė pervesti pinigus į savo sąskaitą, po to, gavus iš nukentėjusiojo L. Ž. 650 Eur, bei nukentėjusiojo M. S. 1000 Eur sumas, juos neinvestavo, bet panaudojo savo reikmėms, ko pasekoje nukentėjusieji pinigus prarado, todėl šios sumos pripažįstamos, kaip patirta pagrįsta turtine žala ir priteistinos nukentėjusiesiems.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji laisva valia priėmė sprendimą patikėti savo pinigus M. K., kuris pažadėjo juos investuoti ir sutarė dėl tam tikros grąžos. M. K. šių pinigų neinvestavo, šiuos pinigus pasisavindamas. Veikimo būdas, kuriuo jis įkalbėjo investuoti nukentėjusiuosius buvo apgaulės požymio turinys, todėl negalima aiškinti, kad grąžą, kurią žadėjo M. K., būtų galima vertinti kaip realias pajamas. Tokiu atveju, tarpusavio sandorį reiktų vertinti kaip civilinį sandorį, o ne nusikalstamą veiką. Šiuo gi atveju pripažinta, kad M. K. veikė apgaule ir jokių realių pajamų negalėjo būti, priešingu atveju šie santykiai neturėtų būti vertinami kaip nusikalstami. Nukentėjusieji negalėjo gauti nurodomų pajamų, kaip realių, nes M. K. veiksmai vertinami kaip sukčiavimas panaudojant apgaulę, kad bus vykdoma investicija, kurios pasekoje nukentėjusieji perdavė savo pinigus, tačiau realiai pinigai niekada nebuvo investuoti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad neperdavus šių pinigų M. K. iš jų nukentėjusieji būtų tikrai uždirbę nurodomas sumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad ši civilinių ieškinių dalis dėl negautų pajamų yra nepagrįsta, todėl atmestina. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies priteisiant L. Ž. patirtą 650 Eur turtinę žalą, o M. S. 1000 Eur turtinę žalą.

49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Nukentėjusysis M. S. ir nukentėjusysis L. Ž., pagrįsdami neturtinės žalos (1000 Eur) atlyginimo reikalavimą, nurodo iš esmės analogiškus argumentus, t.y. kad patyrė stresą ir įtampą, nes investuota suma ir pažadėta grąža nebuvo grąžinta, o situacija tęsėsi ilgą laiką, gyveno nežinioje dėl galimybės atgauti pinigus, patyrė dvasinį diskomfortą, neigiamą poveikį savo finansinei reputacijai bei emocinei būsenai. Taip pat teko aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese, teikti paaiškinimus, rinkti įrodymus ir nuolat bendrauti su teisėsaugos institucijomis, kas sukėlė papildomą psichologinę įtampą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. Ž. paaiškindamas neturtinę žalą nurodė, kad iš bendravimo su kaltinamuoju ne to tikėjosi, pats taip pat investuoja į kitas platformas, nėra naujokas šioje sferoje. Šis įvykis jį sukrėtė, yra veiklus žmogus, organizuoja daug įvairių turnyrų ir geriau investuotų į kitką, nei į veiklą su kaltinamuoju. Patyrė žalą finansinei reputacijai, nukentėjo jo emocinė būsena. Patyrė ir emocinę nuoskaudą, nes kai susipažino bendravo įvairiomis jiems aktualiomis temomis. Nukentėjusysis M. S. papildė, kad įvykio patyrė dvasinių nemalonumų, teko važinėti į policiją. Pats užsiima investicijomis.

50. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. Ž. patyrė 650 Eur, o M. S. 1000 Eur realią turtinę žalą, dėl iš jų apgaulės būdu pasisavintų pinigų. Tokio dydžio turtinė žala, nėra labai didelė, ypač vertinant aplinkybę, kad patys nukentėjusieji nurodė, kad užsiima investavimu, taigi investuoti pinigai nebuvo vienintelės pragyvenimui skirtos pajamos, priešingu atveju jų nebūtų investavę. Nukentėjusieji patys užsiimdami analogiška investavimo veikla, turėjo atitinkamos patirties, laisva valia patikėjo savo pinigus ir nors tai kaltininko atsakomybės nešalina dėl pinigų pasisavinimo, tačiau parodo, kad nukentėjusieji turėjo galimybes suvokti tam tikras rizikas, būdingas šiame versle. Pasisavinti pinigai neįrodyta, kad buvo skirti būtiniausiems poreikiams, todėl jų netekimas sukėlė itin didelio nesaugumo jausmą, kad dėl to buvo prarastos galimybės bendrauti, toliau vystyti savo įprastas veiklas. Pritartina, kad toks įvykis sumažino pasitikėjimą bendrai tokiu verslu užsiimančiais asmenimis, tačiau niekaip neįrodyta, kad prisidėjo prie nukentėjusiųjų reputacijos sumažėjimo, sumenkinimo. Juolab, kad jie patys nurodė užsiimantys tokia pat veikla, kuri savo pobūdžiu yra rizika grįstas veikimas. Teismo vertinimu, nurodomi galimai patirti dvasiniai išgyvenimai nors ir nėra visai deklaratyvūs, jie nebuvo pagrįsti faktiniais duomenimis, todėl teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 1000 Eur neturtinė žala tiek L. Ž., tiek M. S. yra neproporcinga, be to, įvertinus ir pačių nukentėjusiųjų rizikingą elgesį, nenustačius nukentėjusiųjų pažeidžiamumą indikuojančių aplinkybių, atsižvelgus ir į teismų praktiką kai sprendžiama neturtinės žalos atlyginimas turtinio pobūdžio nusikaltimuose, kur turtas buvo pagrobtas, o ne pačių nukentėjusiųjų patikėtas kaltininkui (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-310-576/2024 (nukentėjusiajam, iš kurio pagrobta 2098,93 Eur vertės turtas, pirmos instancijos buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-395-1121/2022 (pasikėsinta pagrobti automobilį 15000 Eur vertės, nukentėjusiajam priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-172-312/2021 (už 8000 Eur automobilio pagrobimą neturtinės žalos atlyginimas sumažintas nuo 1000 Eur iki 300 Eur)), atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nukentėjusiesiems teismas sprendžia priteisti kiekvienam po 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris neprieštarauja ir teismų praktikos pavyzdžiams sukčiavimo bylose priteisiamam neturtinės žalos dydžiui (2025 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-117-744/2025).

51. Tenkinamas ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

52. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

53. Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė advokatė pateikė teismui prašymą prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokatės Astos Lapinskaitės teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Byloje paskutinio teismo posėdžio metu pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo operaciją patvirtinantis išrašas, kuriuose nurodyta, kad už teisinės situacijos analizę, pareiškimo parengimą ikiteisminio tyrimo institucijai ir ieškinio rengimą advokatė prašė sumokėti 400 Eur, būtent ši suma nurodant mokėjimo paskirtį „sąskaita už teisines paslaugas ALA2504“ L. Ž. 2025 m. rugsėjo 29 d. sumokėta advokatei. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo L. Ž. atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, visa tai atitinka byloje esančią informaciją, todėl teismas šią sumą (400 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltu pripažinto M. K.

54. Nukentėjusiojo M. S. atstovė advokatė pateikė teismui prašymą prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokatės Astos Lapinskaitės teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Byloje paskutinio teismo posėdžio metu pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo operaciją patvirtinantis išrašas, kuriuose nurodyta, kad už teisinės situacijos analizę, pareiškimo parengimą ikiteisminio tyrimo institucijai ir ieškinio rengimą advokatė prašė sumokėti 500 Eur, būtent ši suma 2025 m. rugsėjo 29 d. sumokėta advokatei. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo M. S. atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, visa tai atitinka byloje esančią informaciją, todėl teismas šią sumą (500 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltu pripažinto M. K.

VI. Kiti klausimai

55. M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 83-85) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su nukentėjusiuoju L. Ž.), ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su nukentėjusiuoju M. S.), ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie paskirtos 40 parų arešto bausmės pridedant dalį, t.y. 20 parų arešto bausmės, ir paskirti M. K. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, 7, 8 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiesiems L. Ž. ir M. S. padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo L. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. K. nukentėjusiojo L. Ž. naudai 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 50 Eur (penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti nukentėjusiojo L. Ž. prašymą dėl proceso išlaidų ir iš M. K. nukentėjusiojo L. Ž. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. K. nukentėjusiojo M. S. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 50 Eur (penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti nukentėjusiojo M. S. prašymą dėl proceso išlaidų ir iš M. K. nukentėjusiojo M. S. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam M. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.