- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-84-935/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16443-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- L. Ž., M. S.
- Kategorijos
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta L. Ž.) areštu keturiasdešimčiai parų;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta M. S.) areštu keturiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. K. paskirtas areštas šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirtas areštas keturiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, 7, 8 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laiku: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiesiems L. Ž. ir M. S. padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).
M. K., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, buvo pripažintas recidyvistu.
Nukentėjusiojo L. Ž. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir šiam nukentėjusiajam iš M. K. buvo priteisti 650 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajam L. Ž. iš M. K. buvo priteisti 400 Eur turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir šiam nukentėjusiajam iš M. K. buvo priteista 1000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajam M. S. iš M. K. buvo priteisti 500 Eur turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2023 m. lapkričio 21 d. panaudojo prieš L. Ž. apgaulę jo pinigams įgyti, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d., apie 16.00 val., jis (M. K.) per socialinį tinklapį „Messenger“ iš paskyros pavadintos „M. K.“ susisiekė su L. Ž. dėl papildomų pajamų investuojant, L. Ž., nežinojusiam apie nusikalstamus tikslus, melagingai žadėdamas gauti pelną investuojant L. Ž. pinigus, žinodamas, kad gautų pinigų jis niekur neinvestuos ir jų negrąžins, nuslėpdamas savo ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, L. Ž. pateikdamas susirašinėjimų metu tariamą investuotų pinigų uždirbimo schemą, taip sudarydamas patikimo investuotojo įvaizdį bei 2023 m. lapkričio 23 d. pasirašydamas susitarimą, įtikino L. Ž. pervesti tariamam investavimui 650 Eur, į jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Belgijos banke „Monese“, mokėjimo paskirtyje nurodant jo, t. y. M. K. asmens kodą – (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, patikėjęs šia tikrovės neatitinkančia informacija, panaudotos apgaulės įtakoje 2023 m. lapkričio 23 d. L. Ž. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“ pervedė 650 Eur, tačiau jis (M. K.) pinigų niekur neinvestavo, o panaudojo ir išleido savo asmeninėms reikmėms. Tokiu būdu M. K. apgaule užvaldė svetimą – nukentėjusiajam L. Ž. priklausantį turtą – 650 Eur. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2023 m. gruodžio 6 d. panaudojo prieš M. S. apgaulę jo pinigams įgyti, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d., apie 20.20 val., jis (M. K.) per socialinį tinklapį „Messenger“ iš paskyros, pavadintos „M. K.“, susisiekė su M. S. dėl papildomų pajamų investuojant, M. S., nežinojusiam apie jo nusikalstamus tikslus, melagingai žadėdamas gauti pelną investuojant M. S. pinigus, žinodamas, kad gautų pinigų niekur neinvestuos ir jų negrąžins, nuslėpdamas savo ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, M. S. pateikdamas susirašinėjimų metu tariamą investuotų pinigų uždirbimo schemą, taip sudarydamas patikimo investuotojo įvaizdį bei 2023 m. gruodžio 7 d. pasirašydamas susitarimą, įtikino M. S. pervesti tariamam investavimui 1000 Eur, į jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Belgijos banke „Monese“, mokėjimo paskirtyje nurodant jo, t. y. M. K. asmens kodą – (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, patikėjęs šia tikrovės neatitinkančia informacija, panaudotos apgaulės įtakoje 2023 m. gruodžio 7 d. M. S. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „SEB“ pervedė 1000 Eur, tačiau jis (M. K.) pinigų niekur neinvestavo, o panaudojo ir išleido savo asmeninėms reikmėms. Tokiu būdu M. K. apgaule užvaldė svetimą – nukentėjusiajam M. S. priklausantį turtą – 1000 Eur. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, neįvertino baudžiamoje byloje nustatytų aplinkybių visumos, o atsižvelgė tik į tai, jog nuteistasis pažadėjo iki 2025 m. gruodžio mėnesio pabaigos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Tuo pačiu skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atidėti bausmės vykdymą grindė ir tuo, jog M. K. užsiima individualia veikla ir gauna iš šios veiklos teisėtas pajamas, jis nėra vedęs, tačiau turi mažametį vaiką. Vis tik pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
5. Prokurorė pažymi, kad M. K. yra anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jis yra pripažintas recidyvistu. Nuteistojo nusikalstami veiksmai nėra vertintini kaip atsitiktinio pobūdžio, jis veikė sistemingai. Nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs M. K. pragyvenimo šaltiniu. Be to, nuteistasis nukentėjusiesiems nėra atlyginęs net dalies žalos, jis nėra atlyginęs žalos, kuri iš jo buvo priteista kitose baudžiamosiose bylose. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos ne tik parenkant M. K. bausmės rūšį, bet ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
6. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad M. K. yra teistas septynis kartus, jo padarytos nusikalstamos veikos yra iš esmės tapataus pobūdžio, kas rodo jo polinkį daryti nusikaltimus ir patį nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Be to, būtina įvertinti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius 2025 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl M. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Šis faktas patvirtina, kad nuteistasis nevykdo kitais nuosprendžiais jam nustatytų įpareigojimų.
Šalies argumentai
7. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. nepateikė jokių duomenų, kurie leistų įvertinti jo gaunamas pajamas, nustatyti šeiminę padėtį, išlaikytinių skaičių ir kt. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė 2023 metų pabaigoje, tačiau iki šiol net dalis nukentėjusiesiems padarytos žalos nėra atlyginta, nuteistasis vengė bendrauti su nukentėjusiais bei jiems atlyginti žalą.
8. Skunde teigiama, kad yra būtina atsižvelgti į tai, jog M. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka. Yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
9. Prokurorei yra neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nors asmuo teistas už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, pripažintas recidyvistu, nepateikė jokių įsipareigojimą atlyginti žalą patvirtinančių duomenų. M. K. apibūdinančios aplinkybės neleidžia manyti, kad jis ateityje daugiau nenusikals. Asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad resocializacijos tikslai bus pasiekti nuteistajam atidėjus arešto bausmės vykdymą. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad asmuo įsipareigojo atlyginti žalą, tuo labiau, jog tokio įsipareigojimo realumo jis niekaip nepagrindė.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju prokurorės apeliaciniame skunde yra ginčijamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam M. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.
12. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam arešto bausmė gali būti atidedama nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra nusprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindo manyti, jog M. K. paskirtos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam terminui. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. K. už nusikaltimų padarymą paskyrė griežtesnes bausmes, nei buvo skiriamos anksčiau jam priimtais nuosprendžiais.
13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abiejų nusikalstamų veikų padarymo atvejais M. K. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų padarymo atvejais buvo pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs šias veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos tiek nuteistajam skiriant bausmes, t. y. parenkant bausmių rūšis ir jų dydžius, tiek šias bausmes bendrinant, tiek sprendžiant klausimą dėl subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo.
14. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktą, jog M. K. anksčiau yra teistas septynis kartus. Vis tik prokurorė visiškai neatsižvelgia į tai, kad nusikalstamų veikų, už kurias M. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis baudžiamojon atsakomybėn iš tikrųjų buvo trauktas du kartus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. buvo nubaustas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, iš kurių dvi pagal savo pobūdį yra panašios, o viena analogiška nusikalstamoms veikoms, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymą. Kiti penki apkaltinamieji nuosprendžiai dėl analogiškų nusikaltimų padarymo (viso šeši nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, padaryti nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio) M. K. buvo priimti po to, kai jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Čia pastebėtina, kad visi penki paminėti baudžiamieji procesai buvo pradėti jau po nusikalstamų veikų, už kurias M. K. buvo nuteistas šio proceso metu, padarymo (t. 2, b. l. 45-53).
15. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad baudžiamasis procesas, kurio metu M. K. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas, ir iš dalies baudžiamasis procesas, kurio metu jam buvo priimtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendis (šis procesas buvo pradėtas 2022 m. spalio 10 d. ir apie jį nuteistajam tapo žinoma ne vėliau nei 2023 m. sausio 12 d.), nepadarė nuteistajam pageidaujamo poveikio, nesustabdė jo nuo sistemingo tyčinių nesunkių nusikaltimų nuosavybei, iš kurių gaunamos lėšos buvo tapusios ir vienu iš jo pajamų šaltinių, konkrečiu periodu darymo (nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio viso buvo padarytos aštuonios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje). Vis tik to paties negalima pasakyti apie vėliau M. K. vykusius baudžiamuosius procesus, nes duomenų, kad nuteistasis būtų nusikaltęs po 2023 m. gruodžio mėnesio, nėra. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis geba keisti savo elgesį ir jam netaikant pačių griežčiausių teisinio poveikio priemonių. Čia pastebėtina, kad M. K. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų sumokėta, o apie kitos dalies baudų sumokėjimą informacijos nėra, tuo pačiu įvertintina tai, jog po 2023 metų M. K. administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
16. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius iš tikrųjų 2025 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl M. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Vis tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi paminėtas teikimas buvo atmestas. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje buvo konstatuota, jog nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad M. K. vengė vykdyti jam paskirtą įpareigojimą atlyginti nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą. Visus kitus įpareigojimus jis vykdė tinkamai, bendradarbiavo su bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovais. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių visuma, kuri būtų leidusi daryti išvadą, jog nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę (vykdyti teismų procesiniais sprendimais jam nustatytas pareigas), šia bausme nėra užtikrinamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimas ir šią bausmę yra tikslinga pakeisti arešto bausme. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas prokurorės teiginys, jog M. K. nevykdo kitais teismų procesiniais sprendimais jam nustatytų pareigų.
17. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad M. K. nurodė, jog jis nukentėjusiesiems L. Ž. ir M. S. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą galėtų atlyginti iki 2025 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tokią nuteistojo poziciją ir atidėdamas arešto bausmės vykdymą, įpareigojo nuteistąjį paminėtiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą atlyginti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Akivaizdu, kad turtinė žala iki 2025 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiesiems nebuvo atlyginta. Vis tik M. K. nukentėjusiajam L. Ž. 2026 m. vasario 4 d. atlygino nusikaltimu padarytą 650 Eur dydžio turtinę žalą, o nukentėjusiajam M. S. nusikaltimu padarytą 1000 Eur dydžio turtinę žalą atlygino 2026 m. vasario 9 d. Nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo faktą patvirtino abu nukentėjusieji. Taigi M. K. nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytą pareigą atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Šis faktas patvirtina, kad nuteistasis iš esmės pateisino pirmosios instancijos teismo jam parodytą pasitikėjimą. Aplinkybė, kad M. K. žalos nukentėjusiesiems neatlygino anksčiau (ikiteisminio tyrimo metu (šis tyrimas buvo pradėtas 2025 m. gegužės 12 d.) bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), nėra pagrindas tvirtinti, jog atidėti arešto bausmės vykdymą nuteistajam nėra tikslinga.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą, visiškai pagrįstai įvertino tai, jog jis užsiima individualia veikla ((duomenys neskelbtini) veikla, (duomenys neskelbtini) organizavimas (t. 2, b. l. 66)), turi mažametį vaiką (šį faktą patvirtina asmens anketiniai duomenys (t. 2, b. l. 43)). Sutiktina su prokurorės teiginiu, kad duomenų, kurie leistų įvertinti, kaip M. K. rūpinasi savo mažamečiu vaiku, nėra. Tuo pačiu teigtina, kad baudžiamojoje byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nėra užfiksuota ir duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis nevykdo savo kaip tėvo pareigų mažamečiam vaikui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus (nubaudimo bei prevencinius) iš tikrųjų galima pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo. Tvirtinti, kad šiuo atveju arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimams, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog M. K. išvengia atsakomybės, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo metu privalės vykdyti jam nustatytas pareigas, o tuo atveju, jeigu šių pareigų nevykdys, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir jis privalės atlikti paskirtąją arešto bausmę.
20. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. gruodžio 16 d., Nr. APD-2025-14404). Šioje pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 170,83 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne nuteistojo iniciatyva, prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, yra atmetamas, todėl, esant aptartoms aplinkybėms, išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos sumos iš nuteistojo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos 170,83 Eur sumos už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškoti.
Šis nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.