Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1404-432/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: 2A-1404-432/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: G. Š.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui G. Š. bei atsakovo G. Š. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, pareikštą ieškovei J. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama: 1) nustatyti duktersE. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; 2) nustatyti sūnausA. Š., gim.(duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; 3) priteisti iš atsakovo G. Š. 216 Eur dydžio išlaikymą dukrai E.E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą į J. P. banko sąskaitą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos iki E. E. Š.pilnametystės, pavedantieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo G. Š. 216 Eur dydžio išlaikymą sūnui A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), mokamą į J. P. banko sąskaitą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos iki A. Š. pilnametystės, pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 5) nustatyti atsakovo G. Š. bendravimo su dukra E. E. Š., gim.(duomenys neskelbtini), tvarką:

1. bendra tvarka: kas antrą šeštadienį 10.00 val. pasiima E. E. Š.iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir kitą dieną (sekmadienį) 18.00 vai. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą. Jeigu šie įprastiniai savaitgaliai sutampa su švenčių dienomis, tuomet bendravimas vyksta švenčių dienoms nustatyta tvarka.

2. švenčių dienomis:

- kiekvienų neporinių metų gruodžio 24 d. (Kūčių d.) 10.00 val. pasiima E. E. Š.iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų d.) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.

- kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji Metai) 10.00 val. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.

- kiekvienų porinių metų Šv. Velykų sekmadienį 10.00 val. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.

3. vasaros atostogų metu: kiekvienais metais praleidžia nepertraukiamas dvi savaites, apie atostogų laikotarpį (kartu su A. Š., g.(duomenys neskelbtini)) informuodamas J. P. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš du mėnesius e-laišku arba telefonu. Pasiėmimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogoms laikas suderinamas bendru sutarimu;

6) nustatytiG. Š. bendravimo su sūnumi A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), tvarką:

1. bendra tvarka: kas antrą šeštadienį 10.00 val. pasiima A. Š. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir kitą dieną (sekmadienį) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą. Jeigu šie įprastiniai savaitgaliai sutampa su švenčių dienomis, tuomet bendravimas vyksta švenčių dienoms nustatyta tvarka.

2. švenčių dienomis:

- kiekvienų neporinių metų gruodžio 24 d. (Kūčių d.) pasiima A. Š. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų d.) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.

- kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji Metai) pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.

3. vasaros atostogų metu: kiekvienais metais praleidžia nepertraukiamas dvi savaites, apie atostogų laikotarpį (kartu su E. E. Š., g.(duomenys neskelbtini)) informuodamas J. P. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš du mėnesius e-laišku arba telefonu. Pasiėmimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogoms laikas suderinamas bendru sutarimu;

7) priteisti iš atsakovo G. Š. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. A. G. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniunesutinka, preiškė priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; 2) nustatyti nepilnametės dukters E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove J. P., 3) priteisti iš ieškovės J. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 4) priteisti iš G. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai E.E. Š. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti, jog atlikus piniginius įskaitymus G. Š. ir J. P. neperveda vienas kitam pinigų sumos, skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui iki dukra E. E. Š.taps pilnametė, 5) nustatyti motinos J. P. su sūnumi A. Š. ir tėvo G. Š. su dukra E. E. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią :

1. motina turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi A. Š., o G. Š. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra E. E. Š., dalyvauti jų gyvenime, auklėjime, stebėti jų vystymąsi, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu;

6) Taikiai nesutarus dėl motinos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nustatoma ši motinos J. P. ir nepilnamečio vaiko A. Š. bei tėvo G. Š. ir nepilnamečio vaiko E. E. Š.bendravimo tvarka, pagal kurią:

1. Motina turi teisę bendrauti su A. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis), o G. Š. su dukra E. E. Š.kas antrą mėnesio savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis). Tėvas/motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigose (darželio/mokyklos) ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 21.00 val.

2. Darbo dienomis: antradieniais ir ketvirtadieniais, motina turi teisę bendrauti su vaiku A. Š. neporinėmis metų savaitėmis, tėvas G. Š. su dukra E. E. Š.porinėmis metų savaitėmis. Tėvas/motina vaiką paima po užsiėmimų ugdymo įstaigose (darželio/mokyklos) ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 21.00 val.

3. Motina J. P. su vaikais praleidžia neporiniais metais - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24, 25 d.), Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki pietų (14 val.), Šv. Velykų antrą dieną. Poriniais metais - Naujųjų metų (sausio 1 d. po pietų (14 val.), Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).

4. Tėvas G. Š. su vaikais praleidžia poriniais metais - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24, 25 d.), Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki pietų (14 val.), Šv. Velykų antrą dieną. Neporiniais metais - Naujųjų metų (sausio 1 d. po pietų (14 vai.), Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).

5. Motina su A. Š. praleidžia Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį), taip pat savo gimimo dieną (kiekvienų metų lapkričio 26 d.). Bendravimas vyksta nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

6. Tėvas su E. E. Š.praleidžia Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), taip pat savo gimimo dieną (kiekvienų metų vasario 8 d.). Bendravimas vyksta nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

7. Vaikų gimimo dienomis, E. E. Š.- rugsėjo 23 d., A. Š. - balandžio 14 d., abu tėvai turi teisę bendrauti su vaikais bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus. Taikiai nesutarus, motina su vaiku/vaikais jų gimtadienius praleidžia poriniais metais, tėvas - neporiniais metais. Šalys susitaria, kad vieno iš vaikų gimimo dieną, tėvas/motina turi teisę kartu paimti abu vaikus.

8. Motina ir tėvas turi teisę vasaros atostogų metu su vaikais praleisti iki vieno mėnesio savo atostogų. Apie atostogų laiką tėvai praneša vienas kitam iš anksto, bet ne vėliau kaip mėnuo iki numatomų atostogų. Sutapus tėvų vasaros atostogų laikui, pirmenybė rinktis poriniais metais suteikiama motinai, neporiniais metais - tėvui.

9. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, mokslo metų pavasario, rudens, žiemos atostogų metu motina/tėvas turi teisę praleisti su vaiku/vaikais pusę jų atostogų laiko iš anksto pranešus vaikų tėvui apie atostogų praleidimą su vaikais, tačiau ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomų atostogų. Tėvas praneša vaikų motinai apie tikslų vaiko A. Š., o motina praneša vaikų tėvui apie tikslų vaiko E. E. Š.rudens - žiemos - pavasario atostogų laiką.

10. Motina neturi teisės be tėvo G. Š. žinios ir raštiško sutikimo, o tėvas neturi teisės be motinos J. P. žinios ir raštiško sutikimo išvykti su vaiku/vaikais (arba išleisti vaiką/vaikus vienus) į užsienio valstybę, įskaitant E. S. valstybes.

11. Tėvas/motina apie tikslų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką iš anksto informuoja kartu su vaiku gyvenantį tėvą/motiną. Jeigu šioje tvarkoje aptartu laiku motina/tėvas dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko/vaikų, motina/tėvas turi pareigą apie tai informuoti tėvą/motiną kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu.

12. Tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikams (E.E. Š. ir A. Š.) bendrauti tarpusavyje tiesiogiai bei kitomis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.).

13. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą (motiną/tėvą) apie vaiko/vaikų sveikatos pablogėjimą, nelaimingus atsitikimus, įvairias traumas ir pan. Tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikai, privalo užtikrinti vaikų saugumą, o ligos ar negalavimo atveju, užtikrinti vaiko/vaikų pristatymą į medicinos įstaigą.

14. Jeigu motinos/tėvo ir vaiko/vaikų numatytu bendravimo laikotarpiu vaikas/vaikai suserga ir negali bendrauti su motina/tėvu, tai motina/tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką jo/jų gyvenamojoje vietoje 2 valandas (kasdieną), ar lankytis gydymo įstaigoje neribotą laiką. Apie apsilankymus pas vaiką/vaikus, motina/tėvas įspėja vaikų tėvą/motiną iš anksto SMS žinute, telefonu.

15. Tėvai privalo informuoti vienas kitą apie vaikų mokymosi įstaigų, medicinos įstaigų, gyvenamosios vietos pasikeitimą, būrelių ir kitų užsiėmimų lankymą bei kitą svarbią informaciją, susijusią su vaikais;

7) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3.I. J. P. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su atsakovu nesudarius santuokoskartu buvo nuo 2010 metų. (duomenys neskelbtini)gimė dukra E. E. Š., o(duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Š..2015 metais dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį(duomenys neskelbtini). Pagal galimybes vaikus augino abu, pati nuo 2012 metų mokėsi neakivaizdžiai, tačiau buvo paėmusi akademines atostogas, gimus sūnui, nuo 2016 metų mokosi Šiaulių universitete (akademinės atostogos dėl situacijos šeimoje ir teismų) ir dirba. Besimokant atsakovas vaikų prižiūrėti nepadėjo, teko samdytis auklę, juos taip pat prižiūrėjo vienos organizacijos savanoriai.Bendrai gyvenant,G. Š. kažkiek rūpinosi vaikais, per pusę pirko breketus, vežė iš kaimomalkas, remonto niekada bute nedarė, pirmus metus paskolos nuo jos nenuskaičiuodavo, tačiau pati pirko maistą, mokėjo už abiejų vaikų darželį, dukros būrelius, šiuo metu rūbų neperka, turi atiduotų, nes pinigų naujiems neturi. Ilgainiui tarpusavio santykiai pašlijo dėl nuolatinių priekaištų, atsakovo nesirūpinimo jos ir vaikų poreikiais, paramos, įskaitant materialinę, neteikimo, pasikartojančių išpuolių, smurto ir konfliktų su ja bei jos sūnumi iš ankstesnės santuokos T. P., nesugyvenamo ir nepagarbaus elgesio, nuolatinių priekaištų, smurto namų aplinkoje:2015 m. gruodį ar 2016 m. sausį G. Š. į ją metė dėžę, todėl iškvietė policiją, po to policiją kvietė dar du kartus,G. Š. dėl vaikų teisių pažeidimų buvo taikyta teisinė atsakomybė, jis ne kartą baustas administracinėmisnuobaudomis, šiuo metu 2019-12-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51444-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d., kadangi interneto gedimui sutaisyti pakviestas meistras atsitiktinai bute, bendro naudojimo kambaryje rado sumontuotą slapto stebėjimo įrangą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nesutaria dėl vertybinių dalykų auklėjant vaikus: atsakovas nuolat vaikų akivaizdoje demonstruoja nederamą visuomenėje ir privačiame gyvenime elgesį– žemina, skaudina, įžeidinėja ieškovę, kelia konfliktus, rėkia, ignoruoja jos sūnų T. P..2018 m. išsikėlė į Vaidotus, gyvenant ten psichologinė situacija pagerėjo, tačiau paskui atsakovas pasiėmė sūnų A. Š., neleido su juo bendrauti, slėpė, vaiką matė realiai tik du kartus per mėnesį, todėl, kad neprarastų ryšio su sūnumi, 2019 m. birželį teko sugrįžti gyventi į B. V.. S. T. P.bute turi savo kambarį, pati su dukra nakvoja viename kambaryje, o G. Š. su sūnumi A. Š. miega didžiajame kambaryje. Sugrįžęs atsakovas ir toliau neleidžia normaliai bendrauti su vaiku, vaiką nuolatos iki vakaro sodina žaisti kompiuterinius žaidimus, nuteikinėja prieš ją, teigia jam, kad ji jo nemyli, neleidžia jam duoti net saldainio. Pati užregistravo sūnų A. Š. pas psichologę, tačiau vaiką pas savo surastą psichologę veža G. Š., pastaroji jai informacijos neteikia. Taip pat jai informacijos neteikia ir darželyje, kadangi atsakovas prirašė įvairių raštų. Penkerių metų vaikas užrašytas į priešmokyklinę grupę, nors ji yra prieš. Be to, G. Š. rašo įvarius skundus į jos darbovietę, dukros mokyklą ir kitas institucijas, skundžia dukros psichologę. Atsakovas rūpinasi tik sūnumi A. Š., dukra nesirūpina. Dukros ir sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, atsižvelgiant į vaikų amžių, specialistų siūlymą užtikrinti vaikams gyvenimą kartu, gyvenamosios vietos stabilumą, be to, kaip matyti iš specialistų išvados, dėl sūnaus sveikatos rekomenduojama ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė pagalba sūnui, kuri atsakovo nebuvo ir nėra teikiama. Pagrindinę atsakovo sūnaus auklėjimo dalį sudaro kompiuteriniai žaidimai, paprastai smurtiniai, į kuriuos sūnus įsitraukęs, G. Š. neleidžia jai atimti jų, sako, kad taip ji pažeidžia vaiko teises. Atsakovas taip pat nesilanko tėvystės įgūdžių lavinimo kursuose, kuriuos įpareigotas lankyti vaikų teisių institucijos specialistų.Ieškovė turi nuolatinį darbą, savarankiškas pajamas, pajėgi pasirūpinti savimi materialiai. Augina sūnų T. P. iš buvusios santuokos, kuriam yra šešiolika metų, jo ir vaikų tarpusavio santykiai geri, jie puikiai sutaria, kartu žaidžia, nepaisant atsakovo tyčia keliamų konfliktų, vaikų nuteikinėjimo prieš T. P.. Be to, sūnus T. P. ir dukra mokosi vienoje mokykloje, jis yra autoritetas mažesniesiems vaikams. Visų vaikų bendras buvimas yra svarbus, užtikrina šeimos stabilumą, puoselėja sveikus ir tvirtus šeimos ryšius, kurie labai svarbūs augančioms asmenybėms formuotis. Abiejų vaikų poreikiai, nepaisant kiek mažesnių išlaidų sūnui (už mokslą ir transportą, kol nelanko mokyklos) pripažintina, yra lygūs, su amžiumi jie didėja.Dukros poreikiai yra šie:maistas – 200 Eur (6,60 Eur per dieną),mokestis už mokyklą – 50 Eur (visa kaina 130 Eur, ją remia dukros bendraklasio tėvai, kadangi visos kainos sumokėti pati neišgali), mokestis už prailgintą grupę – 30 Eur, tarpmiestinio transporto išlaidos keliaujant į mokyklą– 50 Eur, komunalinės paslaugos (elektra, šildymas, vanduo) – 30 Eur, internetas, telefonas – 5 Eur, apranga – 36 Eur (apie 430 Eur per metus), laisvalaikis, knygos – 25 Eur (300 Eur per metus), higienos reikmenys – 25 Eur (300 Eur per metus), kanceliarinės priemonės, žaislai – 15 Eur (180 Eur per metus), atostogos – 15 Eur (180 Eur per metus), gimtadienis, dovanos draugų gimtadieniuose – 15 Eur (180 Eur per metus), iš viso 576 Eur. Sūnaus poreikiai yra šie:maistas – 200 Eur (6,60 Eur per dieną),mokestis už vaikų darželį – 60 Eur, komunalinės paslaugos (elektra, šildymas, vanduo) – 30 Eur, internetas, telefonas – 5 Eur, apranga – 36 Eur (apie 430 Eur per metus), laisvalaikis, knygos – 25 Eur (300 Eur per metus), higienos reikmenys – 25 Eur (300 Eur per metus), kanceliarinės priemonės, žaislai – 15 Eur (180 Eur per metus), atostogos – 15 Eur (180 Eur per metus), gimtadienis, dovanos draugų gimtadieniuose – 15 Eur (180 Eur per metus), iš viso 426 Eur.Sūnui ateityje pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai taps identiški dukros poreikiams. Šiuo metu ieškovės rūpinasi visais trimis vaikais vienodai, o G. Š. rūpinasi tik sūnaus poreikiais, moka už darželį. ½ dalis dukros poreikių sudaro 288 Eur, o ½ dalis sūnaus poreikių yra 213 Eur. Kadangi ieškovės, o galimai ir atsakovo pajamos, turtinė būklė nėra pakankami aukščiau nurodytiems vaikų poreikiams patenkinti, tuomet vaikams išlaikyti reikalinga skirti suma, atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus (nuo 2020 metų po 100 eurų kiekvienam Vaikui), skaičiuotina, atsižvelgiant į esamų išlaikytinių skaičių, gaunamas pajamas padalinant kiekvienam išlaikomam asmeniui lygiomis dalimis. Ieškovės dalis, gaunant 650 eurų dydžio mėnesio darbo užmokestį, vienam iš vaikų išlaikyti nustatytina 1/4 gaunamų pajamų (vaikai, sūnus T., ji pati) ir sudaro 162,50Eur kiekvienam vaikui (650 : 4). Atsakovo dalis vienam iš vaikų išlaikyti nustatytina 1/3 gaunamų pajamų (vaikai, jis pats) ir sudaro 216 eurų (±650 : 3). Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas mažiausiai 216 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Ieškovė mano, kad vaikais galėtų pasirūpinti geriau už atsakovą, kadangi jai paskyrus vaikų globą, ji galėtų geriau užtikrinti vaikų tinkamą moralinę būklę, be to, atsakovas valgyti gamina retai, sūnui leidžia žaisti smurtinius kompiuterinius žaidimus, pati puikiai augina du vyresnius vaikus, kurie abu gerai mokosi, vyresnis sūnus groja dviem muzikos instrumentais. Ieškovė nedraus atsakovui bendrauti su vaikais, jei jų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja. Šiuo metu gyvenamosios vietos keisti neketina, nes negali palikti vaiko. Prašo nustatyti ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

5. A. G. Š. priešieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad su ieškove turi du vaikus. J. P. 2018-06-26 su vaikais išėjo iš bendrų namų(duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jiems su J. P., tačiau atsakovas moka būsto komunalinius mokesčius, paskolos įmokas bankui. Po to su vaikais atsakovas bendravo telefonu tik per ieškovę, juos ieškovė leido paimti tik keletą kartų.Vaikams pradėjus gyventi su motina, pasikeitė dukters E. E. Š.elgesys, dukra nuteikinėjama prieš atsakovą, kadangi telefonu su juo kalba tik keliais bendro pobūdžio sakiniais, vengia išsakyti savo nuomonę, kalba tik tai, kas, regis, atitiktų motinos nuomonę, nors anksčiau tarp jų buvo stiprus emocinis ryšys, daug laiko praleisdavo kartu, daug kalbėjosi, dalindavosi įspūdžiais. Pasiėmus sūnų A. Š. iš motinos namų Vaidotuose, vaikas verkdavo ir sakydavo, kad nenori grįžti į tuos namus, gyventi su motina, jog nori gyventi kartu su tėčiu. Vaikas teigė, kad motina nuolat sako, kad jis negerai elgiasi, kad negeras, neskiria jam dėmesio, nesisodina ant kelių, neseka pasakų. Sūnus A. Š. yra skriaudžiamas J. P. sūnaus iš pirmosios santuokos. Toks ieškovės sūnaus T. P. elgesys turi įtakos sūnaus A. Š. kasdienei būsenai, jo psichikai, vystymuisi, vaikui nesaugu augti aplinkoje, kurioje auga ieškovės sūnus T. P.. Nuo 2018 m. liepos 18 d. sūnus A.gyvena kartu su atsakovu, jam yra sudarytos saugios ir jo interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos, sūnus nenori gyventi pas motiną, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Be to, nuo pat vaikų gimimo atsakovas visuomet gyveno su jais, rūpinosi ir prižiūrėjo juos, auklėjo, moka pasirūpinti vaikų apranga, juos išmaudyti, užtikrinti higieną. Tarp jo ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys.Vaikų gyvenamoji vieta yra(duomenys neskelbtini), kur vaikai turi savo kambarį, žaislus, drabužius, savo erdvę. A. Š. pripratęs prie namų aplinkos ir nori šiuose namuose gyventi.

Atsiliepimas

6. Atsakovas teigė, jog turi nuolatinį darbą UAB „FREOR LT“, gauna stabilų – vidutiniškai 700 Eur,darbo užmokestį, darbo grafikas nuo 8 val. iki 16.30 val., todėl turi visas galimybes nuvesti sūnų į darželį ir paimti iš jo. Vaikai dažnai bendrauja su jo sesers J. A. šeima bei seneliais, kurie juos myli ir nori su jais leisti laiką, būti su jais ir jais rūpintis, tuo tarpu ieškovėsu tėvais nebendrauja, jos brolis gyvena Anglijoje ir su juo vaikai visai nebendrauja.Gyvenant kartu, su ieškove vienodai pirko maistą, buities, higienos ir pramonės prekes vaikams. Ieškovė dirba mokykloje, yra pedagogė, be to lankė papildomus užsiėmimus kvalifikacijai kelti, asmeninių kreditų neturi, tačiau kartu nemokėjo savo dalies komunalinių mokesčių, nemokėjo ir nemoka būsto paskolos mokesčių.Vertinant abiejų gaunamas pajamas bei turimas išlaidas, matyti, jog atsakovo išlaidas sudaro didesnė pinigų suma. Ieškovės reikalavimas priteisti vaikui 200 Eur neatitinka pačios ieškovės finansinės padėties, vertinant tai, jog ieškovė dviem vaikams skirtų po 200 Eur, tokiu atveju, suaugusios moters poreikiai būtų prilyginami 4 metų vaiko poreikiams, todėl vieno vaiko poreikiams iš vieno iš tėvų turėtų būti priteista 150 Eur išlaikymo suma.Vertinant tai, jog atsakovas prašo sūnaus A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su juo– tėvu, o dukters gyvenamąją vietą- su motina, atsakovas mokėtų 150 Eur išlaikymą dukrai E.E. Š., o motina J. P. mokėtų 150 Eur išlaikymą sūnui A. Š., atlikus įskaitymus, reikalinga nustatyti, kad tėvas ir motina neperveda vienas kitam pinigų sumos, skirtos nepilnamečiams vaikams išlaikyti,kol dukra E. E. Š.taps pilnametė.Su dukra atsakovas bendrauja, norėjo susisiekti su jos psichologe, tačiau ji telefonu neatsiliepia, nuvykęs į mokyklą, jos neranda, dukra sako, kad ji apie atsakovą blogai kalba, todėl kreipėsi į Švietimo ministeriją. Vaikus visur vežiojo, pramogavo su jais, ieškovė niekur kartu nedalyvavo. Šiuo metu sūnaus išlaikymui skiria: 46 Eur darželiui, perka higienos priemones, maistą, apmoka būrelius, perka rūbus, žaislus. Taip pat bendrauja su darželio pedagogais, nori jį leisti į mokyklą nuo 6-erių metų, vaikui teikiama tik psichologinė, bet ne pedagoginė pagalba. Ieškovei bendravimo su vaiku neriboja, taip pat rūpinasi ir dukra, jai perka įvairius daiktus, dukra su atsakovu pati niekur nenori važiuoti.

7. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriausatstovė paaiškino, kad vaikai E. E. Š.ir A. Š. yra brolis ir sesuo, tarp jų yra nedidelis amžiaus skirtumas ir artimas ryšys, šilti santykiai, jie kartu vyksta pramogauti, gyvena kartu. Butas, kuriame vaikai gyvena, priklauso abiem tėvams, abiejų tėvų gyvenimo sąlygos vaikams yra tinkamos. Motina dalyvauja abiejų vaikų gyvenime, nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaiko A. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, ieškovė nuolat sistemingai siekė sūnaus globos, domėjosi juo visose gyvenimo srityse, įnirtingai siekė, kad sūnui būtų teikiama psichologinė pagalba, nors atsakovas tam priešinosi ir kreipėsi į psichologą tik po teismo nutarties, nors tai jam buvo rekomenduota prieš metus. Atsakovas dalinai nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl antstolis paskyrė jam baudą, kiekvieną kartą atsakovui nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, motina kreipėsi į skyrių, į antstolį. Taip pat motina konsultavosi ir dėl vaiko ugdymo, prašė, derino, konsultavosi dėl papildomo bendravimo. Šalys dažnai nesutaria, konfliktuoja,konfliktus padeda spręsti trarnyba. Motina, kad neprarastų ryšio su sūnumi, 2019 m. birželio mėnesį sugrįžo gyventi į bendrą butą. Atsakovas laikėsi išskirtinai teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors abiem tėvams buvo paaiškinta, kad motinos valdžia nėra apribota ir ji gali bendrauti su vaiku ne tik nustatytu laiku pagal šalių tarpusavio susitarimą, tačiau iš atsakovo pusės to geranoriškumo nebuvo, jis nesivadovavo vaiko interesais, kad vaikas jaustų abiejų tėvų priežiūrą. Situacija dėl vaiko nuolatinio žaidimo kompiuteriniais žaidimais neatitinka vaiko interesų, motina įsipareigojo riboti žaidimus, juos nuomone vaikas yra priklausomas, tėvas tai neigia. Motina lavina vaikus, veda juos į įvairius būrelius. G. Š. patvirtino, kad ieškovė neriboja jo teisės matytis su dukra, tačiau atsakovas riboja ieškovės teises. E. E. Š.išreiškė norą gyventi su motina, A. Š., pastaraisiais metais būdamas tėvo globoje, jo iš dalies įtakotas, ką patvirtino ekspertai, į ką būtina atsižvelgti, nori gyventi su tėvu. Išskirti vaikus nėra tikslinga, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodytų vaikų atskyrimo vienas nuo kito aplinkybių, skyriaus manymu,nėra. G. Š. ne kartą kreipėsi į juos, rašė įvairius raštus, kiekvienas atvejis buvo tiriamas, priimami sprendimai. Išvadą duodančios institucijos manymu, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina J. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-02-26sprendimuieškinį patenkintino visiškai, priešieškinį atmetė.

9.Pirmosios instamcijos teismas nurodė, kad spręsdamas dėl šalių nepilnamečio sūnaus A. Š. gyvenamosios vietos, atsižvelgė į tai, kad iš šalių paaiškinimų, duomenų apie ieškovės ir atsakovo pajamas,ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, abi šalys turi vienodas galimybes rūpintis vaikais, gauna panašų atlyginimą, jiems priklauso po ½ dalį buto, kuriame šeima šiuo metu gyvena. Taip pat A. Š. yra penkeri metai, jis nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų dėl gyvenamosios vietos. Tokią aplinkybę patvirtina teismo psichologinės ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad dėl mažo amžiaus A. Š. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bei priimti sprendimų dėl santykių su kiekvienu iš tėvų, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu tvarkos. Spręsdamas dėl A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų teismas laikė, jog svarbu atkreipti dėmesį į vaiko santykius su abiem tėvais, jo psichologinę būseną ir abiejų šalių gebėjimą užtikrinti gerą vaiko emocinę savijautą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog tėvas nesugeba suvokti vaiko turimų emocinių sunkumų, savo indėlio į vaiko emocinius sunkumus, užtikrinti psichologinės pagalbos vaikui teikimo, nors šią pagalbą vaiko teisių specialistai siūlo šeimai nuo 2018-06-01, taip pat pažymėjo, kad vaiko motina pakankamai gerai supranta vaiko ypatumus ir jo emocinę būseną, tačiau šiuo metu dėl savo emocinės būsenos patiria sunkumų įsitraukti į šiltą, palaikantį emocinį santykį su vaiku ir pasirūpinti vaiko emociniais poreikiais. Atsakovas ne kartą buvo raginamas kreiptis pagalbos vaikui į psichologus, jam buvo teikiamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Šalčininkų socialinių paslaugų centro rekomendacijos, pagalba, organizuojant susitikimus su psichologu, tačiau į paskirtus susitikimus atsakovas vaiko neatveždavo, taip rizikuodamas jo sveikata. Atsakovas teigia, kad sūnausA. Š. psichologinė būsena yra gera, psichologo konsultacijos jam nėra būtinos, pagalbos vaikui, nepaisant specialistų raginimų, kreipėsi tik po atliktos teismo psichologijos ekspertizės. Ieškovė, neturėdama galimybės užtikrinti, kad sūnusA. Š. lankytųsi pas psichologą, gerai suvokdama kokią žalą daro jos ir atsakovo tarpusavio konfliktai, tokią pagalbą dar 2018-12-13, iki ekspertizės atlikimo,organizavo dukrai E. E. Š.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,pirmosios instancijos eismo vertinimu, ieškovė sugebėtų geriau pasirūpinti sūnaus A. Š. emocine būsena, ji turi geresnes sūnaus interesų užtikrinimo perspektyvas.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, poreikį kurti artimą emocinį ryšį su atsakovu, užsiimti malonia veikla, užtikrins maksimalios vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymas. Tokiu būdu, gyvenant su ieškove, vaikui bus geriau užtikrinta struktūruota aplinka, o bendraujant su atsakovu– pakankamas jo dalyvavimas rūpinantis vaiku ir jį auklėjant, galimybė kurti tvirtą emocinį vaiko ir tėvo ryšį. Sprendimą priėmęs teismas nustatė, jog ieškovės siūloma tvarka nepažeis šalių ir jų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų bei užtikrins galimybę atsakovui maksimaliai prisidėti prie vaikų auklėjimo. Teismas taip pat patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo G. Š. išlaikymą nepilnamečiamsvaikams periodinėmis kas mėnesį mokamomis 216 Eur išmokomis kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimodienos iki vaikų pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

12. ApeliantasprašoPanaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą– patenkinti atsakovo patikslintą priešieškinį.

13. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, išskirtinai rėmėsi ekspertizės aktais, nevertindamas kitų byloje pateiktų įrodymų. Nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, o būtent: VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorės ir V. D. universiteto Švietimo akademijos docentės S. B. 2020-02-03 išvados apie A. Š. psichologinę būklę bei Šalčininkų r. B. V. lopšelio-darželio 2020-01-29 rašto Nr. S1-3 „Dėl A. Š.“. Psichologės S. B., teikiančios psichologinę pagalbą A. Š., 2020-02-03 išvadoje, nurodoma, kad „1.Konsultacijų metu berniuko trinkančios psichikos požymių nepastebėta psichiatro paslaugos jam nereikalingos“. 2.Berniuko ryšys su tėvu – prieraišus, todėl reikalinga netrikdyti šio ryšio ir leisti vaikui harmoningai augti. Labiausiai reikalingas tėvų sąmoningumas, neįtraukiant vaikų į tarpusavio konfliktus“. Šalčininkų r. B. V. lopšelio-darželio 2020-01-29 rašte Nr. S1-3 „Dėl A. Š.“ nurodoma, kad „priešmokyklinio ugdymo mokytojos N. Ž. teigimu, jokių vaiko nepriežiūros ženklų nepastebėta: berniukas švarai ir tvarkingai aprengtas, rūbai ar avalynė atitinka sezoną, pasivaikščiojimui šaltesniam orui turi kombinezoną, šaliką ir pirštines. Tėvas G. Š., laiku atveda vaiką į darželį, visada informuoja pedagogus apie vaiko nelankymą, noriai bendrauja su grupės darbuotojais. A.turi visas reikalingas priemones ugdymui. Tėvas nuolat domisi sūnaus pasiekimais, gražiai bendrauja su vaiku, kviečiamas atvyksta į darželį.“ Šie teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pastaruosius metus vaikui gyvenant tik su tėvu (t. y. nuo 2018 m. liepos mėn.) atsakovas G. Š. ne tik užtikrino visus vaiko poreikius (maistas, apranga, švara, higiena, ugdymo priemonės ir t. t. ), tačiau kartu, vaikas buvo ugdomas, lavinamas, vaikui diegiamas kūrybišgumas, kantrumas. Nei sūnaus A. darželio auklėtoja, nei vaiko psichologė (V. D. universiteto Švietimo akademijos docentė psichologė S. B.) neįžvelgė, kad tėvas (atsakovas) darytų neigiamą įtaką vaikui, taip pat, kad tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, kad tėvas nesugeba užtikrinti vaiko kasdieninių ir emocinių poreikių.

Šalies argumentai

14. Apeliantas teigia, kad nėra duomenų, jog atsakovas turėtų psichologinių problemų ar būtų emociškai nestabilus, kas turėtų įtaką gyvenimui su vaiku. Atsakovas turi darbą, gauną darbo užmokestį– lygiai kaip ir ieškovė (teismo duomenimis, ieškovė ir atsakovas gauna panašų darbo užmokestį). Atsakovo turima profesija užtikrina darbo santykių pastovumą (ar esant reikalui – pakeitimą)– lygiai kaip ir ieškovės. Atsakovas nuo vaikų gimimo– kūdikystės, rūpinosi vaikais: maitino, prausė, šukavo, migdė, sekė pasakas, leido su jai laisvalaikį, vedė į darželį, todėl moka ir sugeba užtikrinti vaikų buitinius, higieninius, lavinimo, laisvalaikio poreikius ne blogiau už ieškovę. Atsakovas ir ieškovė turi po ½ dalį buto(duomenys neskelbtini), taigi turi asmenine nuosavybe dalį buto, kuriame gali gyventi kartu su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi geresnes galimybes užtikrinti vaikui stabilesnę aplinką. Apribojus vaiko bendravimą su tėvu tik kas antrą savaitgalį (nepaisant švenčių ir atostogų laikotarpio), bus pažeisti vaiko interesai, apriboti tėvo ir sūnaus iki šiol turėti santykiai, vaikas nesupras, kodėl tėvas staiga „šalinamas“ iš jo gyvenimo, vaikas patirs emocinį sukrėtimą. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino fakto, kad šiuo metu atsakovas ir ieškovė gyvena viename bute, todėl teismo įpareigojimas, kad ieškovas su vaikais turi išvykti iš namų šeštadienį 10.00 val. ir grįžti į namus sekmadienį 18.00 val. – prasilenkia su logika bei pažeidžia atsakovo teisę į nuosavybės teise valdomą buto dalį. Teismo nustatyta bendravimo formuluotė įpareigoja atsakovą kartu su vaikais išeiti iš namų, prabūti iki sekmadienio, ir vėl grįžti į namus. Mano, jog tokia bendravimo tvarka neabejotinai sukels neaiškumų ir problemų teismo sprendimo vykdymo procese, pažeis atsakovo teisę į nuosavybę (dėl ko kils nauji šalių ginčai), bei neužtikrins normalios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.

15. Atsakovas abejoja, kad jo teikiamas išlaikymo dydis bus paskirstytas tik dviem mažamečiams vaikams išlaikyti, o ne ieškovės sūnaus Tomo poreikiams tenkinti bei paskolai, už kurią įgytas naujas butasB. V., grąžinti. Be to, teigia, kad šalys, realiai gaudamos po 700–800 Eur darbo užmokestį bei mokėdamos kredito paskolą už butą B. V., (duomenys neskelbtini), iki šiol neturėjo galimybės vienam mažamečiui (5-8 metų amžiaus) vaikui skirti daugiau negu po 400 Eur. Tai sudaro pagrindą nesutikti su teismo priteistu išlaikymo dydžiu.

Šalies argumentai

16. Apeliantas taip pat nurodo, jog sprendimo rezoliucineje dalyje neteisingai nurodyta, kad ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, nes, apelianto vertinimu, jo priešieskinio reikalavimas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove yra patenkintas bei iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai del išlaikymo dukrai priteisimo ir bendravimo su ja tvarkos. Del šios priežasties, apelianto teigimu, bylinejimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai nebuvo paskirstytos tinkamai. Atsakovas nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

17. Ieškovė atsiliepime nurodo, jog po bylos išnagrinėjimo, 2020-02-21 iš Lietuvos psichologų sąjungos gavo atsakymą į užklausimą apie apelinato minimą ekspertę S. B., jog „Lietuvos psichologų sąjunga duomenų apie šiuo vardu ir pavarde dirbančią psichologę neturi. Minėtu vardu ir pavarde Lietuvos psichologų sąjungai žinoma edukologijos atstovė, kuri konsultuoja vaikus bei tėvus, visgi šių konsultacijų vadinti psichologinemis negalima. <> Kadangi minite, jog „sūnui (5 m.) rekomenduojama psichologo ir psichiatro konsultacija, nes stebimi trinkančios vaiko psichikos pożymiai“, tėvams būtų svarbu užtikrinti būtent šios srities specialisto konsultacijas vaikui.“ S. B. išvada vertintina, kaip pagal privataus asmens (apelianto) užsakymą ir pageidavimą parengtas ir pateiktas dokumentas, kurį sudaręs asmuo, pažymėtina, pasisakė jo turimos profesinės kvalifikacijos neapimančiais klausimais.

18. Ieškovė teigia, kad teismo priteista išlaikymo suma tegali užtikrinti minimalius vaikų poreikius. Buvo išskaičiuotos valstybės skiriamos vaiko išmokos, atsižvelgta į teismų praktikos formuluojamą orientacinį kriterijų, kad vieno menesio išlaikymo vertė negali būti mažesne už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2020-01-01- 607 eurai). Apelianto pateikti argumentai nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį ir taip siaurinti vaikų interesą gauti reikiamą išlaikymą iš savo tėvų. leškovė turi tris išlaikytinius, o apeliantas- du, atitinkamomis proporcijoms teismas nustatė ir paskirstė mokestino išlaikymo dalis kiekvienam iš tėvų, kaip reikalauja įstatymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Apeliacinisskundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Abi šalys tvirtina, jog turi geresnes negu priešinga šalis galimybes rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti.

21.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus- buities patikrinimo 2020-02-05 aktą Nr. 1 ir ieškovės kambario ir šaldytuvo nuotraukos. Įvertinus tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovė, kuri turėjo galimybę pasinaudoti teise teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi jie neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis). Ieškovė taip pat pateikė naujaus įrodymus- 2020-02-21 Lietuvos psichologų sąjungos atsakymą. Paklausimas išsiųstas Lietuvos psichologų sąjungai 2020-02-07 ir atsakymas gautas, teismui priėmus sprendimą, vadinasi, anksčiau pateikti minimą įrodymą nebuvo galimybės. Atsižvelgiant į tai, priimtinas ir ieškovės pateiktas naujas įrodymas.

22. CK3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautųvaiko teisių konvencijos (toliau– konvencija) preambulė).CK3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat privaloma vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK3.3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos kasacinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, jog teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, jų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), individualizuoti vaiko interesus, išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo daryti, vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi– vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-513/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-49/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-269/2013).

23. PagalCPK185straipsnio nuostatas, įrodymų vertinimas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir byloje cituojama susijusi kasacinio teismo praktika).

24. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, be kitų įrodymų, rėmesi abiems nepilnamečiams vaikams paskirtos ambulatorinės teismo psichologinės ekspertizės išvadomis. A. Š. ekspertizės akte nurodyta, jog rekomenduojama vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija ir stebėjimas dėl galimų A. Š. psichikos sutrikimų. Būtina ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė pagalba, į pagalbos vaikui procesą įtraukiant abu tėvus. Pažymėta, kad tėvas negeba suvokti vaiko turimų emocinių sunkumų, savo indėlio į vaiko emocinius sunkumus, užtikrinti psichologinės pagalbos vaikui teikimo, nors šią pagalbą vaiko teisių specialistai siūlo šeimai nuo 2018-06-01. Taip pat pažymėta, kad vaiko motina pakankamai gerai supranta vaiko ypatumus ir jo emocinę būseną, tačiau šiuo metu dėl savo emocinės būsenos patiria sunkumų įsitraukti į šiltą, palaikantį emocinį santykį su vaiku ir pasirūpinti vaiko emociniais poreikiais. Apeliantas preštarauja atliktos ekspertizės išvadoms ir remiasi atsakovo pasitelktos specialistės S. B. 2020-02-03 išvada. Nėra pagrindo sutikti su apelianto minima išvada ir ji vertinama kaip priešinga byloje esančiai nepilnamečiam vaikui atliktai Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM, Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinei ekspertizės išvadai. Šių dokumentų įrodomoji galia yra skirtinga ta prasme, kad S. B. išvada duota, nesilaikius objektyvumo standartų, subjektyviai, apklausus tik atsakovą ir nepilnametį šalių sūnų, išvadose savo teiginius pagrindus tik atsakovo teikiamais paaiškinimais ir nurodomomis aplinkybėmis, nedalyvavus ir neapklausus ieškovės. Prielaidų dėl galimo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvados subjektyvumo nenustatyta.

25.Nustatytos šalių neginčijamos aplinkybės, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi kartu su kiekvienu iš tėvų, augti ir lavintis, šalių turtinė būklė nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti vaikus. Sūnus vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų ir abu jam vienodai svarbūs. Spręstina, jog pagal bylos duomenis iš esmės negalima nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų vaiką sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš tėvų šalių nepilnametis sūnus yra labiau prisirišęs. Dėl to darytina išvada, kad vaikas vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, vienodai svarbūs santykiai su kiekvienu iš jų.Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, beipriėjo išvadą, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus panašios: abi šalys dirba ir gauna pajamų, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, kurios tinkamai įrengtos nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.) patenkinti.Tačiau tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, teismas turi nepažeisti nepilnamačių vaikų intereso augti su broliais ir seserimis. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nepilnamečių vaikų yra trejų metų skirtumas, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad jų ryšys yra artimas, žaismingas, su nežymiai išreikštais konkurencijos elementais. Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių ir tarpusavio santykius, darytina išvada, kad jeigu šalių vaikų gyvenamoji vieta bus skirtingose vietose taigali padarytiesminės žalos brolio ir sesers ryšiui ir taipažeis nepilnamečių vaikų interesus.Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas, kurio iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, taip pat nurodė, kad ieškovė sugebėtų geriau pasirūpinti sūnausA. Š. emocine būsena, nes ji turi geresnes vaiko interesų užtikrinimo perspektyvas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepripažįsta, kad sūnui reikalinga psichologo pagalba ir vengia ją suteikti. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas minėtos teismo išvados nepaneigė, o jo pateikta specialistės išvada įvertinta nutarties 24 punkte. Manytina, jog sprendimą priėmęs teismas teisingai konstatavo, kadvaiko poreikiai į jam įprastą, stabilią aplinką, ryšius su artimaisiais bus geriau užtikrinami motinos aplinkoje. Spręstina, jogdėl apeliacinio skundo motyvųnėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su iekšove ir patenkinti atsakovo reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.

26.Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja resjudicata(galutinio teismo sprendimo) galios, nes pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK3.169 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-308/2014).

27. Apeliantui neaiški pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas kas antrą šeštadienį 10.00 val. pasiima dukrą ir sūnų iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir kitą dieną (sekmadienį) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą <..>. Teigia, jog tokia bendravimo tvarka neatitinka padėties,kai šalys gyvena vienuose bendruose namuose. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad šiuo metu ginčo šalys gyvena viename bute, nereiškia netinkamo bylos išnagrinejimo, nes toks yra standartinis teismo praktikoje taikomas bendravimo tvarkos apibrėžtumą (kuriam iš tėvų suteikiama galimybė bendrauti su vaikais) nustatantis ir įtvirtinantis modelis, kurį teismas teisingai pasirinko. Tenkindamas ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nepilnamečių vaikų galimybes, dienotvarkes, sveikatos, poilsio, mokymosi, papildomo lavinimosi ir stabilios aplinkos użtikrinimo poreikius bei tevų darbinbinę veiklą ir užimtumą.

28. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Abejoja, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dydis bus paskirstytas tik dviem mažamečiams vaikams išlaikyti, o ne ieškovės sūnaus Tomo poreikiamstenkinti bei paskolai už kurią įgytas butasB. V., grąžinti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo sumą, atsižvelgė į vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą, į tai, jog nepilnamečiai vaikai nuolat gyvens su ieškove, todėl jai teks didesnė vaikų aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, bei į tai, kad ieškovė turi ir kitą išlaikomą vaiką. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra jauno amžiaus, yra įgijęs paklausią rinkoje profesiją, todėl galintis gauti pajamų vaikams išlaikyti. Spręstina, jog dėl šioje pastraipoje aprašytų aplinkybių nir teisinių argumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 426 Eur , dukrai išlaikyti- 576 Eur.

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013). Užtikrinant visapusišką vaiko vystymąsi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės būklės proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2008). CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, pagal kurį tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, amžius, tėvų turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taip pat pažymėtina, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikamsieškovės prašomąmėnesinį išlaikymą po 216 Eur, vertino įrodymų visumą– įrodymus apie vaikų poreikius, šalių turtinę būklę, sveikatą, būtinų vaikams išlaikyti lėšų dydį, vaikų poreikius maistui, drabužiams, žaislams, higienos priemonėms, bei tai, kad duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar jo apribojimus nėra. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę būklę ir gaunamas pajamas, padarė pagrįstą išvadą, tad nustatyti išlaikymo dydžiai paliekami nepakeisti.

30. Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendimo rezoliucineje dalyje neteisingai nurodyta, jog ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, nes, apelianto vertinimu, jo priešieskinio reikalavimas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove yra patenkintas bei iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo dukrai priteisimo ir bendravimo su ja tvarkos. Del šios priežasties bylinejimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimq daliai nebuvo paskirstytos tinkamai. Taip pat teigia, kad teismas nevertino advokatės pateiktoje ataskaitoje nurodytos teisinės pagalbos pagrįstumo, o tiesiog priteisė visą ieškovės sumokėtą sumą, kuri akivaizdžiai yra per didelė. Pažymėtina, jog dėl ieškinio reikalavimų, su kuriais apeliantas sutiko, priešieškinio pateikimas nebuvo reikalingas, nes priešieškinyje suformuluoti ir pareikšti reikalavimai yra tapatūs ieškinio reikalavimams. Teismo išvada, kad ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestasyra pagrįsta, kadangi sutampantys ieškinio ir priešieškinio reikalavimai negalimi, o tokia situacija laikytina ieškinio dalies pripażinimu pagal CPK 140 straipsnio 2 dalies prasmę.Sprendžiant dėl ieškovei iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies bei 98 straipsnio nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlygintinas dydis, išvardytiLietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tai yra: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos,bei kitos svarbios aplinkybės (rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus, reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėtipagrįstumo, reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie- sumažinti priteisiamas išlaidas. Pastebėtina, jog ginčas vertinamas kaip sudėtingas, byla yra didelės apimties, procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, nes šalių teisinius santykius būtina individualizuoti, surinkti medžiagą ir aprašyti aplinkybes, atitinkančias tik ieškovo ir atsakovo teisinį ginčą, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionale– advokate ir teismas negali riboti advokato pasirinkimo rato, t. y., kad konkrečiai būtų renkamasi iš šalies gyvenamąjame mieste dirbančių advokatų. Spręstina, jog nėrapriežasčiųdėl ko turėtųbūtisumažintos ieškovės patirtosbylinėjimosiišlaidos.

31. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo trarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 178 str., 185 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas- 1 250 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 1 250 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

nutaria:

Atmesti apelianto (atsakovo) G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-26 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovės J. P. patikslintą ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui G. Š. bei atsakovo G. Š. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, pareikštą ieškovei J. P. .

Palikti nepakeistą Vilniausregiono apylinkės teismo 2020-02-26 sprendimą.

Priteisti ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas- 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas Kazakiūnas