Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. T. ir L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-21669-1125/2022 pagal pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas A. T., L. T. ir antstolė N. Š.-S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skolininkas prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-183-648/2022, o tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimas nebūtų sustabdytas – civilinės bylos nagrinėjimą atidėti. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas ir vykdymo veiksmai pradėti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-1076/2021 pagrindu, tačiau išieškotojos reikalavimo teisės (civilinio ieškinio reikalavimai) yra ginčijami skolininko (ir kitų atsakovų) Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2K-183-648/2022, kurioje teismo posėdis numatytas 2022 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 skolininkas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-1076/2021 Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš skolininko priteisė 421 165,15 Eur turtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjusios nutarties pagrindu 2021 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdomas antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01709.

5. Skolininkas 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė kasacinį skundą, kuriuo taip pat prašė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymą ir panaikinti 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 dalį, kuria Vilniaus teritorinės muitinės ieškinys atmestas.

6. Vykdomasis dokumentas yra išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-1076/2021 pagrindu, tačiau išieškotojos reikalavimo teisės yra ginčijamos skolininko (ir kitų atsakovų) Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-648/2022. Vien kitų bylų nagrinėjimo faktas, nesant panaikintam vykdomajam dokumentui, nėra pagrindas nenagrinėti turto dalies nustatymo klausimo. Teismas, gavęs prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, privalo klausimą išnagrinėti iš esmės ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Atlikus šį procesinį veiksmą, tolesnė proceso eiga priklausytų nuo to, ar nebus CPK 626–627 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų arba CPK 629 straipsnyje įtvirtinto pagrindo vykdomąją bylą nutraukti, be kita ko, ir dėl panaikinto vykdomojo dokumento (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7. Klausimo dėl turto dalies nustatymo nenagrinėjimas ar atsisakymas pateiktą prašymą tenkinti vien tuo pagrindu, kad ateityje gali būti nuginčytas išieškojimo pagrindas ir išnykti sąlygos tęsti turto realizavimą, būtų nesuderinami su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, paneigtų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir sukurtų sąlygas skolininkui ir jo bendraturčiams piktnaudžiauti procesu (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-865-945/2019). Dėl to teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjama byla dėl išieškotojos civilinio ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, nesudaro pagrindo sustabdyti bylos pagal pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo. Pagrindų bylos nagrinėjimo atidėjimui teismas nenustatė, todėl šio procesinio prašymo taip pat netekino.

9. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir (ar) kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad antstolės areštuotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01709, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.2. Kasaciniam teismui patenkinus A. T. kasacinį skundą, vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdomas antstolės, bus panaikintas, o vykdomoji byla turės būti nutraukta. Tuo tarpu įsiteisėjus skundžiamai teismo nutarčiai nagrinėjamoje byloje, nekilnojamojo turto registre bus atlikti atitinkami įrašai apie turto dalies nustatymą, taip pat bus pradėtas išieškojimas iš skolininko turto dalies. Tai sukels skolininkui ir jo sutuoktinei didžiulių nuostolių, o vėlesnė viso vykdymo proceso metu atlikto išieškojimo restitucija sukels nuostolių ir išieškotojai. Dėl to yra pagrindas panaikinti teismo nutartį dėl padaryto esminio proceso pažeidimo.

10.4. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą negyvenamąją patalpą - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), skolininko sutuoktinė įsigijo pagal mainų sutartį, kuria už įgytą nekilnojamąjį turtą perdavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas skolininko sutuoktinei buvo dovanotas. Dėl to yra pagrindas negyvenamąją patalpą – parduotuvę pripažinti asmenine skolininko sutuoktinės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai). Kadangi teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, skolininko sutuoktinė nespėjo pateikti teismui duomenų iš Nekilnojamojo turto registro.

11.1. Teismas, netenkinęs skolininko prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, rėmėsi teismų praktika ir CPK 163 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad galima ar negalima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien kitų bylų nagrinėjimo faktas, nesant panaikintam vykdomajam dokumentui, nėra pagrindas nenagrinėti turto dalies nustatymo klausimo. Atlikus šį procesinį veiksmą, tolesnė proceso eiga priklausytų nuo to, ar nebus CPK 626 - 627 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų arba CPK 629 straipsnyje įtvirtinto pagrindo vykdomąją bylą nutraukti.

11.2. Klausimo dėl turto dalies nustatymo nenagrinėjimas ar atsisakymas pateiktą prašymą tenkinti vien tuo pagrindu, kad ateityje gali būti nuginčytas išieškojimo pagrindas ir išnykti sąlygos tęsti turto realizavimą, būtų nesuderinami su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, paneigtų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir sukurtų sąlygas skolininkui ir jo bendraturčiams piktnaudžiauti procesu. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą sprendžiamas ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Dėl to teismas pagrįstai netenkino skolininko prašymo stabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas jo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 183-648/2022.

11.4. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vienio iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kitą, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominavimą turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kurioje turėtų būti nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

13. Byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01709 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-497/2017 dėl 421 165,15 Eur išieškojimo iš skolininko A. T. ir kitų solidarių skolininkų išieškotojai Vilniaus teritorinei muitinei. Šis vykdomasis raštas buvo išduotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-49/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažino skolininką (duomenys neskelbtini), taip pat atmetė Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-1076/2021 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeitė ir Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį tenkino, priteisdamas iš skolininko solidariai kartu su kitais nuteistaisiais 421 165,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

14. Skolininkas 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 dalį, kuria Vilniaus teritorinės muitinės ieškinys atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė skolininko kasacinį skundą, kuris paskirtas nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-648/2022 (dabar Nr. 2K-7-37-648/2023). Kasacinis teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti mišriai Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Posėdis kasacine tvarka peržiūrimoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023 paskirtas 2023 m. sausio 12 d.

Dėl bylos sustabdymo

15. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, taip pat, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

17. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

18. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

20. Byloje yra nagrinėjamas skolininkui jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo klausimas, kurį teismas sprendžia pagal šeimos turtinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Vadinasi, privalo būti nustatytos aplinkybės, susijusios su sutuoktiniams priklausančio turto įsigijimo laiku ir būdu. Tuo tarpu kasacinio teismo peržiūrimoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023 yra sprendžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo klausimas. Taigi nurodytoje kasacinėje byloje nebus nustatomi jokie faktai, galintys turėti įrodomąją, prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Dėl to nėra CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomųjų pagrindų bylos sustabdymui.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko atskirojo skundo argumentu, kad kasaciniam teismui patenkinus jo skundą ir atmetus Vilniaus teritorinės muitinės ieškinį, vykdomasis raštas, kurio vykdymo vienas iš aspektų yra sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, bus panaikintas. Tačiau šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pagal ją išduotas vykdomasis raštas yra vykdomas teisėtai, jo vykdymas nėra sustabdytas.

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skolininko turto, kuris yra jo ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo klausimas yra tik vienas iš vykdymo proceso etapų. Šio klausimo išsprendimas tiesioginės žalos skolininko turtiniams interesams nedaro, nes po teismo nutarties dėl turto dalies nustatymo, šio turto dalis turi būti įkainota, ir tik po to yra sprendžiami klausimai dėl turto realizavimo, jo pardavimo iš varžytynių. Tokiu atveju skolininkas visada turi teisę pagal CPK 363 straipsnį teikti prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl kasacine tvarka skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymo. Iki šiol skolininkas jau buvo pasinaudojęs šia teise, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 10 d. nutartimis byloje Nr. 2K-7-37-648/2023 netenkino skolininko prašymų sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties vykdymą. Ši aplinkybė neužkerta kelio skolininkui, esant naujoms aplinkybėms, teikti pakartotinį prašymą kasaciniam teismui dėl skundžiamos teismo nutarties vykdymo sustabdymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinėje stadijoje nagrinėjamos bylos sustabdymas iki kasacinio teismo bylos Nr. 2K-7-37-648/2023 išnagrinėjimo nepagrįstai užvilkintų vykdymo procesą ir neproporcingai pažeistų išieškotojos interesus, nes, kasaciniam teismui atmetus skolininko skundą, vykdomojoje byloje vis dar nebūtų išspręstas pradinis skolininko turto dalies, į kurią galima nukreipti išieškojimą, nustatymo klausimas. Dėl to pripažintina, kad byloje nėra ir CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytų kitų fakultatyvių pagrindų nagrinėjamos bylos sustabdymui.

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

24. Pagal CPK 162² straipsnį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Nors nurodytame straipsnyje bylos nagrinėjimo atidėjimo priežasčių sąrašas nėra baigtinis, tačiau pagal šios teisės normos esmę bylos atidėjimo pagrindai yra siejami tiesiogiai su nagrinėjama byla susijusių procesinių klausimų išsprendimu, kuriam galima skirti tam tikrą aiškiai apibrėžtą ar neilgos trukmės terminą.

25. Nagrinėjamoje byloje skolininkas, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, nesirėmė aplinkybėmis, kad jam reikia laiko įrodymams apie nuosavybės teise turimą turtą pateikti, taip pat tokio prašymo neteikė ir suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti skolininko sutuoktinė. Skolininko prašymas dėl atidėjimo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad kasacinis teismas jo skundą baigs nagrinėti 2022 m. rugsėjo 29 d., tai yra faktiškai tokiu pačiu pagrindu, kaip ir prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vykstantis skolininko kasacinio skundo nagrinėjimas nėra procesinės teisės normomis susijęs su nagrinėjama byla. Be to, LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinė byla Nr. 2K-7-37-648/2023 dar nėra iki šiol išnagrinėta ir posėdis joje yra paskirtas tik 2023 m. sausio 12 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo priežasčių atidėti bylos nagrinėjimo.

Dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo

26. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis dvylikos nekilnojamojo turto objektų, taip pat ½ dalis turimų akcijų ir ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nepateikė duomenų, jog minėtas turtas yra skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė ar būtų kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

28. Atskirajame skunde skolininkas ir jo sutuoktinė nurodo, kad negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė, nes šį turtą ji įsigijo pagal mainų sutartį, kuria nurodyta patalpa buvo įsigyta už sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą.

29. Suinteresuoti asmenys 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomus įrodymus (pirkimo ir mainų sutarčių kopijas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje), nurodydami, kad jie patvirtina negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Kadangi naujais įrodymais yra grindžiamas nekilnojamojo turto priklausymas skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, ši aplinkybė yra esminė, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas priimti suinteresuotų asmenų pateiktus naujus įrodymus.

31. Atskirasis skundas ir naujai pateiktas prašymas patvirtina, kad suinteresuotieji asmenys faktiškai nesutinka tik su ta pirmosios instancijos nutarties dalimi, kuria buvo pripažinta, kad skolininkui priklauso ½ dalis parduotuvės ir grožio salono. Dėl kito pirmosios instancijos teismo nutartyje išvardinto turto nuosavybės teisės skolininkas ir jo sutuoktinė jokių aplinkybių nenurodė ir prieštaravimų nepareiškė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pateiktų duomenų apie galimai skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančius parduotuvę ir grožio saloną.

32. Pateikti duomenys patvirtina, kad pagal 1995 m. gegužės 19 d. sutartį I. K. dovanojo L. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 1996 m. birželio 12 d. sutartį L. T. išmainė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į V. S. priklausančias 0,07 dalis gyvenamojo namo 1A5 (prekybos ir paslaugų patalpos), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad po mainų sutarties sudarymo skolininko sutuoktinei priklausė tik 61/100 dalis parduotuvės. Likusi parduotuvės dalis buvo įgyta pagal 2003 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Pastarosios sutarties teismui šalys nepateikė. Taigi pagal turimus duomenis negalima daryti išvados, kad visa parduotuvė priklauso skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, nes nėra aišku, už kokias lėšas ir kokiu tikslu buvo įgyta likusi statinio dalis.

33. Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad grožio salonas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininko sutuoktinei pagal 1998 m. kovo 30 d. statinio priėmimo naudoti aktą. Skolininko santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šio grožio salono statybas ir joms skirtų lėšų kilmę sutuoktiniai nepateikė, taip pat nepaaiškino šių aplinkybių nei atskirajame skunde, nei kartu su prašymu priimti naujus įrodymus.

34. Aplinkybes, kad parduotuvė ir grožio salonas priklauso skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybė teise, suinteresuoti asmenys grindė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 panaikino paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į L. T. priklausantį turtą: negyvenamąją patalpą – grožio saloną, patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – parduotuvę, patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi byloje Nr. 1S-152-177/2017 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, tačiau nutarties dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į L. T. nuosavybės teise priklausantį turtą panaikinimo paliko nepakeistą.

35. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje nebuvo sprendžiamas sutuoktiniams priklausančio turto dalių klausimas, bet buvo vertinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalyje nustatytos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nuosavybės teisės apribojimo, taikymo masto pagrįstumas. Teismas pripažino, kad pagal skolininko viso areštuoto turto vertę šiuo metu laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo mastas į kaltinamojo A. T. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra neproporcingas jo taikymu siekiamiems tikslams. Dėl to teismas nutarė, kad šioje proceso stadijoje taikant procesinės prievartos priemonės – laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo vieno milijono vertės turtą, bus pakankamai užtikrintas civilinių ieškinių ir kitų sumų išieškojimas.

36. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodė, kad, įvertinus A. T. ir kartu su sutuoktine priklausančio turto, kuriam laikinai apribota nuosavybės teisė, mastą bei tai, jog nutartyje nurodytas L. T. nuosavybės teise priklausantis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, įgyta gerokai prieš jos sutuoktiniui inkriminuojamų nusikaltimų galimą padarymą, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir kitus principus, atitinkančius visų suinteresuotų šalių interesus, daroma išvada, kad toks sutuoktinės teisių suvaržymas nėra reikalingas ir yra perteklinis.

37. Aptartos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys buvo priimtos baudžiamajame procese, taikant laikinas procesinės prievartos priemones, o teiginys apie L. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą buvo padarytas, nesiremiant ir nevertinant turimų duomenų pagal CK nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą. Dėl to ši Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties išvada nepripažintina nustatančia prejudicinį faktą nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių pateikti duomenys leidžia teigti, jog parduotuvė ir grožio salonas galėtų būti skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis parduotuvės ir grožio salono, privalo būti išnagrinėta pagal apeliaciniame procese paaiškėjusias naujas aplinkybes.

39. Kadangi teismas neturi visų duomenų, susijusių su nurodyto turto įsigijimu, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis parduotuvės ir grožio salono, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti kitos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, todėl kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuotų asmenų A. T. ir L. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui A. T. priklauso: 11) ½ dalis 740,33 kv. m negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); 12) ½ dalis 205,38 kv. m negyvenamosios patalpos – grožio salono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), ir klausimą dėl šios nutarties dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.