Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens J. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos SIA „UniCredit Leasing“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys antstolis G. S., V. R., J. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų

8. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nutartimi buvo pasisakyta dėl neįtraukto į bylą suinteresuotuoju asmeniu AB SEB banko teisių ir pareigų, kas pripažintina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šį skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.

9. Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009, 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punktą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Nagrinėjamu atveju iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, kokias pasekmes, apeliantės nuomone, AB SEB bankui gali sukurti skundžiama nutartis. Kaip teisingai nurodoma pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą, išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto taikomos CPK 747 straipsnio nuostatos, užtikrinančios hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnis) yra vertintinas kaip pradinė vykdymo veiksmų nukreipimo į konkretų turtą stadija, kuria yra sukuriamos sąlygos pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus. Teismui nustačius skolininkui priklausančią turto dalį, realus išieškojimas iš įkeisto turto bus galimas tik tuo atveju, jeigu AB SEB bankas pateiks rašytinį sutikimą. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad skundžiamos nutarties priėmimas turėjo įtakos banko teisėms ir pareigoms, nėra pagrindo.

10. Kartu teismas pažymi, kad byloje nebuvo nustatyti ir kiti įstatyme įtvirtinti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, todėl toliau sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas atsižvelgiant į apeliantės atskirojo skundo argumentais apibrėžtas apeliacinio proceso ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nors apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, skundo turinys atskleidžia, kad apeliantė neginčija teismo išvadų, kuriomis dalis pareiškėjos prašymo (dėl skolininko turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje su neįvardintais asmenimis, taip pat dėl skolininko teisių į dalį apeliantės darbo užmokesčio nustatymo) buvo atmesta. Nurodytos nutarties dalies neginčija ir kiti proceso dalyviai, todėl dėl jos teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Dėl su skundu ir atsiliepimu į skundą pateiktų naujų įrodymų

12. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Nors apeliantė nenurodė, dėl kokių priežasčių su atskiruoju skundu pateikiamas antstolio 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo (2 t., e. b. l. 74) negalėjo būti pateiktas į bylą iki skundžiamos nutarties priėmimo, teismas sprendžia, kad išsamiam skundo argumentų įvertinimui yra tikslinga šį įrodymą prijungti prie bylos. Dėl tos pačios priežasties prie bylos prijungiami ir su atsiliepimu į skundą pareiškėjos pateikti duomenys – antstolio 2019 m. kovo 19 d. patvarkymas dėl proceso vykdomojoje byloje atnaujinimo (2 t., e. b. l. 100) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 (2 t., e. b. l. 101–114). Teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra priimti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. anksčiau į bylą jie negalėjo būti pateikti. Be to, jie yra priimti bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl, preziumuotina, apie šiuos dokumentus proceso dalyviams yra žinoma, jų prijungimas prie bylos ir vertinimas nagrinėjant atskirąjį skundą neturės neigiamos įtakos proceso dalyvių teisėms ir pareigoms.

Dėl sąlygų taikyti CPK 667 straipsnį egzistavimo

14. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).

15. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis areštavo turtą, kurio nuosavybės dalis teismas nustatė, taip pat įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo (1 t., e. b. l. 3–9). Skolininkui sutikimo nepateikus, išieškotojai buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (1 t., e. b. l. 18), kuriuo išieškotoja per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atskiruoju skundu šios aplinkybės, t. y. privalomų sąlygų prašymui pateikti egzistavimas, neginčijamos (CPK 320 straipsnis). Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atskiruoju skundu nėra ginčijamos ir skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės, kad turtas skolininkui ir apeliantei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jog nėra pagrindų nukrypti nuo lygių turto dalių prezumpcijos.

17. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl to, ar gali būti nustatinėjama skolininko turto dalis bendrajame turte, kol teismuose nėra išnagrinėtas ginčas dėl laidavimo sutarties, iš kurios kildinama skola, teisėtumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-954-614/2018 (1 t., e. b. l. 169–178) tenkino skolininko ir apeliantės ieškinį dėl laidavimo sutarties, kurios pagrindu iš skolininko pareiškėjai priteista skola, pripažinimo negaliojančia. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 (2 t., e. b. l. 101–114) Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, ją priėmus buvo paneigtas apeliantės argumentas dėl išieškojimo negalimumo.

18. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-810-390/2018 (1 t., e. b. l. 102–104), naikindamas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį dėl bylos sustabdymo (1 t., e. b. l. 77–78), konstatavo, kad kitų civilinių bylų nagrinėjimo faktas, nesant panaikintam vykdomajam dokumentui, nėra pagrindas nenagrinėti turto dalies nustatymo klausimo. Be to, Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2138-259/2018 (2 t., e. b. l. 39–44) naikindamas Alytaus apylinkės teismo2018 m. spalio 5 d. nutartį, kuria pareiškėjos prašymas atmestas, ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo (1 t., e. b. l. 190–192) konstatavo, kad nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos ir kaip pagrindas prašymui atmesti. Teismas privalo klausimą išnagrinėti iš esmės ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Šį procesinį veiksmą atlikus tolesnė proceso eiga priklausytų nuo to, ar nebus CPK 626–627 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų arba CPK 629 straipsnyje įtvirtinto pagrindo vykdomąją bylą nutraukti. Klausimo dėl turto dalies nustatymo nenagrinėjimas ar atsisakymas pateiktą prašymą tenkinti vien tuo pagrindu, kad ateityje gali būti nuginčytas išieškojimo pagrindas ir išnykti sąlygos tęsti turto realizavimą, būtų nesuderinami su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, paneigtų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir sukurtų sąlygas skolininkui ir jo bendraturčiams piktnaudžiauti procesu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad tiek atskirojo skundo argumentai, tiek ir faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2424-450/2018 (1 t., e. b. l. 180–184) atnaujino civilinės bylos, kurioje priimto procesinio sprendimo pagrindu išieškotojai išduotas vykdomasis dokumentas, nagrinėjimą, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.