- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2138-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05428-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- SIA „UniCredit Leasing“
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., J. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys - V. R., J. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad ½ dalis skolininko V. R. sutuoktinės J. R. pajamose yra dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią galima nukreipti išieškojimą ir kuri priklauso skolininkui V. R.; ½ dalis turto skolininko ir sutuoktinės visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso skolininkui ir į šį turtą galima nukreipti išieškojimą; ½ dalis turto ir pajamų skolininko valdomo ir jam priklausančio kartu su kitais asmenimis bendros dalinės nuosavybės pagrindais priklauso skolininkui ir į šį turtą galima nukreipti išieškojimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 priteisė iš atsakovo V. R. 29 625,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 329,19 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo SIA „UniCredit Leasing“ naudai. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-898-661/2016 sprendimą paliko nepakeistą. Šių procesinių sprendimų pagrindu 2016 m. sausio 13 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-6367-465/2015 dėl minėtų sumų išieškojimo iš skolininko V. R. išeškotojo SIA „UniCredit Leasing“ naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gavo antstolio G. S. siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl V. R. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininkas V. R. turi turto tiek bendroje dalinėje, tiek bendroje jungtinėje nuosavybėje, kurioje skolininko dalys nėra nustatytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo SIA „UniCredit Leasing“ prašymą atmetė.
4. Iš civilinėje byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 nusprendė priteisti iš V. R. 29 625,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 329,19 Eur bylinėjimosi išlaidas SIA „UniCredit Leasing“ naudai.
5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-898-661/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Šių procesinių sprendimų pagrindu 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-6367-465/2015 dėl priteistų sumų išieškojimo iš V. R. išieškotojo SIA „UniCredit Leasing“ naudai.
6. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-954-614/2018 pripažino negaliojančia 2013 m. sausio 17 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 701999/01-10, kurios pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 iš V. R. SIA „UniCredit Leasing“ buvo priteista pinigų suma prievolei, kylančiai iš šios sutarties įvykdyti, dėl kurios išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2424-450/2018 atnaujino procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad po 2018 m. rugsėjo 18 d. proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 teismas nagrinės klausimą dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo, sprendė, jog netikslinga nustatyti V. R. turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje ir kartu su kitais asmenimis bendroje dalinėje nuosavybėje, kadangi pareiškėjo prašymas yra nesavalaikis. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo prašymą atmetė.
8. Teismo vertinimu, prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetimas nepažeis nei vienos šalies interesų. Nurodė, kad teismo posėdžio metu tiek pareiškėjo atstovė, tiek suinteresuoti asmenys teigė, jog tikslinga spręsti klausimą dėl bylos atidėjimo arba sustabdymo, tačiau atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad stabdyti bylą nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju tai neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Atmetus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, teismas sprendė, kad atmestinas ir prašymas dėl bylos sustabdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, atmesdamas kreditoriaus prašymą padalyti turtą, peržengė savo kompetencijos ribas ir taip apribojo kreditoriaus teisę į teismo sprendimo įgyvendinimą. Turto padalinimo klausimas sprendžiamas pagal 2016 m. sausio 13 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinė byloje Nr. e2-6367-465/2015, tuo tarpu laidavimo sutarties galiojimo klausimas buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje (Nr. e2A-954-614/2018). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis, nėra panaikintas, jo vykdymas iki šiol nėra sustabdytas, o 2015 m. liepos 1 d. sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nėra panaikintas. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, turėjo išimtinai vadovautis jam pateiktu vykdytinu ir galiojančiu vykdomuoju dokumentu, o ne atmesti kreditoriaus prašymo padalinti turtą, nevertindamas šio prašymo pagrįstumo, jo turinio, nenagrinėjęs turto padalijimo klausimo.
9.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetimas nepažeis nei vienos šalies interesų. Apelianto nuomone, šiuo atveju skundžiama nutartis užkerta galimybę kreditoriui į teismo sprendimo įvykdymą, išieškant įsiskolinimą iš skolininkui jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Kreditorius dar nėra išnaudojęs visų teisinių priemonių dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-954-614/2018 apskundimo. Pirmosios instancijos teismui išsprendus klausimą iš esmės ir atmetus kreditoriaus prašymą, kreditorius netenka teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, priklausančios jam jungtinės nuosavybės teise, nustatymo.
9.3. Nors teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad kreditorius neprieštarauja, jog bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas, tačiau kartu visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atlikti šį procesinį veiksmą. CPK 164 straipsnyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą visais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi CPK nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada byla gali būti sustabdyta. Teisinis reglamentavimas palieka bylos sustabdymo klausimą, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti pačiam teismui.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto V. R. naudai 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-954- 614/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2424-450/2018 nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtų procesinių sprendimų pagrindu, pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Esant nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 vykdymas, šiuo atveju būtų traktuojamas kaip išieškotojo tariamos teisės realizavimas.
Šalies argumentai
10.2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai nesprendė klausimo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo ir/ar jos nutraukimo, todėl skolininkas 2018 m. spalio 31 d. pateikė antstoliui G. S. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo ir/ar jos nutraukimo.
11. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio G. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6367-465/2015 dėl 29 954,83 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo SIA „UniCredit Leasing“ naudai. Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su J. R., vedybinių sutarčių nėra registruota. Antstolis 2017 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktu Nr. B17-24082 areštavo bendrą V. R. ir jo sutuoktinei J. R. priklausantį turtą, kuriame skolininko dalis nenustatyta, ir, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 10¹ punktu, pasiūlė skolininkui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (2017 m. rugsėjo 26 d. siūlymas Reg. Nr. B17-24116).
14. Ginčo atveju skolininkas per nurodytą terminą nepateikė kaip numatyta CPK 667 straipsnio 1 dalyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, todėl remiantis antstolio 2017 m. gruodžio 13 d. siūlymu Nr. B17-31316 dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, pareiškėjas (išieškotojas) SIA „UniCredit Leasing“ CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje bei jungtinėje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti.
15. Kaip nustatyta byloje, vykdomasis raštas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens V. R., yra išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015, kurioje 2015 m. liepos 1 d. galutiniu sprendimu nuspręsta priteisti iš V. R. 29 625,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 329,19 Eur bylinėjimosi išlaidas SIA „UniCredit Leasing“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2424-450/2018, atnaujino procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys BUAB „Transbank Logistics“, J. R., bei atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei SIA UniCredit Leasing“ dėl sutarties nutraukimo ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6367-465/2015, kuriai atnaujinus procesą suteiktas Nr. eA2-10852-863/2018, neišnagrinėta.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015, teismas nagrinės klausimą dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo, padarė išvadą, jog netikslinga nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje ir kartu su kitais asmenimis bendroje dalinėje nuosavybėje, dėl ko skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetė, konstatavęs, jog jis yra nesavalaikis.
17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo minėtu pagrindu, iš esmės paneigė pareiškėjo galimybę kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu, ir taip apribojo išieškotojo teisę į teismo sprendimo įgyvendinimą.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis). Nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti, reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
19. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skolininko turto, esančio bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, dalies nustatymo klausimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybė, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 bus sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymo vien šiuo pagrindu, nes skolos priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jis nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. eA2-10852-863/2018.
20. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Pažymėtina, jog teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
21. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka momento Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 nėra panaikintas ir yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas taip pat galiojantis ir yra vykdytinas dokumentas. Apeliacinės instancijos teismui nepateikti ir duomenys, patvirtinantys, jog vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų sustabdyti ar/ir vykdomoji byla būtų nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Taigi pripažintina, kad vien tik aplinkybė, jog minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 procesas atnaujintas, pati savaime nepanaikina vykdomojo rašto, kurio pagrindu šiuo metu vykdomas išieškojimas iš skolininko V. R., ir šio skolininko pareigos vykdyti prievolę išieškotojai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, o ne pripažinti, jog toks išieškotojo prašymas yra nesavalaikis.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškojimą iš teismo nustatytos skolininko turto, esančio bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, dalies atlieka antstolis, o ne teismas, todėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, jog nėra teisinio pagrindo antstoliui išieškoti skolos iš skolininko V. R., išieškojimas iš skolininko turto dalies taip pat negali būti vykdomas.
23. Dėl apelianto argumentų, susijusių su bylos sustabdymu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šis klausimas nagrinėjamoje byloje jau išspręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-810-390/2018).
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas.
25. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas, kurio nutartis yra naikinama, iš esmės neanalizavo pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje vykdymo procese, o pareiškimą atmetė tik kaip paduotą nesavalaikiai, taigi neatskleidė bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nepažeisti instancinės teismų sistemos esmės, panaikindamas skundžiamą nutartį, šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Suinteresuotas asmuo V. R. prašo priteisti iš apelianto 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų, taip pat apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.