Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SIA „UniCredit Leasing“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. R., J. R. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolio Giedriaus Salicko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0182/16/00076 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6367-465/2015 dėl 29954,83 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo SIA „UniCredit Leasing“ naudai. Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su J. R.. Antstolis vykdomojoje byloje 2017 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktu Nr. B17-24082 areštavo bendrą V. R. ir jo sutuoktinei J. R. priklausantį turtą, kuriame V. R. dalis nenustatyta. Taip pat skolininkui išsiuntė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė. 2017 m. gruodžio 13 d. antstolis siūlymu Nr. B17-31316 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nagrinėjamu atveju skolininko ir jo sutuoktinės santuoka sudaryta 1973 m. sausio 26 d. Iš byloje esančių duomenų ir teismo gautų Valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – ½ buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigytas 2011 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pastatas – požeminis parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, transporto priemonės APRILIA SCARABEO 50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), SKIF, M1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VAZ 21013, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytas skolininkui būnant santuokoje su suinteresuotu asmeniu J. R.. Byloje nesant įrodymų, jog minėtas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas įgytas iš skolininko ar suinteresuoto asmens asmeninių lėšų, konstatuotina, kad minėtas turtas skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi bendras sutuoktinių nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės nėra padalytas, antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, būtina nustatyti skolininkui V. R. priklausančią dalį minėtame bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte (CK 3.112 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, o vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorės reikalavimus, nėra, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui V. R. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. R. priklauso ½ dalis turto areštuoto antstolio Giedriaus Salicko 2017 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktu Nr. B17-24082 (CPK 667 straipsnis).

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, kartu gali nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0182/16/00076 antstolis areštavo tik skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl nėra pagrindo nustatyti ½ dalį skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad ½ dalį turto ir pajamų skolininko valdomo ir jam priklausančio kartu su kitais asmenimis bendros dalinės nuosavybės pagrindais priklauso skolininkui ir į šį turtą būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau byloje nėra duomenų kokį turtą ir su kokiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo skolininkas, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis ½ buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – požeminio parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės APRILIA SCARABEO 50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės SKIF, M1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis transporto priemonės VAZ 21013, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.