Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2019 m. gegužės 6 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

su tėvu.

2.3.4. Sekmadienį ir pirmadienį (Krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienomis) poriniais metais J. B. paima E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

2.3.5 Gegužės 1 d. (Tarptautinę darbo dieną) J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

2.3.6. Pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) J. B. paima E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

2.3.7. Pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - E. D. lieka su tėvu.

2.3.8. Birželio 24 d. (Rasos ir Joninių šventė) E. D. lieka su motina;

2.3.9. Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

2.3.10. Rugpjūčio 15 d. (Žolinė)- E. D. lieka su tėvu.

2.3.11. Lapkričio 1 d.(Visų šventųjų diena) neporiniais metais J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

2.3.12. Gruodžio 24, 25, 26 d. (Šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis) J. B. poriniais metais paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 vai. pristato į tėvo namus.

2.4. Kiekvienais metais E. D. gimimo dieną J. B. su dukra bendrauja pasibaigus dukters pamokoms mokykloje, 2 (dvi) valandas, po to pristato dukrą į tėvo namus. Jei E. D. gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, E. D. paimama iš tėvo namų 10 val. ir pristatoma į tėvo namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.

2.5. J. B. ilgalaikės išvykos (ilgesnės nei 7 dienos) su nepilnamete dukra E. D. galimos tik su raštišku A. D. įstatymo nustatyta tvarka pasirašytu sutikimu.

3. Priteisti iš J. B. materialinį išlaikymą nepilnametei dukra E. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 220,00 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti A. D., su kuriuo yra nustatoma E. D. gyvenamoji vieta.

4. Nutraukti išieškojimą iš A. D. nepilnametei dukrai E. D. pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1689-674/2017.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 27-28), kurioje nurodyta, kad priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnametės E. D. interesus. Skyriaus specialistei bendraujant su E. D., ji išreiškė norą gyventi su tėvu. Mergaitė paaiškino, kad šiuo metu jos ir mamos tarpusavio santykiai yra pagerėję, tačiau ji nori gyventi su tėvu, o pas mamą tik svečiuotis. Mergaitė pokalbio metu nurodė, kad jos tarpusavio ryšys su tėvu yra artimesnis, jie daugiau ir artimiau pasikalba, daugiau laiko praleidžia kartu. Abu tėvai ja rūpinasi, domisi kaip jai sekasi mokykloje, tačiau tėvą ji laiko artimesniu. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko norus bei nuomonę. Mergaitė yra pakankamai brandi ir geba suformuluoti bei motyvuoti savo nuomonę. Ji aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, o su mama matytis. Dėl šių priežasčių sutinka, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų pakeista, nustatant ją su tėvu.

2019 m. balandžio 23 d. nepilnametės E. D. apklausos metu, teismui išklausius vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos, E. D. aiškiai išreiškė norą gyventi pas tėvą, o su mama matytis (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2017 m. gruodžio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. B., iš tėvo A. D. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį, nustatyta tėvo bendravimo tvarka su dukra E. D. (b. l. 11-13).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašė nustatyti nepilnametės dukters E. D. gyvenamąją vietą su juo.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., pilnumoje patvirtina, jog tiek ieškovas A. D., tiek atsakovė J. B. turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/motinos pareigas, tam jie turi visas sąlygas. Vien esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų, tokių, kaip prisirišimo prie vieno iš tėvų, atsižvelgti į vaiko nuomonę bei jo išreikštą norą su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Būtent, šioje byloje esminiu kriterijumi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laiko šalių nepilnamečio vaiko – šešiolikos metų E. D. išreikštą norą.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Vaiko teisių skyriaus specialistams E. D. išreiškė poziciją, jog nori gyventi su tėčiu, nes jos ryšys su tėvu yra artimesnis, ji su juo daugiau pasišneka, praleidžia daugiau laiko kartu. Mergaitės nuomonė nepasikeitė ir 2019 m. balandžio 23 d. vykusioje teismo apklausoje, kurios metu pasiūlius nepilnametei laisvai papasakoti apie savo gyvenimą, atostogas ir suteikus galimybę išreikšti norą su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, E. D. aiškiai išsakė savo norą gyventi pas tėtį, o su mama matytis (b. l. 28, 50).

Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje šalių nepilnametis vaikas yra aiškiai išreiškęs savo poziciją dėl gyvenamosios vietos, akivaizdu, kad E. D. išreikšta pozicija nekito viso teismo proceso metu, tai yra nuo bendravimo su Vaiko teisių skyriaus specialistais iki 2019 m. balandžio 23 d. mergaitės apklausos teisme. Teismas, jokių aplinkybių, kad vaiko nuomonė prieštarautų jo interesams, nenustatė.

Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė J. B. nurodė, jog atsižvelgdama į dukros interesus neprieštarauja, kad dukra E. D. gyventų pas tėvą. Akivaizdu, kad išreiškiant tokią poziciją, atsakovė supranta, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, šiai dienai labiau atitinka nepilnametės E. D. interesus. Be to, akivaizdu, kad viso teisminio proceso metu mergaitė nepakeitė savo išreikšto noro gyventi su tėvu, nors turėjo pakankamai laiko dėl to apsispręsti.

Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią ir stabilią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad šiuo metu E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir E. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu – ieškovu A. D..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nepilnametės E. D. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu A. D., nustatytina vaiko bendravimo tvarka su motina J. B..

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, todėl nustatytina maksimali atsakovės bendravimo su vaiku tvarka. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovas prašė nustatyti atsakovės J. B. bendravimo su dukterimi E. D. tvarką, nurodytą ieškinyje. Atsakovė su ieškovo pasiūlyta bendravimo su dukterimi tvarka sutiko, jai neprieštaravo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, paties vaiko išsakytą nuomonę teismo apklausos metu, kad su mama nori bendrauti ir matytis, tvirtintina ieškovo ieškinyje nurodyta atsakovės J. B. bendravimo su dukterimi E. D. tvarka. Teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra pakankama, siekiant atsakovei visapusiškai rūpintis dukterimi, dalyvauti jos auklėjimo, ugdymo procese.

Teismas atkreipia šalių dėmesį ir į tai, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pasikeitus aplinkybėms, t. y. šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovės, tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl teismas turi įvertinti šalių turtinę padėti bei nustatyti išlaikymo dydį užtikrinantį vaiko poreikius bei labiausiai atitinkantį šalių turtinę padėtį.

Ieškovas A. D. prašė iš atsakovės J. B. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2019 sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis šiuo metu oficialiai nedirba, jo mėnesio pajamos yra 800 Eur. Atsakovė J. B. šiuo metu taip pat niekur nedirba, ji slaugo neįgalią mamą, jos mėnesio gaunamas pajamas sudaro 158 Eur socialinė pašalpa, 70,30 Eur išmoka vaikui. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma, dukters išlaikymui ji gali skirti po 150,00 Eur per mėnesį, didesnio išlaikymo ji teikti neišgalėtų, nes jos finansinė padėtis yra sunki, šiuo metu dirbti ji negali, nes turi slaugyti neįgalią motiną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė J. B., kaip ji pati ir nurodė teismo posėdžio metu, gali savo nepilnametei dukrai teikti išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius E. D. yra paauglė, jai 16 metų, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovės nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovui tvarkyti priteistą išlaikymą. Manytina, kad toks išlaikymo dydis skiriamas abiejų tėvų yra pakankamas užtikrinti būtiniausius nepilnametės E. D. poreikius bei labiausiai atitinkantis šalių turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas iš motinos, nutrauktinas išlaikymo išieškojimas pagal Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais (b. l. 6-7, 32-33) suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnametės E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnametės dukters E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką, ją nustatant sekančiai:

1.1. Pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. iš tėvo namų 10 val. ir pristato į tėvo namus tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val.;

1.2. J. B. dukters atostogų metu pasiima E. D. pirmąją atostogų dieną 10 val. ir pristato į tėvo namus praėjus pusei atostogų trukmės (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) atitinkamą paskutinę dieną iki 20 val. arba iki 12 val., jeigu atostogų trukmę sudaro nelyginis dienų skaičius.

1.3.1. Sausio 1 d. (Naujųjų metų diena) - neporiniais metais J. B. paima dukrą E. D. šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.2. Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.3. Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) E. D. lieka

su tėvu.

1.3.4. Sekmadienį ir pirmadienį (Krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienomis) poriniais metais J. B. paima E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.5. Gegužės 1 d. (Tarptautinę darbo dieną) J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.6. Pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) J. B. paima E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.7. Pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - E. D. lieka su tėvu.

1.3.8. Birželio 24 d. (Rasos ir Joninių šventė) E. D. lieka su motina;

1.3.9. Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.10. Rugpjūčio 15 d. (Žolinė)- E. D. lieka su tėvu.

1.3.11. Lapkričio 1 d.(Visų šventųjų diena) neporiniais metais J. B. paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristato į tėvo namus.

1.3.12. Gruodžio 24, 25, 26 d. (Šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis) J. B. poriniais metais paima nepilnametę dukrą E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 vai. pristato į tėvo namus.

1.4. Kiekvienais metais E. D. gimimo dieną J. B. su dukra bendrauja pasibaigus dukters pamokoms mokykloje, 2 (dvi) valandas, po to pristato dukrą į tėvo namus. Jei E. D. gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, E. D. paimama iš tėvo namų 10 val. ir pristatoma į tėvo namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.

1.5. J. B. ilgalaikės išvykos (ilgesnės nei 7 dienos) su nepilnamete dukra E. D. galimos tik su raštišku A. D. įstatymo nustatyta tvarka pasirašytu sutikimu.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų, 00 ct) dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2019 m. sausio 1 d. ir tęsti iki dukters pilnametystės.

Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti A. D..

Nuo 2019-01-01 nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš A. D. nepilnametei dukrai E. D. pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.